- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2-1834/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Hidras“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Statybos sprendimų grupė“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Hidras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. B2-5129-653/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybos sprendimų grupė“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hidras“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Statybos sprendimų grupė“ kreipėsi į teismą ir pareiškimu prašė iškelti atsakovui UAB „Hidras“ bankroto bylą. Be to, pareiškimu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Hidras“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, bei turtines teises, esančias pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, sustabdyti išieškojimą vykdymo procese iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog dėl savo sunkios finansinės padėties atsakovas gali imtis veiksmų, pažeidžiančių kreditorių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemonės ir nutarė: areštuoti atsakovui UAB „Hidras“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę; areštuoti atsakovo UAB „Hidras“ pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti savo nuožiūra, tačiau leidžiant jas naudoti įstatymų nustatytiems privalomiesiems mokėjimams ir darbuotojų darbo užmokesčiui bei su juo susijusioms išmokoms išmokėti; sustabdyti atsakovo UAB „Hidras“ nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų realizavimą ir (arba) išieškojimą vykdymo procese, išskyrus ĮBĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.
Teismas darė išvadą, kad siekiant apginti galimų kreditorių interesus bankroto procese, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ateityje teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Hidras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas dėl atskirojo skundo padavimo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai teismui pateikiami prima facie įrodymai apie atsakovo nemokumą.
Atsiliepimas
2. Teismas neišsprendė klausimo dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str. 1 d.), o šis prašymas nurodytas ir atsiliepime į ieškinį.
3. UAB „Projestos projektai“ yra ne atsakovo kreditorius, o skolininkas, kas byloja apie teismui ieškovo pateiktus nepagrįstai padidintus pradelstus įsipareigojimus.
4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ekonomiškumo bei proporcingumo principais ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu tokia apimtimi, kokia ir prašė ieškovas, iš esmės suparalyžiavo įmonės veiklą bei pasmerkė veiklos nutraukimui. Skundžiama nutartimi leista pinigines lėšas naudoti tik sumokant valstybei priklausančius mokesčius ir darbuotojams darbo užmokestį, tačiau iš esmės tik už priverstines prastovas, nes neleidžiant atsiskaityti su tiekėjais, nebus galima atsiskaityti su tiekėjais ir vykdyti statybos darbų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkinamas.
ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Tačiau tokios priemonės atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos tik tuomet, kai teismui pateikiami prima facie įrodymai apie atsakovo nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-396/2010). Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties aišku, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį apskritai neanalizavo. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) aišku, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bankroto bylos atsakovui UAB „Hidras“ iškėlimo klausimą iš esmės, šiuo metu neįsiteisėjusia 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi padarė išvadą, kad atsakovas nėra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.), tačiau pastarąja nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių klausimas nebuvo išspręstas, nors apie tai pažymėta jau Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartyje, kuria atsisakyta taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Atitinkamai, nors minėta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą UAB „Hidras“, šiuo metu apskųsta (civilinės bylos Nr. 2-1962/2012 nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme paskirtas 2012 m. gruodžio 6 d.), tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, net ir panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negalėtų priimti nutarties ją iškelti (ĮBĮ 10 str. 8 d.), o dėl skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamu atveju normali atsakovo veikla praktiškai negalima.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nepagrįstai prima facie nevertino įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį, o šiuo metu esant išreikštai pirmosios instancijos teismo nuomonei (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartis), kad UAB „Hidras“ nėra nemoki, ir apeliacinės instancijos teismui, sprendžiančiam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturint pagrindo daryti priešingos išvados (prima facie vertinant įrodymus apie atsakovo finansinę būklę), konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų (CPK 145 str. 2 d.), dėl ko skundžiama nutartis naikintina.
Iš byloje esančių duomenų (41 b. l.)aišku, kad už atskirojo skundo paruošimą iš surašymą atsakovas turi sumokėti 1000 Lt ir, nors įrodymų apie numatytų išlaidų apmokėjimą, nėra, tačiau tai paaiškinama skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtimi (areštuotos atsakovo piniginės lėšos, leidžiant daryti tik konkrečius nutartyje įvardintus atsiskaitymus, į kuriuos neįeina atlygis už teisines paslaugas). Tokiu būdu atsakovui priteistinos jo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme, o atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, o taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 400 Lt.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis, kuris, tenkinant atskirąjį skundą, būtų priteisiamas apeliantui iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Hidras“ žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl minėto dydžio žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybos sprendimų grupė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Statybos sprendimų grupė“ (į. k. 300526163) 400 Lt (keturis šimtus litų) advokato teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Hidras“ (į. k. 300656947) ir 100 Lt (šimtą litų) žyminio mokesčio už atskirąjį skundą valstybei.
Nutarties kopiją siųsti Centrinė hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.