Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), dirbęs UAB "(duomenys neskelbtini)" darbininku, nevedęs, teistas 11 kartų:

1) Kaišiadorių r. apylinkės teismo 1996-03-21 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 47(1) str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Kaišiadorių r. apylinkės teismo 1997-08-05 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 43 str., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 1996-03-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėn. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu;

3) Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2000-09-07 nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 112 str. 1 d. - 1 metams laisvės atėmimo;

4) Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2005-07-22 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. - 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2006-03-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. - 30 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2005-07-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 1 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

6) Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2007-01-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., 63 str. - 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių raj. apylinkės teismo 2006-03-16 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėn. laisvės atėmimo;

7) Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2010-09-16 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 138 str. 1 d., 63 str. 1 ir 4 d.- 1 metams 2 mėn. laisvės atėmimo;

8) Kaišiadorių r. apylinkės teismo 2013-07-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 1 d., 63 str. 1 ir 4 d. - 2 metams 8 mėn. laisvės atėmimo;

9) 2018-06-06 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d.- 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a. papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. t. y. vieną para, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai ir nustatyta, kad neatlikta bausmė pagal teismo baudžiamąjį įsakymą yra 32 MGL (1600 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirta N baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones dvejus metus;

10) 2019-03-04 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d., 243 str. ir vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi - 4 (keturių mėnesių) laisvės atėmimo bausme ir 1600 Eur bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikotarpis, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones trejus metus;

11) 2019-11-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 243 str. , BK 281 str. 7 d. - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64(1) str. 1 ir 2 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., prie šios paskirtos 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2019-03-04 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir 32 MGL (1600 eurų) bauda, bei paskirta galutinė 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir 1600 eurų bauda. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p. skirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs;

kaltinamas nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

N. K. tyčia nužudė savo šeimos narį, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 26 d. 13.00 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 24.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apie 15 metrų atstumu šiaurės vakarų kryptimi nuo pastato kampo (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų, tyčia suėmė ranka savo sugyventinei S. I. už kaklo, palenkdamas bei spausdamas ją žemyn, trenkė veidu į žemę. Po to bute (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajai S. I. mažiausiai šešiolika smūgių rankomis, kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu pjaunančių savybių turinčiu daiktu į galvą, krūtinės sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas jai šiuos sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, krūtinės ląstoje, dešinėje plaštakoje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, daugybinius odos nubrozdinimus veide, dešiniame petyje, keliuose, kairės akies lęšiuko išnirimą, nosies kaulų lūžimus, kairių X-XII, dešinių VIII-XII šonkaulių lūžimus, I-III juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžimus, kairės rankos V piršto vidurinės falangos išnirimą, potraumines abipuses subdurines higromas, pjautinį sužalojimą kakle. Dėl patirtų galvos sužalojimų, gydymo procese, išlikus biosocialinių apsitarnavimo, judėjimo fukcijų sutrikimui ir progresuojant galvos smegenų reguliacinių funkcijų sutrikimui, S. I. 2020 m. liepos 8d. 7.15 val. mirė.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados:

Be aptartų įrodymų, kaltinamojo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti rašytiniai bylos duomenys.

Įvertinus autopsijos, papildomo tyrimo ir medicinos dokumentų duomenis, 2020-09-10 vyresnysis teismo medicinos ekspertas Ž. M. pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, konstatuota:

Specialistas konstatavo, jog specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) S. I. konstatuotos abipusės trauminės subdurinės higromos, sukėlusiomis galvos smegenų suspaudimą, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4 punktas) ir šiuo konkrečiu atveju šio sužalojimo padariniai tapo S. I. mirties priežastimi. Tai patvirtina apžiūros ligoninėje metu ir medicinos dokumentuose konstatuoti sužalojimai veide (poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, daugybiniai odos nubrozdinimai veide) potrauminis minkštųjų audinių komponentas (kraujosruva) dešinėje smilkinio-pakaušio srityje, abipusės potrauminės higromos (smegenų skysčio, yrančio kraujo susikaupimas) po kietuoju galvos smegenų dangalu, autopsijos metu konstatuoti galvos smegenų glijozės židiniai, vandenė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas. Po patirtų galvos sužalojimų, nežiūrint taikyto gydymo, S. I. išliko biosocialinių, apsitarnavimo, judėjimo funkcijų sutrikimas ir, progresuojant galvos smegenų reguliacinių funkcijų sutrikimui, įvyko mirtis. S. I. mirtį lėmusios abipusės trauminės subdurinės higromos galėjo susidaryti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvą.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados.

