Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-08-02 · Administracinė byla Nr. I-4246-243/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-02
Bylos Nr.
I-4246-243/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00564-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
A.M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4246-243/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00564-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 2 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei,dalyvaujant atsakovės atstovo atstovės atstovui A.S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.M. (A.M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl 5400 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas:

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A.M. skundu prašo priteisti 5400 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl tinkamų sąlygų neužtikrinimo jo etapavimo metu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2018 m. kovo 30 d. Nurodo, jog jis periodiškai buvo etapuojamas į įvairias laisvės atėmimo įstaigas. Pareiškėjo teigimu, konvojavimo metu jam nebuvo sudarytos tinkamos etapavimo sąlygos, nes konvojavimo automobilyje vienam asmeniui buvo per mažas tenkantis plotas, automobilis buvo nešvarus, jame nebuvo saugos diržų, tinkamos ventiliacijos, apšvietimo, žiemą buvo šalta, o vasarą karšta, etapavimo metu nebuvo išleistas į tualetą, buvo demonstruojami šaunamieji ginklai. Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog dėl šių pažeidimų buvo kankinamas ir žeminamas ir dėl patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ginčo laikotarpiu Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VS Tarnyba) pareiškėją gabeno planinių konvojų maršrutais: Vilnius-Utena-Vilnius konvojavo 10 kartų, Vilnius-Panevėžys-Vilnius 2 kartus, Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Panevėžys-Kaunas 2 kartus, Vilnius-Klaipėda-Vilnius 9 kartus, Vilnius-Kaunas-Vilnius 3 kartus. Pareiškėjo konvojavimas 2017 metais vidutiniškai trukdavo nuo 1 val. 15 min. iki 2 val. 20 min, o 2018 metais – nuo 5 val. 40 min. iki 5 val.

Atsikirtimą į skundą grindžia tuo, jog VS Tarnybos planinių konvojų metu naudojami specialieji automobiliai atitinka teisės aktų reikalavimus, yra išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie patvirtina apie šių automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimas. Konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengtos tinkamos apšvietimo ir ventiliacijos sistemos, konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais ir buvo vežama tiek asmenų, kiek yra sėdimų vietų. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklių (toliau – Konvojavimo taisyklės) 163 punktą reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra aktualus, jei asmuo konvojuojamas kitomis (nespecialiosiomis) transporto priemonėmis. Pažymi, jog visos VS Tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, yra registruotos teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas.

Nurodo, jog pagal teisinį reguliavimą konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant ir kad nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į konvojaus pareigūną dėl išvedimo į tualetą, ar pareiškėjui konkretaus konvojavimo metu nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte.

Teigia, jog vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, pareigūnai turi teisę nešioti ginklus ir esant pagrindui juos naudoti, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų, kuriems vykdomas suėmimas ar laisvės atėmimo bausmė, pristatymą į paskirties punktus, pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių dėl bauginimo ginklu ar kitų tyčinių pareigūnų veiksmų.

Šalies argumentai

Nurodo, jog pareiškėjas nebuvo pateikęs skundų žodžiu ar raštu dėl konvojavimo sąlygų. Argumentuoja, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo faktą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas prašo pareiškėjo skundą ir jo patikslinimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tuos pačius atsiliepimo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui A.M. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje Nr. A-979-556/2017 ir kt.).

Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą kildina iš to, jog jam konvojavimo metu jam nebuvo sudarytos tinkamos etapavimo sąlygos, nes konvojavimo automobilyje vienam asmeniui buvo per mažas tenkantis plotas, automobilis buvo nešvarus, jame nebuvo saugos diržų, tinkamos ventiliacijos, apšvietimo, žiemą buvo šalta, o vasarą karšta, etapavimo metu niekada nebuvo išleistas į tualetą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą (1 punktas). Konvojavimo taisyklių 106 punktas numato, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Konvojavimo taisyklių 134 punkte numatyta, jog konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną.

Ginčo dėl konvojavimo laikotarpio nėra. Nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2018 m. kovo 30 d. pareiškėjas buvo konvojuotas maršrutais: Vilnius-Utena-Vilnius 10 kartų, Vilnius-Panevėžys-Vilnius 2 kartai, Kaunas-Panevėžys-Šiauliai-Panevėžys-Kaunas 2 kartai, Vilnius-Klaipėda-Vilnius 9 kartai, Vilnius-Kaunas-Vilnius 3 kartai (b. l. 15, 26-101). Kelionės žiniaraščiuose nėra fiksuoti kokie nors pareiškėjo prašymai ar skundai dėl konvojavimo sąlygų, nors pagal Konvojavimo taisyklių 106 punktą pareiškėjas turėjo teisę reikšti pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta (b. l. 102-155). Į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomi reikalavimai dėl saugos diržų, nešvarumų, vėdinimo, apšvietimo, temperatūros ir kt. Pareiškėjas nepaneigė atsakovės atstovės argumentų, kad konvojavimo automobilyje vienam asmeniui buvo per mažas tenkantis plotas, kad buvo konvojuojama daugiau asmenų negu automobiliuose buvo sėdimų vietų. Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiajame transporte įrengti saugos diržus kiekvienam konvojuojamam asmeniui (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015, 2016 m. gegužės 30 d. administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016 ir kt.). Atsakovės atstovės pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais jis buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu jo įsitikinimu apie netinkamas konvojavimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad konvojavimo metu pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu, jis skunde net nenurodė kokio konvojavimo metu jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti tualetu.

Pareiškėjui teigiant, jog neturtinę žalą patyrė ir dėl šaunamųjų ginklų demonstravimo, nurodytina, jog pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą, konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Remiantis teisiniu reguliavimu, pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų gabenimą. Pareiškėjas nenurodė skunde kokio konvojavimo metu ir kokiu būdu jam buvo grasinama šaunamaisiais ginklais. Pareiškėjo argumentai, susiję su patirta neturtine žala, kildinama iš konvojavimo metu demonstruojamų šaunamųjų ginklų, laikytini nepagrįstais.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, veiksmų ar neveikimo pareiškėją konvojuojant laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2018 m. kovo 30 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo A.M. (A.M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl 5400 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Vida Stonkuvienė