Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendis, 1-27-906/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-12-13
Bylos Nr.: 1-27-906/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-6-00021-2019-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjas: Svajūnas Bliudsukis (pirm.)
Kaltinamasis: R. Ž., M. Ž.
Civilinis ieškovas: Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai: Raimondas Kivylius, Eduardas Antonenkas

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-27-906/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00021-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.17.6.1.; 1.2.18.8.1.; 1.2.22.1.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Svajūnas Bliudsukis,sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, Linai Pazdrazdienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, Sauliui Galminui,kaltinamajam R. Ž., jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui,kaltinamajam M. Ž., jo gynėjui advokatui Eduardui Antonenko,

civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotai atstovei J. N.,

vertėjaujant Svetlanai Agafonovai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje;

M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. ir M. Ž. siekdami išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens turtą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

R. Ž., būdamas kompanijos ,, (duomenys neskelbtini)“ (registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos PVM mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini)) faktiniu vadovu, ir M. Ž., būdamas kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir formaliu vadovu, veikdami vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 Šveicarijos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdė veiklą Lietuvoje: organizavo naftos produktų įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Kazachstano Respublikos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos bei naftos produktų pardavimą Lietuvoje ir iš šios ūkinės komercinės veiklos, vykdytos Lietuvos Respublikoje, gavo 2.664.991 Lt (771.835 Eur) pajamų, tačiau, siekdami išvengti 559.648 Lt (162.085 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir, pažeisdami Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kad ,,Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad ,,PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal PVM įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) 19, 25, 27, 37, 44 punktų nuostatas: „19. PVM deklaracijos 11 laukelyje turi būti įrašoma PVM mokėtojo šalies teritorijoje patiektų prekių ir / ar suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifą bei lengvatinius PVM tarifus (jeigu tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė <...> 25. PVM deklaracijos 17 laukelyje turi būti įrašoma PVM įstatymo 41 straipsnyje nurodytais atvejais patiektų ir iš ES teritorijos išgabentų prekių, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamoji vertė <... 27. PVM deklaracijos 19 laukelyje turi būti įrašoma kitų patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamoji vertė <...> 37. PVM deklaracijos 29 laukelyje turi būti įrašomas pardavimo PVM <...> 44. PVM deklaracijos 36 laukelyje turi būti įrašoma apskaičiuota mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma...“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) vyr. buhalterei L. M., tvarkančiai kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal 2012-04-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-06-01 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, tokiu būdu kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 PVM deklaracijos (FR0600) 11 laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ neįrašius 2.664.991 Lt (771.835 Eur) bei 29 laukelyje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ neįrašius 559.648 Lt (162.085 Eur), t. y. į PVM deklaraciją įrašius žinomai neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, ir šią PVM deklaraciją 2013-05-27 elektroniniu paštu pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilnius, darbuotojams, pateikė neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, bei laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 (patikslinta 2013-05-27) nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokėjo 162.085 Eur pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu juridinio asmens – Šveicarijos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 162.085 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į Lietuvos Respublikos biudžetą.

Tokiu būdu R. Ž. ir M. Ž., siekdami išvengti mokesčių, į PVM deklaraciją už 2013 metų balandžio mėnesį įrašė žinomai neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą ir juos pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams.

Be to, R. Ž. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent:

R. Ž., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas leidimo laikyti ir (ar) nešioti šaunamąjį ginklą, įgijo neregistruotą pramoninės gamybos 6 mm kalibro ,,ME Flobert 6“ modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskirtas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir 100 vnt. pramoninės gamybos 6 kalibro žiedinio įskėlimo ,,Flobert“ tipo tinkamų šaudyti šovinių, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamų šaudmenų kategorijai, skirtų 6 mm kalibro įvairių modelių revolveriams, C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei minėtą revolverį ir šovinius neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2015-06-03, maždaug 15.15 val., kol Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, atlikdami kratą R. Ž. gyvenamojoje vietoje - name, esančiame (duomenys neskelbtini), juos rado ir paėmė.

R. Ž. ir M. Ž. buvo kaltinami tuo, kad neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, o būtent:

R. Ž. ir M. Ž., siekdami išvengti turtinės prievolės mokėti mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą, neteisėtu būdu, t. y. neįregistravę Šveicarijos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ nuolatinės buveinės Lietuvos Respublikoje ir tokiu būdu nuo mokesčių administratoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuslėpę faktiškai vykdomos veiklos (verslo) formą ir iš vykdomos veiklos gautas pajamas bei mokėtinus mokesčius, Šveicarijos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdė veiklą Lietuvoje: organizavo naftos produktų įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Kazachstano Respublikos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos bei naftos produktų pardavimą Lietuvoje, ir iš šios ūkinės komercinės veiklos, vykdytos Lietuvos Respublikoje, gavo 272.263 987,04 Eur pajamų, tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio 22 dalies nuostatas, kad ,,Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius ar laivus. Nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, ir 2 straipsnio 24 dalies nuostatas, kad ,,Pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir į (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 54 „Dėl užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ patvirtinto Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo 3 punkto nuostatas, kad „Užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje pradžia yra pirmojo sandorio sudarymo diena“, 4 punkto nuostatas, kad „Nuolatine užsienio vieneto veikla arba jos dalimi yra laikoma užsienio vieneto veikla arba jos dalis Lietuvos Respublikoje, kuri nėra laikina veikla, ir yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas“, ir 2.2 punkto nuostatas, kad „užbaigtas komercinis operacijų ciklas – ciklas, sudarytas iš užsienio vieneto veiklos operacijų etapų. Pirmąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrą, distribucija (paskirstymas), reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iš esmės panašios operacijos; antrąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iš esmės panašios operacijos; trečiąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iš esmės panašios operacijos“, Mokesčių mokėtojo registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimu Nr. 1059 ,,Dėl mokesčių mokėtojo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“, 18 punkto nuostatas, kad ,,Užsienio valstybių įmonių nuolatinės buveinės, kurių teisinis įregistravimas įstatymuose nenumatytas, privalo registruotis registre pagal veiklos vykdymo vietą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prievolės mokėti mokestį atsiradimo“.

Šiais veiksmais R. Ž. ir M. Ž. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. Ž. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiiminėjo naftos produktų prekyba, jis buvo šios įmonės komercijos direktorius. Tai lietuviška įmonė ir vykdė tą pačią tarptautinę naftos produktų prekybą, kaip ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Kada jie susidūrė su nesusipratimu su mokesčių administratoriumi, nes jie prekiavo su biržos kainomis, kurios kasdien keičiasi, dėl to įsteigė įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Reikėjo skubiai įsteigti kitą bendrovę dėl to, kad lėšas kurias gaudavo reikėjo nurašyti į nuostolį. Priėmė sprendimą steigti Šveicarišką įmonę. Įsteigti įmonę kainuoja brangiau, bet Šveicarijos mokesčių administratorius supranta veiklos formą ir Šveicariškas bankas jiems parekomendavo pasirinkti vadovą S. B., kad būtų aiškesnė visa mokesčių sistema. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ steigėjai jis, S. B. ir V. K.. S. B. ir V. K. buvo pirmieji steigėjai įmonės „(duomenys neskelbtini)“, jie tuo pačiu buvo ir akcininkai. Jis pats nebuvo akcininkas, buvo tik steigimo organizatorius. Jis prie įmonės steigimo prisidėjo dėl to, kad ruošėsi per tą bendrovę užsiimti prekyba. V. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o S. B. buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius, kuris turėjo auditoriaus statusą. Jį rekomendavo Šveicarijos bankas, kadangi pagal Šveicariškus įstatymus, turi būtinai vadovauti įmonei Šveicarijoje gyvenantis asmuo. Pradžioje įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovai buvo V. K. ir S. B., vėliau A. ir M.. Vėliau M. Ž. tapo 100 procentiniu akcininku. Pirko akcijas iš S. B. ir V. K.. Vienasmeniu akcininku M. Ž. tapo maždaug prieš 8 metus. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė prekybą naftos produktais, kuriuos pirko Rusijoje, o parduodavo Europoje, įvairioms kompanijoms. Talpas nuomojosi Lietuvoje ir Latvijoje. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ prekę pirkdavo ant Europos sienos, kraudavo į laivus ir parduodavo laivais. Vyko tarptautinė prekyba naftos produktais. Įmonė su Lietuva nebuvo susijusi. Naftą, kurią parduodavo Lietuvos kompanijoms atsiveždavo laivais ir patalpindavo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) esantis sandėlis turėjo muitinės sandėlio statusą. Muitinės kodekse tai aiškiau parašyta. Jis atstovavo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, buvo su šia įmone susijęs, nes užsakinėjo produkciją, o M. Ž. buvo šios įmonės akcininkas, kuris 2013 m. išdavė jam įgaliojimą. Jis veikė pagal M. Ž. išduotą įgaliojimą, kuris buvo įformintas pas notarą. Vienas įgaliojimas buvo pasirašytas Šveicarijoje, kitas Lietuvoje. Jo sritis buvo su pilnu įgaliojimu. Įgaliojime buvo nurodytos visos ribos. S. B. buvo atsakingas už įmone, jis ir auditorius buvo, jam teikdavo buhalterija, ataskaitos ir jis vykdydavo į auditą. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją tvarkė Šveicarijos bendrovė, kurios pavadinimo neprisimena, ir ši įmonė teikė sąskaitas (fiskaliniam agentui) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pats sąskaitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė. Galutinės sąskaitos saugomos buvo Šveicarijoje, Lietuvoje buvo saugomi tik lydintys dokumentai. Lietuvoje PVM procedūras tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo susijusi su Lietuvos bendrovėmis ir ši įmonė užregistravo, kad sąskaitos būtų teikiamos su „0“ PVM. Jie samdė vietines įmones, kad padėtų sudėti dokumentus, kurie buvo siunčiami į Šveicariją. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išrašinėjo pardavimo sąskaitas, kurias jis visas išrašė. Sąskaitas paruošdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai, o jis visas tas sąskaitas peržiūrėdavo ir išsiųsdavo. Jei būdavo apmokėjimas, siųsdavo į Šveicariją. Jie gaudavo iš S. B. žinutę, kad atėjo pinigai, po to buvo suformuojama galutinė sąskaita. Jis M. Ž. sakydavo ką apmokėti, kai sąskaitos būdavo apiformintos ir gautos iš Šveicarų. M. Ž. darydavo pavedimus kaip įmonės direktorius. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ PVM nemokėdavo (nes prekėms buvo taikomas nulinis PVM tarifas). Pripažįsta, kad 20212 m. Lietuvoje buvo įsiregistravę PVM mokėtojais, nes be to negalėjo vykdyti veiklos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei buvo priversti parduoti su PVM. Sąskaitas su mokėtinu PVM yra išrašę tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. PVM mokėtojo kodas buvo būtinas, nes reikėjo sąskaitas išrašinėti su 0 PVM tarifu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išaiškino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turi užsiregistruoti registre per fiskalinį agentą. Muitinė vykdo priežiūrą pagal muitinės įstatymą, o ne mokesčių administratorius, jie veiklos Lietuvoje nevykdo ir tam pagrindo nebuvo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos įmonėms pardavinėjo produktą, bet veiklos Lietuvoje nevykdė. Visos sutartys buvo sudarytos už Lietuvoje suteikiamas paslaugas. Šveicarijoje įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo du ofisus, vienas buvo su S. B., o antras buvo, kai M. Ž. tapo 100 procentiniu akcininku, tada išsinuomojo kitą ofisą. Dokumentai visi įsigijimo buvo teikiami bankui, nes bankas finansavo įsigijimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisuose jokių įsigijimo dokumentų nebuvo, išskyrus kuriuos reikalavo muitinė. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo atlikti pardavimų, nes neturėjo licencijos, neturėjo filialo, atstovybės, negalėjo būti importuotoju pagal Lietuvos Respublikos aktus. Ataskaitos buvo surašomos ir pateikiamos bankams ir direktoriams. Ataskaitas privalėjo pateikti mokesčiams Šveicarijoje. Jie samdė visose teritorijose paslaugas teikiančias įmones.

Kaltinamasis R. Ž. dėl trijų sąskaitų išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, jog muitinė reikalavo komercinės sąskaitos faktūros, po savaitės išrašydavo vėl naują sąskaitą faktūrą. Duomenys nesiskyrė komercinės ir galutinės sąskaitos, sąskaitos numeris išlikdavo tas pats. Komercinė sąskaita nebuvo netraukiama į buhalteriją, tik galutinės sąskaitos traukiamos į buhalteriją patenka į auditą. Kažkodėl Lietuvoje reikėjo traukti ir komercinę sąskaitą. Kai krovinys buvo gautas ir jei buvo pareikštas dėl kiekio pranešimas, tai jie prašydavo, kad vyktų į vietą jų samdomi ekspertai ir išmatuotų krovinį. Kai pagal kiekį viskas buvo nustatoma, tada išrašomos sąskaitos ir buvo jos siunčiamos į Šveicariją. Prima už prekę būdavo apmokami pinigai, o vėliau tik atkraunama prekė. Galutinėse sąskaitose su PVM parduodavo tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prekė buvo atvežama laivais, jei perkama iš Olandijos, tai pirminiai dokumentai buvo Olandiški, kilmės dokumentai būdavo laive. Ar prekė buvo importuota, nežino. Juos domino tik prekės kokybė ir kilmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiuntusi išaiškinimą, kad sąskaitos turi būti išrašomos su PVM. Be fiskalinio agento jie neturėjo teisės išrašinėti su PVM, todėl įsiregistravo mokesčių mokėtojų registre. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėjusi visą sumą pagal sąskaitas. Sąskaitos buvo išrašytos kai buvo atkrautas krovinys įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nurodymu. Buvo balandžio pabaiga, gegužės mėnuo, kai prekė atvyko. Tada išrašė tris sąskaitas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždeklaravo balandžio mėnesio sąskaitą. Ir tą klaidą UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo ištaisyti, nes praėjus 10 dienų UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo susigrąžinti PVM kol jie neištaisė klaidos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo su šia įmone solidarią atsakomybę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo du kartus sumokėti PVM. Jie šiai įmonei niekaip negalėjo išaiškinti, kad du kartus tos pačios sąskaitos PVM apmokėti nereikia. Kai kilo konfliktas, Vilniaus mokesčių administratorius pasakė, kad nereikėjo į sumą įtraukti PVM. Nuo gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė galutines sąskaitas su 0 PVM. Patvirtino, jog gegužės mėnesį buvo sumokėtas PVM į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“ iš Šveicarijos banko sąskaitos pervedė. Pateikti išrašo pagrindžiančio PVM sumokėjimą negali, nes visos prieigos prie banko yra paimtos FNTT. Sąskaitos dabar uždarytos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė sąskaitą, į kurią reikėjo sumokėti.

Kaltinamasis R. Ž. parodė, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis. Kiek iš viso su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutarčių, negali pasakyti, viskas nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ataskaitą, kiek gavo sąskaitų. Prekės buvo pakraunamos (duomenys neskelbtini), kuriame yra muitinės sandėlis, kur buvo saugojamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinys. Prekės kilmės šalis įrašoma pagal pardavėjo pateiktą sertifikatą. Gali būti, kad prekė pagaminta Nyderlanduose arba atsikrauta Nyderlanduose. Visoms sąskaitoms ir duomenims buvo pasamdyti deklarantai ir jie surašydavo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tų ataskaitų negaudavo, agentai jas surašydavo, kuriems buvo reikalingi duomenys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Marijampolę krovinį vežė geležinkeliais. Paaiškino, kad 21 tomas, b. l. 40 esanti sąskaita tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakrovimas, data išsiuntimo krovinio ir pakrovimas (duomenys neskelbtini). Sandorio pirkimo pardavimo data nesimato. Iš sąskaitos matosi kada atvyko krovinys ir tada reiškia kada įvyko sandoris. Sąskaitos numeris pririštas prie kontrakto. Jis nėra buhalterijos specialistas, dėl to nežino, kaip tie numeriai sąskaitų suteikiami. Sąskaitą išrašė jis, Šveicarijoje jiems nurodo eilę, Šveicarai suformuoja numerį. Sąskaitoms tvarkyti, buvo pasamdyta buhalterinė įmonė Šveicarijoje. Telefono numeris nurodytas Šveicarijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Įprasta komercinė praktika yra nenurodyti sąskaitos rengėjo. Sąskaitas surašinėjo ir suvedinėjo sistemoje, Šveicarijoje buvo serveris. Per kompiuterį įeidavo į serverį. Sąskaita suformuojama ir išsiunčiama Šveicarams, jie sąskaitai nurodo sąskaitos numerį ir nusiunčia klientams. Jis Šveicarams siųsdavo elektroniniu paštu į finansus. Jo sąskaita išrašyta buvo apskaitoma buhalterijos Šveicarijos įmonės, o ji persiųsdavo klientams. Trys darbuotojai buvo buhalterinės apskaitos, viskas yra dokumentuose ir sutartį su šia kompanija turėjo, bet pavadinimo nepamena. Buhalterija išsiuntusi klientui sąskaitą laukia apmokėjimo. Bankas gavęs pinigus, gauna įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nurodymą atpalaiduoti dalį krovinio, nes krovinys yra įkeistas bankui. Visada atsiranda pareiga tikslinti sąskaitas tais atvejais, kai kildavo klausimų dėl krovinio trūkumų, tada nukreipdavo į kitą kompaniją kur tikrindavo kiekį. Jei reikia tikslinti pagal krovinio kiekį, tada tikslino įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis R. Ž. taip pat parodė, jog sąskaitas išrašo kai gauna visus galutinius dokumentus iš kliento ir terminalo. Ekspeditoriai, terminalas ir kiti duoda visus duomenis, tada suformuluojama galutinė sąskaita. Visus duomenis siųsdavo Šveicarijos kompanijai, kurie pateikinėdavo galutinę sąskaitą. Jo vaidmuo buvo sąskaitų suvadovavimas ir išsiuntimas. Pirminė (komercinė) sąskaita išrašoma pagal terminalo duomenis. Klientas gaudavo tik galutinę sąskaitą, kurią įtraukią į apskaitą, bet gauna ir pirminę. Pagal pirminę gali daryti apmokėjimą. Gavus galutinę sąskaitą, pirminę sąskaitą galima išmesti, nes tai komercinė, o ne buhalterinė sąskaita. Paskirtis komercinės sąskaitos, tai kaip lydintis dokumentas su kroviniu, apmokėjimą galima daryti pagal šią sąskaitą. Tarp sąskaitų pirminės ir galutinės išrašymo susidarydavo nežymūs neatitikimai dėl valiutų svyravimo. PVM tik vieninteliu atveju su UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikėjo mokėti, o visi kiti buvo su 0 tarifu. Paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išaiškinta, kad nereikia PVM išskirti. Pačią deklaraciją teikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie privalėjo deklaruoti pagal tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir jų sudarytą sutartį. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ teikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudėliodavo viską į lenteles, į tai jis labai ten nesikišo. Kreipėsi į FNTT, kad būtų grąžinti duomenys, nes Šveicarai pasigedo duomenų buhalterinės apskaitos ir su įmone „(duomenys neskelbtini)“ jie nutraukė sutartį. Nerado sąskaitų, nes buvo viskas serveryje. Ten buvo pateiktos visos galutinės sąskaitos su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei matomos dvi sąskaitos, tai reikia žiūrėti į sąskaitą kuri išrašyta vėliausiai. Specialistės išvados 19 lapas, apačioje yra lentelė, kur pabaiga 2013 m. patikslinimas. Prielaida, kad gegužės mėnesį, kada įvyko didelė diskusija, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelė įmonė, kuriai reikėdavo sąskaitos su PVM. Po patikslinimo suprato, kad buvo įsivėlusi sąskaitoje klaida, paskutinė pirkimo sąskaita gegužės 31 d. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavusi išaiškinamus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Anksčiau PVM mokėdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą kad šis pervestų VMI, o paskui įvykus nesusipratimui vesdavo pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai mokesčiams. Kai mokesčius sumokėjo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrindavo ar skolų nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m.. Jie privalėjo deklaruoti visas sąskaitas. Ginčas kilo, nes į apskaitą buvo traukiamos dvi sąskaitos (pirminė ir galutinė), o reikėjo traukti tik galutinę sąskaitą. Į VMI sąskaitą mokesčiai buvo sumokėti tiesiogiai iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Apskaitą vykdo Šveicarijos apskaitos įmonė, sąskaitos Lietuvoje reikalingos todėl, kad muitinė reikalauja sąskaitų fiziškai, todėl pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Jei muitinėms nereikėtų sąskaitų, tai jos nebūtų reikalingos Lietuvoje. Galutinė sąskaita siunčiama klientui, o išankstinė sąskaita turi būti pridėta muitinei.

