Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Aurelijos Sadauskaitės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal R. Ž. apeliacinį skundą ir M. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir jam paskirta bausmė – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. Ž. kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo) laikas, t. y. nuo 2015-06-03 22.15 val. iki 2015-06-04 20.22 val. (1 dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 198 MGL (7 456,68 Eur) dydžio bauda.

R. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla dėl šios nusikalstamos veikos nutraukta (BK 37 straipsnis).

R. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – užstatas (10 000 Eur) – palikta galioti iki nuosprendžio įvykdymo, nuosprendį įvykdžius, panaikintina kardomoji priemonė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį 6 mm kalibro (duomenys neskelbtini) modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šovinius (95 vnt.), saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, ir juos perduodant Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

M. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir jam paskirta bausmė – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. Ž. kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo) laikas, t. y. nuo 2015-06-03 16.10 val. iki 2015-06-04 20.16 val. (2 dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 96 MGL (3 615,36 Eur) dydžio bauda.

M. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista valstybei – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – solidariai iš kaltinamųjų R. Ž. ir M. Ž. 162 085 Eur (šimtas šešiasdešimt du tūkstančiai aštuoniasdešimt penki eurai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. Ž. ir M. Ž. nuteisti už tai, kad siekdami išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją aiškiai neteisingus duomenis apie juridinio asmens turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: R. Ž., būdamas kompanijos (duomenys neskelbtini) (registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) faktiniu vadovu, ir M. Ž., būdamas kompanijos (duomenys neskelbtini) akcininku ir formaliu vadovu, veikdami bendra tyčia, laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 Šveicarijos kompanijos (duomenys neskelbtini) vardu vykdė veiklą Lietuvoje: organizavo naftos produktų įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Kazachstano Respublikos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos bei naftos produktų pardavimą Lietuvoje ir iš šios ūkinės komercinės veiklos, vykdytos Lietuvos Respublikoje, gavo 2 664 991 Lt (771 835 Eur) pajamų, tačiau, siekdami išvengti 559 648 Lt (162 085 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir pažeisdami Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kad ,,Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad ,,PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal PVM įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) 19, 25, 27, 37, 44 punktų nuostatas: „19. PVM deklaracijos 11 laukelyje turi būti įrašoma PVM mokėtojo šalies teritorijoje patiektų prekių ir / ar suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifą bei lengvatinius PVM tarifus (jeigu tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė <...> 25. PVM deklaracijos 17 laukelyje turi būti įrašoma PVM įstatymo 41 straipsnyje nurodytais atvejais patiektų ir iš ES teritorijos išgabentų prekių, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamoji vertė <... 27. PVM deklaracijos 19 laukelyje turi būti įrašoma kitų patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamoji vertė <...> 37. PVM deklaracijos 29 laukelyje turi būti įrašomas pardavimo PVM <...> 44. PVM deklaracijos 36 laukelyje turi būti įrašoma apskaičiuota mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma...“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei L. M., tvarkančiai kompanijos (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pagal 2012-04-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-06-01 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė neteisingus duomenis apie kompanijos (duomenys neskelbtini) turtą, tokiu būdu kompanijos (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 PVM deklaracijos (FR0600) 11 laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ neįrašius 2 664 991 Lt (771 835 Eur) bei 29 laukelyje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ neįrašius 559 648 Lt (162 085 Eur), t. y. į PVM deklaraciją įrašius aiškiai neteisingus duomenis apie kompanijos (duomenys neskelbtini) turtą, ir šią PVM deklaraciją 2013-05-27 elektroniniu paštu pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojams, pateikė neteisingus duomenis apie kompanijos (duomenys neskelbtini) turtą ir laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 (patikslinta 2013-05-27) nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokėjo 162 085 Eur pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu juridinio asmens – Šveicarijos kompanijos (duomenys neskelbtini) – naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 162 085 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į Lietuvos Respublikos biudžetą. Tokiu būdu R. Ž. ir M. Ž., siekdami išvengti mokesčių, į PVM deklaraciją už 2013 metų balandžio mėnesį įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie kompanijos (duomenys neskelbtini) turtą ir juos pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams.

