Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei S. G., atsakovės atstovėms V. I., advokatei Juritai Repšienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės UAB „Nordus“ ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Juridėja“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas ieškovės UAB „Nordus“ ieškinys dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

UAB „Nordus“ nurodė, kad atsakovė UAB „Juridėja“ nemoka už pateiktas prekes ir yra skolinga 11 019,90 Lt. Mano, kad atsakovė yra nemoki ir prašo iškelti jai bankroto bylą.

Atsakovės atstovės nesutinka su ieškiniu ir nurodo, kad įmonė jokių paslaugų ir prekių iš ieškovės negavo, sutarčių nesudarinėjo. Ieškovė nėra atsakovės kreditorė. Įmonė yra moki, vykdo pastovią veiklą – vykdo kitų įmonių buhalterinę apskaitą ir pastoviai gauna pajamas. Apie ieškovės nurodomas skolas sužinojo tik pateikus ieškinį. Dokumentus atsakovės vardu pasirašė ne įmonės vadovas, o neįgaliotas darbuotojas - projektų vadovas R. I.. Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo teisėmis, siekė daryti ekonominį spaudimą įmonei. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti ieškovei baudą. Taip pat prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-19 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti UAB „Juridėja“ apmokėti UAB „Duomenų centras“ išankstines sąskaitas 701,80 Lt sumai bei Lietuvos radijo ir televizijos centrui – 20,57 Lt.

Atsisakytina kelti bankroto bylą.

Bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ str. 5 d. numatytų sąlygų, tarp jų tada, kai įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą.

Ieškovė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia tuo, jog atsakovė su ja neatsiskaitė už automobilio nuomą ir du gautus kompiuterius. Reikalavimą grindžia PVM sąskaitomis faktūromis Nr. 1315 ir Nr. 1316 bei paslaugų perdavimo-priėmimo aktu (b. l. 7-9.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad sąskaitas išrašė UAB „Nordus“ direktorius R. G., o sąskaitas gavo projektų vadovas R. I.. Tie patys asmenys pasirašė ir paslaugų perdavimo-priėmimo aktą. UAB „Juridėja“ direktorė yra V. I.. Santuoka tarp V. I. ir R. I. nutraukta 2011-02-01 teismo sprendimu. Iš pateiktų Klaipėdos miesto apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimo bei nutarties, o taip pat iš šalių paaiškinimų matyti, kad G. ir I. šeimos yra pažįstamos, kad R. I. asmeniškai skolingas R. G. dideles pinigų sumas. Darytina išvada, kad R. G. žinojo, kas yra UAB „Juridėja“ vadovas. Jokių įrodymų, kad R. I. būtų įgaliotas atlikti tokius veiksmus nėra. Priešingai, teismui pateikti įrodymai, kad R. I. už savivaliavimą iš šios bendrovės atleistas. Atsakovė nurodo, kad R. I. tokiu būdu norėjo savo asmenines skolas padengti iš bendrovės lėšų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikė kaip jos kreditorė. Todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėja yra tinkamas subjektas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nėra kliūčių priimti pareiškimą, iškėlė civilinę bylą (LR CPK 137 str. 1 d.), toliau turi būti svarstomas bankroto bylos iškėlimo klausimas, nes ginčo tarp ieškovės ir atsakovės dėl prievolių egzistavimo faktas per se nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą.

Atsakovė nurodė, kad ieškovė nėra jos kreditorė, todėl neturi reikalavimo teisės dėl bankroto bylos iškėlimo. Akivaizdu, kad tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl prievolės egzistavimo fakto. Tačiau šiuo atveju, kada atsakovė ginčija ieškovės reikalavimo teisę, toks ginčas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tarp šalių yra ginčas dėl tinkamo prievolės įvykdymo, tačiau ne dėl atsakovo nemokumo.