Šiame nuosprendyje aptarti paties kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota S. I. bei pokalbio stenograma, specialistų išvados, kiti šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog specialistų išvadose nustatytus sužalojimus S. I., tame tarpe ir sužalojimus galvoje, padarė būtent N. K., o ne koks kitas asmuo. Specialisto išvada patvirtina, jog būtent po N. K. padarytų galvos sužalojimų, nežiūrint taikyto gydymo, progresuojant galvos smegenų reguliacinių funkcijų sutrikimui, įvyko S. I. mirtis.

Taigi, visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei šiame nuosprendyje aptartų duomenų neginčijamai patvirtina, jog N. K. 2019 m. spalio 26 d. apie 13.00 val. pradžioje (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė ranka savo sugyventinei S. I. už kaklo, palenkdamas bei spausdamas ją žemyn, trenkė veidu į žemę, o po to laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2019 m. spalio 28 d. bute (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajai S. I. mažiausiai šešiolika smūgių rankomis, kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu pjaunančių savybių turinčiu daiktu į galvą, krūtinės sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas jai sužalojimus, dėl kurių S. I. 2020 m. liepos 8d. 7.15 val. mirė t. y. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę S. I..

Dėl to tyrimo metu jis pagrįstai kaltintas nusikalstama veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir už šią padarytą veiką baustinas.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį iškyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tik tada, kai nukentėjusiojo mirtis yra dėsningas kaltininko veikos rezultatas, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad būtent kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą, t. y., kad kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-443/2014).

N. K. tiek tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodė, kad su savo sugyventine S. I. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2019 m. spalio 28 d. bute (duomenys neskelbtini) buvo tik dviese, daugiau į butą niekas kitas nebuvo užėjęs, tomis dienomis abu vartojo alkoholį, o jis dar tuo pat metu vartojo ir vaistus klonazepamą. Jis patvirtino ir tai, kad spalio 26d. sudavė S. I. kumščiu į veidą, o po to smūgio, ją nuvedė į vonią, apiprausė kruviną veidą ir paguldė S. I. į sofą-lovą, kurioje nužudytoji ir buvo surasta 2019-10-30, kuomet į butą atvyko jos sūnus R. S.. Nors kaltinamasis teisme teigė, jog jis nepamena, kas įvyko tarp jo ir S. I. laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2019 m. spalio 30 d. t. y. nepamena, kad ją būtų ir toliau mušęs, kadangi pastoviai buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir klonazepamo, tačiau teismas daro išvadą, jog mirtį sukėlusius galvos sužalojimus S. I. padarė būtent kaltinamasis. Pats N. K. teisme patvirtino, jog visą kaltinime nurodytą laikotarpį bute buvo tik jis ir S. I., niekas kitas į butą nebuvo užėjęs, o išeidamas iš buto, jis S. I. užrakindavo, kadangi tik vienas turėjo buto raktą. Jis taip pat nurodė, jog nors ir nepamena tolimesnio smurto prieš S. I., o prisimena tik vieno smūgio sudavimą jai, tačiau patvirtino, jog tik jis vienas galėjo sumušti ir sužaloti S. I., nes niekas kitas be jo žinios patekti į butą negalėjo. Jokių duomenų, paneigiančių kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes, teisme nebuvo nustatyta, o tai, jog smurtą prieš S. I. vartojo ir jos mirtį sukėlusius sužalojimus padarė būtent N. K., patvirtina aukščiau šiame nuosprendyje aptarti įrodymai. Nukentėjusiosios mirtis buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas, būtent jo padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių – nukentėjusios mirties – atsiradimą, S. I. mirtis buvo dėsninga N. K. veikos pasekmė. Kad S. I. buvo N. K. šeimos narys – sugyventinė, su kuria jis beveik du metus gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir teisme apklausti liudytojai. Todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir už šią nusikalstamą veiką kaltinamasis baustinas.

Tarp kaltinamojo veiksmų – smūgių S. I. į galvą ir pastarosios mirties, yra būtinasis priežastinis ryšys. Nenustatyti jokie pašaliniai išoriniai veiksniai, kurie būtų turėję įtakos nužudytajai padarytų sužalojimų sunkumo laipsniui ar kitaip lėmę mirtinų padarinių atsiradimą, todėl S. I. mirtis yra dėsninga kaltinamojo padarytų sužalojimų pasekmė. Smūgiuodamas nukentėjusiajai į galvą, t. y. į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą, N. K. be abejonės suvokė, jog kelia pavojų asmens gyvybei, numatė, kad dėl jo suduotų smūgių nukentėjusioji gali būti mirtinai sužalota. Suduotų smūgių kiekis ir lokalizacija, sužalojimų sunkumas liudija apie tai, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius į gyvybiškais svarbų organą – galvą, kitas svarbias vietas, nors tokių padarinių (atimti gyvybę) ir nesiekė, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl pripažintina, kad jis veikė netiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto.