2. Be to, baudžiamoji byla R. Ž. nutraukta dėl to, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: R. Ž. tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo laikyti ir (ar) nešioti šaunamąjį ginklą, įgijo neregistruotą pramoninės gamybos 6 mm kalibro (duomenys neskelbtini) modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskirtas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir 100 vnt. pramoninės gamybos 6 kalibro žiedinio įskėlimo (duomenys neskelbtini) tipo tinkamų šaudyti šovinių, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamų šaudmenų kategorijai, skirtų 6 mm kalibro įvairių modelių revolveriams, C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei minėtą revolverį ir šovinius neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2015-06-03, maždaug 15.15 val., kol Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, atlikdami kratą R. Ž. gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini), juos rado ir paėmė.

3. Be to, R. Ž. ir M. Ž. išteisinti dėl kaltinimo, kad neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, o būtent: R. Ž., būdamas kompanijos (duomenys neskelbtini) (registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) faktiniu vadovu, ir M. Ž., būdamas kompanijos (duomenys neskelbtini) akcininku ir formaliu vadovu, veikdami bendra tyčia, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-06-02 Klaipėdoje ir kitose ikiteisminio tyrimo nenustatytose vietose, neteisėtu būdu, t. y. Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre neįregistravęs kompanijos (duomenys neskelbtini) nuolatinės buveinės Lietuvoje ir tokiu būdu nuo mokesčių administratoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – nuslėpęs faktiškai vykdomos veiklos (verslo) formą ir iš vykdomos veiklos gautas pajamas bei mokėtinus mokesčius, versliškai, stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos – prekybos naftos produktais, o būtent: R. Ž. ir M. Ž., siekdami išvengti turtinės prievolės mokėti mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą, neteisėtu būdu, t. y. neįregistravę Šveicarijos kompanijos (duomenys neskelbtini) nuolatinės buveinės Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu nuo mokesčių administratoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – nuslėpę faktiškai vykdomos veiklos (verslo) formą ir iš vykdomos veiklos gautas pajamas bei mokėtinus mokesčius, Šveicarijos kompanijos (duomenys neskelbtini) vardu vykdė veiklą Lietuvoje: organizavo naftos produktų įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Kazachstano Respublikos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos bei naftos produktų pardavimą Lietuvoje, ir iš šios ūkinės komercinės veiklos, vykdytos Lietuvos Respublikoje, gavo 272 263 987,04 Eur pajamų, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio 22 dalies nuostatas, kad ,,Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius ar laivus. Nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, ir 2 straipsnio 24 dalies nuostatas, kad ,,Pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir į (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 54 „Dėl užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ patvirtinto Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo 3 punkto nuostatas, kad „Užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje pradžia yra pirmojo sandorio sudarymo diena“, 4 punkto nuostatas, kad „Nuolatine užsienio vieneto veikla arba jos dalimi yra laikoma užsienio vieneto veikla arba jos dalis Lietuvos Respublikoje, kuri nėra laikina veikla, ir yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas“, ir 2.2 punkto nuostatas, kad „užbaigtas komercinis operacijų ciklas – ciklas, sudarytas iš užsienio vieneto veiklos operacijų etapų. Pirmąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrą, distribucija (paskirstymas), reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iš esmės panašios operacijos; antrąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iš esmės panašios operacijos; trečiąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iš esmės panašios operacijos“, Mokesčių mokėtojo registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimu Nr. 1059 ,,Dėl mokesčių mokėtojo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, 18 punkto nuostatas, kad ,,Užsienio valstybių įmonių nuolatinės buveinės, kurių teisinis įregistravimas įstatymuose nenumatytas, privalo registruotis registre pagal veiklos vykdymo vietą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prievolės mokėti mokestį atsiradimo“.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai R. Ž. ir M. Ž. skundai tenkintini.

11. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

12. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

13. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

14. Pažymima, kad įrodymų vertinimo procese itin svarbiu pripažįstamas nuoseklus nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų laikymasis. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr.33501/96 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-976/2016).

15. Skundžiamu nuosprendžiu R. Ž. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, M. Ž. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonės (duomenys neskelbtini) vadovai R. Ž. ir M. Ž. nepateikdami trijų 2013-04-23, 2013-04-25, 2013-04-27 išrašytų sąskaitų faktūrų įmonės deklaracijas pildančiai fiskalinei agentei UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pašalindami galimybes deklaracijoje teisingai nurodyti visas įmonės gautas apmokestinamąsias pajamas, suprato, kad, nepateiktus visų reikiamų duomenų, deklaracijos bus neteisingai užpildytos ir pateiktos mokesčių inspekcijai, ir tyčia to siekė, todėl jų veiksmai atitinka BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) numatyto nusikaltimo sudėtį.

16. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai (2011 m. birželio 21 d. 21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. liepos 5 d.). Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad BK 220 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-648/2020).

17. Pagal teismų praktiką, subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016).

18. Už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) atsako ūkio subjekto vadovas. Vadovaujantis šia bendra ūkio subjekto vadovui tenkančia pareiga, teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovas atsako už buhalterio surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020).

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuteistųjų R. Ž. ir M. Ž. kaltę grindė nuteistųjų parodymais, liudytojos L. M. parodymais, taip pat V. K., S. L., R. M., D. G., A. J., A. L., A. P., T. A. parodymais, specialistės V. G. parodymais, specialistės išvada, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu pateiktomis sąskaitomis faktūromis, kita bylos medžiaga.

20. Nagrinėjamu atveju, remiantis 2017 m. birželio 30 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 15, b. l. 52–224, t. 16, b. l. 1–203, t. 17, b. l. 1–17), nustatyta, jog Šveicarijoje registruota įmonė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-06-02 vykdė veiklą Lietuvoje, – iš trečiųjų šalių įveždavo į Lietuvos teritoriją naftos produktus, laikė juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpyklose, 1215 atvejų pardavė naftos produktus Lietuvos ir užsienio šalių ūkio subjektams ir iš Lietuvos Respublikos vykdytos ūkinės komercinės veiklos gavo 272 263 987 Eur pajamų (t. 15, b. l. 52–72). Be to, konstatuota, jog remiantis surinkta ir pateikta medžiaga galima teigti, kad įmonės (duomenys neskelbtini) 2013 m. 3, 4, 7, 8, 9, 10, 12 mėn. ir 2014 m. 2, 5, 7, 9 mėn., iš viso 11 vnt., pateiktose PVM deklaracijose įrašyti duomenys apie turtą neatitinka tikrovės. Įmonė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu komercinėmis sąskaitomis faktūromis pagrindė pardavimus, tačiau PVM deklaracijoje, kurios laikotarpis nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30, nedeklaravo 2 664 991 Lt (771 835 Eur) PVM apmokestinamų sandorių, kas sudaro 559 649 Lt (162 085 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM. Tokiu būdu įmonė (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kad „mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, ir nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) 19, 25, 27, 37, 44 punktų nuostatų: „19. PVM deklaracijos 11 laukelyje turi būti įrašoma PVM mokėtojo šalies teritorijoje patiektų prekių ir / ar suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifą bei lengvatinius PVM tarifus (jeigu tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė <...>; 25. PVM deklaracijos 17 laukelyje turi būti įrašoma PVM įstatymo 41 straipsnyje nurodytais atvejais patiektų ir iš ES teritorijos išgabentų prekių, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamoji vertė <...>; 27. PVM deklaracijos 19 laukelyje turi būti įrašoma kitų patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamoji vertė <...>; 37. PVM deklaracijos 29 laukelyje turi būti įrašomas pardavimo PVM <...>; 44. PVM deklaracijos 36 laukelyje turi būti įrašoma apskaičiuota mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma <...>.“ Įmonė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 559 648 Lt (162 085 Eur) mokėtino į biudžetą PVM ir padarė 162 085 Eur nuostolį valstybės biudžetui (t. 15, b. l. 52–72).

21. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausioji specialistė V. G. parodė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą Lietuvoje, teikė PVM deklaracijas. Specialistė sulyginusi PVM deklaracijose esančius duomenis su įmonės (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų duomenimis nustatė, kad trijų sąskaitų faktūrų, įmonės (duomenys neskelbtini) išrašytų UAB (duomenys neskelbtini) 2013-04-23, 2013-04-25 ir 2013-04-27, duomenys neįtraukti į PVM deklaracijas, t. y. balandžio mėn. nebuvo deklaruotos trys sąskaitos: 2013-04-23 sąskaita (t. 16, b. l. 23, 24), 2013-04-25 sąskaita (t. 16, b. l. 25, 26), 2013-04-27 sąskaita (t. 16, b. l. 27, 28), PVM deklaracijos Nr. 7-11 (t. 16, b. l. 23, 24, 25), apmokestintų sandorių vertė 2 664 991 Lt, PVM 559 649 Lt. Įmonė privalo registruoti visas ūkines operacijas pagrindžiančius dokumentus.

22. Esant nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 2 dalyje, požymiai byloje šiuo atveju nustatyti objektyviai.

23. BK 220 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną ir turtą ar jų naudojimą.

24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad už tai, kad PVM sąskaita faktūra būtų įformintas prekių pirkimas ir pardavimas ar paslaugų teikimas ir šie dokumentai bei kiti buhalteriniai dokumentai būtų pateikti fiskaliniam agentui, tiek už tai, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti juridinio asmens prievoles, susijusias su PVM, nagrinėjamu atveju atsakingi įmonės (duomenys neskelbtini) vadovai R. Ž. ir M. Ž..

25. Šią išvadą teismas padarė remdamasis 2012 m. balandžio 12 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) tarp įmonės (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl fiskalinio agento paslaugų ir R. Ž. ir M. Ž. parodymais, liudytojų parodymais. Minėtoje sutartyje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teikti įmonei (duomenys neskelbtini) šias paslaugas: užregistruoti įmonę (duomenys neskelbtini) kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtoją Lietuvos Respublikoje; tvarkyti pridėtinės vertės mokesčio apskaitą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; skaičiuoti pridėtinės vertės mokestį už įmonės (duomenys neskelbtini) tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetą; taip pat teikti mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už įmonę (duomenys neskelbtini) ir vykdyti šios įmonės prievoles, susijusias su dokumentų paruošimu, pasirašymu ir pateikimu, o įmonė (duomenys neskelbtini) pagal šią sutartį įsipareigojo du kartus per mėnesį – iki 20 einamojo mėnesio dienos ir 15 kito mėnesio dienos – pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius visiškai užpildytus šiuos buhalterinius dokumentus: pirkimo PVM sąskaitas faktūras, važtaraščius, muitinės dokumentus, kitus pirkimo dokumentus, pardavimo PVM sąskaitas faktūras (t. 15, b. l. 206–208). Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad jo sūnus M. Ž. buvo tik formalus įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, nes jis dėl traumos yra 50 procentų neįgalus ir jis, R. Ž., norėjo, kad sūnus turėtų darbą. Faktiškai įmonės (duomenys neskelbtini) veiklai vadovauja jis, R. Ž. (t. 18, 8–9 b. l.). M. Ž. parodė, kad faktiškai visą įmonės veiklą organizavo jo tėtis R. Ž., jis, M. Ž., faktiškai šioje įmonėje atliko tik bankines operacijas. Teisiamojo posėdžio metu R. Ž. parodė, kad jis atstovavo įmonei (duomenys neskelbtini), buvo su šia įmone susijęs, nes užsakinėjo produkciją, o M. Ž. buvo šios įmonės akcininkas ir 2013 metais išdavė jam įgaliojimą. M. Ž. parodė, kad darė tik pavedimus tapęs direktoriumi, o prieš tai pavedimus atliko pagal įgaliojimą, dėl pavedimų nurodymus jam davė R. Ž..