Kaltinamasis R. Ž. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų sąskaitų parodė, jog balandžio pabaigoje prekės buvo pakrautos ir išrašyta preliminari (komercinė) sąskaita. Jei gegužės mėnesį nesikeitė prekės kaina, tai sąskaita buvo išrašoma gegužės mėnesį. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė sąskaitą. Fiskalinis agentas išankstines sąskaitas neteisingai pateikė VMI, taip buvo suklaidinta VMI. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo PVM tiesiogiai VMI ir viskas buvo išspręsta. Kas liečia PVM, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota Vilniuje ir tais metais buvo padėtis tokia, kad VMI nereikalavo sąskaitų išstatinėti su PVM, o Vilniaus VMI pareikalavo, kad sąskaitą pateiktų su PVM, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal buveinę išrašinėjo sąskaitas su PVM kaip to reikalavo Vilniaus VMI.

Kaltinamasis R. Ž. dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų parodė, jog kuomet buvo klausimi jo telefoniniai pokalbiai buvo sužinota apie ginklą. Tyrėja jo paklausė kur ginklas, jis atsakydamas paklausė, koks ginklas. Jam pasakė, kad klausydamiesi jo pokalbių girdėjo kalbas apie ginklą. Birutės gatvėje buvusioje parduotuvėje pirko du ginklus. Tuomet jie vadinosi ne ginklais, o suvenyrais. Perkant ginklą parduotuvėje turbūt buvo nurašomi jo duomenys, neprisimena. Vieną ginklą padovanojo uošviui, o kitą vaiko krikštatėviui. Kai jis pirko ginklus, leidimo jiems nereikėjo, o vėliau apie leidimą negalvojo, nes ne jam jie priklausė. Savo namuose jis laikė ne savo ginklą, o uošvio. Kai uošvis susirgo, paprašė, kad jo žmona jį padėtų į seifą. Uošvis mirė (duomenys neskelbtini) m., kratos metu dar jis buvo gyvas, tik sunkiai sergantis. Jis aiškinosi, ar uošvis tą ginklą užregistravo. Mano, kad prievolė registruoti ginklą atsirado 2014 m. Ginklas tuo metu buvo jo namuose. Seifą ginklui pirko jis. Jis su žmona seifą padėjo, tačiau nežinojo kur yra raktas nuo seifo. Seifo raktai buvo pas žmoną komodoje rasti, kitas seifo raktas pas uošvį liko. Kodėl vieną seifo raktą jie pasiliko, negali pasakyti. Seifą nupirko dėl mažų vaikų. Per radiją išgirdo, kad reikia registruoti ginklus, todėl jam ir kilo mintis registruoti ginklą, bet tai ne jo reikalas spręsti ginklo klausimą, nes ginklas jam nepriklausė, žmona su savo broliu turi išspręsti šį klausimą. Apie ginklus niekada nesidomėjo ir jokių kategorijų nežino. Ginklas gražus, su puošybos elementais. Sutinka, kad su ginklu reikėjo kažką daryti, bet jo žmona ir uošvienė bijo tos policijos, teismų.

Kaltinamasis R. Ž. tardamas paskutinį žodį parodė, jog gynėjas išsamiai pasisakė dėl kaltinimo, išaiškino valdžios institucijoms, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ būdama Šveicarijos kompanija, nieko nesiekė slėpti. Padarė M. Ž. 100 akcininku, kad būtų viskas skaidru. Visada norėjo vykdyti veiklą skaidriai, kadangi prekės tai naftos produktai, beveik visos prekės yra akcizinės, išskyrus naftą, kontroliuojamos visų institucijų. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įsteigta ne siekiant išvengti mokesčių, o siekiant gauti didesnį kredito limitą. Šveicarijoje sureguliuoti mokesčiai, kas liečia prekybą, taip vadinamą biržinėm prekėm. Kai vykdė veiklą Lietuvoje, mokesčiai išaiškino, kad auditoriams nesugebėjo įrodyti, kad komercinė ir investicinių veiklos susijusios. Tuo tikslu buvo įsteigta Šveicarijos bendrovė. 2012-2013 metais, ne viskas buvo aišku, daug buvo ieškoma, konsultuojamasi, pagal dokumentus, buvo sumokėta už įvairias konsultacines paslaugas. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo ne vien Lietuvoje. Jie prekiavo ir laivais, pardavinėjo anglį, dirbo su tokiomis bendrovėmis kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Dėl banko priežiūros, neįmanoma tą veiklą neskaidriai vykdyti. Visa veikla tarptautinė. Jie kaip prekės savininkai, kontaktavo su visais, kurie turi išsiųsti prekę, ir visada naudojosi tik paslaugomis. Nesupranta, kodėl kaltinamajame akte nurodyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įvežė į Lietuvą (citojama: į Lietuvos teritoriją iš Kazachstano, Rusijos, Baltarusijos, bet dokumentų jokių neįmanoma pateikti). Jeigu traktuoti, kaip nurodė VMI atstovė, bendrąja prasme, kad (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos teritorija, tuomet gali daryti precedentą, kad visos užsienio bendrovės, kurios vykdo veiklą uosto komplekse, turi mokėti pelno mokestį Lietuvoje arba, kaip sakė VMI atstovė, kuri rašė išvadą, kad jeigu perki batus „Maximoje“, tuomet moki mokesčius. Kaltinimus sunku paneigti, kai paimti dokumentai, kompiuteriai.

Kaltinamasis R. Ž. dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų tardamas paskutinį žodį parodė, jog kuomet darė kratą, pavartė ginklą, sakė, jog supranta, kad ginklas ne jo, bei nurodė, kad atliks ekspertizę ar buvo šauta, ar ne. Buvo atlikta ekspertizė ar tai šaunamasis ginklas, ar ne, bet ar jis naudotas nors kartą, nėra išvados. Ginklą kažkada pirko, dovanojo, jis ne jo. Gyvenimiškas neapdairumas dėl ginklo. Padarė vieną skambutį žmonai, pasakė, ar atsimeni, kad pas juos toks ginklas yra, reikia pasidomėti ką su juo daryti, tačiau taip nieko ir nepadarė. Apgailestauja, kad taip įvyko.

Kaltinamasis M. Ž. teisiamajame posėdyje neprisipažino kaltės ir parodė, jog jam neaiškios kaltinimo aplinkybės, todėl paaiškinti nieko negali. Supranta, kad yra kaltinamas įstatymo pažeidimu. R. Ž. prašymu buvo paprašytas tapti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, kuriuo buvo vienintelis ir iki galo. Kodėl R. Ž. paprašė jo tapti minėtos įmonės akcininku nežino, ir neatsimena iš ko pirko akcijas. Įmonės steigime jis nedalyvavo, savo kapitalo nebuvo įnešęs. Kaip akcininkas neturėjo pareigybės, tik įgaliojimą, kad matytų bankines operacijas. Įgaliojimą jam išdavė S. B.. Jis buvo įmonės direktorius. Jis neturėjo pareigos išrašinėti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Jis darė tik pavedimus tapus direktoriumi, o prieš tai pavedimus atliko pagal įgaliojimą. Dėl pavedimų jam nurodymus davė R. Ž.. Jis dirbo su (duomenys neskelbtini) banku Šveicarijoje. Prieigų prie banko nebeturi. R. Ž. turėjo kompanijos generalinį įgaliojimą. Kas jį išdavė, neprisimena. Viską reikia žiūrėti pagal Registrų išrašus. Apie 2014 metus jis tapo direktoriumi, R. Ž. išdavė įgaliojimą, kada, nepamena. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tarptautinę prekybą naftos produktais, jokios veiklos Lietuvoje nevykdė. Jis neturi kompetencijos nuspręsti kokią veiklą vykdė Lietuvoje įmonė, buvo samdomos kompanijos, kurios tai darė. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kroviniai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), kuris yra muitinės sandėlis ir tai nėra traktuojama kaip veikla Lietuvoje Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė jokie sandėliai. Buvo parduodami kroviniai įvairiems pirkėjams. Jis pats nebuvo atsakingas už sąskaitas ir kas jas išrašinėjo nežino. Jis tik pasirašinėjo pirkimo pardavimo sutartis. Kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas jis atlikinėjo bankines operacijas, vykdė sąskaitos patikrinimą ir pažiūrėdamas ar yra pinigai pranešdavo R. Ž.. Atlikus pavedimą sąskaitas pateikdavo buhalteriams elektroniniu paštu. Kokiu paštu ir kam jas siųsdavo neprisimena. Ar atlikdavo mokėjimus VMI neatsimena. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais neteko bendrauti, koks jų paslaugų spektras nežino. Dėl PVM deklaracijų teikimo mokesčių administratoriui, jie buvo pasisamdę įmonę. Jie turėjo pasamdytus profesionalius agentus su kuriais dirbo. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino tik tiek, kas buvo pasakyta teismo posėdyje. Kaltinamojo akto 7 lapo 2 pastraipos kaltinime nurodytos sąskaitos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patenka į jo vadovaujamą laikotarpį, bet jis nebuvo vienintelis vadovas nuo 2014 m.

Dėl šaunamojo ginklo parodė, jog nieko apie jį nežino. Neprisimena ar R. Ž. slaugė jo senelį, senelio jubiliejaus neprisimena, jo dovanos taip pat neprisimena. Jam yra sutrikusi atmintis, pakrikusi nervų sistema, turi tai patvirtinančius medicininius dokumentus.

Kaltinamasis M. Ž. tardamas paskutinį žodį parodė, jog nesupranta kuo yra kaltinamas. Nesuvokia, kodėl laikoma tyčine nusikalstama veika, kai kompanija dirba su pasauliniu pirmos klasės banku, su buhalterijos ir audito kompanija, Šveicarijos direktoriumi, kurie teikė dokumentus muitinei, mokėjo mokesčius, įkeitinėjo prekes pačiam terminalui. Nesupranta, kodėl jis ir jo tėvas turi atsakyti už žalą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausioji specialistė V. G. patvirtino specialisto išvadą ir tačiau parodė, jog iš specialisto išvados reikia pašalinti teiginį, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje neįregistravusi nuolatinės buveinės ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimo Nr. 1059 „Dėl mokesčių mokėtojo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 18 punkto, nes šioje vietoje padarė klaidą, kadangi Mokesčių mokėtojo registro nuostatai buvo pakeisti ir 2013-2015 m. galiojusi Mokesčių mokėtojų registro nuostatų redakcija nenumatė prievolės užsienio valstybės įmonėms, vykdančioms veiklą Lietuvoje, Lietuvoje registruoti nuolatinę buveinę, buvo privaloma tik užsiregistruoti Mokesčių mokėtojų registre ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jame buvo užsiregistravusi, todėl dėl registracijos norminių aktų nepažeidė. Specialisto išvados 10 lape esančią trečią pastraipą ir 18 lape esančią 2 antrą pastraipą reikia išbraukti. Bet tai nekeičia specialisto išvados. Tyrimo metu, specialisto išvados 4 lape rašė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. M. 2012-04-16 buvo pateikusi prašymą įregistruoti įmonę į mokesčių mokėtojų registrą. 2017-05-17 jiems buvo atsakyta, kad įmonė nebuvo įregistruota, bet jie buvo buveinę įregistravę. Ši klaida paaiškėjo pernai metais, kai paskambino tyrėja ir tada pradėjo žiūrėti, kad 18 punktas nebegalioja. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsiregistravusi mokesčių mokėtojų registre. PVM mokėtojo kodą turėjo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nepažeidė teisės aktų, nes užsiregistravo mokesčių mokėtojų registre. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimo Nr. 1059 18 punktas 2013-2015 metais nebuvo toks, kurį įrašė norminiame akte. Padarius klaidą išvadoje tyrėjas turi inicijuoti klaidos ištaisymą, t. y. turi suformuluoti užduotį ištaisyti klaidą ir pateikti jiems. Ji pati kaip specialistė savo iniciatyva teigia negalinti ištaisyti klaidos padarytos išvadoje. Apie klaidą neinformavo.

Specialistė V. G. parodė, jog tai, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą Lietuvoje ir kiek iš to gavo pajamų ji nustatė iš jai tyrimui pateiktų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų sąskaitų faktūrų. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ teikė PVM deklaracijas, tačiau sulyginusi PVM deklaracijose esančiais duomenimis su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų sąskaitų duomenimis nustatė, kad trijų sąskaitų faktūrų, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-04-23, 2013-04-25 ir 20213-04-27, duomenys neįtraukti į PVM deklaracijas, t. y. balandžio mėn. nebuvo deklaruotos trys sąskaitos: 2013-04-23 sąskaita (Nr. 3-12-4 (16 tomas, b. l. 23, 24)), 2013-04-25 sąskaita (Nr. 3-12-5 (16 tomas, b. l. 25, 26)), 2013-04-27 sąskaita (Nr. 3-12-6) (16 tomas, b. l. 27, 28), PVM deklaracijos Nr. 7-11 (16 tomas, b. l. 23, 24, 25), apmokestintų sandorių vertė 2.664.991 Lt, PVM 559.649 Lt. Šios trys buvo paimtos kratos metu iš segtuvo pavadinimu „Pardavimai 2013“. Jokio sąskaitų dubliavimo nebuvo ir šie sandoriai nebuvo deklaruoti nei 2013 m. balandžio mėn., nei vėlesnėse deklaracijose. Tokią išvadą padarė balandžio mėnesį suregistravusi visas tyrimui pateiktas sąskaitas faktūras ir palyginusi jas su deklaruotomis sumomis. Sąskaitų esančių 16 tomo, b. l. 23-28, ir 23 tomo, b. l. 39-44, numeriai tie patys, krovinio kiekiai tie patys, atkrovimo data ta pati, skiriasi sąskaitų išrašymo data, sumos doleriais atitinka, tačiau skiriasi suma litais dėl valiutos kurso. 23 tome esančios sąskaitos jai nebuvo pateiktos, jas pamatė tik teisme. Įmonė privalo registruoti visas ūkines operacijas pagrindžiančius dokumentus. Šiuo atveju įmonė turėjo visas sąskaitas pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal šias sąskaitas turėjo pateikti deklaraciją. Trys analizuojamos sąskaitos patenka į laikotarpį, kai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie turėjo viską surašyti ir pateikti VMI. Ji vertino apskaitos dokumentą, kurį išrašė įmonė „(duomenys neskelbtini)“, ir, kuris buvo paimtas kratos metu bei pateiktas jai. Jei tos sąskaitos būtų buvusios pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai tos sąskaitos ir būtų deklaruotos, reiškia, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tų sąskaitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė. Jei įmonė nedeklaravo mokesčių, reiškia jų ir nesumokėjo. Nemokami nedeklaruoti mokesčiai, nes kitaip būtų permoka. Buvo delspinigių priskaičiuota, nes įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo mokesčių. Prievolė mokėti PVM atsiranda tik deklaravus sąskaitą. Mokesčius administruoja mokesčių inspekcija. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įsiregistravo PVM registre, nes veiklą vykdė Lietuvoje ir deklaruodavo pajamas. Pagal minėtas tris sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko degalus, kuriuos išgabeno iš Lietuvos Respublikos. Sandoris įvyko Lietuvoje, sąskaitoje buvo nurodytas PVM. Jei sąskaita buvo išrašyta su PVM tai reiškia, kad veiklą vykdė Lietuvoje. Prekių tiekimas ir pardavimas Lietuvoje vyksta išrašant sąskaitą, šį dokumentą įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė, reiškia patys pripažino, kad pardavimas įvyko Lietuvos Respublikoje. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išrašydama sąskaitą ir įrašydama PVM mokestį tenkina visas sąlygas nurodytas Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo Nr. 1X-751 3 straipsnio 1 dalyje.

Liudytoja L. M. parodė, jog ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininkai, kurie surasdavo klientus. 2012 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“ dėl fiskalinio agento paslaugų teikimo. Sudarant sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“ bendravo J. S.. Pardavimų vadybininkė jai įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pristatė, kaip mokesčių mokėtoją Įmonė turėdama fiskalinį agentą neprivalo turėti atstovybės Lietuvoje. Jei įmonė registruota Lietuvoje, tai turi ir atstovybę Lietuvoje, tokiu atveju fiskalinis agentas nereikalingas, PVM registravimo tvarkoje tai nurodyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia ne tik fiskalinio agento paslaugas, tačiau šiuo atveju įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalingas tik fiskalinis agentas. Fiskalinis agentas teikia ataskaitas VMI ir teikia PVM sutartyje nurodomas paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikia VMI užsakovų deklaracijas ir PVM mokėtojų deklaracijas. Fiskalinis agentas reikalingas įmonėms, kurios negali vykdyti veiklos dėl importo, eksporto. Šios įmonės muitinėje privalo turėti PVM mokėtojo kodą. Turėjimas PVM kodo tai prievolė mokėti mokesčius Lietuvos valstybei. Neturint PVM kodo, mokesčių nereikia mokėti. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo PVM kodą. Pradžioje kelis mėnesius įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jai siuntė sąskaitas faktūras, bet ji negalėjo atsekti ar tai importas, ar eksportas, dėl to buvo prašomos deklaracijos, pagal kurias taip pat negalėjo atsekti ar tai pardavimas, ar pirkimas. Tada paprašė, kad visus pardavimus jai atsiųstų exsel lentelėje, elektroniniu paštu. Tai ką jai atsiųsdavo, tą ir pateikdavo VMI deklaracijoje. Iš exsel formato dar neaišku buvo ar tai importas, ar eksportas, ar pardavimas viduje. Jai netinkamai buvo siunčiami duomenys, todėl negalėjo žinoti ar visus dokumentus jai atsiuntė. Už teisingų duomenų pateikimą yra atsakinga ta įmonė, kuri pateikia duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš teikiamų duomenų jie deklaracijas pateikdavo Vilniaus VMI. Be fiskalinio agento įmonė negalėjo vykdyti veiklos, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pasitikėti tai, kokius duomenis teikė įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Ji bendravo tik su apskaitos darbuotojomis, bendravimas vyko telefonu. Pradžioje gaudavo sąskaitas, o kai pradėjo teikti lenteles, sąskaitų nebegaudavo. Pirkimo pardavimo sutarčių negaudavo. Exsel lentelėje buvo nurodyta data, pirkėjas ir PVM sumos. Jei VMI nori patikrinti pateiktų deklaracijų tikrumą, turi kreiptis į fiskalinį agentą. Tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipiasi į užsakovą ir praneša, ką jie turi pateikti. VMI netikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji nerašydavo tokių duomenų, kurių neturėjo. Jos surašytas sumas mokesčių inspekcija galėdavo patikrinti iš muitinės. Pardavimai vyko muitinės sandėliuose. PVM mokesčio nereikia mokėti jei parduodamos prekės įmonės iš vieno sandėlio į kitą, ar akcizinį sandėlį. Jei prekė neišmuitinta, tada apmokestinama nuliniu tarifu. Jei prekė išvyksta iš muitinės sandėlių, tada ir atsiranda prievolė mokėti mokesčius. Buvo keli atvejai, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo susimokėti mokesčius ir VMI galėjo areštuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo solidariai atsakingi. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingi apie 50 000 Lt mokesčių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją, kad reikia sumokėti mokesčius, kurie buvo paskaičiuoti pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis. Ginčų su įmone „(duomenys neskelbtini)“ dėl mokesčių nebuvo, jie juos pripažindavo. Mokesčius įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo tiesiogiai VMI, toks buvo susitarimas. Dėl nesumokėtų mokesčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek VMI, tiek įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad nutraukia sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Dėl sutarties nutraukimo sprendžia direktorius ir vadybininkai. Sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta 2014 m. birželio mėn. Ginčų su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, sutartis buvo nutraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“, tada įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neteko PVM mokėtojo statuso, nes be fiskalinio agento negalėjo gauti PVM kodų.

Dėl sąskaitų teisingumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipdavosi į muitinę, nes jie turi sistemą, kurioje nurodyta prekės urmu gabenimas. Sandorių būdavo įvairių. Pardavimą muitinės sandėlyje gali matyti tik muitinė. Kita pardavimo rūšis – Lietuvoje ir trečia rūšis - pardavimas Europos sąjungos šalyje ar trečiosioms šalims. Jei atsirado didelis PVM, tai reiškia, kad pardavimas buvo Lietuvoje. 2013 m. balandžio mėnesio atsirado dideli PVM mokesčiai. 2013 m. balandžio mėnesio deklaracijas VMI pateikė ji. Kokie duomenys jai buvo pateikti iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tokie ir buvo perduoti VMI. Iki 2014 m. mokesčiai turbūt buvo sumokėti, nes mokesčių inspekcija nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. kovo mėnesį buvo paskutinis pateiktas mokėjimas. Jei deklaracijos tą laikotarpį nepateikdavo, tada mokesčių inspekcijos kompiuteris pats sugeneruoja deklaraciją. Kad ir nevyksta joks pardavimas ir nepateiktos deklaracijos, tada pats mokesčių inspekcijos kompiuteris pradeklaruoja suskaičiavęs pagal praeitus metus mokėjimus. Išsiaiškino, kad pradžioje neteisingai pildė mokesčių deklaracijas. Atsiranda prievolė mokėti mokesčius tada, kai VMI paragina sumokėti mokesčius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna taip pat raginimo raštus dėl mokesčių sumokėjimo, vėliau nustojo siųsti raginimus, todėl mano, kad mokesčiai buvo sumokėti. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pateikė dokumentus, iš kurių ne visi buvo originalūs, tačiau VMI pateikė jai originalius dokumentus. Ž. R. girdėta pavardė, prisimena kaip jauną vaikiną. Per kelis mėnesius kartą ar du bendraudavo su jo apskaitininke, kurios pavardės neprisimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra konsultavimo įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su šia įmone nebendrauja, ji yra buvusi tik tos įmonės seminare.

