Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9701-748/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SNORO LIZINGAS“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Ieškinio pagrindu nurodomos dvi 2005-09-29 tarp ieškovės, kaip pardavėjos, ir A. V., kaip pirkėjo, sudarytos išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartys: 1) Nr. KLN5092901P, pagal kurią pardavėja perdavė pirkėjui valdyti ir naudotis prekes: TV „Samsung“ CW29M066 DVD grotuvą „Sony“ NS355MP3 grotuvą „Denver‘MP“111 (b. l. 5-8) ir 2) Nr. KW95092906P (b. l. 12-15), pagal kurią pardavėja perdavė pirkėjui valdyti ir naudotis prekę Samsung E800. Sutartys sudarytos su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles prekės pereis pirkėjui nuosavybės teise (b. l. 5-8, 12-15, sutarčių originalai prijungtoje baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-01339-09, b. l. 22-26). Šių Sutarčių 7.1.1 punktu pirkėjas įsipareigojo laiku ir tinkamai vykdyti Mokėjimo grafiko sąlygas.

Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad jis Sutarčių su atsakovu nesudarė, jų nepasirašė, prekių nepirko, o jo asmens duomenimis galėjo pasinaudoti kitas asmuo.

2005 m. rugsėjo mėnesį kliento dokumentų tikrinimo tvarką reglamentavo ieškovės viduje galiojusi 2005-08-09 kliento dokumentų tikrinimo tvarka Nr. V70/05 (toliau - Tvarka). Tvarkoje numatyta, jog pardavėjas (šiuo atveju tai I. G. ir V. G.) aptarnauja tik klientus, pateikusius asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą: pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pardavėjas privalo patikrinti kliento pateiktus dokumentus pagal Kliento dokumentų tikrinimo tvarką ir padaryti šių dokumentų kopijas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė su Sutartimis pateikė teismui atsakovo paso kopiją (b. l. 64, 72). Įrodymų, kad V. G. ir I. G., 2005-09-29 sudarę išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. KW95092906P ir Nr. KLN5092901P ieškovės vardu, galėjo iš anksčiau turėti arba gauti iš kitų asmenų atsakovo paso kopiją ir jo asmens duomenis, atsakovas į bylą nepateikė, o prie civilinės bylos prijungtos ikiteisminių tyrimų Nr. 25-1-1428-06 ir Nr. 26-1-01339-09 medžiagos to neįrodo ir netgi priešingai, Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 26-1-01339-09, kuriuo nesivadovauti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, pažymėta, jog „iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad sudarant UAB ,,Snoro lizingas“ 2005-09-29 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis dalyvavo pats A. V., tai yra bankui buvo pateikti nesuklastoti dokumentai (...)“. Be to, liudytojai V. G. ir I. G. patvirtino, jog asmens tapatybę kiekvienu atveju patikrindavo ir įsitikindavo, kad pateikti asmens dokumentai priklauso jį pateikusiam ir pageidaujančiam įsigyti prekes asmeniui. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-01339-09 buvo atliktas rašysenos tyrimas išperkamosios nuomos sutartyse Nr. KLN5092901P ir Nr. KW95092906P bei prekių perdavimo–priėmimo aktuose Nr. KLN5092901P ir Nr. KW95092906P bei 2005-09-29 sutikime dėl asmens duomenų tvarkymo Nr. 2005 629 (toliau – Sutikimas). Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje 2011-03-22 Nr. 20-4-IS1-543 nurodyta, kad Sutikime dėl asmens duomenų tvarkymo vardą ir pavardę „A. V.“ parašė pats atsakovas, o ar minėtuose dokumentuose pasirašė atsakovas atsakyti negali (baudžiamojoje byloje Nr. 26-1-01339-09 b. l. 15-17). Bylos duomenys patvirtina, jog prieš sudarant Sutartį Nr. KW95092906P (b. l. 12-15), kurios sudarymo laikas 2005-09-29 15:27:06 (b. l. 67), atsakovui buvo pateiktas pasirašyti Sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo (b. l. 65), kurį atsakovas pasirašė 2005-09-29 15:19:25 (b. l. 66), o po to 2005-09-29 16:51:35 buvo sudaryta KW95092906P (b. l. 67). Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, patvirtina, jog Sutarčių sudarymo metu pats atsakovas dalyvavo ir pats pasirašė sutartis bei prekių perdavimo-priėmimo aktus, nes akivaizdu, jog tarp Sutikimo, kurį pasirašė pats atsakovas ir Sutarties KLN5092901P pasirašymo yra labai nedidelis laiko tarpas (tik 8 min.), pati atsakovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad atsakovas paso nebuvo praradęs, juo visada naudojosi jis pats. Tai, kad Sutartyje Nr. KW95092906P nurodytas adresas Taikos pr. 43-903, Kaune, kuriuo atsakovas teigia niekada negyvenęs, bei telefono Nr. +370 601 14861, kuris atsakovo teigimu niekada jam nepriklausęs, apeliacinės instancijos nuomone, nepaneigia paties fakto, kad Sutartys yra sudarytos atsakovo, tuo labiau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-01428-09 medžiagoje esančių duomenų, pateiktų paties atsakovo, t. y. 2005-09-29 OMNITEL GSM abonento prašymo (lapas 10), jame nurodytas tas pats adresas ir telefono numeris. Pastebėtina ir tai, jog pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 26-1-01339-09 pradėjimo iniciavo ne pats atsakovas, o 2009-09-16 pareiškimu ieškovė, 2009-05-04 gavusi atsakovo prieštaravimus dėl pagal ieškovės pareiškimą Kauno miesto apylinkės teismo išduoto teismo įsakymo. Nors tuo metu atsakovui apie jo vardu sudarytas vartojimo kredito sutartis iš 2009-04-03 teismo įsakymo jau buvo žinoma, tačiau jis dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl šių sutarčių suklastojimo ar sukčiavimo nesikreipė, tačiau 2006-09-26 kreipėsi dėl to, kad 2005-09-29 jo pažįstami I. R. ir jos sugyventinis Saulius paprašė jo išperkamosios nuomos sutartimis savo vardu nupirkti du telefonus ir namų kiną, tačiau sąskaitų neapmokėjo ir daiktų jam negrąžino.