26. Liudytojai V. K., S. L., R. M., D. G., A. J., A. L., A. P. patvirtino, kad, jų žiniomis, R. Ž. ir M. Ž. buvo įmonės (duomenys neskelbtini) vadovai. Remdamasis minėtais duomenimis, apylinkės teismas konstatavo, jog atsakingu asmeniu už juridinio asmens – įmonės (duomenys neskelbtini) deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų atitinkamoms valstybės įgaliotoms institucijos pateikimą ir už juose nurodytų duomenų teisingumą atsakingi įmonės (duomenys neskelbtini) vadovai R. Ž. ir M. Ž.. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta pagrįsta išvada, kad R. Ž. buvo faktinis vadovas.

27. Tačiau, vertinant byloje surinktus įrodymus, nesutiktina su išvada, kad M. Ž. buvo formalus įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas. Byloje nėra duomenų, kad 2013 metų balandžio, gegužės mėnesiais buvo įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, jis buvo įmonės akcininkas. Todėl darytina išvada, kad M. Ž. nepagrįstai nuteistas pagal BK 220 straipsnį, kadangi, kaip minėta, pagal teismų praktiką, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) atsako ūkio subjekto vadovas.

28. Nors objektyvioji nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, pusė yra įrodyta, tačiau negalima sutikti su apylinkės teismo išvada, jog įmonės (duomenys neskelbtini) vadovai R. Ž. ir M. Ž., nepateikdami trijų 2013-04-23, 2013-04-25, 2013-04-27 išrašytų sąskaitų faktūrų įmonės deklaracijas pildančiai UAB (duomenys neskelbtini), taip pašalindami galimybes deklaracijoje teisingai nurodyti visas įmonės gautas apmokestinamąsias pajamas, neabejotinai suprato, kad, nepateikus visų reikiamų duomenų, deklaracijos bus neteisingai užpildytos ir pateiktos mokesčių inspekcijai, ir tyčia to siekė. Dėl to kaltinamųjų vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 559 649 Lt (162 085 Eur) PVM, nes įmonės (duomenys neskelbtini) deklaracijoje, kurios laikotarpis nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30, buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, tokiu būdu įmonė (duomenys neskelbtini) išvengė 559 649 Lt (162 085 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo.

29. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytoja L. M. parodė, kad jai duomenis nebuvo tinkamai siunčiami, todėl ji negalėjo žinoti, ar visus dokumentus jai atsiuntė. Už teisingų duomenų pateikimą yra atsakinga ta įmonė, kuri pateikia duomenis. Be to, parodė, kad bendravo tik su apskaitą tvarkančiomis darbuotojomis, kurios teikdavo jai lenteles, viskas vyko telefonu. Nurodė, kad 2013 metais balandžio mėnesio deklaracijas ji turėjo teikti, ką jai davė, tą ir įrašė. Programos „Excel“ lentelėje buvo nurodyta data, pirkėjas ir PVM sumos. Fiskalinis agentas neatliko mokėjimų, juos atliko pati (duomenys neskelbtini). Be to, nurodė, kad darbuotojas, kuris L. M. parašydavo, geriau žinojo, ar mokamas PVM, taip ir įtraukdavo duomenis į apskaitą. Nevertino sąskaitos turinio, tik nurašinėjo skaičiukus ir deklaravo. Jei PVM sąskaitą faktūrą išrašęs asmuo suklysdavo, jos netikrindavo. Savo veiklos (duomenys neskelbtini) negalėjo nuslėpti, nes viskas eina per muitinę.

