Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-01-28 · Civilinė byla Nr. e2A-50-538/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
e2A-50-538/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-14832-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
A. Š.
Ieškovas
L. K.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-50-538/2016

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-14832-2014-6)

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.5.2.1; 3.3.1.18
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. sausio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, teisėjų Jolantos Gailevičienės, Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-11-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1004512/2004 iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) priteisinat iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 518,00 Lt kas mėnesį nuo 2014-12-01 iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-11-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1004512/2004 iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt nuo 2004-10-01 iki dukros pilnametystės. Nurodė, kad po 2004-11-03 teismo sprendimo priėmimo praėjo dešimt metų, dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl pasikeitė jos poreikiai – padidėjo maitinimosi, apsirengimo išlaidos, dukra pradėjo lankyti mokyklą, atsirado poreikis turiningiau leisti laisvalaikį. Be to, per šį laiką pasikeitė minimalios mėnesinės algos dydis.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-28 sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-11-03 sprendimu priteistą išlaikymą iš atsakovo A. Š. ir nuo 2014-12-01 iš atsakovo A. Š. priteisė nepilnametei dukrai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-11-03 sprendimą, sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2014-11-30. Išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2014-12-01. Paskyrė ieškovę L. K. lėšų, skirtų dukters G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja. Priteisė iš atsakovo A. Š. 1084,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. K.. Teismas padarė išvadą, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečių vaikų poreikius. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. nepilnametė G. Š. gyvena kartu su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Nepilnametė G. Š. paaugo, jos poreikiai padidėjo ir jų tenkinimui reikia daugiau lėšų. Išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 325 Eur. Atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad šalys privalo lygiomis dalimis teikti išlaikymą nepilnametei G. Š., taigi atsakovas turi teikti dukrai 150 Eur (518 Lt) dydžio išlaikymą. Nurodė, kad nustačius, jog mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo. Taip pat nurodė, kad ieškovė patyrė 1084,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (su PVM), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovas kaip ir 2004 metais, kai buvo priteistas išlaikymas, dirba toje pačioje darbovietėje, gauna atlyginimą, neviršijantį minimalios algos, neturi jokio registruoto turto, kitų pajamų negauna. Teismas priėmė sprendimą, kuriuo pažeidė proporcingumo principus tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties. Be to, neturėdamas duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, teismas negalėjo daryti išvados, kad šalys išlaikymą nepilnamečiam vaikui privalo teikti dalimis. Mano, kad teismas priteisė ieškovei iš atsakovo nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad akivaizdu, jog atsakovas gauna ne tik pajamas ir darbo užmokesčio, tačiau turi ir kitų pajamų šaltinių, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo turtinė padėtis jam neleidžia mokėti vaiko išlaikymui po 150 eurų kas mėnesį. Pažymi, kad vaikui gyvenant su ieškove, ieškovė prisideda prie vaiko išlaikymo nematerialiai. Mano, kad teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendė teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra L. Š. (dabar – K.) ir A. Š.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-11-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1004512/2004 nutraukta ieškovės L. K. ir atsakovo A. Š. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti išlaikymą dukrai G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 72,41 Eur (250,00 Lt) kas mėnesį nuo 2004-10-01 iki vaiko pilnametystės. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014 metų sausio mėnesio iki 2014 metų gruodžio mėnesio sudarė vidutiniškai 279,68 Eur (965,69 Lt) per mėnesį atskaičius mokesčius.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.

1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos vaiko teisės yra vienodai svarbios ir turi būti įgyvendinamos kompleksiškai, nes tik vaiko teisių visumos užtikrinimas sudaro sąlygas vaikui vystytis, bręsti ir tapti savarankiška asmenybe. Visų pirma už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Orientaciniu kriterijumi, užtikrinančiu būtinus minimalius vaiko poreikius yra laikomas 1 minimalios mėnesinės algos dydis (CK 6.461 straipsnio 2 dalis).

Kaip byloje nustatyta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004-11-03 sprendimu nepilnametei G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteistas 72,41 Eur (250,00 Lt) dydžio išlaikymas. Išlaikymo priteisimo metu G. Š. buvo (duomenys neskelbtini) . Tokio amžiaus vaikų poreikiai akivaizdžiai skiriasi, todėl atsižvelgiant į tai, kad vaiko poreikiai augant keičiasi, išlaikymo suma priteista 2004 metais, akivaizdžiai per maža, pagal šiuo metu esantį pragyvenimo lygį, minimalią algą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas padidinti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Apeliantas argumentuoja, kad išlaikymas padidintas nepagrįstai, nes jo turtinė padėtis nepagerėjo, jis kaip ir 2004 metais, gauna minimalų atlyginimą.

Pažymėtina, kad sprendimo priėmimo metu 2004-11-03 minimali alga buvo 550 Lt, tai yra, 159,29 eurai, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu - 325 eurai, šiuo metu 350 eurai, taigi akivaizdu, kad nuo 2004 metų minimalus atlyginimas keitėsi, padidėjo daugiau kaip 2 kartus, todėl darytina išvada, kad atsakovui gaunant minimalų atlyginimą jo pajamos padidėjo taip pat daugiau kaip 2 kartus. Be to, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus neturintis sveikatos sutrikimų, gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Apeliantas argumentuoja, kad neturėdamas duomenų apie ieškovės turtinę padėtį, teismas negalėjo daryti išvados, kad šalys išlaikymą nepilnamečiam vaikui privalo teikti dalimis. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas padidino priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 150 eurų. Pažymėtina, kad ši suma mažesnė nei ½ MMA, taigi ieškovei bet kokiu atveju tenka didesnė išlaikymo našta. Be to, pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Atmestinas ir apelianto argumentas, jog teismas iš atsakovo ieškovei priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Nors atsakovas ir teigia, kad jo finansinė padėtis sunki, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė maksimalią Rekomendacijose nurodytą sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškinio nepripažino, byla buvo nagrinėjama 3 teismo posėdžiuose, be to, ieškovė neprašo priteisti advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nėra pagrindo daryti išvados, kad iš atsakovo priteistina Rekomendacijose nurodyta maksimali bylinėjimosi išlaidų suma per didelė. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtos išlaidos sudarė 1084 Eur, Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatyta, kad maksimali suma 2014-12-04 už ieškinio surašymą 899,27 eurai, teismo posėdžių trukmė iš viso sudaro 2,5 val. (30 min+30 min+1 val. 30 min (175,69 eurai), taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad maksimali bylinėjimosi išlaidų suma yra 1074,96 eurai ir ieškovei už patirtas teisines paslaugas turėtų būti priteista ne daugiau kaip 1074,96 eurai. Pažymėtina, kad į šią sumą turi būti įskaitytas PVM ir priteistina advokato pagalbos išlaidų suma negali viršyti Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių kartu su paskaičiuotu PVM. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priteistų iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidų tikslintina, nurodant, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1074,96 eurai teisinės pagalbos išlaidų.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatant, kad iš atsakovo A. Š. ieškovei L. K. priteista teisinės pagalbos išlaidų ne 1084 eurai, o 1074,96 eurai.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjos Jolanta GailevičienėAlona Romanovienė