Liudytojas T. A. parodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, R. Ž. pažįsta kaip dyzelino tiekėją, iš kurio kurą pirko kaip juridinis asmuo. Bendradarbiavo 2012-2014 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė didmenine prekyba. Tikslas buvo pirkti degalus išorės rinkai, prekybos Lietuvos rinkai nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienam pirkimui sudarydavo sutartį. Sandoriai vyko Lietuvos teritorijoje. Kurą pirko iš muitinės ar akcizinio sandėlio ir tada jį gabendavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį. Patogiau buvo pirkti neimportuotus produktus, priešingu atveju reikėdavo mokėti PVM, susidurdavo su papildomais klausimais. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka produktą iš tiekėjo, kuris yra Lietuvoje, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka PVM, o išgabenant produktą, PVM buvo grąžinamas. Perkant degalus, pardavimų buvo ne vienas. Visada mokėjo PVM kai jį reikėdavo mokėti. Sumokėdavo mokesčius, po tie jie buvo gražinami patvirtinus prekės išvežimo faktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visus produktus nusipirkdavo ir išgabendavo iš Lietuvos. Visais atvejais atsivežant produktą į akcizais apmokestinamą sandėlį turėjo būti užbaigta importo procedūra. Jie prekes parduodavo iš akcizinio sandėlio. Išleidimas į laisvą apyvartą reiškia, jog prekė importuota. Visais atvejais vyko išmuitinimas, kas jas vykdė neprisimena. Prisimena atvejį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI sumokėjo PVM, tačiau VMI nesutiko vėliau jiems grąžinti PVM, kadangi tiekėjas nesumokėjo mokesčių. Vėliau PVM jiems buvo grąžintas, jis nesidomėjo ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo PVM. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prekes pirko iš (duomenys neskelbtini). Labai dažnai naftos produktai perkami pagal biržos kainą, iš pradžių produktai perkami pagal preliminarią sąskaitą, o paskui tikslinami pagal biržos kainą. Kokias sąskaitas jie gaudavo, tokias ir apmokėdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. pagal tris gautas sąskaitas faktūras padarė apmokėjimus. Viena sąskaitos data buvo 2013-05-03, kitos dvi – 2013-05-06. Sąskaitos buvo išrašytos su PVM mokesčiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo visą sąskaitos sumą su PVM mokesčiu. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ gautą PVM sumą turėjo sumokėti į biudžetą. Sąskaitos data gali būti išrašyta ir ne prieš vieną savaitę, bet tai turi būti numatyta sutartyje. Turėjo būti parašyta sutartyje, kad prekė yra krovinių terminale, akciziniame ar muitinės sandėlyje. Kai kurias deklaracijas pildydavo jie, bet ne visas. (duomenys neskelbtini) turi akcizinius ir muitinės sandėlius, ten buvo krovinio pakrovimo vieta. „DDU“ reiškia, kur pristatyta prekė, tai Marijampolės stotis, taip pat nurodytas ir geležinkelio kodas. Visos minėtos trys sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į apskaitą.

Liudytojas V. K. parodė, jog jis turėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą veikti kaip direktorius, tam, kad galėtų tartis dėl kredito linijos su Šveicarijoje esančiu banku. Šioje įmonėje jis nebuvo įdarbintas. R. Ž. norėjo užsiimti aviaciniu kuru ir norėjo padidinti kredito liniją banke, bet jam kredito nedavė, sakė, kad turi būti Šveicariška įmonė. Jis priėmė sprendimą kurti Šveicarišką įmonę, todėl buvo atidaryta įmonė „(duomenys neskelbtini)p“. Tai buvo 2012 m. Tuo metu jis dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis jokių nurodymų neduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdavo tik vadybininko funkcijas, nors ir buvo nurodytas kaip ir direktorius. R. Ž. buvo įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, tai operatyvus direktorius, visos verslo kryptys, visi tiekėjai, pirkėjai, tai jo buvo rasti ir jis priiminėjo sprendimus. Šveicariškas bankas pasakė, kad nežino, kas yra M. Ž., todėl R. Ž. nusprendė jam užrašyti 50 procentų akcijų, nes bankas su juo jau turėjo reikalų, kai jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteiktas kreditas, buvo tvarkingai atsiskaitoma, dėl to bankas apie jį žinojo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota Lietuvoje, sąskaitas turėjo Šveicarijoje ir Latvijoje. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo du, jis ir M. Ž., kiekvienas turėjo po 50 proc. akcijų. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ofisą Šveicarijoje. S. B. buvo paskirtas direktoriumi. S. B. Šveicarijoje atliko įmonės administravimą. Su juo bendrauti teko du kartus, dėl akcijų pardavimo, ką jis veikė Šveicarijoje nežino, jam kažkiek mokėjo, kad jis būtų direktoriumi. Šveicarijoje S. B. buvo teikiamos ataskaitos, kas vykdė jų apskaitą, nežino. S. B. sąskaitas ir pardavėjo atsiųstas sutartis teikė elektroniniu paštu. Finansams vesti atsirado įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kaip fiskalinis agentas, kurie tvarkė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jis nebuvo įdarbintas, jam ir M. Ž. buvo suteikti vienodi įmonės „(duomenys neskelbtini)“, įgaliojimai. Jis vykdydavo R. Ž. nurodymus, savarankiškai jokių veiksmų atlikti negalėjo, nevaldė pinigų srautų. Atliko tik tam tikras, kaip vadybininko funkcijas. Kas pasirašydavo sutartis nepamena. Kažkokias sutartis pasirašydavo ir jis. Jis jokių sąskaitų neišrašinėjo. M. Ž. jokių veiksmų neatlikinėjo, kai įsijungė į darbą 2012 m. gruodžio mėnesį kažką darė, bet nežino ką. Apie įsiskolinimus nežino. Jis buvo direktorius, bet prisijungimo prie banko neturėjo. Banko generatoriai buvo perduoti R. Ž. žmonai G. Ž.. Jis pelno negavo nei iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, nei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ taip pat negavo. Darbo užmokestį gavo tik dirbamas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė naftos pardavimus, diapazonas prekybos buvo Latvija, iš jos vyko produktų pardavimas kitoms Europos sąjungos šalims. Lietuvoje įmonė veiklos nevykdė. Krovinys buvo perkamas su banko pagalba ir prieš perkant tą krovinį, buvo duodamos instrukcijos pardavėjui į kokį (duomenys neskelbtini) išsikrauti. Buvo nurodytas muitinės statusas, prekė turėjo būti tinkamai išmuitinta. Prekės cirkuliuodavo muitinės ir akciziniuose sandėliuose. Klaipėdos uoste kroviniai turėjo muitinės patalpas, kroviniai nebuvo išmuitinti. Krovinys buvo perkamas ir atvežamas į muitinės sandėlį. Lietuvoje krovinys nebuvo parduodamas, prekyba vyko Lietuvos ir Latvijos uostose. Per Latvijos uostą buvo žaliavinė nafta, kuri buvo perkama iš trečiųjų šalių ir buvo parduodama į gamyklas, o Lietuvoje dyzelinas ir aviakuras, kurį į Latvijos uostą neveždavo. Į Lietuvą krovinį atsiveždavo neturėdami sutartinių pirkėjų. Nežino, ar R. Ž. žinojo kam parduos prekę. Jam R. Ž. žodžiu nurodydavo kokį kiekį krovinio nupirkti ir atgabenti. Kai krovinys patekdavo į Lietuvą, jis nežino, kas su juo toliau buvo atliekama. Jo darbas buvo bendrauti su bankais dėl atpalaiduojamo krovinio kiekio. Ekspedijavimo paslaugų kroviniams nereikėjo, kiekio ir kokybės nustatymą atliko kita įmonė. Krovinių įpylimo į talpyklą paslaugą pirko iš (duomenys neskelbtini). Įvažiavus kroviniui į Lietuvos Respubliką reikėjo atlikti muitinės procedūras, kas jas atliko neprisimena. Krovinių pervežimas vyko laivu ir geležinkeliais. Vykdant tokią veiklą nebuvo bandoma nuslėpti veiklos, kadangi buvo registruotas fiskalinis agentas. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą viename aukšte. Žmonės buvo paskirstyti į skirtingus kabinetus. Nežino, ar buvo santykiai tarp tų įmonių. Jis vykdydavo funkcijas, kurios susijusios su kreditu. Tam, kad galėtų parduoti krovinį, bankui reikėjo pristatyti sutartis, tam kad bankas galėtų leisti parduoti dalį. Sutartyje buvo nurodyta, kur produktas nukeliaus. Sutartis pristatydavo su pirkėjo įmonės rekvizitais, kur buvo nurodyta, kokiose talpyklose bus laikomas krovinys. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo daugiausia Lietuvos įmonių. Jam sutartis pateikdavo R. Ž., kuris operavo visos įmonės darbą. Jis nematė nei vieno tiekėjo ir pirkėjo, jų suradęs nebuvo. Jis tvarkė važtaraščius, produkto kiekius pateikdavo bankui, kas susiję su mokesčiais nežino. Už 3.000.000 krovinys, kuris tokią vertę turi, buvo perkamas kas 35-40 dienų. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) gavus sąskaitas, reikėjo jas pristatyti Šveicarijos bankui. Reikėjo nurodyti ir krovinio kiekybę, kokybę. Visi tie dokumentų paketai buvo pristatyti Šveicarijos bankui. Jis skrido apie 3-4 kartus ir pristatydavo dokumentus. Būdamas Šveicarijoje nesusitikdavo su S. B.. Po 2-3 mėnesių jis pranešė, kad nebenori dirbti, nes prasidėjo neaiškios investicijos, perrašyti akcijas reikėjo, jo prašydavo, kad dar šiek tiek pabūtų akcininku, kol ras kam jas perrašyti. 2013 m. jam atsiuntė pirkimo-pardavimo sutartį, ant kurios pamatė ne savo parašą. Pasakė, kad jos nepasirašinėjo jos, kitą dieną susitiko su R. Ž. ir persirašė pirkimo-pardavimo sutartį. 2013 m. jis akcininku nebebuvo, akcininku buvo likęs tik ant popieriaus. Akcininku buvo nuo 2012 m. iki 2013 m. vasaros. Akcijas pardavė apie 2013 m. rugsėjo mėnesį. Apmokėjimas ir parduotos akcijos buvo M. Ž.. Jis realiai jokių pinigų negavo, neprisimena, ar pasirašė, kad pinigus gavo. Įmonės adresas buvo (duomenys neskelbtini), tai jo namas. R. Ž. atėjo su pardavimų sutartimi pas jį.

Liudytojas V. K. parodė, jog steigiant įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pradinį įstatinį kapitalą 100.000 frankų įnešė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pradinio kapitalo neįnešė, nes jis šios įmonės nevaldė. Jis buvo reikalingas tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo Šveicarijos banke kreditą, jis buvo šios įmonės direktoriumi ir viską derindavo su banku. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo steigiama Šveicarijoje, viskas vyko susirašinėjant. Jam teko bendrauti su Šveicarišku banku, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ galėtų gauti kreditą. Su Šveicarijos banku jis bendravo asmeniškai, pradžioje nuvažiavo vienas ir pasakė, kad turi įsteigti Šveicarišką įmonę, kad gautų padidintą kredito liniją. 300.000.000 dolerių kredito liniją turėjo gauti. Su lietuviška įmone galėjo gauti tik 15.000.000, o jei būtu Šveicariška 30.000.000. S. B. glaudžiai susijęs su banku ir jis buvo Šveicariškos įmonės vadovas. Bankui patogiau ir lengviau suteikti kredito liniją Šveicariškai įmonei, o ne lietuviškai. Jie pasakė, kad lietuviška įmonė jau pasiekė tą didžiausią kredito liniją, dėl to jie įsteigė Šveicarišką įmonę. Kredito linija yra tam, kad būtų galimybės pervesti ir apmokėti pardavėjui 10-20 proc. sumą, reikia įnešti pradinį depozitą ir su sąskaita bankui nurodyti, kad apmokėti. Negali daugiau apmokėti tiekėjams, nei suteikta kredito linija. Latvijoje 6,5 tonas parduodavo, jie išstatydavo akredityvą, kurioje nurodydavo patvirtinimus per bankus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kredito liniją 15.000.000, o už 100.000 frankų įsteigimą kitos įmonės, leido praplėsti kapitalą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kredito liniją 1,5 metų ir jis joje buvo direktoriumi, tada taip pat jis bendravo su banku. Jokių trikdžių nebuvo. Kad bankas įsitikintų dėl pinigų gražinimo, krovinys turėjo būti kaip užstatas, turėjo būti pasirašyti pirkimo lakštai, buvo įkeičiami produktai. Visas sąskaitas matė bankas. Lakštus Latvijoje kontroliavo komercijos registrų centras. Viskas buvo forminama per Latvijos registrus UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei sprendimai buvo priimami Lietuvoje, tai gal Lietuvoje turėjo būti įsteigta įmonė. Jo kvalifikacija tokia, kad supranta apie įmonės steigimą. Jis pradėjo mokytis finansų srityje, apie mokesčius dabar žino daugiau. Kai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankas įsikeisdavo produktus, prekės buvo Latvijos terminale, jokių nesklandumų nebuvo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atsirado tam, kad būtu galima padidinti kredito liniją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla tokia pati. Šveicariška įmonė turėjo fiskalinį agentą. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ fiskalinis agentas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jie tvarkė klausimus susijusius su mokesčiais. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo PVM kodą. Fiskalinis agentas įmonėje atsirado, kai buvo atliktas auditas. Jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė tik sutartį, tačiau jokių kontaktų su jais neturėjo. Kažkas gaudavo iš jų ataskaitas, jis jų negavo. Visus sprendimus priimdavo R. Ž.. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje nevykdė veiklos, Lietuva buvo tik tarpinė stotelė, tačiau buvo reikalingas PVM, nes su (duomenys neskelbtini) pasirašydavo nuomos sutartis, jie išrašydavo jiems sąskaitas.

Liudytoja R. B. parodė, jog nuo 2014 m. iki 2020 m. balandžio mėnesio dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių patarėja mokesčių klausimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima mokesčių konsultavimu, mokesčių peržiūra, įvertina ar galima mokesčių lengvata ir ar galima ja pasinaudoti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su įmone „(duomenys neskelbtini)“, bet ji sutarties nematė. Atsimena tik tiek, kad jiems kažkokie skaičiai buvo neaiškūs, jos užduotis buvo pagal įmonės elektroniniu paštu atsiųstus skaičius paruošti darbinę lentelę PVM deklaracijai užpildyti. Pateiktus duomenis netikrina, tik tuos skaičius įrašė į preliminarias deklaracijas. Neatsimena, kokį mokestinį tarifą taikė. Apie mokesčius dėl naftos klausimų, neatsakys. Dėl tinkamo deklaracijų užpildymo konsultuojasi su VMI. Kodėl deklaracijoje įrašytas 0 procentas, neprisimena. Pati įmonė pateikė nulinio tarifo skaičius. Pateikti skaičiai buvo tarnybiniu mano paštu (duomenys neskelbtini). Jie patys sprendžia ir įmonei pasako, kaip turi būti įrašyta. Ji tik turėjo pirminius duomenis. Ji deklaracijos neteikė, nes neturėjo įgaliojimo. Deklaraciją turėjo patikrinti ir pateikti pati įmonė „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik pagal įgaliojimus gali užpildyti deklaracijas. Užtenka juridiniam organui įgaliojimą parašyti. Jei yra įgaliojimas, tai turi atsispindėti sutartyje. Atlikusi pavestą užduotį lentelę atidavė įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Privačiai ji įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nekonsultavo. Ji nežino įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovų vardų, bendravo su kažkokia moterimi, gal su buhaltere. Pavedimus jai duodavo K., J., P.. Jos darbas apsiribojo ties tuo, kad kai gaudavo duomenis iš registrų, ji užpildydavo preliminarias PVM deklaracijas. Veikdamas, kaip fiskalinis agentas, tas daroma per mano VMI, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ suteikia įgaliojimus konkrečiam asmeniui. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo tokių galiojimų, todėl jie ir nesijungė. Nežino, kaip identifikuoti, kurią deklaraciją pateikė pati įmonė, kurią VMI suformuoja. Būna, kad VMI pagal senesnius duomenis suformuoja deklaraciją. Įmonei įsijungia nepriemokų mechanizmas ir įmonė tada priversta pateikti duomenis. Prisijungimus prie mano VMI turi įmonės buhalterė. Ji vieną kartą VMI teikė gyventojo duomenis, po ko jai buvo suteikta teisė jai pateikti mokesčių deklaraciją.

Liudytojas G. J. parodė, jog jis yra G. J. IĮ savininkas, yra mokesčių teisės specialistas, 20 metų dirba su mokesčių finansine teise, teikia konsultacijas mokesčių klausimais, atlieka vertinimą. Jo veikla nelicencijuota, licencijuojami tik auditoriai. Turi daug patirties dėl naftos produktų konsultavimo. Įmonė laikosi iš nuolatinių klientų. Jie įmones įspėja, kad jų nuomonė ne visada gali sutapti su VMI. Jo įmonė teikė paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis su šia įmone bendradarbiauja, ši įmonė samdo jo įmonę, o jis atveda tai įmonei klientus. Jo įmonė nieko nesamdo. Jų įmonė teikia konsultavimo paslaugas, nurodo ką ir į kokį stulpelį įrašyti, mokesčių administratoriui deklaracijų neteikia. Konsultacijas jis teikė R. B.. Įmonei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė vienkartinę konsultavimo paslaugą. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nulinis tarifas taikomas pagal PVM įstatymo 41 ir 49 straipsnius.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo G. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, jog jis yra G. J. IĮ savininkas, įmonės vykdoma veikla yra konsultavimas, mokymas mokesčių klausimais. Į jam užduotą klausimą, ar jam yra žinoma bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, jis atsakė, kad ši bendrovė jam yra žinoma, tačiau tiesioginių sandorių su šia bendrove įmonė neturėjo. Individualią įmonę konsultavimo paslaugoms samdo bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos bendrovės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu jis teikė konsultavimo paslaugą, kuri buvo susijusi su bendrove „(duomenys neskelbtini)“. Konsultaciją teikdavo kolegei R. B., taip pat bendravo su „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, vardu M., pavardės nežino. Šis asmuo jį susirado ir paprašė pagalbos užpildyti PVM deklaracijas, nes dėl kažkokių priežasčių jo firmos agentas to nepadaro bei prašė suteikti konsultaciją. Susitarimas buvo sudarytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri ir užpildė PVM deklaraciją, o jis suteikė konsultaciją. Jis pateikė konsultaciją tokią, kad vadovaujantis PVM įstatymo 53 str. „(duomenys neskelbtini)“ veiklai būtų taikomos ši nuostata, t. y. taikomas nulinis PVM tarifas. Daugiau jokių konsultacijų „(duomenys neskelbtini)“ jis nebeteikė. Daugiau nieko papildomai papasakoti jis negali, kadangi be šios konsultacijos dėl PVM deklaracijos, jiems jokių paslaugų neteikė, sutarčių ar kitų dokumentų neturi (17 tomas, b. l. 50-51).

Liudytoja A. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog apie 2014-2015 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininke. Ji įmonėje buvo vienintelė buhalterė. Ji buvo atsakinga už deklaracijų pateikimą. Jei kildavo klausimų, skambindavo į VMI pasiteirauti. Mokesčių klausimais neteko kreiptis į konsultantus. Įmonės direktorius buvo V. K.. Įmonėje taip pat dirbo R. Ž.. Ji nežinojo apie kitą R. Ž. įmonę. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo naftos produktais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nesusijusi, sandorių neturėjo. Iš senų laikų matė apie 2 „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras. Jos buvo išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buhalterės Oksanos nežino, ją yra mačiusi, bet ką ji darė, nežino. M. Ž. ji skambindavo kai reikėdavo patvirtinti įmonės skolas. M. Ž. nebuvo nei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 7-8 darbuotojai. Visi dirbo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Ji matė ne visus darbuotojus, nes turėjo atskirą kabinetą. Ji sėdėjo kartu su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhaltere, kad buvo tos įmonės vadovas, nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas auditas, kurį atliko A. K.. Kai tyrėjai paėmė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, ji išėjo iš darbo, nes nebebuvo ką ten daryti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo eilinių skolų, bet nerimtų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos A. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, jog nuo 2013-09-05 iki 2015-09-30 dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. Šios bendrovės komercijos direktoriumi buvo R. Ž.. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla – prekyba naftos produktais. Šios bendrovės buveinė buvo (duomenys neskelbtini), viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)“. Kabinete sėdėjo su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Įmonės pavadinimas ,,(duomenys neskelbtini)“ jai girdėtas, tačiau ji visiškai nieko nežino apie šią įmonę. Gali pasakyti tik, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla – prekyba naftos produktais, nes vesdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą matė keletą ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų. Kas dirbo įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“ , kiek buvo darbuotojų, kas vadovavo , ji nežino. Yra girdėjusi kalbant angliškai, tačiau anglų kalbos ji nesupranta, todėl nieko konkretaus pasakyti negali. Angliškai kalbėjo buhalterė Oksana, pavardės neatsimena, kuri, jos manymu, tvarkė ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kas išrašinėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras, ji nežino, po kitus kabinetus ji nevaikščiojo, ką veikė kiti aštuntame viešbučio aukšte sėdintys darbuotojai, ji nežino. M. Ž. ji yra mačiusi keletą kartų, kalbėdavo su juo telefonu, kai R. Ž. nurodydavo jam paskambinti dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolų. Šiaip daugiausiai bendravo su R. Ž. (17 tomas, b. l. 169-171).