30. Be to, pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 1 d. raštą dėl informacijos pateikimo, informavo, kad mokesčių administratorius neturi duomenų, ar (duomenys neskelbtini) 2013 metų balandžio mėnesio ar vėlesnėse mokestinio laikotarpio PVM deklaracijose (pirminėje / patikslintoje) deklaravo PVM apmokestinamuosius sandorius ir mokėtiną į biudžetą PVM pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras (2013-04-23 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 207 061,48 USD (546 973,61 Lt) sumai, įskaitant 35 936,29 USD (94 929,30 Lt) PVM sumą (taikant 21 proc. PVM tarifą) (16 tomas, b. l. 23, 24); 2013-04-25 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 204 584,74 USD (543 356,61 Lt) sumai, įskaitant 35 506,44 USD (94 301,55 Lt) PVM sumą (taikant 21 proc. PVM tarifą) (16 tomas, b. l. 25, 26); 2013-04-27 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) 806 403,63 USD (2 134 308,49 Lt) sumai, įskaitant 139 954,34 USD (370 417,18 Lt) PVM sumą (taikant 21 proc. PVM tarifą)) (t. 23, b. l. 121–126), išrašytas gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi (duomenys neskelbtini) pateiktose deklaracijose deklaruojama bendra PVM apmokestinamųjų sandorių ir nuo šių sandorių apskaičiuota mokėtina į biudžetą / grąžintina iš biudžeto PVM suma, neišskiriant konkretaus sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, nurodė, kad mokesčių administratorius dėl (duomenys neskelbtini) nėra atlikęs jokių kontrolės veiksmų, todėl neturi galimybės atsakyti, ar (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi PVM pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per laikotarpį nuo 2012 metų iki minėto atsakymo pateikimo dienos į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas už (duomenys neskelbtini) jokių mokėjimų neatliko.

31. Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmokų skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 138) nustatyta, kad mokesčių administratorius tik kontrolės metu gali nustatyti, ar užsienio juridinis asmuo vykdo veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę ir turi teikti pelno deklaracijas. (duomenys neskelbtini) kontrolės veiksmai nebuvo atliekami, todėl negali nustatyti, ar minėtas asmuo vykdė veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę ir privalėjo teikti pelno mokesčio deklaracijas, mokėti pelno mokestį. Pagal pateiktas mokesčių deklaracijas ir mokesčių apskaitos duomenis, (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 25 d. valstybės (savivaldybės) biudžetui ir fondams skolinga 3 295,27 Eur, iš jų 717,67 Eur PVM (pagal 2014 m. balandžio mėn. PVM deklaraciją), ir 2 577,60 Eur PVM delspinigių (58,23 Eur nuo 2014 m. kovo mėn. ir 2 519,37 Eur nuo 2014 m. balandžio mėn. PVM deklaracijose deklaruotų ir laiku nesumokėtų sumų).

32. Baudžiamojo kodekso numatyta nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia, siekiant išvengti mokesčių. Įstatymo leidėjas pačioje straipsnio dispozicijoje įtvirtino būtinąjį nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, požymį – tikslą išvengti mokesčių, tai reiškia, kad asmuo suvokia, kad į deklaraciją, ataskaitą ar kitą dokumentą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, turtą, pelną ar jų panaudojimą ir pateikė tokį dokumentą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori, t. y. veikia tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179/2014) yra suformavęs aiškią poziciją dėl Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio aiškinimo ir taikymo, t. y. kad nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiškai pašalinant galimybę jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčiai už šias pajamas ilgą laiką po jų gavimo nesumokėti, yra pagrindas laikyti, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama šių mokesčių nemokėti apskritai.

33. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, veikė tikslingai ir sąmoningai, suprato tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek dėl šių veiksmų kilsiančias pasekmes, norėjo taip veikti ir tokių pasekmių siekė. Nesutiktina su tokia apylinkės teismo išvada, kadangi, apygardos teismo vertinimu, nėra įrodyta subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė.

34. Vertinant subjektyviąją pusę, atkreiptinas dėmesys, kad būtinas šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių. Apie kaltininko nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų apie nusikalstamos veikos aplinkybes, išaiškinimo, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes (profesinę ir gyvenimišką patirtį), taip pat ir kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-53-628/2020 ir kt.).

35. Vertinant atliktų veiksmų intensyvumą, būtina pažymėti, jog specialistės išvadoje nurodyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-06-02 vykdė veiklą Lietuvoje, – iš trečiųjų šalių įveždavo į Lietuvos teritoriją naftos produktus, laikė juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpyklose, 1215 atvejų pardavė naftos produktus Lietuvos ir užsienio šalių ūkio subjektams ir iš Lietuvos Respublikos vykdytos ūkinės komercinės veiklos gavo 272 263 987 Eur pajamų (t. 15, b. l. 52–72). Taigi, minėtu laikotarpiu 1215 kartų pardavė naftos produktus. Kaip minėta, vadovai nepateikė trijų 2013-04-23, 2013-04-25, 2013-04-27 išrašytų sąskaitų faktūrų įmonės deklaracijas pildančiai fiskalinei agentei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į atvejų kiekio santykį, konstatuotina, kad nėra įrodyta nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, subjektyvioji pusė – tikslas išvengti mokesčių į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą įrašant žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikiant juos valstybės įgaliotai institucijai.

36. Apygardos teismas konstatuoja, kad nors byloje nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, tačiau neįrodyta subjektyvioji pusė. Objektyviai nustatyta, jog įmonės (duomenys neskelbtini) vadovai laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 Šveicarijos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu vykdė veiklą Lietuvoje: organizavo naftos produktų įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Kazachstano Respublikos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos ir naftos produktų pardavimą Lietuvoje ir iš šios ūkinės komercinės veiklos, vykdytos Lietuvos Respublikoje, gavo 2 664 991 Lt (771 835 Eur) pajamų; UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei L. M., tvarkančiai įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pagal 2012-04-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-06-01 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė neteisingus duomenis apie įmonės (duomenys neskelbtini) turtą, todėl įmonės (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 PVM deklaracijos (FR0600) 11 laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ neįrašius 2 664 991 Lt (771 835 Eur) ir 29 laukelyje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ neįrašius 559 648 Lt (162 085 Eur), t. y. į PVM deklaraciją įrašius aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės (duomenys neskelbtini) turtą, ir šią PVM deklaraciją 2013-05-27 elektroniniu paštu pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojams pateikė neteisingus duomenis apie įmonės (duomenys neskelbtini) turtą ir laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 (patikslinta 2013-05-27) nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokėjo 162 085 Eur pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu juridinio asmens – Šveicarijos įmonės (duomenys neskelbtini) – naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 162 085 Eur pridėtinės vertės mokesčio į Lietuvos Respublikos biudžetą sumokėjimo. Tačiau, kaip minėta, atsižvelgiant į veiksmų intensyvumą, nesutiktina, kad tokiu būdu R. Ž. ir M. Ž. siekė išvengti mokesčių, – į 2013 metų balandžio mėnesio PVM deklaraciją įrašė aiškiai neteisingus duomenis apie įmonės (duomenys neskelbtini) turtą ir juos pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams. Taigi, yra pagrįsta abejonė, kad minėtais veiksmais buvo siekiama išvengti mokesčių.

37. Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad R. Ž. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, M. Ž. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami jų naudai. Įvertinus byloje surinktus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, daroma išvada, kad jie neginčijamai nepatvirtina R. Ž. ir M. Ž. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl to R. Ž. ir M. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje, išteisinami, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas), ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendis dėl R. Ž. ir M. Ž. pripažinimo kaltais panaikinamas ir jiems priimamas išteisinamasis nuosprendis.

Dėl civilinio ieškinio

38. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

39. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista valstybės naudai Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai solidariai iš R. Ž. ir M. Ž. 162 085 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt du tūkstančiai aštuoniasdešimt penki eurai) turtinės žalos atlyginimo.

40. Išteisinus R. Ž. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir M. Ž. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 162 085 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, M. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. Ž. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, požymių,

M. Ž. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, požymių.

R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą (10 000 Eur) panaikinti, grąžinti 10 000 Eur užstatą, saugomą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke.

M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį dėl 162 085 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt du tūkstančiai aštuoniasdešimt penki eurai) turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.