Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo E. S. skundas dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas (skolininkas) E. S. pateikė skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, jei lėšos buvo nurašytos, jas grąžinti, nutraukti vykdomąją bylą, suėjus administracinės nuobaudos išieškojimo senaties terminui.Antstolė Irena Beliačic 2017-01-06 patvarkymu Nr. 0011/11/09354 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir vykdomąją bylą su pareiškėjo skundu persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad skolininkas nepateikė duomenų, jog turimos lėšos patenka į CPK 739 straipsnį, kuriame reglamentuota, iš kokių lėšų išieškojimas nėra galimas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo (skolininko) E. S. skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų atmetė. Nurodė, kad CPK 739 straipsnyje nustatytas sąrašas piniginių sumų, iš kurių negali būti išieškoma, yra baigtinis. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad lėšos, esančios jo sąskaitoje pataisos namuose, patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą. Teisės aktuose nėra nustatytas draudimas nukreipti skolos išieškojimą į laisvės atėmimo įstaigos administruojamoje nuteistajam priklausančioje sąskaitoje esančias lėšas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas (skolininkas) E. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo E. S. skundą tenkinti. Skunde nurodo, kad jis yra nedirbantis, pinigines lėšas jam siunčia artimieji, kitų pajamų neturi, už siunčiamas lėšas įsigyja maisto, vokų, pašto ženklų. Prie skundo prideda pažymą apie nuteistojo bausmės vykdymą.Antstolė Irena Beliačic atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime dėsto analogiškus motyvus, kaip ir 2017-01-06 patvarkyme Nr. 0011/11/09354, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus, ir, kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas (pareiškėjas) E. S. su atskiruoju skundu pateikė 2017-02-08 pažymą Nr. 8-1546 apie nuteistojo bausmės vykdymą. Teismas, įvertinęs tai, kad su pridedamu dokumentu antstolė yra susipažinusi, galėjo pateikti dėl jo paaiškinimus, taip pat, kad įrodymo prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nutaria pridedamą pažymą priimti.Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Byloje nustatyta, kad antstolės Irenos Beliačic kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0011/11/09354 dėl 34,75 EUR skolos pagal Vilniaus apskities VPK Vilniaus rajono PK 2011-10-22 nutarimą Nr. F 363091 išieškojimo iš skolininko E. S..Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis nustato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Grynų pinigų priėmimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekso ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Pagal CPK 739 straipsnį negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, siekiant išsiaiškinti, ar į lėšas, esančias pareiškėjo E. S. sąskaitoje, gali būti nukreiptas išieškojimas, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę.Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, ir į kurią antstolė nukreipė išieškojimą, esančios pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos, yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pareiškėjas nurodo, kad šias pinigines lėšas gauna iš artimųjų.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą, išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais. Dėl to, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui E. S. priklausančios lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, pareiškėjo argumentas, jog negali būti nukreiptas išieškojimas į šias jam priklausančias lėšas, yra nepagrįstas.Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.