Liudytojas V. K. parodė, jog M. Ž. jo antros eilės pusbrolis. Žino, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo šveicariška įmonė, M. Ž. buvo direktorius. Įmonė užsiiminėjo naftos produktų prekyba. Kodėl įmonė buvo registruota Šveicarijoje, nežino. Ar R. Ž. buvo Šveicarijoje, nežino. Jis nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2015 m. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pradžioje jis dirbo projektų vadovu, po to direktoriumi. Jis dirbo vadybinį darbą, pirkimas-pardavimas naftos prekėmis. Dokumentus jis pasirašydavo pats, o kai jo nebuvo, pagal įgaliojimą pasirašydavo R. Ž.. M. Ž. buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tačiau jokių pareigų nėjo. R. Ž. buvo komercijos direktoriumi, jo darbdavys. Darbo vieta buvo viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) aukšte. Ten taip pat buvo įsikūrusios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Iškabos, kad ten yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ofisas, nebuvo. Jis nebuvo susijęs su įmone „(duomenys neskelbtini)“. Jei reikėjo vadybinės pagalbos, ar pakalbėti angliškai, tai tik tokią pagalbą ir suteikdavo. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterė buvo A. J.. Jis buhalterę matė kasdien, ji viename kabinete sėdėjo su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Įmonėje iš viso dirbo 7-8 darbuotojai, tai buhalterė, vadybininkas, komercijos direktorius, valytoja.

Liudytojas S. L. parodė, jog jis nuo 2010 m. iki 2015 m. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, dirbo ekspeditoriaus darbą. Jis sprendimų nepriiminėjo, tik pasirašydavo. Šios įmonės įkūrėjas buvo R. Ž.. R. Ž. dar vadovavo kelioms įmonėms - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi ekspedicinę sutartį. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir uoste ekspedijuodavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinius. Krovimai vyko tik uosto teritorijoje, terminale, iš muitinės sandėlio. Ar krovimai vyko iš akcizinio ar neakcizinio sandėlio, nepamena. Krovimai vyko į vagonus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įmonei „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitas. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas apmokėdavo po atliktų darbų. Buvo kokybės sertifikatai, kuriuos išrašydavo viena įmonė, kuri turėjo tokius sertifikatus. Sandoriai su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaromi elektroniniu paštu. „(duomenys neskelbtini)“ prašydavo pateikti vagonus pakrovimui, kurį atlikdavo terminalas, o muitinės tarpininkai užpildydavo dokumentus. Jie pateikdavo vagonus ir juos stebėdavo. Su tuo kroviniu dirba Lietuviškos įmonės. Nurodymus jam duodavo tik R. Ž..

Liudytojas D. G. parodė, jog ieškojosi darbo, nuvyko į viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ esančias patalpas ir jį į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku įdarbino R. Ž.. S. L. buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. M. Ž. buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Su juo teko bendrauti, kokiais klausimais, nepamena. Kas atstovavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje, nežino. R. Ž. jam pavedė išrašinėti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas už krovinius, dyzeliną. Užsakymas jam netekdavo užsiimti, tuo užsiimdavo A. J., kuris duodavo jam nurodymus, jį buvo supažindinęs su darbu. Kur ir kuo buvo įdarbintas A. J., nežino. Nurodymus, ką daryti su kroviniu, jis nespręsdavo. Jis tik atlikdavo darbus ofise, kaip vyko krovinių vežimas, nematė. Sąskaitas išrašydavo pagal pavyzdį. Išrašant sąskaitas joms buvo suteikiamas numeris. Sąskaitų registrą vesdavo kompiuteriniame variante. Sąskaitose buvo nurodyta bazinė kaina, premija ir svoris, mokesčiai nebuvo nurodyti. Su akcizais sąskaitų nebuvo ir PVM sąskaitose nerašė. Sąskaitas išrašinėjo Lietuvos ir Latvijos įmonėms. Mokėjimai vyko per banką, esantį Šveicarijoje. Banko rekvizitai nesikeitė. Ši įmonė taip pat lyg turėjo sąskaitą ir Čekijos banke. Nepamena, ar vyko apmokėjimai per Lietuvos banką. Išrašytas sąskaitas išsiųsdavo el. paštu pirkėjui ir ją atiduodavo O. K.. Jis dar pildė lenteles, kur matydavo apmokėjimus, bet jų nesekdavo. Yra pildęs pakartotinę sąskaitą. Tai, jog tą reikia padaryti pasakydavo A. J.. Sąskaitas gaudavo iš (duomenys neskelbtini), kaina priklausydavo nuo sutarties, bankas nesikeisdavo. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nupirkti kroviniai buvo laikomi (duomenys neskelbtini), muitinės sandėlyje. Prekės buvo parduodamos tik iš muitinės sandėlio. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ klientai buvo Lietuvos įmonė „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo R. Ž. įmonės. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė logistiką ir ekspedijavimo paslaugas. Ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ klientas, nežino. Taip pat jis buvo įdarbintas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo A. P.. Vėliau įsidarbino „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo A. J.. Šios įmonės nebuvo ekspedicinės įmonės. Jos buvo kaip akcizinio sandėlio savininkės. Šiose įmonėse jis dirbo vadybininku. Visų pardavimų sąlygos buvo tokios, kad viskas vyktų talpyklos viduje, iš sandėlio teritorijos išvažiuodavo kitai įmonei jau priklausęs krovinys.

Liudytojas A. J. parodė, jog jis nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. vidurio dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo Saulius. Darbas vyko su (duomenys neskelbtini). Jie prižiūrėdavo krovinį terminale, organizuodavo krovinių pervežimą, kontroliavo krovinių kiekį ir kokybę. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) turėjo ofisą, jis ten dirbo, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas. Normali praktika, kad stebėdavo atkraunantį krovinį. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikinėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ekspediciją, vykdė logistiką, atliko vagonų pakrovimą dyzelinu. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruota Šveicarijoje, kur jos buveinė nežino. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo M. Ž., tačiau nurodymus duodavo R. Ž., kuris taip pat dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Jo vadovas buvo Saulius. Kadangi ten kartu buvo ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontora, tai jis atlikdavo ir R. Ž. pavedimus. Krovinius veždavo iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini) į kitus akcizinius sandėlius, kurie buvo Mauručiuose, Jonavoje, Marijampolėje. Akcizinės prekės specifika vežimo nesiskiria nuo vartojimo skirto Lietuvos rinkoje. Su muito procedūromis jis mažai dirbo, jo reikalas buvo pakrauti prekes. Parduodamos prekės iš muitinės sandėlių būdavo be PVM, nes tai akciziniai sandėliai muitinės sandėlyje, prekė neimportuota į Lietuvą, todėl nereikėjo mokėti mokesčių. Jis prekių pirkimų neatlikdavo, žino, kad prekė buvo atgabenta laivu. Prekė buvo saugoma talpose, kurios yra Klaipėdos (duomenys neskelbtini). Jis atliko darbus, kuriuos prašydavo padaryti R. Ž.. Jis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu nieko neatlikdavo, tik R. Ž. prašymu, išrašinėjo pirkimo – pardavimo sąskaitas. Sąskaitas dėl pardavimo išrašinėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, klientus užmiršo. Klientai buvo iš Lietuvos ir kitų valstybių. Sąskaitose parduodant prekę duomenys nesiskirdavo, tik pirkėjų rekvizitai. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje nefigūravo, sąskaitas siuntė be parašų. Sąskaitas faktūras taip pat siųsdavo paštu ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ finansininkams. Kas naudojosi finansininkų paštais, nežino. Pašto adresus nurodė R. Ž.. Prekių apimčių, neprisimena. Kiek teko išrašyti sąskaitų, negali pasakyti. Sąskaitų blankai buvo kompiuteryje. Visus duomenis jam nurodydavo R. Ž., tai kliento fiksuojamas kiekis, kiek atsikrauna ir mokestis.

Liudytoja S. T. parodė, jog kaltinamųjų nepažįsta. Nuo 2016 m. sausio mėn. iki dabar dirba „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo kurą iš „(duomenys neskelbtini)“, kurie kurą padėdavo į muitinės sandėlį. „(duomenys neskelbtini)“ kurą laikė muitinės sandėliuose ir iš ten jį parduodavo. Jie mokėdavo muitinės sandėliui už paslaugas. Nupirktą kurą parduodavo Europos sąjungos valstybių įmonėms, vidinei rinkai kuro nepardavinėjo. Ji pirkimo dokumentų nežiūrėjo. Tuos dokumentus surūšiavo ir perdavė. Kuomet VMI tikrino dokumentus „(duomenys neskelbtini)“, viskas buvo tvarkoje. Ji pagal direktoriaus A. J. nurodymus atlikdavo mokėjimus už prekes. Pardavimo sąskaitose figūruodavo PVM pagal 13 straipsnio 2 punktą. Už kurą jie nemokėjo PVM, kadangi PVM nereikia mokėti vykdant į kitas šalis pardavimus. Jei prekė keliauja į vidinę rinką, tai muitinės sandėlis apmoka. Jie žino kiek išleido į vidinę rinką prekių. Muitinės sandėlis tai laikinas saugojimas. Nežino į kokią transporto priemonę buvo kraunamas kuras, gal į autovėžius.

Liudytoja O. K. parodė, jog ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios ofisas randasi viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). R. Ž. ir M. Ž. žino, nes dirbo viename ofise. Kas jie tokie buvo, kokią veiklą vykdė, kuo užsiėmė, nežino, žino tik tiek, kad jie turėjo kelias įmones UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Su šiomis įmonėmis ji nebuvo susijusi darbo santykiais. Kartą R. Ž. paprašė, kad ji suvestų duomenis į buhalterinę apskaitos sistemą. Ta programa buvo kompiuteryje instaliuota prancūzų kalba. Jai pavyko suvesti pirkimų ir pardavimų duomenis, sąskaitas už paslaugas. Prekės buvo naftos produktai. Šie duomenys buvo teikiami turbūt vidaus apskaitai. Duomenis suvedinėjo tik keletą mėnesių už kelių metų sąskaitas. Deklaracijų nepildė. Informaciją, kurią suvedė neatspausdino. Kompiuterį, kuriame suvedinėjo sąskaitas, vėliau paėmė FNTT. Darbo priemones suteikė R. Ž., už duomenų suvedimą jokio užmokesčio negavo. Ji dirbo vadybininke, su finansais nieko bendro neturi. Nežino ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo buhalterę. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį paštą matydavo, kadangi ten buvo jos darbo vieta, kiekvieną dieną suvedinėjo sąskaitas. Šveicarijos auditoriai prašė pateikti informaciją dėl sąskaitų. Ji R. Ž. nebuvo pavaldi. Jis jai pasakė, kad visais klausimais kreiptųsi į jį, jis ją vėliau priėmė į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo A. P.. Darbo sutartį pasirašė su A. P., atlyginimą pervesdavo į sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tose pačiose patalpose buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė darbo vietą, kuri nesutapo su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbo vieta. Iš R. Ž. ji žinojo, kad A. P. jai leido suvedinėti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. M. Ž. buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, matė tik kelis kartus, bendravo su juo telefonu.

Liudytoja R. V. parodė, jog R. Ž. buvo patalpų nuomininkas, o M. Ž. nėra mačiusi. Nuo 2014 m. liepos mėnesio iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), direktore, o 2013 m. buvo pavaduotoja. R. Ž. kaip juridinis asmuo nuomojosi patalpas. Pradžioje buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“, po to „(duomenys neskelbtini)“. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta sutartis, kadangi pareiškė pageidavimą persirašyti sutartį kitai įmonei. Jie dėl šio prašymo neprieštaravo. Kai buvo sudarytas sutartis su kita įmone, R. Ž. nebuvo nurodytas kaip direktorius. Ji neturi nieko bendro su tuo, kuo užsiėmė įmonė. Įmonės pagrindinis ofisas buvo 8 aukšte, įmonės plotas sudarė apie 300 kv. m. Dar leido jiems naudotis nedidele patalpa 6 aukšte. Ar ši patalpa buvo įtraukta į patalpų nuomos sutartį, nepamena. Pareigūnams aprodė visas patalpas, kurias nuomojosi minėta įmonė. 6 aukšte esančias patalpas aprodė taip pat. Apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino.

Liudytojas S. M. parodė, jog jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ši įmonė atliko IT technikos aptarnavimą. Su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ sutartis nebuvo sudaryta. Sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paslaugas šiai įmonei teikė viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“. Su R. ir M. Ž. bendravo. Apie gedimus jiems pranešdavo ir juos kviesdavo sekretorė. Ryte įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. L. buvo atvežęs kompiuterį, kad jis išvalytų dulkes, kadangi kompiuteris lėtai veikė. Jis iš kompiuterio jokios informacijos nešalino. Vakare prasidėjo krata, apie tai jis gavo SMS pranešimą, serverio atjungti neprašė. Kas atsiuntė SMS pranešimą, nežino. Susitarimo atjungti serverį, jei bus atliekama krata nebuvo. Serverio atjungti neįmanoma.

Liudytojas A. T. parodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jie atstovaudavo kaip ekspeditoriai krovinio savininkui. Su įmonėmis buvo sudaromos sutartys, visi darbai buvo apmokami. Ekspeditorius atstovauja nuo tada, kai atvykdavo laivai. Paslaugos baigdavosi kai krovinys kirsdavo Lietuvos sieną. Kai krovinys išvykdavo į kitą akcizinį sandėlį, taip pat jau būdavo ne jų reikalais, nebent jie buvo toliau samdomi. Muitinės tarpininkai dirbo su krovinių dokumentais, juos tvarkydavo, pateikdavo važtaraščius, informaciją kokiame terminale koks randasi krovinys. Jei krovinys vykdavo tranzitu į kitą šalį, muitinė atlikdavo sandėliavimo procedūras ir fiksuodavo, kad krovinys išvyksta į trečią šalį. Deklarantai tvarko dokumentus, jis nežino kas sumoka mokesčius. R. Ž. pažįsta dėl darbinių reikalų. Su M. Ž. supažindino R. Ž.. Gali būti, kad su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktos kažkokios procedūros. Kaip M. Ž. susijęs su šia įmone, nežino, reikalų turėjo tik su R. Ž.. Kur buvo vežami įmonės „(duomenys neskelbtini)“ degalai, neprisimena.

Liudytojas A. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojas komercijai, buvo atsakingas už krovinius terminale. R. Ž. buvo klientas ir yra tekę su juo apie 1,5 metų dirbti, tai buvo 2012-2014 m. R. Ž. dirbo ne lietuviškoje įmonėje. Jis prisistatė kaip įmonės savininkas, o S. B., kaip direktorius. M. Ž. jam pristatė, kaip R. Ž. sūnų ir kaip verslo partnerį. (duomenys neskelbtini) teikia krovinių iškrovimo paslaugas. (duomenys neskelbtini) priimdavo krovinį, organizuodavo darbą krovinio iškrovimui į talpas, saugodavo krovinį, o vėliau organizuodavo krovinio pakrovimą į laivą. R. Ž. nuomojosi patalpas, veždavosi prekes. Į sandėlį prekę pristato įmonė „(duomenys neskelbtini)“, po to prekę pasiima įmonė „(duomenys neskelbtini)“ arba įmonė, kam ta prekė parduota. Prekės buvo atsiimamos iš jų sandėlio ir kraunamos arba į vagonus, arba į laivus. (duomenys neskelbtini) kiekvienam kroviniui procedūra buvo forminama ir vykdavo su muitinės priežiūra. Pirkėjas, kuris pirkdavo prekę, turėdavo nurodyti sandėlį į kurį iškraus tą krovinį. (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu gaudavo instrukciją ir deklarantai matydavo kur krauti. R. Ž. galėjo nurodyti instrukciją, kad pardavė krovinį kažkokiai kompanijai ir kokiam laivui tą krovinį pakrauti. Krovinio pardavimas kitam asmeniui galimas. Savininkas (duomenys neskelbtini) pateikia informaciją kam jie pardavė krovinį, tuomet pildo muitinės sandėlio deklaraciją, nes pasikeitė krovinio savininkas. Instrukcijas galėjo duoti įmonės ekspeditoriai. Muitinės statusą turėjo, po įrodymo, kad krovinys bus eksportuotas, mokesčių mokėti nereikėjo. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo operacijų, kad šios įmonės prekės patektų į Lietuvos rinką. Buvo diskutuota dėl aviacinio kuro, tačiau toks krovinys nebuvo krautas. Kai krovinys atvykdavo galėdavo prekių statusą keisti. Talpyklos turėjo tam tikrus statusus, bet galėjo performinti krovinį. (duomenys neskelbtini) duodavo sutikimą, kad jie pristatys krovinį klientui. Jie geležinkeliams duodavome patvirtinimą, kai žinodavo, jog krovinys bus išvežamas. Geležinkeliais negalėjo išvežti krovinio be patvirtinimo. (duomenys neskelbtini) atsakomybės ribos baigiasi išvažiavus kroviniui iš (duomenys neskelbtini) ribų. Krovinio perkrovimas tai krovinio iškrovimas iš laivo, perkrovimas į talpą ir atidavimas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ klientui. Pati įmonė atvežė krovinį ir Lietuvos rinkai negalėjo parduoti, nes galutinio kliento neturėjo. (duomenys neskelbtini)taip pat galėdavo surasti vagonus krovinių pervežimui, nebūtinai tai padarydavo klientas. Jei vyksta krovinio pardavimas Lietuvos įmonei gaudavosi trys šalys, tai (duomenys neskelbtini), krovinio savininkas ir būsimas krovinio savininkas. Iš (duomenys neskelbtini) kroviniai galėjo traukiniais keliauti ir į kitą sandėlį. Kroviniui atkeliaujant iš trečių šalių, tai jau muitinės procedūra. Pagrindinis dalykas yra tranzitas, kita procedūra, tai nurodoma, kad jei tas krovinys planuojamas parduoti Lietuvoje, tai jau akcizinis sandėlis. Kai prekė patalpinama į akcizinį sandėlį, tai jau reiškia, kaip prekė esanti Lietuvoje. Kroviniai keliaudavo iš Kazachstano ir kitų šalių, įvairiai atvykdavo. Akcizinis sandėlis galėjo būti ir kitoje šalyje. Pareiga mokėti mokesčius yra, kai atsiranda klientas, kuris vešis krovinį į akcizinį sandėlį. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kroviniai dažniausiai eidavo tranzitu. PVM nemokamas, jei krovinys keliauja tranzitu į kitą šalį, net jei jis perduodamas iš sandėlio į kitą sandėlį. Muitinė vykdė kontrolę atkrovimo procedūrose, kai perkeliamas krovinys iš vieno sandėlio į kitą, VMI nedalyvauja. Visame procese, tiek priimant krovinį, tiek jį iškraunant, VMI informaciją gaudavo. (duomenys neskelbtini) klientas rūpindavosi, ar yra užsiregistravęs kaip PVM mokėtojas. Kol krovinys yra sandėlyje, mokestinių prievolių nėra. Muitinės sandėlyje netaikomi PVM mokėjimai. Viso krovinio eigą ir procedūras vykdo muitinė, nes muitinė turėjo priėjimą prie (duomenys neskelbtini) talpų, jie buvo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jei vykdavo kažkoks veiksmas, informaciją muitinė iš karto gaudavo. Jei krovinys iš (duomenys neskelbtini) sandėlio važiuoja į kitą sandėlį, tada mokesčius susimoka galutinio sandėlio savininkas. (duomenys neskelbtini) praktiškai nedirbo su lietuviškomis įmonėmis, turėjo tik vieną įmonę „(duomenys neskelbtini)“. O užsieninių kompanijų buvo daug, tai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Visos šios įmonės šveicariškos, šių įmonių atstovai buvo kalbantys lietuviškai. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienas iš didesnių (duomenys neskelbtini) klientų. Ši įmonė (duomenys neskelbtini) nuomojo nemažą dalį ploto. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ patalpose laikė naftos produktus, kiekio neprisimena. Įmonė krovinius laikė muitinės sandėlyje. Ar krovinius laikė akciziniame sandėlyje, nežino. Jie krovė nebaigtus produktus importui, o į akcizinį sandėlį atrodo kažkiek krovė Lietuvos įmonėms. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ krovinio į automobilius nekrovė. Su įmone buvo sudarytos kelios sutartys. Viena iš sutarčių buvo hibridinė. Liudytojui parodžius sutartį (5 tomas, b. l. 89), liudytojas A. L. parodė, jog pagal šią sutartį ir vyko tas procesas, tai viena iš sudėtingesnių sutarčių buvo, tai hibridinis priėmimas. Sudarant sutartis, jie atsižvelgia, kurioje šalyje registruota įmonė. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buvo prašomi išankstiniai mokėjimai, nes ši įmonė prašydavo daug rezervuarų nuomai. (duomenys neskelbtini) instrukcijas gaudavo elektroniniu paštu. Iš kur vyko atsiskaitymai ir iš kokių sąskaitų atsiskaitoma, nežino. Kaip iš sutarties matyti, pinigus gaudavo iš Šveicariško banko.