Dėl delspinigių

Teismas sprendė, jog pati ieškovė 2.775 Lt (2.002 Lt ir 773 Lt) delspinigius paskaičiavo pritaikiusi ieškininės senaties terminą (už 182 dienas),todėl priteisė visą ieškiniu prašomą priteisti sumą. Apelianto teigimu, delspinigiai yra paskaičiuoti nuo 2005-09-29 iki 2007-03-29, t. y. praleidus ieškinio senaties terminą, todėl priteisti nepagrįstai.

Kaip matyti iš ieškovės pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės Nr. 1 (b. l. 20), ieškovė nurodė, kad delspinigiai, paskaičiuoti nuo 2006-12-29 nuo 2.200,18 Lt sumos už 1565 dienas, sudarytų 17.215 Lt, tačiau, pritaikius senaties terminą, delspinigių suma už 182 dienas sudarytų 2.002 Lt (2.200,18 * 0,5 x 182 / 100). Paskaičiavus 1565 dienas nuo 2006-12-29, akivaizdu, jog tai dienų skaičius iki 2011-04-11. Vadinasi, pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KLN5092901P, pagal kurią pardavėja perdavė pirkėjui valdyti ir naudotis 1.879 Lt vertės TV „Samsung“ CW29M066 DVD grotuvą „Sony“ NS355MP3 grotuvą „Denver‘MP“111 (b. l. 5-8), pritaikius 6 mėnesių ieškinio senaties terminą (skaičiuotiną iki ieškinio padavimo dienos 2011-04-15), ieškovei delspinigiai ieškinio senaties ribose galėjo būti priteisti tik už 178 dienas (182 - 4).

Kaip matyti iš delspinigių skaičiavimo lentelės Nr. 2 (b. l. 21), ieškovė nurodė, kad delspinigiai, paskaičiuoti nuo 2007-03-29 nuo 850,85 Lt sumos už 1475 dienas, sudarytų 6.268,75 Lt, tačiau, pritaikius senaties terminą, delspinigių suma už 182 dienas sudarytų 774 Lt (850,85 * 0,5 x 182 / 100). Paskaičiavus 1475 dienas nuo 2007-03-29, akivaizdu, jog tai dienų skaičius iki 2011-04-11. Vadinasi, pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. KW95092906P, pagal kurią pardavėja perdavė pirkėjui valdyti ir naudotis 690,66 Lt prekę Samsung E800 (b. l. 12-15), pritaikius 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, ieškovei, ieškinį pareiškus tik 2011-04-15 ir vėliau savo reikalavimo netikslinus, delspinigiai ieškinio senaties ribose galėjo būti priteisti tik už 178 dienas (182 - 4).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas yra kilęs iš vartojimo pirkimo-pardavimo sutartinių teisinių santykių. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Konstitucijos 46 str. 5 d., CK 6.188 str.), su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Šiuo atveju sutartys, kurių pagrindu reikalaujama priteisti įsiskolinimą, sudarytos tarp juridinio asmens (verslininko, savo veiklos profesionalo) ir fizinio asmens; sudarytos pagal iš anksto ieškovės parengtą sutartį, skirtą nevienkartiniam naudojimui (CK 6.185 str.); skirtos atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Dėl šių aplinkybių, tarp šalių sudarytas sutartis kvalifikavus vartojimo kredito sutartimis, jų sąlygos vertintinos sąžiningumo aspektu (CK 1.5 str., 6.188 str.) bei, esant abejonėms, aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais vartojimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai (LAT 2008-10-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-541/2009).

Tiek CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, tiek ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jei netesybos aiškiai yra per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bendrą vykdytinos prievolės dydį – 3.051,03 Lt (2.200,18 + 850,85), ieškovės prašomi priteisti 2.715 Lt delspinigiai laikytini neprotingais, neteisingais ir nesąžiningais, dėl to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, negali būti iš atsakovo priteisti visa apimtimi. Spręsdamas klausimą, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį pagal ieškovės iš anksto paruoštas sąlygas, kad atsakovas turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, kartu atsižvelgiant į įsiskolinimo dydį (3.051,03 Lt) bei mokėtinų delspinigių dydį (2.715 Lt), kad dalis prievolės yra įvykdyta, konstatuotina, jog vartojimo kredito sutartyse numatytas delspinigių dydis (0,5% už dieną) (b. l. 5, 12), kurį ieškovė ir prašo priteisti, yra neprotingai didelis, akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, neproporcingai (atsižvelgiant į skolos dydį) apsunkina atsakovo, kaip vartotojo padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas ex officio prašomų priteisti delspinigių dydį sumažina iki 0,05 procento už dieną (Kauno apygardos teismo 2012-06-04 nutartis c. b. Nr. 2A-1041-153/2012; 2012-05-11 nutartis c. b. Nr. 2A-318-212/2012 ir kt.) ir priteistą ieškovei iš atsakovo delspinigių sumą sumažina iki 271,54 Lt (3.051,03 Lt * 0,05 x 178 / 100).

Nesutiktina ir su atsakovo teiginiu, jog ieškovei priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo visos priteistos sumos (kartu su delspinigiais) prieštarauja CK 6.37 straipsnio 4 daliai. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalimis, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai; skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi procesinės palūkanos, kurias šiuo atveju ir prašė priteisti ieškovė, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (LAT 2005-06-29 konsultacija Nr. A3-130 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo“). Šių procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę nuo bylos iškėlimo teisme dienos, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šiam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas suinteresuotas nevilkinti jo, o teismui priteisus skolą – kuo greičiau ją sumokėti kreditoriui (LAT 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003).

Atsižvelgiantį tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas delspinigių dalyje (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), sumažinant priteistus 1.368,13 Lt delspinigius iki 271,54 Lt.

Sumažinus priteistus delspinigius, viso iš atsakovo ieškovei priteistina 3.322,57 Lt (3.051,03 Lt+271,54 Lt), nurodant, jog 5 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojamos už priteistą sumą (3.322,57 Lt), bei atitinkamai sumažintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistas žyminis mokestis, paskaičiuojant jį nuo priteistos 3.322,57 sumos paskaičiuotas, bei taip pat nuo jos priteistinos ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą 1.368,13 Lt delspinigių sumą sumažinti iki 271,54 Lt, 133 Lt žyminio mokesčio sumą iki 100 Lt.

Nurodyti, jog priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą (3.322,57 Lt).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.