V. C. proceso kodekso 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tuo tarpu teisės į teisminę gynybą realizavimo būdą renkasi patys ieškovai, kurie (nagrinėjamu atveju ieškovė) siekia patenkinti savo reikalavimą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, jog bankroto byla iškeliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad bankroto byla keliama, jeigu nustatoma, kad įmonė yra nemoki. To paties įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovė yra moki. Iš byloje pateikto atsakovės 2014-05-18 balanso matyti, kad turto įmonė turi už 56 310 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 14 300 Lt (b. l. 51). Pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė dirba pelningai. Tai patvirtina ir ankstesni įmonės balansai. Įmonės sutartys yra ilgalaikės ir pastovios, nes buhalterinė apskaita įmonėse vedama nuolat.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė UAB „Juridėja“ yra moki, todėl atsisakytina iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 5 str. 4 d.).

Dėl baudos paskyrimo ieškovams. Atsakovė teigia, kad ieškovė, pateikdama ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Juridėja“, piktnaudžiavo savo teisėmis ir elgėsi nesąžiningai. Nurodė, jog dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo bendrovės veikla gali būti sužlugdyta.

Ieškovė ieškinį grindė tuo, jog atsakovė neatsiskaitė su ja už prekes ir paslaugas. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jeigu mano, kad yra pažeista jo teisė, ir ją ginti (LR CPK 5 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti atsakovės UAB „Juridėja“ prašymą skirti ieškovei baudą nėra pagrindo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Atsakovė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-19 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti UAB „Juridėja“ apmokėti UAB „Duomenų centras“ išankstines sąskaitas 701,80 Lt sumai bei Lietuvos radijo ir televizijos centrui – 20,57 lt.

Kadangi ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atmestas, naikintinos visos paskirtos laikinosios apsaugos priemonės. Iš atsakovės pateiktų prašymų ,dokumentų matyti, kad atsakovė yra moki ir laikinųjų apsaugos priemonių palikimas iki nutarties įsiteisėjimo pažeistų įmonės teises bei sužlugdytų jos veiklą. Esant tokioms aplinkybėms, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdytina skubiai ( CPK 152 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas 3 017,05 Lt. 300 Lt už susipažinimą su faktine situacija, 300 Lt už susirašinėjimą su UAB „Nordus“, 500 Lt už atskirojo skundo parengimą, 400 Lt už rašto teismui parengimą, 1 000 Lt už atsiliepimą, 17,05 Lt pašto išlaidų bei 500 Lt už atstovavimą teisme. Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu tai išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3, 6, 8 p.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad su UAB „Nordus“ susirašinėjimas vyko iki bylos iškėlimo teisme, 17,05 Lt pašto išlaidų patirta taip pat iki bylos nagrinėjimo. Kadangi šios išlaidos nesusijusios su bylos nagrinėjimu, todėl nepriteistinos.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 punkte nustatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme užmokestis apskaičiuojamas taikant 0.15 koeficientą. Atsakovė nurodė, kad už atstovavimą teisme patyrė 500 Lt išlaidų. Kadangi teismo posėdis vyko 2 valandas, todėl už atstovavimą teisme prašoma priteisti suma mažintina iki 300 Lt.

Atsakovė taip pat prašo priteisti išlaidas už atskirojo skundo surašymą, tačiau šis skundas yra išsiųstas į Lietuvos apeliacinį teismą ir yra neišnagrinėtas. Kol skundas neišnagrinėtas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas už šio skundo parengimą (CPK 93 str. 1 d.). Be to, pažymėtina, kad šių išlaidų priteisimą spręs Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą (CPK 93 str. 5 d.).

Kitos prašomos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.15 p., 8.2. p.) todėl priteistinos (300 Lt už susipažinimą su faktine situacija, 400 Lt už rašto teismui parengimą, 1 000 Lt už atsiliepimą). Iš viso iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (93 str. 1 d., 98 str., 79 str.1 d., 88 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Juridėja“.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-19 UAB „Juridėja“ (įmonės kodas 302518927) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nutartį vykdyti skubiai.

Prašymą dėl baudos skyrimo UAB „Nordus“ atmesti.

Priteisti iš UAB „Nordus“ 2 000 Lt UAB „Juridėja“ bylinėjimosi išlaidų.

Nutartį per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.