Liudytojas E. P. parodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos ir technikos direktoriumi. Jie turi daug sandėlių, kurie yra muitinės ir akciziniai sandėliai. Jo funkcija yra priimti krovinį, saugoti ir atiduoti, kad viskas būtų techniškai tvarkinga. Su įmonėmis būdavo sudarytos sutartys. Iš krovinio savininko elektroniniais laiškais gaudavo prašymus, kuriuose nurodavo, kad atvažiuos geležinkelio sisternos ir kur išeis krovinys. Į kokią talpyklą dėti krovinį sprendžia vyr. technologas. Jei krovinys švarus, tai sisternos buvo paruoštos ir švarios. Į tą pačią talpyklą pildavo tik vieno kliento kurą. R. Ž. prisimena, su juo mažai bendravo, jis vežė aviacinį kurą. Tam, kad pakrauti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinius, turėdavo gauti iš banko leidimą, nes krovinys buvo įkeistas bankui. Banką informuodavo juristai ir komercijos tarnyba. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdamas paslaugą, gaudavo prieš tai raštiškas instrukcijas, kurias pateikdavo krovinio savininkai ir tų įmonių agentai. Kaip viskas vyko su įmone „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena. Kam įmonė „(duomenys neskelbtini)“ parduodavo kurą, nežino, kadangi jie nekelia klausimų, kur prekė toliau keliaus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamos tokios paslaugos, kaip priemaišų ir priedų maišymas. Klientas moka už priemaišas. Koks įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio likimas, nežino, nes tas krovinys buvo tamsus ir dvokiantis, už kurią jie gavo baudą. Į Lietuvos vidinę rinką krovinių neišleidžia.

Liudytojas R. M. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ geležinkelių operacijų vadybininku. Jis atsakingas už viską, kas susiję su geležinkeliais. Iš vadovybės el. paštu gaudavo nurodymus, sutarčių pats nesudarinėjo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atsiveždavo krovinius ir jie juos kraudavo. Apie pačią įmonę jis nieko nežino. R. Ž. buvo direktorius. Su M. Ž. nėra tekę bendrauti, jo nepažįsta. Pavedimus gaudavo iš „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkų. Jis bendraudavo su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, kokios buvo jų pareigos nežinojo. R. Ž. buvo pristatęs V. K., Jankauską ir sakė, kad jie duos nurodymus. Prašydavo užsakyti tam tikrą kiekį vagonų ir jie išsiųsdavo krovinį. Jie gaudavo instrukciją ką pakrauti ir, kur vežti. Iš (duomenys neskelbtini) krovinį veždavo į Klaipėdos geležinkelių stotį ir į kitus miestus Lietuvoje. Krovinių į kitas valstybes neveždavo. Maždaug 10-15 krovinių iškeliavo į Lietuvos sandėlius. Už vagonų pervežimus mokėdavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Už pervežimus mokėdavo siuntėjas arba gavėjas. „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo, sumokėdavo gavėjas. Krovinio siuntėjas buvo (duomenys neskelbtini), gavėjas – įmonė, kuri išsikrauna savo sandėlyje. Tai būdavo muitinės sandėliai. Muitinės teritorijoje kontroliuojami visi muitinės kroviniai. Kai veždavo krovinį, visais atvejais dar būna neišmuitintas krovinys. Krovinys turi būti išmuitintas po pervežimo. Akcizinio sandėlio jie neturi, tokius sandėlius turi tik muitinės. Prekės vykdavo į kitus muitinės sandėlius Lietuvoje ir iš ten turbūt vykdavo į užsienį. Kai kroviniai vykdavo laivais, jis ten nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) talpose laikomas krovinys, kuris keliauja laivais. Ten vadovauja vyr. technologas. 2013-2015 m. vadovavo R. E., bet jis miręs. Talpos (duomenys neskelbtini) buvo muitinės sandėliai, D. V. galėtų geriau paaiškinti. Iš „(duomenys neskelbtini)“ nėra gavęs užsakymų.

Liudytoja D. V. parodė, jog ji pažįsta tik R. Ž., kaip įmonės klientą. Ji yra (duomenys neskelbtini) darbuotoja, nuo 2015 m. liepos mėnesio dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apie 3-4 metus turėjo kontraktą su įmone „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) vykdydavo krovos ir sandėliavimo paslaugas, tai muitinės sandėlis trečiųjų šalių perpardavimui. Muitinės sandėliuose buvo neapmokestintos ir neišmuitintos prekės. Jiems prekės ateidavo tiesiogiai iš laivo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ veždavo kažkam prekes, vyko pardavimas klientui, bet jie to nematydavo. Reikėdavo jiems pateikti pagrindą, kam atkrauti prekę. Visus nurodymus elektroniniu paštu nurodydavo klientas. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ laiškuose matė, jog instrukcijose nurodytas M. Ž. su jo parašu. Kai krovinys atkeliauja pas juos ir iškeliauja į kitus sandėlius, pagal sistemą ataskaitos buvo teikiamos muitinei, o tolimesnio kelio, kas iš jų išvažiavo nebemato. Kas apmokėdavo geležinkelio paslaugas, kai įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išveždavo krovinį, neprisimena, nes tai ne jos sritis. Nepriklausomas ekspertas atlikdavo kokybę, jį samdydavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Importu nedaug kas vežė, apmokėjimas vyko banko pavedimu. Jie kaip (duomenys neskelbtini) išduodavo tokį lapą, kad atkrautų reikiamą krovinį, jie turėjo gauti leidimą - patvirtinimą iš banko, buvo Šveicariškas bankas. Bankui informaciją siųsdavo el. paštu ir faksu. Laiško kopiją iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pridėdavo. (duomenys neskelbtini) įmonė taip pat turi akcizų apmokestinamus sandėlius, tačiau ten įmonė „(duomenys neskelbtini)“ prekių nelaikė. Tos pačios talpyklos statusas e tipo sandėlis turi tik pririštą teritoriją, statusas gali keistis. Tam pačiam kroviniui turėtų būti apiforminta importo deklaracija. Jie žinotų apie importo procedūrą, nes reikia apiforminti per akcizų sandėlį. Ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ būtų atlikę importą, neprisimena. Importo procedūra (duomenys neskelbtini) nebuvo atliekama. Teko bendrauti su R. Ž., su S. L. ir dar su kažkuo, neprisimena, atrodo Sigitas. Jie turėjo darbų planavimo pasitarimus. Kas atstovaudavo susitikimuose su įmone „(duomenys neskelbtini)“, netikrino. Tie atstovai, kurie atvykdavo į rytinius pasitarimus, suprato, kad tai įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Jai nereikėjo domėtis, ar jie įdarbinti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) su įmone „(duomenys neskelbtini)“ taip pat turėjo kontraktą. Kai kurie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ten taip pat dirbo. Jie dalyvavo susirinkimuose. Su kitais paslaugų atstovais taip pat susirinkimai vykdavo, bet ne kasdien. (duomenys neskelbtini) atlieka sandėliavimo paslaugas ir užsienio kompanijoms, kas jas atstovauja, nežino. Ar įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ofisą, nepamena. Krovos operacijų užsakymas niekuo neišsiskyrė, su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo normali praktika, jokio įtarimo nekėlė, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla neteisėta. (duomenys neskelbtini) neturi muitinės tarpininko statuso. Pas juos atvykdavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai ir, kaip muitinės tarpininko atstovai, teikė jiems deklaracijas.

Liudytojas S. S. parodė, jog jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kokybės nustatymo direktoriumi. Šios įmonės pagrindinis akcininkas Olandijoje. Jie teikdavo krovinio kokybės nustatymo paslaugas kai klientas pirkdavo ar parduodavo produktą. Tai buvo vagonų sisternos, rezervuarai ir tanklaiviai. Įmonei nėra skirtumo ar krovinys buvo skirtas vidinei rinkai ar į kitą šalį gabenti. Jų reikalas buvo nustatyti tik krovinio kiekį ir kokybę. (duomenys neskelbtini) buvo imami mėginiai tyrimams. Nuo klientų priklausydavo kada buvo imami mėginiai, tai galėjo vykti iki krovinio iškrovimo ar po pakrovimo. Kartais mėginius atveždavo ir klientai. Tada tokius mėginius jie ir tirdavo. Iš kur atvykdavo naftos produktai, nesidomėjo, nes tai ne jo funkcija. Patikrinę krovinio kokybę pateikdavo analitiką, kokybės ataskaitą. Surašydavo dokumentus, jų kiekis priklausydavo nuo kliento užsakymo ir sisternos išmatavimų. Jei užsakymas tik dėl kokybės, tada pateikiama ir analitika. Dokumentai buvo pildomi anglų kalba. Jų išduoti kokybės sertifikatai galioja visame pasaulyje. Jie nustatinėjo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ naftos produktų kokybę ir kiekį, kaip vyko jų mėginių paėmimas, neprisimena. Buvo sudaryta sutartis su įmone „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, kokiu nepmana. Pamena, kad R. Ž. buvo atvykęs į ofisą konsultacijai dėl kokybės. M. Ž. nebuvo sutikęs.

Liudytoja J. O. parodė, jog ji nuo 2006 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ koordinatore. Įmonė yra tarptautinės kompanijos filialas. Ji bendrauja su inspektoriais, laboratorijos darbuotojais, klientais. Su R. Ž. teko bendrauti, nežino kokios įmonės jis buvo atstovas. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo jų įmonės klientė. Kur buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buveinė, nepamena. Kas atstovavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. Kur įmonė „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo nafta, nežino. Pagal sutartį jie jiems darė naftos produktų kokybės tyrimus, ėmė mėginius, nustatydavo kiekius. Kur buvo atlikti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ imami mėginiai, nežino. Liudytoja J. O. paaiškino, jog naftos produktai turi turėti sertifikatus. Tai kiekio ir kokybės patikra. Atskirai pateikiami kiekio sertifikatai ir kokybės sertifikatai, kurie galioja pagal tarptautinius standartus visame pasaulyje, kur tie standartai galioja. Sertifikatai buvo pildomi anglų kalba. Labai retais atvejais prašo, kad kokybės sertifikatas būtų išverstas į lietuvių kalbą, priežasčių nežino. Kokia kalba sertifikatus išduodavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nepamena. Įmonė patikras atlieka tik Lietuvoje. Jei yra poreikis patikrą atlikti kitoje valstybėje, tai užsakymas perduodamas kitoje valstybėje esančiam filialui. Paslaugą užsako krovinio gavėjas arba krovinio pardavėjas, arba gavėjas kartu su pardavėju. Kokie kliento ryšiai būna su kroviniu, nežino. Kai gaudavo užsakymą patikrinti kiekį, tada jų įmonės inspektoriai išmatuodavo kiekį, kuris būdavo stacionarus. Ji fiziškai nėra stebėjusi krovinio matavimus. Patekti į uždarą teritoriją ir į laivą galima tik su leidimu. Klientas (duomenys neskelbtini) pateikia duomenis apie jų įmonės inspektorių dalyvavimą patikroje, tada inspektoriams buvo išduodami leidimai. Krovinio klientas gali dalyvauti matavimuose, bet būna, kad dalyvauja tik įmonės inspektoriai. Mėginiai buvo imami Lietuvoje ir tyrimai atliekami tik Lietuvoje, laboratorijoje, esančioje Klaipėdoje. Mėginiai buvo imami (duomenys neskelbtini) ir iš bet kokios kitos talpos, esančios bet kurioje Lietuvos vietoje. Jie atlieka paslaugas tik toje vietoje, kur tai leidžiama. Paslaugos atliekamos tik oficialiose teritorijose. Iš kokių talpų buvo imami mėginiai, neprisimena. Visi atlikti darbai buvo surašyti dokumentuose. Išduodavo 1 ar 2 segtuvus, maždaug po 500 lapų. Kaip užsakymai buvo pateikiami, neprisimena. Kas mokėdavo už suteiktas paslaugas, neprisimena. Klientas dažniausiai pateikdavo duomenis, kam turi būti išrašyta sąskaita. Užsienio kompanijoms taip pat atliekamos paslaugos. Daugiausiai į juos kreipiasi užsienio atstovai, nei Lietuvos. Tikslaus skaičiaus pasakyti negali. Su užsienio klientais bendrauja visomis kalbomis. Bendrauja rusų, lietuvių ir anglų kalba, priklauso kokia įmonė ir jos atstovo kalba. Išvadas teikia standartiškai anglų kalba. Ne naujiena, kad užsienio kompanijos atstovas kalba lietuviškai. Jie neturi informacijos, kur registruota kliento buveinė, kadangi tai neaktualu. Negali pasakyti, ar būtinai įmonė turi būti registruota Lietuvoje, kad jai galėtų išduoti sertifikatus.

Liudytojas M. D. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. asmeniškai kaltinamųjų nepažįsta, jų nėra matęs, iš jų pirko tik kurą, kelis kartus telefonu bendravo su R. Ž.. 2014 m. rugpjūčio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo dyzeliną, kurį įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pristatydavo į (duomenys neskelbtini), pakraudavo į geležinkelius, atveždavo jiems ir jie krovinį saugodavo tol, kol jį parduodavo. 2014 m. su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryti keturi kontraktai. Derybos su R. Ž. vyko telefonu, dar su jų darbuotoju Arūnu, kuris atlikdavo kitus darbus. Sutartį pasirašydavo elektroniniu paštu. Prieš tai patikrindavo, ar kuras yra (duomenys neskelbtini). Sutartys buvo siunčiamos anglų kalba, visiems ji priimtina, be jokių papildomų vertimų. Šiame versle dominuodavo anglų, rusų kalbos. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo kažkokiame viešbutyje. Jam buvo pasakyta kokiu adresu atvyki, jam nuvykus į nurodytą vietą jį palydėjo ir jis pabendravo su Arūnu, kuris buvo jaunas, jo pavardės nepamena. Lietuvoje dyzelino tiekėjų nėra daug. Vienas iš partnerių jam pasakė apie įmonę „(duomenys neskelbtini)“, su kuria suderino degalo kainą ir jį nupirko. Kurą į uostą pristatydavo 20000 tonų tanklaiviais. Iš kur buvo vežami degalai, nepamena. Kurą vežė ne vien UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jų įmonei reikalinga buvo tai, kad kuras atitiktų visas normas. Kurui buvo išduodami kokybės sertifikatai. Vykdavo kuro patikrinimai, atlikdavo Express analizę, matuodavo produkto tankį, skaidrumą, kartais dar veždavo į laboratoriją. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 27633 tonas 335 kg dyzelino, kurį per visus keturis sandorius, gabeno per krovinių uostą. Degalai būdavo iškraunami Klaipėdoje (duomenys neskelbtini). Jei prekė būdavo muitinės sandėlyje, fiziškai skaitėsi, kad prekė dar nepapuoldė į Lietuvą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota Kaune, talpos buvo Jonavoje. Kurą atveždavo į muitinės sandėlį, o po to jį veždavo į Jonavą. Vagonus užsakinėjo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko kurą su pristatymu iki Jonavos, Lietuvos geležinkeliai išrašydavo sąskaitą, kurią apmokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visą vežimą kontroliuodavo VMI online. Po to kuras buvo apmokestinamas. Jei krovinys pervežamas į kitą šalį, tada akcizai mokami Lenkijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį kuro pardavė Lietuvoje, dalį Lenkijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio išmuitinimą atlikdavo su muitinės tarpininkais, jį atlikdavo įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Išmuitinimo procesais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesirūpindavo, tik domėjosi, kada išmuitins krovinį ir pakraus. Išmuitinimo procesas tai, kai prekė atvežama į Lietuvą yra pildoma įvežimo deklaracija, ten nurodoma kas pirkėjas, pardavėjas ir kur prekė vežama. Sandėliavimo paslaugos vyko (duomenys neskelbtini). Jie priima produktą, atplaukia tanklaivis, išpila, patikrinamas kiekis, apiforminamas važtaraščiais. Visas tas paslaugas atlieka kitos įmonės. Distribuciją fiziškai atlieka (duomenys neskelbtini), sandėliavimą taip pat (duomenys neskelbtini), o pristatymą Geležinkeliai. Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymas vyko pavedimu per Šveicarijos banko sąskaitas. Apmokėjimai vyko pagal sąskaitą faktūrą. Sandorio sudarymo metu prekė būdavo (duomenys neskelbtini), tada už kurą ir atlikdavo mokėjimą. Mokėjimą atlikdavo prieš tai, kai prekė būdavo pakrauta į vagonus. Pasirašydavo sutartį, pavyzdžiui dėl 5000 tonų, bet jei atvykdavo mažiau, tada susidarydavo permokos, kurias įmonė „(duomenys neskelbtini)“ gražindavo. Kaina fiksuodavo tada, kai fiziškai gaudavo produktą, o sutartį pasirašydavo prieš gaunant prekes. Kurą pirkdavo be PVM, dėl to kad pirkimas vyko ne Lietuvos teritorijoje, o muitinės sandėlyje. Už degalus PVM mokestį mokėti reikia, jei degalai būdavo Lietuvoje, mokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iki išmuitinimo niekas jokių mokesčių nemoka, o įforminus deklaraciją, krovinys važiuoja į akcizinį sandėlį. Jei krovinį parduoda į Lietuvos rinką, tada atsiranda mokesčiai. PVM mokestį mokėti reikia, jei krovinys skirtas vidinei rinkai, kaip pavyzdžiui „(duomenys neskelbtini)“. Deklaracijoje muitinės atsispindi, ar krovinys priklausys vidinei rinkai. Jei iš vieno Lietuvos akcizinio sandėlio prekę perdavė Lietuvai į kitą akcizinį sandėlį, tada UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir moka mokesčius. Už kuro laikymą Mutinės terminalui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo. Su Lenkija skyrėsi mokėjimai. Iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kurą pirkdavo iš muitinės sandėlio, o parduodavome Lenkijoje iš akcizinio sandėlio. Sutartį pasirašydavo taip pat elektroniniu paštu. Lenkija UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėdavo, jie tada pakraudavome prekę ir ji išvažiuodavo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčius turėdavo mokėti ten, kur įmonė registruota, turbūt Šveicarijoje. Ar jie ten teikė deklaracijas, nežino.

Liudytojas J. S. parodė, jog jis nuo 2013 m. iki 2015 metų dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, naftos produktų prekyba užsiima 15 metų. R. Ž. pažįsta senai, iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirko dyzelinį kurą. Kuo dirbo R. Ž. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nežino, jis buvo kontaktinis asmuo, su kuriuo tarėsi. Tarptautinių įmonių pardavėjai paskiria kažkokį kontaktinį asmenį atstovauti įmonei. Nebuvo reikalaujama iš pardavėjo, kad pardavėjas turėtų agentą Lietuvoje, jis apie tokią praktiką negirdėjo. Su M. Ž. taip pat kartą bendravo, tik neprisimena dėl ko, jį žino, kaip R. Ž. sūnų. Per jo vykdomą veiklą iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirko mažąją dalį dyzelinio kuro. Kaip vyko sutarties pasirašymas, nepamena. Kiti tiekėjai taip pat buvo ne Lietuvos įmonės. Degalus įsigydavo iš muitinės sandėlio, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ visada pirko neišmuitintą prekę. Iš muitinės sandėlio pirko todėl, kad neatsirastų mokestinė prievolė. Importo muito dyzelinui nėra. Išmuitinimu užsiimdavo agentai, kurie turi tam skirtus leidimus. Norint išvežti iš sandėlio produktą, dalyvauja daug subjektų, auditoriai, logistika, valstybės institucijos dėl vagonų, informuodavo valstybinę mokesčių inspekciją. Kuro išvežimui samdydavo vagonus ir jį išveždavo į akcizinį sandėlį. Kuras buvo išmuitintas. Geležinkeliams už pervežimą mokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jis tranzito procedūros nevykdė. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcizinio sandėlio neturėjo, kurą veždavo į „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, kuriuos jie nuomojosi. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ degalai buvo išmuitinti. Pirkimo-pardavimo sandoris su įmone „(duomenys neskelbtini)“ baigdavosi, kai jie kurą nusipirkdavo iš šios įmonės. Prekė dar būdavo sandėlyje. Kurą pirkdavo didmeninei prekybai, tiek vidinei rinkai, tiek kitai šaliai. Didžioji kuro dalis buvo parduodama į Lenkijos rinką. Kuras pirktas iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skirtas vidinei rinkai. Kur mažmeninei prekybai nebuvo skirtas, todėl nereikėjo mokėti nei PVM, nei importo mokesčio, nei akcizinio mokesčio. PVM mokamas ir apskaitomas tada, kai prekė parduodama Lietuvoje. Vykdant didmeninę prekybą, atsiskaitymai vykdavo tik per banką, nebuvo jokių atsiskaitymų grynaisiais pinigais. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra Lietuvos įmonė, todėl įmonės sąskaita Lietuvos banke. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita buvo Šveicarijos banke. Atsiskaitymai su įmone „(duomenys neskelbtini)“ vykdavo pavedimais. Su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko atstovais nebendravo. Dėl neteisėtos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos jokių įtarimų nebuvo, šios įmonės sąžininigumu nebuvo suabejota.

