- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2-1600-810/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01412-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- B. D., B. M., J. D., Z.
- Advokatai
- Eimantas Šriupša
- Kategorijos
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuotiems asmenims B. M., J. D., Z.-P. D., D. P., Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kaišiadorių poskyrio atstovui nedalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. M., J. D., Z.-P. D., D. P., B. D., Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kaišiadorių poskyriui dėl įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti, kad terminas palikimui, atsiradusiam po A. D. mirties 1995-10-21 buvo praleistas dėl svarbios priežasties ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Pareiškimą grindžia tuo, kad 1995 m. spalio 21 d. mirė jo mama A. D.. Mirdama mama testamento nepaliko, po jos mirties dėl palikimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. 2011 m. liepos 28 d. mirė jo tėvas V. D.. 2012 m. gegužės 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo V. D. mirties 2011 m. liepos 28 d., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Palikimo po mamos mirties nepriėmė, kadangi mama jokio turto neturėjo, nei jis, nei kiti byloje suinteresuoti asmenys apie mamos turimas teises atkurti nuosavybės į 2,67 ha žemės nieko nežinojo, apie šią teisę sužinojo tik 2012 metais rugsėjo mėnesį, kai gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2012-09-21 raštą kreipėsi į šią įstaigą. Prašė pripažinti, kad terminą palikimui priimti po motinos mirties jis praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo A. D. atstovas advokatas Eimantas Šriupša palaikė pareiškėjo pareiškimą bei jame nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo B. D. su pareiškimu sutiko, nurodė, kad jo ir pareiškėjo mama mirė 1995 m. spalio 21 d. Po jos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, apie palikimą nieko nežino.
Suinteresuoti asmenys J. D., Z.-P. D., D. P., B. M. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatyme nustatyta tvarka (b.l. 34-40). Gauti suinteresuotų asmenų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Pareiškėjo A. D. pareiškimui neprieštarauja (b.l. 19,20,21,22,23).
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kaišiadorių poskyrio atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatyme nustatyta tvarka (b.l. 41). Neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų LR CK5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LR CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011). Pareiškėjo motina mirė 1995 m. spalio 21 d., todėl pareiškėjo pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino nagrinėtinas remiantis 1964 m. LR CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. LR CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
Bylos medžiaga nustatyta, jog 1995 m. spalio 21 d. mirė pareiškėjo A. D. motina A. D. (b.l. 6-8). Nagrinėjamos bylos atveju A. D. nebuvo sudariusi testamento (b.l. 16), taigi pareiškėjas, būdamas palikėjos sūnus, yra pirmosios eilės įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą, t. y. per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo atlikti įstatyme aptartus palikimo priėmimo veiksmus. Pareiškėjas, prašydamas pratęsti įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, nurodė, jog neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisių į atsiradusį palikimą, kadangi nežinojo apie motinos turimas teises atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.
Teismo vertinimu, tos aplinkybės, kad pareiškėjas nežinojo apie savo motinos turimas teises atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, traktuotina kaip objektyvi priežastis, sutrukdžiusi pareiškėjai laiku atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir suinteresuoti asmenys B. M., J. D., Z.-P. D., D. P., B. D., nurodę, kad mama mirė neatkūrusi turėtos nuosavybės teisės į 2,67 ha žemės sklypą, taip pat nurodė, kad sutinka, kad pareiškėjas priimtų palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Be to, iš byloje esančių įrodymų bei paties pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas, 2012 m. rugsėjo 21 d. sužinojęs apie motinos atkuriamas nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, valios priimti motinos palikimą nebuvo atsisakęs, priešingai ėmėsi aktyvių įgyventi teisę į palikimą. Remiantis išdėstytu, tokius pareiškėjo veiksmus teismas vertina kaip pakankamai rūpestingus, kad būtų pripažinta, jog terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl teismas, įvertinęs įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad terminas palikimui, likusiam po A. D. mirties 1995 m. spalio 21 d., priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, jis atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Pripažinti, kad A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1995 m. spalio 21 d., terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir šį terminą atnaujinti.
Nutartis per 7 dienas gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.