- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2-396/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- UAB „Ilsanta“
- Atsakovas
- UAB „Giedra“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Ilsanta“ ir atsakovo UAB „Giedra“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo UAB „Giedra“ turto areštą ir turto išieškojimo bei realizavimo sustabdymą pagal vykdomuosius dokumentus, ir įpareigojo ieškovą UAB „Ilsanta“ užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Ilsanta“ ieškinį atsakovui UAB „Giedra“ dėl bankroto bylos iškėlimo (bylos Nr. B2-1939-262/2010).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ilsanta“ ieškiniu prašė teismo iškelti atsakovui UAB „Giedra“ bankroto bylą, o įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi ieškinio netenkino. Teismas nutarė, jog atsakovas yra moki įmonė. Ieškovas padavė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2009 d. liepos 16 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį.
2009 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo UAB „Ilsanta“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Giedra“, įmonės bankroto administratoriumi prašant paskirti UAB „Bankroto administravimo paslaugos“. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas nevykdė sutartinių prievolių ieškovui ir yra jam skolingas 360 543,31 Lt, į raginimus sumokėti skolą nereaguoja. Ieškovas pažymėjo, jog šio ieškinio faktinis pagrindas skiriasi nuo anksčiau teismui paduoto ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui faktinio pagrindo. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovo finansiniuose dokumentuose neatsispindi kai kurie įsipareigojimai kreditoriams, kaip antai, atsakovo pasirašyti įsakomieji vekseliai atsakovo naudai 379 200,64 Lt sumai. Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Giedra“ turtą, sustabdyti UAB „Giedra“ turto išieškojimą vykdymo procesuose, uždrausti atsakovui dalyvauti sandoriuose arba imtis tokių veiksmų, dėl kurių galėtų sumažėti atsakovo turtas. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas yra nemokus, neatsiskaito su kreditoriais, ieškovo reikalavimo suma yra didelė, todėl kreditorių teisėti interesai bankroto byloje turi būti užtikrinti tinkamai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas: 1) areštavo atsakovo UAB „Giedra“ visą nekilnojamąjį turtą, kitą ilgalaikį materialų turtą, pinigines lėšas iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos; 2) sustabdė išieškojimą iš UAB „Giedra“ turto ir šios įmonės turto realizavimą pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus bei jų pagrindu išduotus vykdomuosius dokumentus. Tuo pačiu teismas įpareigojo ieškovą iki 2009 m. lapkričio 16 d. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 360 000 Lt sumą arba pateikti banko garantiją nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, atlyginimo užtikrinimui. Teismas nutartyje nurodė, kad iš ieškovo pateiktų dokumentų (sutarties, sąskaitų) matyti, jog atsakovas galimai neatsiskaito su kreditoriumi, todėl yra pagrindas areštuoti visą atsakovo turtą, taip pat sustabdyti turto išieškojimą ir jo realizavimą pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus (IBĮ 9 str. 2 d. 5 p. ir 3 d.). Nutartyje pažymima, jog Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 12 d. nutartimi civ. byloje Nr. B2-4256-565/09 jau buvo atsisakęs iškelti bankroto bylą atsakovui. Grįsdamas nutarties dalį dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, teismas pabrėžė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį ginčijo ieškovo reikalavimą sumokėti ginčo sumą, ieškovas nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, o jo veiksmai leidžia manyti, kad yra piktnaudžiaujama teise su ieškiniu pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas savo iniciatyva įpareigojo ieškovo užtikrinti atsakovo 360 000 Lt galimų nuostolių atlyginimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Ilsanta“ prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą 360 000 Lt sumai. Nurodo šiuos motyvus:
Teismas nepagrįstai, nesant atsakovo prašymo ir viešojo intereso, savo iniciatyva taikė atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Juolab, kad nėra duomenų apie tai, jog atsakovas gali patirti tokių nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar kad ieškovas neturi turto ir gali vengti atlyginti galimus nuostolius. Ieškovo turimo turto vertė siekia 30 000 000 Lt, o grynasis pelnas paskutiniais finansiniais metais sudarė 3 000 000 Lt. Teismas atsakovo galimų nuostolių dydį nepagrįstai susiejo su ieškovo kreditorinio reikalavimo dydžio atsakovui. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimai atsirasiančių nuostolių dydis turi būti įrodytas ir siejamas su realiai prognozuojamais nuostoliais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „Giedra“ prašo šio skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
Teismas turi teisę savo iniciatyva užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, kad būtų užtikrinta kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra.CPK 147 straipsnyje įtvirtinta atsakovo galimų nuostolių atlyginimo prezumpcija. Kai areštuojamas įmonės visas turtas, ji gali patirti labai didelių nuostolių, ypač, kai ieškovo reikalavimo suma 22 kartus mažesnė už atsakovo turimą turtą. Todėl teismas pagrįstai taikė galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, juolab, kad ieškovas piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Giedra“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, o ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Tuo tarpu, jeigu teismas vis dėl to nutartų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašo areštuoti įmonės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 360 543,31 Lt. Nurodo šiuos motyvus:
Ieškovas piktnaudžiauja procesine teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, nes yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria pagal ieškovo ankstesnį ieškinį atsisakyta kelti bankroto bylą atsakovui. Tokį teiginį atsakovas grindžia tuo, kad ieškovas bankroto institutą naudoja kaip atsakovo visų kreditorių tariamą gynimo priemonę. Ieškovas neįrodė, kad egzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui, kuris yra moki įmonė, nebus galima užtikrinti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonės viso turto areštas suparalyžiuoja jos veiklą ir gali padaryti nepataisomą žalą šiam ūkio subjektui. Teismas turėjo pareikalauti duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir tik tuomet spręsti, ar yra pagrindas areštuoti įmonės turtą. Areštavus įmonės visą turtą, gali nukentėti ir jos kreditorių interesai, nes įmonė dėl paralyžiuotos veiklos gali nebesugebėti vykdyti įsipareigojimų. Atsakovas turi didelės vertės nekilnojamojo turto, kuriam nenustatyti apribojimai (išskyrus šioje byloje taikytą areštą). Todėl teismui nutarus, jog vis dėlto yra poreikis areštuoti atsakovo turtą, galėtų būti areštuotas turtas, neviršijant ieškovo reikalaujamos priteisti pinigų sumos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „Ilsanta“ prašo atsakovo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
Teismas, priėmęs ieškinį, nesprendžia klausimo dėl galimo piktnaudžiavimo procesu, o tik įvertina, ar yra pagrindas užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą. Ieškovas pateikė teismui naujausius atsakovo finansinius duomenis apie įmonės sunkią turtinę padėtį, todėl teismas pagrįstai areštavo atsakovo visą turtą bankroto procese.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis egzistuoja visuomet, kai reiškiamas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.Teismas galėjo leisti atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, valstybinėmis institucijomis.Patenkinus atsakovo atskirąj skundą ir areštavus įmonės turtą ieškovo reikalavimo sumai, nebūtų pasiektas įmonės bankroto procese siekiamas tikslas – užtikrinti visų kreditorių interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo atskirasis skundas atmestinas, atsakovo atskirasis skundas tenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Kai sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto procese, turi būti vadovaujamasi ne tik CPK, bet ir ĮBĮ nuostatomis. ĮBĮ 9 straipsnio antrosios dalies 5 punktas nustato, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali teismo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Šia norma siekiama apsaugoti ne tik ir ne tiek ieškovo, siūlančio iškelti įmonei bankroto bylą, bet įmonės, kuri gali būti pripažinta nemokia, visų kreditorių teises. Tačiau tokios priemonės atsakovo atžvilgiu gali būti taikomos tik tuomet, kai teismui pateikiami prima facie įrodymai apie atsakovo nemokumą. Jeigu tokie įrodymai nepateikiami, nėra pagrindo iš esmės apsunkinti mokios įmonės veiklą.
Tuo atveju, jeigu atsakovo galimą nemokumą patvirtinantys įrodymai pateikiami teismui, teismas, siekdamas išlaikyti galimai nemokios įmonės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą, turi teisę savo iniciatyva taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo instituto nuostatas (CPK 147 str.).
Nagrinėjamu atveju ieškovas praėjus trims mėnesiams nuo teismo nutarties, kuria buvo atmestas jo ieškinys atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo, įsiteisėjimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Pakartotinis tokio ieškinio padavimas, kai prašoma areštuoti visą teismo pripažintos mokia įmonės turtą, gali reikšti piktnaudžiavimą procesine teise bankroto proceso tvarka ginti savo subjektines teises. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu teismas netenkino ieškovo ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, ieškovas savo subjektines teises turi ginti kitais būdais, kaip antai, reiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl skolos priteisimo. Kai ieškovas to nedaro, o pakartotinai reiškia tapatų reikalavimą ir iš esmės nepateikia naujų rašytinių įrodymų apie atsakovo nemokumą (palyginus su teismui anksčiau pateiktais rašytiniais įrodymais, kuriais remdamasis teismas ieškinį atmetė), nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio viso turto arešto. Priešingu atveju galima sužlugdyti ūkio subjektą, kurį teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus apie įmonės finansinę padėtį, pripažino mokia.
Atsakovas pateikė teismui įrodymus apie turimą didelės vertės turtą, todėl nesant naujų prima facie įrodymų apie įmonės nemokumą, jos atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos. Taikyti atsakovo konkretaus turto areštą sumai, kuri lygi ieškovo galimai pagrįsto kreditorinio reikalavimo dydžiui, nėra pagrindo, kadangi šioje byloje sprendžiamas ne ginčas tarp šalių dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, o atsakovo nemokumo klausimas.
Panaikinus atsakovo turtui taikytą areštą, ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovas įpareigotas užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, taip pat proceso šalių atsiliepimuose į atskiruoius skundus išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bankroto procese ir nepagrįstai areštavo atsakovo turtą, įpareigojant ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 144 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p. 337 str. 2 p.).
Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, šioje byloje taikytos atsakovo UAB „Giedra“ atžvilgiu (CPK 152 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 152 straipsnio trečiąja dalimi ir 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti.
Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.