Liudytojas A. P. parodė, jog jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė registruota (duomenys neskelbtini). R. Ž. ir M. Ž. buvo jo verslo partneriai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirko degalus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko degalus iš „(duomenys neskelbtini)“ ir iš kitų įmonių. Degalus pirko ir iš užsienio kompanijų. Už degalus atsiskaitydavo pavedimais. Jei degalai išvažiuodavo iš Lietuvos, viskas buvo kontroliuojama mokesčių inspekcijos pareigūnų. Įsigijęs degalus juos skirstydavo, turėjo jį deklaruoti, išrašydavo sąskaitas faktūras 2 kartus per mėnesį, mokėdavo akcizą ir PVM. Muitinės tarpininkas, kurį jis priėmė į darbą, atlikdavo visus formalumus su muitine, tranzitus. Reikėjo naudotis programomis, pildyti deklaracijas, kurias kontroliavo muitinė ir mokesčių inspekcija. Yra automatizuota elektroninė sistema, kurioje matyti prekių judėjimas. Toje sistemoje atsispindi informacija apie sumokėtus mokesčius. Ten automatiškai paskaičiuojami mokesčiai pagal tarifus. Mokesčių inspekcija nuolat tikrindavo dokumentus, iš jų pusės nebuvo jokių priekaištų. Apie 2013-2014 m. jie pirko degalus iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovavo M. ir R. Ž.. M. Ž. buvo direktorius, su juo derindavo likučius, jis važinėjo į užsienį, o R. Ž. buvo pavaduotojas. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo daug darbuotojų, tai didelė organizacija. Iš kur įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pirko degalus nežino, tai komercinė paslaptis. Buvo sudaryta pirkimo pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis. Degalus pasikraudavo į vagonus ir atsiveždavo. Jis mokėjo už degalų gabenimą geležinkeliais. Buvo atliekama krovinio kiekio, tankio ir užplombavimo paslauga. Gavę krovinį jie taip pat viską sutikrindavo ir visada viskas atitiko. Dalį prekių jie parduodavo vidaus rinkai, dalį išveždavo į užsienį. Jei prekės skirtos Lietuvos rinkai, tai jie sumokėdavo mokesčius ir parduodavo Lietuvos rinkai. Degalai buvo perkami dar neapmokestinami, nes buvo perkami iš (duomenys neskelbtini), darydavo importą. Dažniausiai degalus išveždavo į Lenkiją. Tam, kad neapmokestinami degalai nepakliūtų į Lietuvos rinką, kontroliavo Geležinkeliai, jie ir mokesčių inspekcija. Jei būtų kažkas netvarkinga, būtų nuo jų nurašomos baudos. Kai jie degalus pirkdavo iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, šį įmonė mokesčių nemokėdavo, jis visus mokesčius mokėdavo. Jei degalai lieka Lietuvoje, kai nusiperka muitines terminale, jie vežami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, tada sumokėdavo mokesčius, o jei išveždavo į užsienį, tada kroviniui nukeliavus į Lenkiją, gaudavo iš Lenkijos mokesčių inspekcijos patvirtinimą, kad viskas gerai ir tada Lietuvos mokesčių inspekcija „užgesina“ važtaraščius. Degalų saugojimą Lietuvos teritorijoje atlikdavo (duomenys neskelbtini), o jų sandėliuose UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo sandėlių, jie pirko visas paslaugas. Kartais įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kažką sandėliavo pas juos talpyklose. O. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią jam pasiūlė. Ji padėdavo buhalterei. Kas konkrečiai ją pasiūlė, neprisimena. Kokį ryšį O. K. turėjo su įmone „(duomenys neskelbtini)“, neprisimena. Ji turėjo jo įmonėje pradėti dirbti pabaigusi darbus buvusioje darbovietėje. O. K. baiginėjo darbus kažkurioje Ž. įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo iki 2017-09-14. Po to pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Vėliau išėjo ir iš šios įmonės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirko degalus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo savo sandėlio. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis dėl naftos produktų.

Liudytoja G. Ž. parodė, jog ji yra R. Ž. žmona. Dėl prekybos naftos produktais atsisakė duoti parodymus. Dėl šaunamojo ginklo parodė, jog jie ruošėsi jos tėvo J. D. jubiliejui ir nusprendė jam nupirkti dovanų suvenyrą. Tėvas ruošėsi gyventi sode, buvo tolimųjų reisų vairuotojas. Ji su R. Ž. nupirko du ginklus, vieną L. I. gimtadienio proga, kitą jos tėvui. Ginklus pirko iš ginklų parduotuvės. Jubiliejus vyko 2009 m. jų namuose, esančiuose, (duomenys neskelbtini). Tėvas gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su jos mama. Prieš ateinant svečiams jie pasveikino tėvą. Ji nenorėjo, kad vaikai tą ginklą matytų, todėl ginklą nunešė į miegamąjį. Jie sėdėjo valgomajame. Gal tėvas buvo atsinešęs parodyti ginklą. Po to tėvas ginklą išsivežė namo. Kur tėvas namuose laikė ginklą nežino. Po kelių metų, apie 2011 m., tėvas susirgo onkologine liga ir ginklą jis atvežė jiems, paprašė palaikyti, kol pasveiks. Tėvas ruošėsi operacijai, vaikai dažnai būdavo pas jį. Kai tėvas sirgo gyveno kartu su mama. Ji rūpinosi tėvu. Ji paėmė iš tėvo ginklą laikinam pasaugojimui. Tėvas ginklą atvežė maišelyje. Kai jiems buvo atvežtas ginklas, R. Ž. labai greitai nupirko seifą, kuriame laikė ginklą. Tai vyko apie 2011 metais. Ginklas buvo padėtas pasaugojimui, seifo raktas buvo komodoje. Prie ginklo buvo šaudmenų, iš ginklo nebuvo šaudoma. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais. Po tėvo mirties girdėjo, kad ginklus reikia registruoti. Jie planavo jį užregistruoti, bet tam pritrūkdavo laiko. Tėvo J. D. turtą paveldėjo jos mama. Testamento ji nematė, pas notarą nėjo dėl turto atsisakymo. Ji nėra turto paveldėtoja. Jie kalbėjo apie tai, kad ginklą reikia grąžinti arba užregistruoti. 2015 metais buvo atlikta krata, jos nebuvo namuose. Tuo metu name gyveno ji, R. Ž. ir keturi jų vaikai. Neprisimena ar tuo metu kartu gyveno M. Ž.. Kratos metu R. Ž. pats padavė pareigūnams ginklą. Dėl kratos nieko pasirašyti nereikėjo, buvo paimti ir jos kompiuteris, planšetė, nieko negražino. Ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta apie ginklą, į policiją nebuvo kviečiama.

Liudytojas L. I. parodė, jog jis yra R. Ž. vaiko krikštatėvis. J. D. pažinojo gerai. J. D. jubiliejų šventė pas Ž. namuose. R. Ž. J. D. padovanojo ginklą, kurį jam išėjus į lauką parodė J. D.. J. D. pasigyrė, kad ginklą padovanojo žentas. Ginklas buvo išraižytas, nežino ar jis šaudo. Jam tam ginklas pasirodė suvenyrinis. Tą kartą ginklą jis matė vieną kartą. Kai J. D. jam rodė ginklą, jis buvo vienas. Ar ginklą rodė, kitiems asmenims, nežino. R. Ž. 50 metų jubiliejaus proga jam taip pat padovanojo ginklą, kuriuo jis nė karto nešaudė ir jo neregistravo, nežino ar jis registruotinas. Nežino, ar R. Ž. turi ginklą.

Liudytojas K. P. parodė, jog yra R. Ž. draugas. 2009 m. pas R. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šventė R. Ž. uošvio J. D. jubiliejų ir iš uošvio J. D. sužinojo, kad R. Ž. uošviui padovanojo ginklą. J. D. sakė, kad tai daugiau dekoratyvinė baidyklė, o ne ginklas, ginklą vadino „gražus Pugačius“. Daugiau kalbos apie ginklą nebuvo. Paties ginklo ir jo dovanojimo jis nematė. Jubiliejuje dalyvavo artimieji, vaikai, Laimis, Justinas su šeima, visų gerai nebeprisimena. G. P. jo žmona taip pat dalyvavo šventėje. J. D. mirė prieš maždaug 5 metus. Jis pas J. D. nėra buvęs, buvo tik prie jo namo privažiavęs.

Liudytoja G. P. parodė, jog R. Ž. jų kaimynas. 2009 m. ji su vyru buvo pakviesti į R. Ž. uošvio J. D. jubiliejų, kuris vyko pas R. Ž. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Gal tai buvo 65 metų jubiliejus. J. D. tuo metu gyveno Klaipėdoje su žmona, o balius vyko pas dukrą. Žmonių nebuvo daug, tai artimieji, šeimos nariai ir dar kelios jai nepažįstamos poros. Žinojo, kad per gimtadienį R. Ž. J. D. padovanojo ginklą. Ji paties dovanojimo fakto nematė, bet per balių J. D. prie stalo labai džiaugėsi šia dovana, nes apie tokį ginklą svajojo. Ginklą ji matė svetainėje iš tolo, ginklas buvo išpakuotas, įsiminė tik graži rankena. Daugiau apie ginklą nieko nežino.

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliota atstovė J. N. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu 2017-10-13 VMI buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimo. Išskyrus ikiteisminius tyrimus 2019-10-15 ir paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad įmonė buvo likviduota 2019-11-26 civilinis ieškinys buvo patikslintas ieškinio sumai nekintant, todėl prašo atsakovus pakeisti į R. Ž. ir M. Ž., nes įmonė likviduota/išregistruota. Juridinis asmuo laikomas mokesčiu mokėtoju, kuriam yra pareiga ir prievolė mokėti mokesčius, bet paaiškėjus aplinkybėms, kad įmonė yra likviduota, mokesčių administravimo prasme buvo neįmanoma išsireikalauti iš įmonės mokestinių prievolių. Tiek mokesčių administravimo įstatymo prasme, tiek teismų praktikoje laikoma, kad juridinis asmuo yra pagrindinis mokesčių mokėtojas, kuriam kyla prievolė mokėti mokestį. Tačiau nesant galimybės mokestį išieškoti iš mokesčių mokėtojo, taikytina subsidiari atsakomybė (fiduciarinių pareigų principas), kuomet žala gali būti išieškoma iš vadovo ar kito atsakingo asmens. Kaltinimai byloje pareikšti dviem asmenims: R. Ž. kaip faktiniam vadovui ir M. Ž. kaip formaliam vadovui. Ieškinys susijęs su PVM. Sutinkamai su PVM įstatymu – užsienio juridinis vienetas atsako kartu solidariai su fiskaliniu agentu. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaltinimai nei įmonei, nei fiskaliniam agentui nepareikšti. Pažymėtina, kad 2021-07-09 rašte yra išsamiai pasisakyta dėl fiskalinio agento atsakomybės. Be to, fiskalinio agento veiksmai dėl PVM susiję tiek, kiek patys įmonės vadovai teikė fiskaliniam agentui duomenis dėl sandorių. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą – vadovas yra atsakingas už tikslios, teisingos ir išsamios informacijos pateikimą apskaitą tvarkančiai įmonei ar buhalteriui. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nebuvo perduotos fiskaliniam agentui įtraukti į apskaitą ir PVM deklaracijas. Sąskaitas išrašydavo, kaip yra nurodęs ir pats kaltinamasis R. Ž., jis pats arba kieno nors paprašydavo, ką patvirtino vėliau teisme apklaustos liudytojos, pav. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kt., tuo pačiu adresu, esančių įmonių darbuotojos. Taigi, teismui tenkinus ieškinį ir jį priteisus iš kaltinamųjų, pastarieji turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl regreso teisės taikymo. Nagrinėjamu atveju, iškėlus klausimą, ar netikslinga tikslinti ieškinį, mokesčių administratorius nutarė civilinio ieškinio netikslinti ir mano, kad priteistinas ieškinys iš kaltinamųjų, jei teismas juos pripažins kaltais. Civilinys ieškinys dėl 162.085 Eur turtinės žalos atlyginimo išplaukia iš sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl trijų sąskaitų, kurių sumos identiškos, skiriasi tik datos. Specialistė, atlikusi tyrimą, apklausiama patvirtino, kad nei 04 mėn., nei vėliau, apskaitoje tokių sąskaitų nebuvo, kas reiškia, kad pagal jas apskaičiuotas mokėtinas PVM deklaracijose neįtrauktas, t.y. nesusiformuoja prievolė. Todėl visiškai neturi reikšmės, kad po to įmonė ir toliau mokėjo šimtatūkstantines PVM sumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtų sąskaitų į apskaitą nebuvo įtraukusi ir atitinkamai nebuvo deklaravusi. Yra pareiga mokestį apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti. Civilinis ieškinys pagrįstas, todėl prašo jį tenkinti ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų R. Ž. ir M. Ž. turtinės žalos atlyginimo.

Daiktų apžiūros protokolais nustatyta, jog buvo apžiūrėti 2015-06-16, 2015-06-18, 2015-06-23, 2015-06-25 administracinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), rasti dokumentai (2 tomas, b. l. 44-54).

Daiktų apžiūros protokolais nustatyta, jog buvo apžiūrėti 2015-06-10, 2015-06-12 name adresu (duomenys neskelbtini), rasti dokumentai (2 tomas, b. l. 56-63, 66-67).

Daiktų apžiūros protokolais nustatyta, jog buvo apžiūrėtos 2017-07-05 kompaktinės plokštelės „Verbatim“, Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią buvo įrašyta informacija iš nešiojamo kompiuterio „DELL“, Nr. (duomenys neskelbtini), ser. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nešiojamo kompiuterio „SAMSUNG“, Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo rasti ir paimti 2015-06-03 kratos protokolu R. Ž. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. l. 80-162).

Daiktų apžiūros protokolais nustatyta, jog buvo apžiūrėtos 2017-07-14 kompaktinės plokštelės „Verbatim“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Verbatim“, Nr. (duomenys neskelbtini), į kurias buvo įrašyta informacija iš S. L. darbo vietoje paimto kietojo disko „Western Digital“, S/N: (duomenys neskelbtini) ir USB atmintinės, D. G. darbo vietoje paimto kietojo disko „Western Digital“, S/N: (duomenys neskelbtini), kurie buvo paimti 2015-06-03 kratos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini)(nustatyta, kad buvo pildomi įvairių formų dokumentai, jų ruošiniai, patvirtinantys įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vykdytą veiklą Lietuvoje) (3 tomas, b. l. 3-27).

Daiktų apžiūros protokolais nustatyta, jog buvo apžiūrėtos 2017-07-10 kompaktinės plokštelės „acme“, Nr. (duomenys neskelbtini); „acme“, Nr. (duomenys neskelbtini), į kurias buvo įrašyta informacija iš kompiuterio sisteminio bloko „Dell Power Edge T320“; kompiuterinės laikmenos „(duomenys neskelbtini)“; kompiuterio sisteminio bloko „Magnum“ Nr. (duomenys neskelbtini); kompiuterio sisteminio bloko „Dell Power Edge 840“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo paimti 2015-06-03 kratos protokolu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (įvairių formų dokumentai, jų ruošiniai, patvirtinantys įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vykdytą veiklą Lietuvoje) (3 tomas, b. l. 31-161, 4 tomas, b. l. 1-185).

2017-06-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nustatyta, jog fiskalinio agento paslaugas įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ teikė nuo 2012-04-12 iki 2014-07-25, visos įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė, tik pagal pateikiamus dokumentus teikė PVM deklaracijas (5 tomas, b. l. 5-22).

2017-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkė įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, o tik suteikė įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugą, kurios esmė – įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktų ribotos apimties duomenų už 2014 m. birželio- rugpjūčio mėnesius surašymas į PVM deklaracijos projektą (5 tomas, b. l. 39-41).

2016-10-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ūkinius ir finansinius sandorius su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ patvirtinančius dokumentus (5 tomas, b. l. 88-208, 6 tomas, b. l. 1-197, 7 tomas, b. l. 1-88).

2017-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sandorius su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ patvirtinančius dokumentus (7 tomas, b. l. 90-149).

2017-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus bei informavo, kad daugiausia bendravo su įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovais R. Ž. bei M. Ž. (7 tomas, b. l. 151-196, 8 tomas, b. l. 1-106).

2017-05-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nustatyta, kad naftos produktus (dyzeliną) iš įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ pirko nuo 2014 metų gegužės iki spalio, daugiausiai bendravo su R. Ž., kalbėjo ir su kitais atstovais, kurių vardų nurodyti negali (neatsimena), pateikė su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ susijusius dokumentus (8 tomas, b. l. 108-196, 9 tomas, b. l. 1-114).

2017-06-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sutartis, sudarytas su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“, kitus susijusius dokumentus bei informavo, kad telefonu bendravo su R., A., S., kurių pavardžių neužfiksavo (9 tomas, b. l. 116-126).

2017-06-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nustatyta, jog bendrovė 2013-11-07 pakeitė pavadinimą į UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, kuri 2015-09-02 reorganizacijos būdu buvo prijungta prie UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, ir pateikė sutartis, sudarytas su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“, sąskaitas – faktūras, kitus dokumentus, bei nurodė, kad kontaktinis asmuo buvo R. Ž. (9 tomas, b. l. 128-136).

2017-05-29 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštu nustatyta, jog įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ mokesčių mokėtojų registre įregistruota 2012-04-16 užsienio apmokestinamuoju asmeniu, jam suteiktas identifikacinis numeris. Įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ juridiniu asmeniu, vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje, nebuvo įregistruotas, pelno mokesčio deklaracijų neteikė. Įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju buvo įregistruota nuo 2012-04-16 iki 2014-09-30 (9 tomas, b. l. 138).

2017-12-11 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštu nustatyta, jog įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ fiskalinis agentas yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-05-31 Akcizų informacinėje sistemoje nėra duomenų apie įmonę ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip akcizais apmokestinamų prekių siuntėją, gavėją, vežėją ar asmenį, atsakingą už transporto organizavimą (9 tomas, b. l. 140).

2017-06-16 Klaipėdos teritorinės muitinės raštu nustatyta, jog 2012-11-27 buvo sudarę sandėliavimo ir krovos darbų sutartį, kurios pagrindu buvo teikiamos naftos produktų sandėliavimo paslaugos. Įforminant importo deklaracijas muitinio sandėliavimo procedūra, Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema jas paskyrė į žalią tikrinimo kanalą (tokiu atveju prekių bei dokumentų tikrinimas muitinėje neatliekamas, dokumentai nepateikiami ir nėra saugomi muitinėje). Užbaigus muitinio sandėliavimo procedūrą, dalis prekių buvo išgabentos iš Sąjungos teritorijos, kitoms prekėms įforminta išleidimo į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimą procedūra, padedant prekes į akcizais apmokestinamų prekių sandėlių (9 tomas, b. l. 145-162).

2017-06-30 AB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nustatyta, jog nebuvo pasirašiusi sutarčių su įmone ,,(duomenys neskelbtini)“, nevykdė kitų ūkinių, finansinių sandorių su šia įmone (9 tomas, b. l. 164).

2017-06-12, 2017-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sutartis su Šveicarijos įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kitus susijusius dokumentus bei informavo, kad buvo bendrauta su ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovais V. K. ir S. L.. (9 tomas, b. l. 166-189, 10 tomas, b. l. 1-190, 11 tomas, b. l. 1-191, 12 tomas, b. l. 1-190, 13 tomas, 1-190, 14 tomas, b. l. 1-183).

2017-05-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sutartį su Šveicarijos įmone ,,(duomenys neskelbtini)“ bei informavo, kad visus sandorius įmonė „(duomenys neskelbtini)“ derino su R. Ž. bei M. Ž.. (15 tomas, b. l. 2-23).