Skiriant bausmę kaltinamajam N. K., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (veika padaryta netiesiogine tyčia), kaltininko asmenybę (teistas 11 kartų), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos iš esmės prisipažino tik teisme, todėl tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tyrimo metu jis nebuvo iki galo nuoširdus, tvirtino sudavęs tik vieną smūgį nukentėjusiajai, daugiau jos nemušęs ir nežinantis, iš kur jos kūne atsirado toks didelis kiekis sužalojimų. Teisme gi, jau susipažinęs su tyrimo metu surinktais įrodymais, jis nors ir nurodė panašias aplinkybes, tačiau jau neneigė, jog galėjo padaryti sužalojimus, kurie nustatyti specialistų išvadose, tačiau teigė, jog nepamena, kad būtų sudavęs jai kaltinime nurodytą smūgių kiekį bei padaręs S. I. nustatytus sužalojimus. Teismas nelaiko tokius N. K. parodymus nuoširdžiu prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžius gailėjimusi, nes tai, kad jis galėjo padaryti S. I. kaltinime nurodytus sužalojmus, kaltinamasis pripažino tik teisme, tuo pat metu teigdamas, jog jų padarymo aplinkybių neprisimena dėl girtumo ir vaistų vartojimo. Tačiau teisme ištirti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nevartojo tokio didelio kiekio alkoholio, kad neprisimintų kelių dienų įvykius (kai vartojo tik alų), kad neprisimintų, jog mušė S. I. ir, kad padarytų jai sužalojimus, kurie ir sukėlė jos mirtį. Kaltinamojo nuoširdumu teismas abejoja ir dėl to, kad laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2019 m. spalio 30 d. N. K. ne kartą buvo išsiblaivęs, eidavo į darbą, buvo sąmoningas – taigi jis negalėjo nematyti S. I. sumušimo žymių ir nesuvokti jos sunkios būklės bei to, kad sužalojimus S. I. padarė būtent jis, pasirūpinti jos sveikatos būkle. Priešingai, jis matydamas smurto pasekmes, ją užrakindavo namuose, pats nesuteikė jai pagalbą ir nepasirūpino, kad medicininė pagalba jai būtų suteikta. Pažymėtina, kad grįžęs po darbo, jis ir toliau vartodavo alkoholį, net ir kartu su S. I.. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai teismas nustato: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis parodo kritinį asmens požiūrį dėl nusikalstamos veikos ir kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi atlyginti žalą, kitaip sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamasis tik sąlyginai prisipažino, jog galėjo padaryti S. I. sužalojimus, kurie nustatyti specialistų, tačiau tai padarė tik įvertinęs byloje surinktus įrodymus, ir nebuvo iki galo nuoširdus.

Tiek paties kaltinamojo, tiek ir kitais objektyviais duomenimis yra patvirtinta, kad N. K. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Skiriant bausmę N. K., atsižvelgtina į tai, kad jis teistas net 11 kartų, teistumams neišnykus ir neatlikęs bausmės už prieš tai padarytas nusikalstamas veikas. Aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 straipsnyje nėra. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta, t. y. nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį, nustatytas kvalifikuojantis nusikalstamą veiką požymis, todėl nenustačius sąlygų, kurios leistų už veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendžiama, jog kaltinamajam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgusi į kaltinamojo asmenybę, veikos padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis vis tik tiesiogiai nesiekė nužudyti S. I., jo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką, taip pat kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog jam skirtina tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, artima įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Bausmės pradžia N. K. skaičiuotina nuo jo faktinio sulaikymo dienos, įskaitant į bausmę laiką, išbūtą suėmime Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktina nepakeista kardomoji priemonė – suėmimas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtoji bausmė subendrintina su neatlikta bausme, paskirta 2019-11-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu apėmimo būdu, kadangi paskirtosios bausmės labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiu šioje byloje pripažintam R. S. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų.

Nukentėjusioji R. J. civiliniame ieškinyje prašė priteisti iš kaltinamojo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų 5518 eurų turtinės žalos bei 30000 eurų (2 t., b. l. 27-32), pateikė turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (t. 6 b. l. 182-185). Nurodė, jog dėl kaltinamojo nusikaltimo ji neteko sutuoktinio, rūpinosi jo laidotuvėmis, dėl to patyrė ne tik turtines išlaidas, bet ir neturtinę žalą - dėl vyro nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie atsiliepė jos dvasinei būsenai ir sveikatai.

