Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Statybos sprendimų grupė“ ieškinį atsakovui UAB „Hidras“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Statybos sprendimų grupė“ pareiškė pareiškimą atsakovui UAB „Hidras“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas įmonės administratoriumi siūlo skirti UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ (leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Nr. 87). Nurodė, jog įmonė yra nemoki, neatsiskaito su ieškovu, yra skolinga jam 178.261,45 Lt; iš kurių 88.834,54 Lt dydžio reikalavimą ieškovui perleido UAB „Dizaja“. Pažymi, jog atsakovas pagal paskutinį JAR pateiktą balansą turi 2.495.421,00 Lt vertės turto, ir šio turto didžiąją dalį sudaro transporto priemonės, pasižyminčios greitu nusidėvėjimu; be to galimai daugelį transporto priemonių atsakovas yra įsigijęs lizingo sutarčių pagrindu. Ieškovo teigimu, 65 proc. atsakovo turto yra trumpalaikis, dalis jo yra nelikvidus, o jo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2.401.289,00 Lt sumą, t.y. šį suma sudaro daugiau nei 96 proc. viso atsakovo nurodomo turto vertės. Atsakovas taip pat nevykdo įsipareigojimų, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal UAB „Projestos projektai“ ieškinį atsakovui UAB „Hidras“ dėl nuostolių atlyginimo, ieškinio suma – 575.847,00 Lt. Teigia, jog atsakovui neatsiskaitant su kreditoriais, pastarieji yra inicijavę teisminį procesą. Nagrinėjamu atveju atsakovo įsiskolinimų dydį apsprendžia ne tik skola ieškovui, bet ir kitiems kreditoriams, todėl atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydis yra 754.108,00 Lt.

Atsakovui UAB „Hidras“ atsisakoma iškelti bankroto bylą.

ĮBĮ 9 str. 5 d. nurodyti bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 str. 8 d. nustato, kad įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Bankroto teisinius santykius reglamentuoja įmonių bankroto įstatymo bei CPK nuostatos. Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties ir sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Taigi bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui ištyrus visus įrodymus nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas nustatomas ištyrus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės balansas ir pradelsti įsipareigojimai, kurių santykis su įmonės turto verte atspindi įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nustatyti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609/2010).

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi atsižvelgti į visas su tuo susijusias bylos aplinkybes: įmonės mokumo būklę, įmonės vėlavimo atsiskaityti su kreditoriais priežastis ir terminą, įmonės skolos kreditoriams dydį, įmonės tolimesnės finansinės būklės kitimo perspektyvą ir pan.

Pagal įmonės 2011-12-31 balansą matyti, kad įmonės turtas sudarė 2.495.421,00 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 2.401.289 Lt, iš jų pradelsti įsipareigojimai – 1.044.835,00 Lt (b.l.48-49). Iš 2011-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog įmonė gavo 68.875,00 Lt pelno. Iš UAB „Hidras“ pateikto 2012-03-31 balanso (b.l.58-59) matyti, kad įmonės turtas sudaro 1.746.674,00 Lt, o sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 1.619.923,00 Lt. Iš atsakovo pateikto įmonės kreditorių sąrašo bei 2012-03-31 balanso II.3. eilutės matyti, jog UAB „Hidras“ kreditorių reikalavimai įmonei sudaro 815.468,44,00 Lt (b.l.58-59; 55-56).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą Įmonių bankroto įstatymo normų, taikytinų sprendžiant klausimą dėl skolininko pradelstų įsipareigojimų dydžio nustatymo, išaiškinimą, į pradelstų įsipareigojimų sumą neįskaitomi tie įmonės įsipareigojimai, kuriuos atsakovas ginčija teisme, jei šių įsipareigojimų dydis turi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006).

Iš ieškovo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo pozicijos dėl atsakovo įsiskolinimo dydžio ieškovui iš esmės skiriasi. Ieškovo nurodoma reikalavimo suma dalyje dėl 58 097,78 Lt netesybų sumos, yra ginčijama. Įvertinus atsakovo atsikirtimus apie tai, jog šios netesybos yra aiškiai per didelės, nesant duomenų apie tai, jog atsakovas šią sumą ankščiau buvo pripažinęs, bankroto bylos iškėlimo stadijoje nėra pagrindo neabejotinai spręsti, jog minėtas reikalavimas turi būti įskaičiuotas į pradelstų įsipareigojimų sumą. Kadangi atsakovas pripažįsta tik 120 163,67 Lt skolą (ši skolos suma taip pat yra įtraukta į UAB „Hidras“ pradelstų įsipareigojimų sąrašą – b.l. 55-56 t.y. įskaičiuotas į 815.468,44,00 Lt pradelstų įsipareigojimų sumą) bei teismine tvarka ginčija UAB „Projestos projektai“ reikalavimo dydį (c.b. Nr. 2-2302-577/12 ), todėl likusi ieškovo nurodyta skolos suma negali būti įskaitoma į bendrą įmonės įsipareigojimų masę. Pažymėtina ir tai, kad likusi ieškovo nurodytos skolos dalies suma (58098 Lt) neturi esminės įtakos aplinkybei dėl atsakovo mokumo nustatyti.

Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo turto balanse nurodyta turto vertė neatitinka realybės, o ieškovas šią aplinkybę grindžia tik prielaidomis: iš 2012-03-31 balanso matyti, kad atsakovas per vienerius metus neturi mokėtinų finansinių skolų (tame tarpe lizingo įsipareigojimų) ir skolų kredito įstaigoms, o iš 2012-12-31 finansinių dokumentų matyti, kad ilgalaikio turto vertei apskaičiuoti atliekami nusidėvėjimo atskaitymai; atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis vykdo statybos ūkinę veiklą, todėl laikomas pagrįstu atsakovo argumentas, jog trumpalaikis turtas (medžiagos, žaliavos ir pan.) yra realiai reikalingas ir naudojamas įmonės veikloje pajamoms uždirbti, statybos procese sukuriant naują brangesnį daiktą ir nėra pagrindo teigti, jog įmonės balanse nurodytas ilgalaikis turtas yra nelikvidus, sunaudotas ar jo vertė yra esmingai sumažėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovo finansinius duomenis sprendžia, kad atsakovo finansinė padėtis nėra labai gera, nes atsakovo bendra pradelstų įsipareigojimų suma yra gan ženkli, o atsakovo gaunamas pelnas nėra didelis. Nepaisant to, atsakovas vykdo veiklą statybų sektoriuje, yra aktyvus rinkos dalyvis, pateikė 2012-03-01 statybos rangos sutartį, pagal kurią atliks darbų už 3.000.000,00 Lt (b.l.71-74), o jo pradelstų įsipareigojimų bendra suma (815.468,44,00 Lt ) neviršija pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės.

Neginčijamų duomenų, kad atsakovės turimo turto vertė šiuo metu yra ženkliai mažesnė, o turtas yra nelikvidus, jog bendrovė nevykdo ūkinės veiklos ir negali atsiskaityti su kreditoriumi, teismui nepateikta. Nesant LR ĮBĮ 9 str. 5 d. nustatytiems bankroto bylos iškėlimo pagrindams, UAB „Hidras“ atsisakytina kelti bankroto bylą.

Pažymėtina, kad ieškovas gali apginti savo teises kitu būdu, t.y. paduodant ieškinį dėl skolų išieškojimo bendra tvarka. Teismas atkreipia dėmesį, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str., teismas:

nutarė:

atsisakyti kelti bankroto bylą UAB „Hidras“ (į/k 300656947, adresas: Sabališkių g. 13, Elektrėnai ).

Nutartis per 10 d. nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.