2017-10-12 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu nustatyta, jog įmonė ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-05-31 nesikreipė į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo verstis nefasuotais naftos produktais išdavimo (15 tomas, b. l. 25).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog 1) pateiktas tirti revolveris yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro ,,ME Flobert 6“ modelio revolveris, Nr. (duomenys neskelbtini); revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 6 mm kalibro ,,Flobert“ tipo šoviniais, revolveris šaudyti tinkamas; 2) pateikti tirti 100 šovinių yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ,,Flobert“ tipo šoviniai; tokie šoviniai skirti įvairių modelių revolveriams, šoviniai yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams, šoviniai šaudyti tinkami (15 tomas, b. l. 32-35).

2016-06-09 nutarimu 6 mm kalibro ,,ME Flobert 6“ modelio revolveris, Nr. (duomenys neskelbtini), bei šoviniai (95 vnt.) perduoti saugojimui Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatui (15 tomas, b. l. 36).

2017-06-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus (duomenys neskelbtini) dokumentus, ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu surinktus duomenis ir remiantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis (Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio 22 dalis „Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“ ir 2 straipsnio 24 dalis „Pajamos – visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais“, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 54 „Dėl užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ patvirtinto Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo 3 punkto „Užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje pradžia yra pirmojo sandorio sudarymo diena“; 4 punkto „Nuolatine užsienio vieneto veikla arba jos dalimi yra laikoma užsienio vieneto veikla arba jos dalis Lietuvos Respublikoje, kuri nėra laikina veikla, ir yra užbaigtas komercinis operacijų ciklas“ ir 2.2 punkto „užbaigtas komercinis operacijų ciklas – ciklas, sudarytas iš užsienio vieneto veiklos operacijų etapų. Pirmąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: rinkodara, įskaitant rinkotyrą, distribucija (paskirstymas), reklama, projektavimo ir tyrinėjimo darbai ir kitos iš esmės panašios operacijos; antrąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: sandėliavimas, konsultavimas, užsakymų priėmimas, mokslinio tyrimo, bandomieji, konstravimo ir technologiniai darbai, gamyba, paslaugų teikimas ir kitos iš esmės panašios operacijos; trečiąjį etapą sudaro viena arba kelios iš šių operacijų: pardavimas, tiekimas, pristatymas, apmokėjimas (atlyginimas) ir kitos iš esmės panašios operacijos“) matyti, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veikla Lietuvoje tiriamuoju laikotarpiu sudarė užbaigtą komercinį operacijų ciklą ir iš šios ūkinės komercinės veiklos, vykdytos Lietuvos Respublikoje, gavo 352399012,95 USD (272263987,04 Eur) pajamų.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyrius 2017-05-29 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė V įmonių poskyrio vedėja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas, A. N., nurodė: „(duomenys neskelbtini) užsienio juridiniu asmeniu, vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje, nebuvo įregistruotas“.

Pagal pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00004-15 dokumentus matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje neįregistravusi nuolatinės buveinės ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimo Nr. 1059 „Dėl mokesčių mokėtojo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 18 punkto nuostatas „Užsienio valstybių įmonių nuolatinės buveinės, kurių teisinis įregistravimas įstatymuose nenumatytas, privalo registruotis registre pagal veiklos vykdymo vietą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prievolės mokėti mokestį atsiradimo“.

Remiantis surinkta ir pateikta medžiaga galima teigti, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. 3, 4, 7, 8, 9, 10, 12 mėn. ir 2014 m. 2, 5, 7, 9 mėn., iš viso 11 vnt. pateiktose PVM deklaracijose įrašyti duomenys apie turtą, neatitinkantys tikrovės. Įmonė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu komercinėmis sąskaitomis faktūromis pagrindė pardavimus, tačiau PVM deklaracijose (forma FR0600) – 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“, 17 laukelyje „Prekių eksportas (0 proc.)“, 19 laukelyje „Kiti PVM apmokestinami sandoriai (0 proc.)“, 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“, už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30, nedeklaravo 2.664.991 Lt (771.835 Eur) PVM apmokestinamų sandorių, kas sudaro 559.649 Lt (162.085 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM. Įmonė (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“ bei nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) 19, 25, 27, 37, 44 punktų nuostatų: „19. PVM deklaracijos 11 laukelyje turi būti įrašoma PVM mokėtojo šalies teritorijoje patiektų prekių ir / ar suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifą bei lengvatinius PVM tarifus (jeigu tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė <...> 25. PVM deklaracijos 17 laukelyje turi būti įrašoma PVM įstatymo 41 straipsnyje nurodytais atvejais patiektų ir iš ES teritorijos išgabentų prekių, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamoji vertė <... 27. PVM deklaracijos 19 laukelyje turi būti įrašoma kitų patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamoji vertė <...> 37. PVM deklaracijos 29 laukelyje turi būti įrašomas pardavimo PVM <...> 44. PVM deklaracijos 36 laukelyje turi būti įrašoma apskaičiuota mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma...“. Įmonė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 559.648 Lt (162.085 Eur) mokėtino į biudžetą PVM ir padarė 162.085 Eur nuostolį valstybės biudžetui (15 tomas, b. l. 52-72).

2012-04-12 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį dėl fiskalinio agento paslaugų Lietuvos Respublikoje (15 tomas, b. l. 206-208).

2013-04-23 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą už ES patvirtintą dyzeliną 10PPM sumai 207.061,48 USD (546.973,61 Lt), įskaitant PVM sumą 35.936,29 USD (94.929,30 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifą) (16 tomas, b. l. 23, 24).

2013-04-25 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą už ES patvirtintą dyzeliną 10PPM sumai 204.584,74 USD (543.356,61 Lt), įskaitant PVM sumą 35.506,44 USD (94.301,55 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifą) (16 tomas, b. l. 25, 26).

2013-04-27 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą už ES patvirtintą dyzeliną 10PPM sumai 806.403,63 USD (2.134.308,49 Lt), įskaitant PVM sumą 139.954,34 USD (370.417,18 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifą) (16 tomas, b. l. 27, 28).

2013-05-02 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą už ES kvalifikuotą dyzeliną 10PPM sumai 207.061,48 USD, įskaitant PVM sumą 35.936,29 USD (94.853,84 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifą) (23 tomas, b. l. 39, 40).

2013-05-06 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą už ES kvalifikuotą dyzeliną 10PPM sumai 204.584,74 USD, įskaitant PVM sumą 35.506,44 USD (93.531,06 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifą) (23 tomas, b. l. 41, 42).

2013-05-06 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą už ES kvalifikuotą dyzeliną 10PPM sumai 806.403,63 USD, įskaitant PVM sumą 139.954,34 USD (368.667,75 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifą) (23 tomas, b. l. 43, 44).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-08-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2013-04-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė išankstinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo dalimis: 2013-04-22 pervedė 196.500 USD, 2013-04-23 pervedė 260.000 USD, 2013-04-24 pervedė 653.000 USD. Vėliau įvykdžius prekių pirkimų – pardavimo sutartyje nurodytas sąlygas, iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ gautos trys galutinės sąskaitos už patiektas prekes: 2013-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-06 Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-05-06 Nr. (duomenys neskelbtini). Visos šios sąskaitos įvestos į apskaitą ir nustatyta tvarka atspindėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose ir mokesčių administratoriui pateiktose deklaracijose. PVM permokos susigrąžinimas iš biudžeto už 2013 m. gegužės mėn., t. y. įskaitant ir prekių įsigijimą iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pagal nurodytas sąskaitas, galutinai buvo įvykdytas tik po to, kai VMI 2015-06-10 užbaigė 2013-06-18 pradėtą mokestinį patikrinimą (23 tomas, b. l. 139-140).

Dėl neteisingų duomenų apie turtą pateikimą

BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme, žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Asmuo suvokia, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo to momento, kai atitinkama valstybės įgaliota institucija gauna deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą su juose įrašytais neteisingais duomenimis, t. y. nuo šių dokumentų pateikimo momento.

Teisiamojo posėdžio metu išanalizavus ir įvertinus surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. Ž., būdamas Šveicarijoje registruotos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu, ir M. Ž., būdamas kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir formaliu vadovu, veikdami vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 Šveicarijos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdė veiklą Lietuvoje: organizavo naftos produktų įvežimą į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Kazachstano Respublikos, Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos bei naftos produktų pardavimą Lietuvoje ir iš šios ūkinės komercinės veiklos, vykdytos Lietuvos Respublikoje, gavo 2.664.991 Lt (771.835 Eur) pajamų, tačiau, siekdami išvengti 559.648 Lt (162.085 Eur) pridėtinės vertės mokesčio ir, pažeisdami Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kad ,,Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad ,,PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal PVM įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) 19, 25, 27, 37, 44 punktų nuostatas: „19. PVM deklaracijos 11 laukelyje turi būti įrašoma PVM mokėtojo šalies teritorijoje patiektų prekių ir / ar suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifą bei lengvatinius PVM tarifus (jeigu tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė <...> 25. PVM deklaracijos 17 laukelyje turi būti įrašoma PVM įstatymo 41 straipsnyje nurodytais atvejais patiektų ir iš ES teritorijos išgabentų prekių, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamoji vertė <... 27. PVM deklaracijos 19 laukelyje turi būti įrašoma kitų patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamoji vertė <...> 37. PVM deklaracijos 29 laukelyje turi būti įrašomas pardavimo PVM <...> 44. PVM deklaracijos 36 laukelyje turi būti įrašoma apskaičiuota mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma...“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: V(duomenys neskelbtini)) vyr. buhalterei L. M., tvarkančiai kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal 2012-04-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-06-01 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, tokiu būdu kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 PVM deklaracijos (FR0600) 11 laukelyje ,,PVM apmokestinami sandoriai“ neįrašius 2.664.991 Lt (771.835 Eur) bei 29 laukelyje ,,Standartinio tarifo pardavimo PVM“ neįrašius 559.648 Lt (162.085 Eur), t. y. į PVM deklaraciją įrašius žinomai neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, ir šią PVM deklaraciją 2013-05-27 elektroniniu paštu pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 4, Vilnius, darbuotojams, pateikė neteisingus duomenis apie kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą, bei laikotarpiu nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 (patikslinta 2013-05-27) nedeklaravo ir į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokėjo 162.085 Eur pridėtinės vertės mokesčio, tokiu būdu juridinio asmens – Šveicarijos kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 162.085 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į Lietuvos Respublikos biudžetą.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji R. Ž. ir M. Ž. neprisipažino padarę nusikalstamą veiką, tačiau jų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies pačių kaltinamųjų parodymais, specialistės ir liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais.

BK 220 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektas yra asmuo (fizinis ar juridinis), kurį įstatymas įpareigojo pateikti deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, taip pat sumokėti pagal pateiktus dokumentus apskaičiuotą mokestį, teikti deklaracijas arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą apie pajamas, pelną ir turtą ar jų naudojimą.

2017-06-30 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Šveicarijoje registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2015-06-02 vykdė veiklą Lietuvoje – iš trečiųjų šalių įveždavo į Lietuvos teritoriją naftos produktus, laikė juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ talpyklose, 1215 atvejų pardavė naftos produktus Lietuvos ir užsienio šalių ūkio subjektams ir iš Lietuvos Respublikos vykdytos ūkinės komercinės veiklos gavo 272.263.987 Eur pajamų (15 tomas, b. l. 52-72).

Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog faktiniu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo R. Ž., o formaliu vadovu buvo M. Ž.. Šią aplinkybę patvirtina ne tik kaltinamųjų parodymai, bet ir byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Kaltinamasis R. Ž. parodė, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ Šveicarijoje buvo įkurta 2012 m. jo iniciatyva todėl, kad Šveicarijos bankas sutiko suteikti didesnį kreditą ne Lietuvoje, o Šveicarijoje registruotai įmonei. Pradžioje įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo paskirtas S. B., o vėliau juo tapo sūnus M. Ž.. Jis atstovavo įmonę „(duomenys neskelbtini)“, užsakinėjo produkciją, išrašinėjo sąskaitas klientams. Kaltinamasis M. Ž. parodė, jog R. Ž. prašymu buvo paprašytas tapti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, o vėliau ir direktoriumi. Jis pasirašinėjo pirkimo pardavimo sutartis, tvarkė bankinius reikalus, vykdė sąskaitos patikrinimus ir pažiūrėdamas ar yra pinigai banke pranešdavo R. Ž.. Atlikus pavedimą sąskaitas pateikdavo buhalteriams elektroniniu paštu. Pradžioje, būdamas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, bankinius pavedimus darydavo pagal S. B. išduotą įgaliojimą, vėliau, kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Nurodymus jam duodavo R. Ž..

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog R. Ž. buvo faktiniu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir priiminėjo visus sprendimus. Liudytojai S. L. ir R. M. taip pat patvirtino, jog R. Ž. vadovavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas D. G. parodė, jog R. Ž. jam pavedė išrašinėti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas už krovinius, dyzeliną. Liudytojas A. J. parodė, jog įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo M. Ž., tačiau nurodymus duodavo R. Ž., kurs nurodė jam pagal jo pateiktus duomenis išrašyti sąskaitas ir jas išsiųsti į jo nurodytus elektroninius paštus. Liudytojas A. L. parodė, jog 2012-2014 m. R. Ž. prisistatė kaip įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Liudytojas A. P. parodė, jog jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pirko degalus, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo M. Ž. ir R. Ž., M. Ž. buvo direktorius, su juo derindavo likučius, jis važinėjo į užsienį.

Nors M. Ž. buvo formaliu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, tačiau ši aplinkybė jo atsakomybės dėl šios veikos nešalina. M. Ž. tapdamas įmonės direktoriumi, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas bei įsipareigojo tinkamai jas vykdyti. M. Ž. įmonės vardu pasirašinėjo sutartis, tvarkė bankinius reikalus, pagal išrašytas sąskaitas darydavo pavedimus.

2017-06-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog remiantis surinkta ir pateikta medžiaga galima teigti, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. 3, 4, 7, 8, 9, 10, 12 mėn. ir 2014 m. 2, 5, 7, 9 mėn., iš viso 11 vnt. pateiktose PVM deklaracijose įrašyti duomenys apie turtą, neatitinkantys tikrovės. Įmonė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu komercinėmis sąskaitomis faktūromis pagrindė pardavimus, tačiau PVM deklaracijoje, už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30, nedeklaravo 2.664.991 Lt (771.835 Eur) PVM apmokestinamų sandorių, kas sudaro 559.649 Lt (162.085 Eur) standartinio tarifo pardavimo PVM. Tokiu būdu įmonė (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio nuostatas, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais”, Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“ bei nesilaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009-12-22 įsakymo Nr. VA-102 redakcija) 19, 25, 27, 37, 44 punktų nuostatų: „19. PVM deklaracijos 11 laukelyje turi būti įrašoma PVM mokėtojo šalies teritorijoje patiektų prekių ir / ar suteiktų paslaugų, apmokestinamų atitinkamai taikant standartinį PVM tarifą bei lengvatinius PVM tarifus (jeigu tokie nustatyti), apmokestinamoji vertė <...> 25. PVM deklaracijos 17 laukelyje turi būti įrašoma PVM įstatymo 41 straipsnyje nurodytais atvejais patiektų ir iš ES teritorijos išgabentų prekių, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamoji vertė <... 27. PVM deklaracijos 19 laukelyje turi būti įrašoma kitų patiektų prekių ir suteiktų paslaugų, apmokestinamų taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamoji vertė <...> 37. PVM deklaracijos 29 laukelyje turi būti įrašomas pardavimo PVM <...> 44. PVM deklaracijos 36 laukelyje turi būti įrašoma apskaičiuota mokėtina į biudžetą (grąžintina iš biudžeto) PVM suma...“. Įmonė (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 559.648 Lt (162.085 Eur) mokėtino į biudžetą PVM ir padarė 162.085 Eur nuostolį valstybės biudžetui (15 tomas, b. l. 52-72).

Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausioji specialistė V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tai, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą Lietuvoje ir kiek iš to gavo pajamų ji nustatė iš jai tyrimui pateiktų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų išrašytų 2013-04-23, 2013-04-25 ir 20213-04-27 datomis. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ teikė PVM deklaracijas, tačiau sulyginusi PVM deklaracijose esančius duomenis su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų sąskaitų duomenimis nustatė, kad trijų sąskaitų faktūrų, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-04-23, 2013-04-25 ir 20213-04-27, duomenys neįtraukti į PVM deklaracijas, t. y. balandžio mėn. nebuvo deklaruotos trys sąskaitos: 2013-04-23 sąskaita (16 tomas, b. l .23, 24), 2013-04-25 sąskaita (16 tomas, b. l. 25, 26), 2013-04-27 sąskaita (16 tomas, b. l. 27, 28), PVM deklaracijos Nr. 7-11 (16 tomas, b. l. 23, 24, 25), apmokestintų sandorių vertė 2.664.991 Lt, PVM 559.649 Lt. Įmonė privalo registruoti visas ūkines operacijas pagrindžiančius dokumentus.

Liudytojas T. A. parodė, jog jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, R. Ž. pažįsta kaip dyzelino tiekėją, iš kurio kurą pirko kaip juridinis asmuo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiekvienam pirkimui sudarydavo sutartį, sandoriai vyko Lietuvos teritorijoje. Nurodė ir tai, jog naftos produktai perkami pagal biržos kainą, iš pradžių produktai perkami pagal preliminarią sąskaitą, o paskui tikslinami pagal biržos kainą. Kokias sąskaitas jie gaudavo, tokias ir apmokėdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. pagal tris gautas sąskaitas faktūras padarė apmokėjimus. Viena sąskaitos data buvo 2013-05-03, kitos dvi – 2013-05-06. Sąskaitos buvo išrašytos su PVM mokesčiu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo visą sąskaitos sumą su PVM mokesčiu.

Iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tris sąskaitas faktūras už parduotą dyzeliną (sąskaitose nurodytas produkto pavadinimas – ES patvirtintas dyzelinas 10PPM): 2013-04-23 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 207.061,48 USD (546.973,61 Lt), įskaitant PVM sumą 35.936,29 USD (94.929,30 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifą) (16 tomas, b. l. 23, 24); 2013-04-25 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 204.584,74 USD (543.356,61 Lt), įskaitant PVM sumą 35.506,44 USD (94.301,55 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifą) (16 tomas, b. l. 25, 26); 2013-04-27 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 806.403,63 USD (2.134.308,49 Lt), įskaitant PVM sumą 139.954,34 USD (370.417,18 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifą) (16 tomas, b. l. 27, 28).

Iš teisiamojo posėdžio metu pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tris sąskaitas faktūras už parduotą dyzeliną (sąskaitose nurodytas produkto pavadinimas – ES kvalifikuotas dyzelinas 10PPM): 2013-05-02 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 207.061,48 USD, įskaitant PVM sumą 35.936,29 USD (94.853,84 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifą) (23 tomas, b. l. 39, 40), 2013-05-06 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 204.584,74 USD, įskaitant PVM sumą 35.506,44 USD (93.531,06 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifą) (23 tomas, b. l. 41, 42), 2013-05-06 sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) sumai 806.403,63 USD, įskaitant PVM sumą 139.954,34 USD (368.667,75 Lt) (taikant 21 proc. PVM tarifą) (23 tomas, b. l. 43, 44).

Iš 2013-04-23 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (16 tomas, b. l. 23, 24), 2013-04-25 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (16 tomas b. l. 25, 26), 2013-04-27 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (16 tomas, b. l. 27, 28) ir teisiamojo posėdžio metu pateiktos sąskaitos 2013-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini) (23 tomas, b. l. 39, 40), 2013-05-06 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (23 tomas, b. l. 41, 42), 2013-05-06 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (23 tomas, b. l. 43, 44) matyti, kad šios sąskaitos išrašytos pagal tuos pačius sandorius, nesiskiria sąskaitų numeriai, pakrovimo vieta, krovinio kiekiai, pakrovimo vieta, pristatymo sąlygos, krovinio išsiuntimo data, sumos doleriais ir t. t., skiriasi tik sąskaitų išrašymo data ir sumos litais dėl valiutos kurso. Todėl teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktos sąskaitos išrašytos 2013-04-23, 2013-04-25, 2013-04-27 datomis ir teisiamojo posėdžio metu pateiktos sąskaitos išrašytos 2013-05-02, 2013-05-06, 2013-05-06 datomis yra išrašytos pagal tuos pačius sudarytus sandorius. Liudytojas T. A. patvirtino, jog sandoriai pagal 2013-05-02, 2013-05-06, 2013-05-06 išrašytas sąskaitas faktūras buvo įvykdyti ir šios sąskaitos buvo apmokėtos su PVM mokesčiu. Taigi, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog sandoriai pagal 2013-04-23, 2013-04, 2013-04-27 išrašytas sąskaitas ne tik, kad buvo sudaryti, bet buvo ir įvykdyti.