Nukentėjusysis R. S. teisme nurodė, jog dėl motinos mirties ji patyrė didelę turtinę ir moralinę žalą. Kadangi mamą palaidojo jis su žmona, turėjo laidojimo bei kelionės į laidotuves išlaidų, prašė priteisti 1878 Eur turtinei žalai atlyginti. Kadangi ši žala pagrįsta nukentėjusiojo pateiktais rašytiniais įrodymais, turtinė žala priteistina iš N. K. pilna apimtimi.

Nukentėjusysis pareiškė 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi netekęs motinos, su kuria palaikė sistemingą ryšį, gyvendamas užsienyje, patyrė didelę psichologinę traumą.

CK numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, teismai atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus ir teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2007, Nr. 2K-117/2010, Nr. 2K-649/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, pareikštą civilinį ieškinį ir teisme duotus paaiškinimus, sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys, atsižvelgiant į suformuluotą teismų praktiką, tenkintinas iš dalies. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, dėl jo veiksmų mirė žmogus. Akivaizdu, kad nukentėjusysis R. S. dėl jo motinos nužudymo patyrė neturtinę žalą, t. y. ieškinyje nurodytą bei paaiškinime teisme išdėstytus padarinius – neigiamus dvasinius išgyvenimus, skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su motinos praradimu, kurie turi būti atlyginti iš šioje byloje kaltu pripažinto kaltinamojo N. K.. Įvertintina tai, kad kaltinamojo veiksmais padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, nusikaltimas padarytas tyčia. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusysis gyveno ne su motina, jis gyveno ir dirbo užsienyje, ieškovą su nusikaltimo auka iki jos mirties siejo ne itin artimi ir glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Jie bendravo ne sistemingai, dažniau telefonu, nužudytoji nebuvo itin atvira su savo sūnumi, net neinformuodavo jo, kuomet sugyventinis vartojo jos atžvilgius smurtinius veiksmus.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kaltinamojo šeimyninę ir turtinę padėtį. Kaltinamasis jokio nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra sveikas, darbingas, turi galimybę ateityje atlyginti nukentėjusiajam tiek turtinę, tiek ir padarytą neturtinę žalą. Neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, būtų diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo ir toks sprendimas nepateisintų pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio N. K. teisėtų interesų. Esant aptartų aplinkybių visumai, pažymėtina, jog R. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio ne visiškai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Priteisus prašomą pinigų sumą, bus iš dalies nutolta nuo teismų praktikos panašiose bylose. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, R. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo N. K. priteistina R. S. 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks teisėjų kolegijos nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai kvalifikuoto gyvybės atėmimo bylose, kuriose nukentėjusiesiems (tėvams, broliams, seserims, seneliams) iš kaltininkų priteisiama neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-477-746/2015, 2K-399-699/2016, 2K-38-942/2017, Nr. 2K-316-1073/2018, 2K-184-746/2016). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia suma yra proporcinga bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų reikalavimus.

Kauno teritorinė ligonių kasos pareikštas 5174,80 eurų civilinis ieškinys (1 t. 79-85 b. l.), tenkintinas pilnai, kadangi dėl S. I. gydymo, ieškovas patyrė būtent tokio dydžio turtinę žalą, kuri turi būti išieškota iš kalto asmens – N. K..

Nukentėjusiojo R. S. atstovas prašė priteisti nukentėjusiojo sumokėtas atstovavimo teisme išlaidas - iš viso 1500 Eur, bei pateikė išlaidų patvirtinimo dokumentus - sąskaitas bei mokėjimo patvirtinimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šioje byloje nukentėjusysis teikė civilinį ieškinį, buvo atstovaujamas atstovo teisiamuosiuose posėdžiuose. Taigi nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos būtinybe organizuoti savo teisių gynimą teisminiame procese. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo turėtos išlaidos – 1500 Eur – advokato paslaugoms apmokėti, yra protingos, pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti jį laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtąją bausmę subendrinti apėmimo būdu su neatlikta bausme, paskirta 2019-11-11 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu, griežtesnei bausmei apimant švelnesniąją, ir skirti N. K. galutinę 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019-10-30 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti N. K. nepakeistą kardomąją – suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistajam pradėjus atlikti bausmę, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir R. S. iš N. K. 1878 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti bei 30000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti Valstybinei ligonių kasai 5174,80 eurų jos turėtų S. I. gydymo išlaidų.

Nukentėjusiajam R. S. priteisti iš nuteistojo N. K. 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) patirtų išlaidų už advokato atstovavimą teisme.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - medinė šviestuvo dalis, kuri buvo siunčiama kartu su byla į teismą. (1 t. 15-24 b. l., 2 t. 31-36 b.l.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistojo per tą patį laiką nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.