Nors kaltinamasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pirminė sąskaita yra komercinė sąskaita, o ne buhalterinė sąskaita, ir gavus galutinę sąskaitą pirminę galima išmesti, tačiau, kaip nurodė specialistė V. G., kad prekių pardavimo sandoriai pagal tyrimui pateiktas 2013-04-23, 2013-04-25, 2013-04-27 sąskaitas faktūras nebuvo deklaruoti nei 2013 m. balandžio mėn., nei vėlesnėse deklaracijose, tokią išvadą padarė balandžio mėnesį suregistravusi visas sąskaitas faktūras ir palyginusi jas su deklaruotomis sumomis. Sąskaitos faktūros, kurias pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisiamojo posėdžio metu, tyrimo metu jai nebuvo pateiktos.

Taigi iš šių nustatytų aplinkybių matyti, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įvykdžiusi pardavimo sandorius pagal išrašytą 2013-04-23 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-25 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-27 sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2.664.991 Lt (771.835 Eur) pajamų iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau šios pajamos PVM deklaracijoje nei už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30, nebuvo deklaruotos. Kadangi pajamos nedeklaruotos todėl atitinkamai nesumokėtas ir PVM mokestis, dėl ko į valstybės biudžetą nebuvo sumokėtas 559.648 Lt (162.085 Eur) pridėtinės vertės mokestis (PVM). Atmestini R. Ž., argumentai, kad UAB (duomenys neskelbtini) išrašytose sąskaitose buvo padarytos klaidos, dėl Vilniaus VMI klaidingos išaiškinimo dėl PVM prievolės mokėjimo, todėl neva nekilo pareiga ir mokėti šį mokestį. Vadovaujantis logine seka, visi neaiškumai turėjo būti pašalinti iki sąskaitos išrašymo. Jei pats pardavėjas „(duomenys neskelbtini)“ į sąskaitas įtraukė PVM mokestį ir gavo iš pirkėjo visą prekės kainą įskaitant ir mokestinę dalį, tai net jei ir buvo kažkokie neaiškumai, tai jie turėjo būti sprendžiami oficialiai kreipiantis į VMI išaiškinimo ar per PVM susigrąžinimo procedūrą. Visiškai nelogiškai skamba pamąstymai, kad didelė suma pinigų - 559.648 Lt (162.085 Eur) PVM mokestis buvo gautas iš pirkėjo nepagrįstai per klaidą, tačiau nebuvo grąžintas pirkėjui. Pažymėtina ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta PVM mokestį susigrąžino iš valstybės pagrindęs prekės išvežimą iš Lietuvos. Tuo tarpu „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo pagrįsti nei šių sąskaitų deklaravimo, nei PVM sumokėjimo. Taip pat pagal VMI pateiktus duomenis netaikytos PVM sugrąžinimo procedūros „(duomenys neskelbtini)“. (t. 23, b.l. 124, atsakymo 5 p.)

Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-04-12 iki 2014-07-25 buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl fiskalinio agento paslaugų. 2012-04-12 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teikti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ šias paslaugas: užregistruoti įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų Lietuvos Respublikoje; tvarkyti pridėtinės vertės mokesčio apskaitą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; skaičiuoti pridėtinės vertės mokestį už įmonės „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas ir mokėti jį į biudžetą; taip pat teikti mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdyti šios įmonės prievoles, susijusias su dokumentų paruošimu, pasirašymu ir pateikimu, o įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pagal šią sutartį įsipareigojo du kartus per mėnesį – iki 20 einamojo mėnesio dienos ir 15 kito mėnesio dienos – pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminius, pilnai užpildytus šiuo buhalterinius dokumentus: pirkimo PVM sąskaitas – faktūras, važtaraščius, muitinės dokumentus, kitus pirkimo dokumentus, pardavimo PVM sąskaitas – faktūras (15 tomas, b. l. 206-208). Kaltinamasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis išrašinėjo sąskaitas klientams, jo vaidmuo buvo sąskaitų suvadovavimas ir duomenų išsiuntimas. Kaltinamasis M. Ž. parodė, jog jis tvarkė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankinius reikalus, vykdė sąskaitos patikrinimus ir pažiūrėdamas ar yra pinigai banke pranešdavo R. Ž.. Iš liudytojos L. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės, parodymų teisme matyti, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. balandžio mėnesio deklaraciją VMI pateikė pagal įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jai pateiktus duomenis, ji nežinojo, kad tie duomenys neteisingi, todėl teismas daro išvadą, kad pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsakomybė turi kilti asmeniui (-ims), kuris (-ie) pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus fiskaliniam agentui. Taigi, už tai, kad PVM sąskaita – faktūra būtų įformintas prekių pirkimas - pardavimas ar paslaugų teikimas ir šie dokumentai bei kiti buhalteriniai dokumentai būtų pateikti fiskaliniam agentui, tiek už tai, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti juridinio asmens prievoles susijusias su PVM, nagrinėjamu atveju atsakingi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovai R. Ž. ir M. Ž..

Tokie ištirti įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovai R. Ž. ir M. Ž. nepateikdami trijų 2013-04-23, 2013-04-25, 2013-04-27 išrašytų sąskaitų faktūrų įmonės deklaracijas pildančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pašalindami galimybes deklaracijoje teisingai nurodyti visas įmonės gautas apmokestinamąsias pajamas, kaltinamieji neabejotinai suprato, kad, nepateiktus visų reikiamų duomenų, deklaracijos bus neteisingai užpildytos ir pateiktos mokesčių inspekcijai, bei tyčia to siekė. Dėl to kaltinamųjų vadovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nepaskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 559.649 Lt (162.085 Eur) PVM, nes įmonės „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijoje už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2013-04-30 buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, tokiu būdu įmonė „(duomenys neskelbtini)“ išvengė 559.649 Lt (162.085 Eur) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo.

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamieji R. Ž. ir M. Ž., siekdami išvengti mokesčių, į PVM deklaraciją už 2013 metų balandžio mėnesį įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“ turtą ir juos pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams.

Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį, asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Grįžtamąją galią turi tik bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos – neteisingų duomenų apie turtą pateikimo – metu galiojusi BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija, patvirtinta 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1472, numatė švelnesnę bausmę (baudą, laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų), nei nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 220 straipsnio 1 dalies redakcija (sankcijoje numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų), ir mažesnį veikos pavojingumą pagal BK 11 straipsnį (veikos padarymo metu nusikalstama veika buvo vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, nuosprendžio priėmimo metu – apysunkis nusikaltimas). Kaltinamųjų R. Ž. ir M. Ž. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikaltimo padarymo metu galiojančią BK 220 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo. Kiekvieno iš jų pakanka baudžiamajai atsakomybei kilti. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jų pirkimas, neatlygintinis gavimas, įgijimas už skolas, mainais už kitą daiktą ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir nori taip veikti.

2010-11-18 Nr. XI-1146 buvo priimtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio 1 straipsniu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir išdėstyta naujo įstatymo redakcija. Šios redakcijos 5 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad C kategorijos ginklams priskiriami šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011-03-01) turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus, straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo. Pagal pasikeitusius įstatymo reikalavimus, pasibaigus pareigos pateikti prašymą gauti leidimą turimam ginklui laikyti įvykdymo terminui, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo tokio ginklo turėjimui, jo laikymas tampa neteisėtas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-06-03 kratos metu R. Ž. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti šaunamasis ginklas - 6 mm kalibro ,,ME Flobert 6“ modelio revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) ir 100 vnt. pramoninės gamybos 6 kalibro žiedinio įskėlimo ,,Flobert“ tipo tinkamų šaudyti šoviniai. Kaltinamasis R. Ž. neneigė savo namuose laikęs ginklą ir šovinius, tačiau teigė, jog ginklas ne jo, jį pirko legaliai ir padovanojo uošviui J. D., kuris susirgęs paprašė jo žmonos ginklą padėti į seifą, nupirkęs seifą jį padėjo savo namuose ir į jį padėjo uošvio perduotą ginklą, nežinojo, kur buvo padėti seifo raktai, ginklas priklausė ne jam. Bylos duomenimis J. D. miręs (duomenys neskelbtini) (18 t., b.l. 21). Liudytoja G. Ž. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog tėvas, susirgęs onkologine liga, 2011 m. ginklą perdavė jai ir R. Ž., po ko R. Ž. labai greitai nupirko seifą, kuriame laikė ginklą ir šaudmenis, kratos metu R. Ž. pats padavė pareigūnams ginklą. Taigi tiek kaltinamojo tiek ir liudytojos G. Ž. parodymai patvirtina, jog R. Ž. ginklą gavo iš uošvio šiam susirgus ir mirus. Nors nebuvo įformintas paveldėjimas ar dovanojimas, tačiau konkliudentiniai veiksmai, tokie kaip seifo nupirkimas, ginklo saugojimas savo namuose, disponavimas seifo raktu, patvirtiną, kad jis disponavo ginklu.

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad tiek revolveris, tiek 100 vnt. šovinių yra tinkami šaudyti; ginklas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 100 vnt. šovinių skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams (15 tomas, b. l. 32-35). Taigi nėra abejonių, kad šaunamasis ginklas ir šaudmenys yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalykas. Kaltinamasis R. Ž. bylą nagrinėjant teisme patvirtino žinojęs, jog pasikeitus įstatymui ginklui laikyti reikalingas leidimas, šią informaciją girdėjo per radiją, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis suprato, kad šaunamąjį ginklą ir šaudmenis laiko neteisėtai (neturėdamas leidimo), todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Taigi, R. Ž. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013).

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis R. Ž. laikydamas pramoninės gamybos 6 mm kalibro ,,ME Flobert 6“ modelio revolverį ir 100 vnt. pramoninės gamybos 6 kalibro žiedinio įskėlimo ,,Flobert“ tipo tinkamus šaudyti šovinius, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas.

Kaltinamasis R. Ž. ginklą įgijo uošviui susirgus ir perdavus jam jį saugoti, nuo ginklo įgijimo juo nesinaudojo, ginklą ir šaudmenis laikė gyvenamojoje vietoje seife, nuo pereinamojo laiko gauti leidimą ginklo laikymui pabaigos iki jo radimo buvo praėję mažiau nei vieneri metai (pereinamasis laikotarpis pasibaigė 2014-07-01, o ginklas ir šaudmenys rasti 2015-06-03), ginklas ir šaudmenys rasti atliekant kratą dėl visai kitų su ginklo neteisėtu turėjimu ar jo panaudojimu nesusijusių finansinių nusikalstamų veikų (BK 202, 220 straipsniai), nenustatyta, kad R. Ž. ginklo disponavimo laikotarpiu būtų pažeidęs įstatymuose įtvirtintas ginklo naudojimo ar laikymo taisykles ar naudodamas ginklą padaręs nusikalstamas veikas.

Vertinant padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltinamojo tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes nebuvo realaus pavojaus žalos visuomenei atsiradimui. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir pagal šio įstatymo įgyvendinimui skirtas teisines nuostatas) kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016).

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nors R. Ž. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), o baudžiamoji byla dėl šios nusikalstamos veikos nutrauktina.

Atsižvelgiant į tai, jog R. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, taikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, R. Ž. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto (šaunamojo ginklo ir šaudmenų) konfiskavimas.

Dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla

BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-48/2011, 2K-199/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimu Nr. 1059 ,,Dėl mokesčių mokėtojo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ buvo patvirtinti Mokesčių mokėtojų registro nuostatai, kurių 18 punktas numatė, kad užsienio valstybių įmonių nuolatinės buveinės, kurių teisinis įregistravimas įstatymuose nenumatytas, privalo registruotis registre pagal veiklos vykdymo vietą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo prievolės mokėti mokestį atsiradimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-30 nutarimu Nr. 1225 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimas Nr. 1059 „Dėl Mokesčio mokėtojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ ir tokios prievolės, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimu Nr. 1059 ,,Dėl mokesčių mokėtojo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 18 punkte, nebenumatė.

Užsienio juridinio asmens prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0227 formos pildymo ir teikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005-06-14 įsakymu Nr. VA-52, 4 punktas numato, kad registre turi registruotis užsienio juridiniai asmenys, kai jie numato vykdyti ar vykdo veiklą ir/arba turi mokestinių prievolių Lietuvos Respublikoje. Taisyklių 5 punktas numato, kad užsienio juridiniai asmenys, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir užsienio apmokestinamieji asmenys, įsikūrę už Europos Bendrijų teritorijos ribų, kartu su prašymo forma turi užpildyti ir AVMI pateikti FR0227A formą. Taisyklių 7 punktas numato, kad užsienio juridinis asmuo tinkamai užpildytą prašymo formą ir FR0227A bei FR0227T formas AVMI turi pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos vykdymo Lietuvoje pradžios arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre dienos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo valdybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausioji specialistė V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog iš specialisto išvados reikia pašalinti teiginį, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą Lietuvos Respublikoje neįregistravusi nuolatinės buveinės ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimo Nr. 1059 „Dėl mokesčių mokėtojo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ 18 punkto, nes šioje vietoje padarė klaidą, kadangi Mokesčių mokėtojo registro nuostatai buvo pakeisti ir 2013-2015 m. galiojusi Mokesčių mokėtojų registro nuostatų redakcija nenumatė prievolės užsienio valstybės įmonėms, vykdančioms veiklą Lietuvoje, Lietuvoje registruoti nuolatinę buveinę, buvo privaloma tik užsiregistruoti Mokesčių mokėtojų registre ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“ jame buvo užsiregistravusi, turėjo PVM mokėtojo kodą, todėl įmonė „(duomenys neskelbtini)“ dėl registracijos teisės aktų nepažeidė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šveicarijoje registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-04-12 iki 2014-07-25 buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl fiskalinio agento paslaugų, įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą įregistruoti įmonę „(duomenys neskelbtini)“ į Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registrą ir formą FR0227A Vilniaus AVMI pateikė 2012-04-16, įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-04-16 buvo registruota Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre (mokesčių mokėtojo Lietuvos Respublikoje kodas (duomenys neskelbtini)), nuo 2012-04-16 iki 2014-09-30 buvo registruota PVM mokėtojų registre (PVM kodas (duomenys neskelbtini)), 2013-2014 m. teikė PVM deklaracijas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog Šveicarijoje registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012-04-18 buvo registruota Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre nuo 2012-04-18 iki 2014-09-30 buvo registruota PVM mokėtojų registre, mokesčių administratoriui buvo žinoma apie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą Lietuvos Respublikoje, darytina išvada, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2013-01-01 iki 2015-06-02, ūkine, komercine veikla Lietuvos Respublikoje vertėsi teisėtai. Esant šioms aplinkybėms R. Ž. ir M. Ž. šioje dalyje išteisintini, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinamojo R. Ž. bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (taikytina 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kuris nukreiptas į finansų sistemą, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Nusikaltimu padaryta žala valstybei nėra atlyginta. Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka (18 tomas, b. l. 120-166), vedęs, dirbantis. Duomenų apie priklausomybių ligų ar psichiatrinį gydymą nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą, įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija). Švelnesnė už vidurkį bausmė skiriama atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems yra pareikštas VMI civilinis ieškinys, kurio išieškojimą gali apsunkinti itin didelės finansinės bausmės paskyrimas. Skiriamos bausmės dydis atitinka nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei bus įgyvendinti bausmei keliami tikslai. Apskaičiuojant MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo metu (37,66 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas R. Ž. išbūtas laikas kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme), t. y. nuo 2015-06-03, 22.15 val., iki 2015-06-04, 20.22 val. (1 diena) (18 tomas, b. l. 38-39, 42), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam nustatytinas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl kaltinamojo M. Ž. bausmės

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (taikytina 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), kuris nukreiptas į finansų sistemą, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta. Nusikaltimu padaryta žala valstybei nėra atlyginta. Kaltinamojo M. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, nebaustas administracine tvarka (18 tomas, b. l. 170), nevedęs, dirbantis. Duomenų apie priklausomybių ligų ar psichiatrinį gydymą nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę - baudą, kurios dydis mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija). Švelnesnė už vidurkį bausmė skiriama atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje kaltinamiesiems yra pareikštas VMI civilinis ieškinys, kurio išieškojimą gali apsunkinti itin didelės finansinės bausmės paskyrimas. Skiriamos bausmės dydis atitinka bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei padės įgyvendinti bausmei keliamus tikslus. Apskaičiuojant MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas toks, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo metu (37,66 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas M. Ž. išbūtas laikas kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme), t. y. nuo 2015-06-03, 16.10 val., iki 2015-06-04, 20.16 val. (2 dienos) (18 tomas, b. l. 81, 84), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam nustatytinas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė patikslintą civilinį ieškinį, reikalaudama iš kaltinamųjų R. Ž. ir M. Ž. priteisti valstybės biudžetui padarytą 162 085 Eur turtinę žalą (1 tomas, b. l. 117-122).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytą žalą galimas esant šioms sąlygoms – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje galėtų būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Tokiu atveju turi būti nustatyta vadovo (ar kito darbuotojo) nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo (ar kito darbuotojo) nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo (ar kito darbuotojo) veiksmų ir žalos; vadovo (ar kito darbuotojo) kaltė.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų R. Ž. ir M. Ž. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais, kaltinamųjų nusikalstama veika padaryta tyčine kaltės forma, dėl jų veiksmų buvo padaryta žala valstybei. Tarp kompanijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovų R. Ž. ir M. Ž. veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Bylos duomenimis iš Šveicarijos 2019-10-30 gauto registro išrašo nustatyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2012-01-23 buvo įregistruota kaip likviduojama, 2017-05-08 statusas panaikinta t. 14, b.l. 192-195), Todėl šioje byloje nustatytą žalą nėra galimybių išieškoti iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens „(duomenys neskelbtini)“, todėl civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistina valstybei solidariai iš kaltinamųjų R. Ž. ir M. Ž. 162.085 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vertinant kaltinamųjų gynybos prašymą pirmiausia vertinti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ fiskalinio agento UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidarios atsakomybės klausimą, pirmiausia pažymėtina, tai, kad ieškovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė ieškinį būtent kaltinamiesiems, todėl teismas negali peržengti ieškinio ribų. Ieškovo pasirinkimas yra argumentuotas tuo, kad fiskalinis agentas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybės kontroliuoti ar „(duomenys neskelbtini)“ teikia jiems teisingus duomenis, deklaravo tą ką pateikdavo „(duomenys neskelbtini)“ atstovai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matydami, kad užsakovas „(duomenys neskelbtini)“ nedengia įsiskolinimo valstybei nutraukė su juo sutartį. Teismo vertinimui atsakovai manydami, kad visgi dėl žalos atsakingas fiskalinis agentas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ateityje turės galimybę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka. Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įtrauktas kaip atsakovas, todėl jam už akių teismas neturi teisės spręsti klausimų susijusių su jo teisėmis ir pareigomis.

Dėl kitų klausimų

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamajam R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – užstatą (10 000 Eur) (18 tomas, b. l. 47-49). Ikiteisminis tyrimas dėl R. Ž. inkriminuoto BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą šioje byloje, Nr. (duomenys neskelbtini). Prokurorė perduodant bylos medžiagą teismui su kaltinamuoju aktu, kaltinamajame akte nurodė, jog R. Ž. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta kardomoji priemonė - užstatas (10 000 Eur). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020-01-03 nutartimi, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (senas bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kaltinamajam R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – užstatą (10 000 Eur) paliko galioti teisminio nagrinėjimo metu. Nors konkrečiai šioje atskirtoje byloje prokurorė ir netaikė kardomųjų priemonių, tačiau ši byla kilo iš pirminės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kuri teismo vertinimu apima ir išvestinius tyrimus, bylas. Todėl laikytina, kad kardomoji priemonė – užstatas (10 000 Eur) R. Ž. buvo paskirta taip pat ir šioje byloje. Pirminė byla yra nutraukta. Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – užstatas (10 000 Eur), paliktina galioti iki nuosprendžio įvykdymo, nuosprendį įvykdžius, kardomoji priemonė naikintina.

Kaltinamajam M. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (18 tomas, b. l. 85-86), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir paskirti jam bausmę – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. Ž. išbūtą laiką kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme), t. y. nuo 2015-06-03, 22.15 val., iki 2015-06-04, 20.22 val. (1 dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir R. Ž. paskirti galutinę bausmę – 198 MGL (7 456,68 Eur) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ir turi būti teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

R. Ž., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą dėl šios nusikalstamos veikos nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnis).

R. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

M. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir paskirti jam bausmę – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. Ž. išbūtą laiką kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme), t. y. nuo 2015-06-03, 16.10 val., iki 2015-06-04, 20.16 val. (2 dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir M. Ž. paskirti galutinę bausmę - 96 MGL (3 615,36 Eur) dydžio baudą.

M. Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Civilinės ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti valstybės naudai Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, solidariai iš kaltinamųjų R. Ž. ir M. Ž. 162 085 Eur (šimtą šešiasdešimt du tūkstančius aštuoniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajam R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą (10 000 Eur), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo, nuosprendį įvykdžius, panaikinti kardomąją priemonę.

Kaltinamajam M. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausantį 6 mm kalibro ,,ME Flobert 6“ modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šovinius (95 vnt.), saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariate, ir juos perduoti Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis