Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-329-870/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-27
Bylos Nr.: 1A-329-870/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-46357-2019-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė, Aušra Bielskė, Evaldas Pašilis
Nuteistasis: N. K.
Nukentėjusysis: R. S.
Advokatai: Šarūnas Vadeikis

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-329-870/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46357-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.3.; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.5; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei,nuteistajam N. K., jo gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinė bausmė N. K. paskirta laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų.

Nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir R. S. iš N. K. priteista 1 878 Eur turtinei žalai bei 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš N. K. Valstybinei ligonių kasai priteista 5 174,80 Eur S. I. gydymo išlaidų.

Nukentėjusiajam R. S. iš N. K. priteista 1 500 Eur patirtų išlaidų už advokato atstovavimą teisme.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. N. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tyčia nužudė savo šeimos narį, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 26 d. 13.00 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 24.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apie 15 metrų atstumu šiaurės vakarų kryptimi nuo pastato kampo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų, tyčia suėmė ranka savo sugyventinei S. I. už kaklo, palenkdamas bei spausdamas ją žemyn, trenkė veidu į žemę. Po to bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajai S. I. mažiausiai šešiolika smūgių rankomis, kojomis bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu pjaunančių savybių turinčiu daiktu į galvą, krūtinės sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas jai šiuos sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, krūtinės ląstoje, dešinėje plaštakoje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, daugybinius odos nubrozdinimus veide, dešiniame petyje, keliuose, kairės akies lęšiuko išnirimą, nosies kaulų lūžimus, kairių X-XII, dešinių VIII-XII šonkaulių lūžimus, I-III juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžimus, kairės rankos V piršto vidurinės falangos išnirimą, potraumines abipuses subdurines higromas, pjautinį sužalojimą kakle. Dėl patirtų galvos sužalojimų, gydymo procese, išlikus biosocialinių apsitarnavimo, judėjimo funkcijų sutrikimui ir progresuojant galvos smegenų reguliacinių funkcijų sutrikimui, S. I. (duomenys neskelbtini) mirė.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis N. K. (toliau – apeliantas/nuteistasis) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę.

2.1. Nuteistojo N. K. įsitikinimu, jis yra nuteistas per griežtai. Apeliantas neneigia, kad su nukentėjusiąja būdavo konfliktų dėl buitinių reikalų ir neištikimybės, tačiau sugyventinės mirties jis nenorėjo. Dėl padarytų veiksmų labai gailisi, atsiprašė S. I. artimųjų, teisiamojo posėdžio metu sakė tiesą, nieko neslėpė, su civiliniais ieškiniais sutinka.

2.2. Nuteistasis N. K. abejoja, kad nukentėjusiajai galėjo suduoti tiek smūgių, kiek konstatuota specialisto išvadoje. Atkreipia dėmesį į specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog nukentėjusiajai išsivystė higroma (nurodo hibroma) – smegenų skysčio susikaupimas po kietuoju dangalu, o atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji devynis mėnesius buvo gydymo įstaigoje, nuteistasis kelia klausimą, ar nebuvo galima tai pastebėti anksčiau.

2.3. Anot nuteistojo, teisme pripažino, kad namuose galėjo suduoti sugyventinei, nes buvo įpykęs, tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis vartojo vaistus „Clonazepam“ (nurodo „Clozepam“), kurie yra raminantys ir sutrikdo atmintį. Pažymi, kad atvykus policijos pareigūnams į namus, vaistai buvo padėti ant spintelės, nors nuteistasis prašė, pareigūnai jų nepaėmė.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priimdamas nuosprendį vadovavosi N. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kai kurių liudytojų parodymais, kurie tvirtino, jog nuteistasis išgėręs yra konfliktiškas ir agresyvus. Nuteistasis pažymi, kad liudytojo N. K. parodymai, jog nuteistojo bute būdavo dažnos išgertuvės ir triukšmas, neatitinka tikrovės. Pasak nuteistojo, jei namuose buvo geriami alkoholiniai gėrimai, tai abipusiu susitarimu, be to, jis dirbo ir kiekvieną dieną turėjo važiuoti į darbą.

2.5. Baudžiamajai bylai esant Lietuvos apeliaciniame teisme, pasibaigus apskundimo terminui, N. K. pateikė tris apeliacinio skundo papildymus (t. 5, b. l. 25–29, 30–35, 36– 38), kuriuose nurodo, jog veika neteisingai kvalifikuota, Kauno apygardos teismo išvados nepagrįstos, padarytos remiantis spėliojimais, taip pat prašo atmesti priteistą turtinę ir neturtinę žalą.

3. Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė N. K. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo N. K. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo turinį, apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas: esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų vertinant įrodymus nepadaryta, apygardos teismas, vadovaudamasis byloje ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais, pagrįstai pripažino, jog būtent N. K., veikdamas netiesiogine tyčia, atėmė savo šeimos nario – nukentėjusiosios S. I. gyvybę. Teismas tinkamai kvalifikavo ir įvertino nuteistojo veiksmus, nustatė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. S. pagrįstą turtinės bei neturtinės žalos dydį bei nėra pagrindo teigti, kad paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

5. Nuteistojo N. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl N. K. kaltės nužudžius sugyventinę S. I. pagrįstos objektyviais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių ir atskleidžiančiais nuteistojo padaryto nusikaltimo mechanizmą, priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų, jų apimties ir kilusių padarinių. Atlikusi byloje ištirtų įrodymų vertinimo analizę, įrodymų tyrimą (apklaususi liudytojus G. S., D. O., nuteistąjį N. K.), teisėjų kolegija abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo.

6. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde neprašoma išteisinti, tačiau iš kai kurių skundo argumentų galima suprasti, kad ginčijamas priežastinio ryšio tarp jo veikos (neva tai vieno smūgio sudavimo) ir nukentėjusiosios mirties buvimas, argumentuojama išvada, kad nukentėjusioji mirė tik po devynių mėnesių, galimai dėl netinkamo gydymo. Šie argumentai atmestini.

7. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-386/2012, Nr. 2K-322-511/2016 ir kt.). Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-428/2013, Nr. 2K-28-976/2015, Nr. 2K-322-511/2016 ir kt.). Taigi veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnį svarbu ne mirties laikas, o mirties priežastis. Šiuo atveju N. K. padaryti sužalojimai nukentėjusiajai buvo būtinoji S. I. mirties sąlyga, nes be jų nebūtų buvę reikalinga nukentėjusiąją operuoti, o tolesnį sveikatos būklės blogėjimą, komplikacijų atsiradimą lėmė būtent nuteistojo veiksmai.

8. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo keliamomis abejonėmis dėl S. I. mirties ir priežastinio ryšio su N. K. nusikalstamais veiksmais. Baudžiamosios bylos duomenimis, S. I. buvo sumušta laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 26 d. 13.00 val. iki 2019 m. spalio 28 d. 24.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, o slaugos ligoninėje mirė (duomenys neskelbtini). Nors nuo sužalojimų padarymo iki nukentėjusiosios mirties praėjo nemažai laiko, byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados paneigia galimybę, kad S. I. mirtį galėjo sukelti kokios nors kitos aplinkybės. 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvada Nr. G3000/2019(02) patvirtina, kad S. I. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, krūtinės ląstoje, dešinėje plaštakoje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, daugybiniai odos nubrozdinimai veide, dešiniame petyje, keliuose, kairės akies lęšiuko išnirimas, nosies kaulų lūžimai, kairių X-XII, dešinių VIII-XII šonkaulių lūžimai, I-III juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžimai, kairės rankos V piršto vidurinės falangos išnirimas, potrauminės abipusės subdurinės higromos. Šie sužalojimai S. I. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip septyniolikos trauminių poveikių pasėkoje. Jie galėjo būti padaryti daugiau kaip prieš savaitę iki apžiūros. Dėl subdurinių higromų, sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Medicininiuose dokumentuose sužalojimas kakle įvardintas kaip pjautinis, todėl neatmetama galimybė, kad jis galėjo būti padarytas pjaunančių savybių turinčiu įrankiu ar daiktu. S. I. taip pat nustatyta sena dešinės rankos IV piršto deformacija (t. 1, b. l. 53–54). 2020 m. liepos 9 d. specialisto išvados Nr. M 593/2020(20) ir 2020 m. liepos 14 d. specialisto išvados Nr. pM 12-M 593/2020(02) duomenimis, S. I. konstatuotos abipusės trauminės subdurinės higromos, sukėlusios galvos smegenų spaudimą, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą ir šiuo konkrečiu atveju šio sužalojimo padariniai tapo nukentėjusiosios mirties priežastimi. Po patirtų galvos sužalojimų, nežiūrint taikyto gydymo, S. I. išliko biosocialinių, apsitarnavimo, judėjimo funkcijų sutrikimas ir progresuojant galvos smegenų reguliacinių funkcijų sutrikimui įvyko mirtis. S. I. mirtį lėmusios abipusės trauminės subdurinės higromos galėjo susidaryti nuo bet kurio trauminio poveikio į galvą (t. 3, b. l. 148–149, 150–152).

9. Specialistas Ž. M. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nukentėjusiosios mirties priežastis buvo visuma sužalojimų, kas sukėlė higromą, t. y. smegenų skysčio ar yrančio kraujo susikaupimą po kietuoju smegenų dangalu. Tai traumos pasekmė. Specialistas paaiškino, kad jei pacientė nebūtų operuota, skystis spaustų smegenis. Skystis buvo pašalintas, tačiau vyko vegetacinė būklė, smegenų funkcijų išnykimas, atlikta operacija neatstatė smegenų veiklos. Nebuvo skysčio prisikaupę tiek, kad būtų reikėję pakartotinai operuoti. Sveikatos pablogėjimas vyko dėsningai. Dėl patirtos traumos vyko smegenų degeneracija, dėl ko žmogus mirė (t. 4, b. l. 78). Specialisto Ž. M. kompetencija abejoti teisėjų kolegija pagrindo neturi. Taigi, tiek byloje esančios specialisto išvados (t. 1, b. l. 53–54, t. 3, b. l. 148–149, 150–152), tiek specialisto paaiškinimai teisme patvirtina, kad tarp patirtų sužalojimų ir nukentėjusiosios mirties yra priežastinis ryšys.

10. Kaip matyti iš nuteistojo N. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, jis iš esmės neneigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją, tačiau tvirtino sudavęs mažesnį smūgių skaičių, nei konstatuota specialisto išvadoje. 2019 m. spalio 31 d. įtariamasis N. K. kaltę pripažino iš dalies, tačiau parodymus duoti atsisakė (t. 2, b. l. 71). Apklaustas įtariamuoju 2019 m. lapkričio 8 d. N. K. parodė, kad iš pavydo ir pykčio, jog nukentėjusioji prie parduotuvės buvo su G., 2019 m. spalio 26 d., lauke, sudavė sugyventinei, į kurią vietą ir kaip nepamena. Toliau parėję į namus dviese gėrė alų. Naktį S. ėjo į tualetą, jis išgirdo griuvimo garsą. Uždegęs šviesą pamatė, kad sugyventinės veido kairėje pusėje teka kraujas. Susinervinęs, kad nukentėjusioji neįsijungusi šviesos nukrito, vėl ją pastūmė, nukentėjusioji nukrito ant šono, kurio, nepamena. Pastūmus S. galėjo lūžti šonkauliai. Kada ir kaip buvo sumušta galva jis nežino, galėjo susižaloti nugriuvus pati ar po jo pastūmimo. Dešinės rankos pirštą nukentėjusioji susižalojo vasaros pradžioje į automobilio dureles, kur S. I. susižalojo kitos rankos pirštą, jis nežino. Negali paaiškinti iš kur pas nukentėjusiąją ant kaklo atsirado sužalojimas (t. 2, b. l. 79–81, 105–107). 2019 m. gruodžio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje N. K. parodė, kaip būdamas lauke suėmė ranka S. I. už sprando ir palenkė į apačią, po to parodė, kaip bute nukentėjusiajai sudavė ranka (delnu) į kairę veido pusę, po ko nukentėjusioji nukrito (t. 2, b. l. 89–90, 92, 93–100). N. K. apklaustas įtariamuoju 2020 m. sausio 17 d. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad aplinkybes, kaip prieš sugyventinę S. I. naudojo smurtą, paaiškino 2019 m. lapkričio 8 d. (t. 2, b. l. 105–107). Teisiamojo posėdžio metu N. K. kaltę sumušęs nukentėjusiąją pripažino pilnai, teigė, kad supranta, jog nukentėjusioji mirė nuo jo veiksmų, patvirtino, kad galėjo būti, jog sugyventinei sudavė ne vieną smūgį. Tuo pačiu, nuteistasis pirmosios instancijos teisme akcentavo, kad S. I. padarytų šešiolikos trauminių poveikių neatsimena, vartojo raminamuosius vaistus, pamena vieną smūgį. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat abejoja, kad sudavė sugyventinei tiek smūgių, kiek konstatuota specialisto išvadoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti specialisto kompetencija, tuo tarpu byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad S. I. mirė nuo patirtų sužalojimų, kuriuos padarė N. K..

11. Tai, kad ne kas kitas, o būtent N. K. padarė sužalojimus, patvirtino S. I., kuri nurodė, jog N. K. ją mušė gatvėje, po to namuose. Yra smurtavęs ne kartą (t. 1, b. l. 36–37). Vaizdo įrašo bei pokalbio stenogramos duomenimis, 2019 m. spalio 30 d. S. I. atvykusiems pareigūnams teigė, kad ją sužalojo N. K. (t. 2, b. l. 42–44). Pagal iškvietimą atvykę liudytojai V. P. (policijos pareigūnas) (t. 4, b. l. 79; t. 1, b. l. 184–185) ir L. G. (medikė) (t. 4, b. l. 109; t. 2, b. l. 21–24) parodė, kad S. I. sakė, jog ją sumušė sugyventinis K. Nukentėjusysis R. S. ir liudytoja J. S. paaiškino, kad 2019 m. spalio 30 d. atvykus pas nukentėjusiąją į namus durys buvo užrakintos, įėjus į butą rado gulinčią sumuštą S. I., kuri pasakė, kad ją sumušė N. K. (t. 4, b. l. 36–38, 47–48). Nuteistasis N. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog visą kaltinime nurodytą laikotarpį bute buvo tik jis ir nukentėjusioji, išeidamas iš buto, jis S. I. užrakindavo, niekas kitas negalėjo patekti į butą bei padaryti nukentėjusiajai sužalojimus (t. 4, b. l. 17–19). Nenustatyta, jog be nuteistojo į butą būtų atėję kiti asmenys, nukentėjusiosios sužalojimų laikotarpiu bute buvo tik N. K. ir S. I., o tai sudaro pagrindą neabejotinai išvadai, kad smurtą prieš nukentėjusiąją vartojo apeliantas. Byloje nenustatyti jokie pašaliniai išoriniai veiksniai, kurie būtų turėję įtakos nužudytajai padarytų sužalojimų apimčiai ar kitaip lėmę mirtinų padarinių atsiradimą, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad S. I. mirtis yra dėsninga nuteistojo padarytų sužalojimų pasekmė.

Žemesnės instancijos teismas

12. Atsižvelgiant į tai, kad N. K. apeliaciniame skunde ir teisme prašė apklausti liudytoją G. S. bei ginčijo aplinkybę, jog jis stebint G. S. suėmė ranka savo sugyventinei S. I. už kaklo, palenkdamas bei spausdamas ją žemyn, trenkė veidu į žemę, teisėjų kolegija atvesdino liudytoją G. S. ir apklausė apie jam žinomas byloje aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme bei nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme buvo pagarsinti liudytojo G. S. parodymai. Liudytojas nurodė, kad 2019 m. spalio 26 d., prie parduotuvės, iš pavydo N. K. stvėrė S. I. už sprando ir trenkė ją veidu žemyn, ar buvo trinkelės, ar žalia veja neužfiksavo, kas toliau vyko namuose jis nežino (t. 1, b. l. 167–168, 173–174). Liudytojas G. S. apklausiamas Lietuvos apeliaciniame teisme (t. 5, b. l. 69) pakeitė parodymus, nurodydamas, kad neatsimena, ar N. K. suėmė S. už sprando, tačiau kitas aplinkybes (pavyzdžiui, apie smūgį liudytojui G. S., buvimą pas pusbrolį) prisiminė gerai. Jis taip pat nurodė, kad tyrėja „prikalbino“ duoti parodymus, o pareigūnai jam parodymų patikrinimo vietoje liepė atkartoti veiksmus, kurie, jų manymu, buvo padaryti (t. 5, b. l. 70). Teisėjų kolegija tiki liudytojo teiktais paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu. Lietuvos apeliaciniame teisme apklausta pareigūnė D. O., kuri dalyvavo ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje, detaliai paaiškino kaip vyko liudytojo G. S. apklausa. Ji apie pastarąjį liudytoją sužinojo iš S. I. sūnaus. Ji nežinojo, apie kokias aplinkybes papasakos liudytojas. Apklausiamas G. S. buvo blaivus, ką jis pasakojo, tą ji užrašė, galimai jai kilo ir papildomų klausimų, kuriuos ji uždavė (t. 5, b. l. 94–96). Nėra pagrindo teigti, kad pareigūnė sugalvojo aplinkybes, kurias jai nurodė G. S..

13. Teisėjų kolegijos nuomone, neturi įtakos N. K. kaltei pagrįsti faktas, ar jis tik namuose, būnant jiems dviese, rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai šešiolika smūgių nukentėjusiai S. I., ar trenkė veidu į žemę ir netoli „Husqvarnos“ parduotuvės, tačiau netikėti ikiteisminio tyrimo metu teiktais liudytojo G. S. paaiškinimais apie tai, kad N. K. matant G. S. palenkdamas bei spausdamas S. I. žemyn trenkė veidu ją į žemę nėra pagrindo, nes G. S. šią aplinkybę nurodė ne tik tyrėjai D. O., bet ir S. I. sūnui R. S.. Pastarasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2019 m. spalio 27 d. jam paskambino G. S. ir pasakė, kad spalio 26 d. N. K. sumušė motiną S. prie parduotuvė „Husqvarna“, (duomenys neskelbtini) mieste, be to ir pats N. K. 2019 m. lapkričio 16 d. apklausos protokole nurodė, kad kiek pamena supykęs ne tik G. trenkė, bet ir S. sudavė, tačiau kaip ir kur neprisimena (t. 2, b. l. 79–81). Pirmosios instancijos teisme taip pat tvirtino, kad „paėmė už kaklo ir spustelėjo prie žemės“ (t. 4, b. l. 17).

14. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis vartojo raminamuosius vaistus, kurie sutrikdo atmintį. Priešingai nuteistojo teiginiams, šią aplinkybę apygardos teismas vertino ir suabejojo nuteistojo nuoširdumu. Teisėjų kolegija, pritardama skundžiamo nuosprendžio argumentams, tokią nuteistojo versiją laiko kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant sušvelninti atsakomybę. Iš N. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad apeliantas išsamiai pasakojo, kas nutiko 2019 m. spalio 26 d. prie parduotuvės ir ką toliau veikė su nukentėjusiąją namuose, kaip antai, iš parduotuvės parnešė 7,5 stiprumo alaus, duonos, vynuogių, virė mėsą, nešė S. I. į lovą maistą, nurodė, kaip buvo apsirengusi nukentėjusioji, dėl kokių priežasčių sudavė S. I. (iš pavydo, pykčio), taip pat, N. K. teigė, kad laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2019 m. spalio 30 d. ėjo į darbą. Šios smulkiai nuteistojo dėstomos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia abejoti nuteistojo teiginiais, kad dėl vartojamų vaistų ir alkoholio jis atsimena tik vieną nukentėjusiajai suduotą smūgį. Svarbu pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu N. K. apie raminamųjų vaistų įtaką atminties praradimui neužsiminė. 2019 m. spalio 30 d.–31 d. apžiūros protokole nuteistojo nurodomi vaistai taip pat neužfiksuoti.

15. Apeliantas nurodo, kad sugyventinė S. I. turėjo santykių su kitais vyrais ir apie tai jis papasakojo G. S.. Nors liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog apeliantas jam sakė apie S. I. santykius su kitais vyrais, tačiau ši aplinkybė N. K. kaltės nepaneigia, atsakomybės nešalina. N. K. nesutinka su liudytojo N. K. parodymais, jog nuteistojo bute būdavo dažnos išgertuvės ir triukšmas, tačiau apeliaciniame skunde teigia, jog jei namuose buvo geriami alkoholiniai gėrimai, tai būdavo abipusiu su sugyventine susitarimu, visgi ir šios aplinkybės neįtakoja N. K. kaltės nužudant I. I..

Žemesnės instancijos teismas

16. Apeliacinės instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu nuteistojo N. K. gynėjas kėlė klausimą dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, neva tai nuteistasis nesupranta, kuo skiriasi draugė nuo sugyventinės, nėra aišku, ar jis su nukentėjusiąja vedė bendrą ūkį, remiasi ikiteisminio tyrimo metu nuteistojo sesers L. L. teiktais paaiškinimais, neva tai N. K. turėdavo sugyventines ir gyvendavo pas jas namuose. Jo nuomone, N. K. veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

17. Atmesdama tokius apelianto argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad šeimos nario sąvoką atskleidžia BK 248 straipsnio 2 dalis, pagal kurią šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Aiškinant BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, reikšminga Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje išaiškinta, kad bendras gyvenimas nesudarius santuokos atitinka šeimos sampratą, jei jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Dėl to, sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumą. Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010, Nr. 2K-327/2013, Nr. 2K-487/2013, Nr. 2K-301-139/2016).

18. Šioje byloje nustatyta paties N. K., mirusiosios S. I., sūnaus R. S., liudytojų G. S., L. L. paaiškinimais, kad N. K. ir S. I. apie du metus gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo vienas kitam įsipareigoję, kiekvienas iš jų suprato, kad gyvena kartu neįregistravę santuokos. N. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad S. jo sugyventinė, gyveno apie porą metų. Jis gamindavo valgyti, skalbdavo drabužius bendrai, tvarkydavo namus. Iš santaupų keliaudavo, pramogaudavo (t. 2, b. l. 79–81). Mirusiosios sūnus R. S. paaiškino, kad apie du metus N. K. gyveno su jo mama S. I. jai priklausančiame bute, buvo prisipirkę automobilių, keliavo po Europą (t. 1, b. l. 148–150). Iš esmės analogiškai nurodė G. S., t. y., kad sugyventiniai (N. K. ir S. I.) kartu buvo virš dviejų metų, kol S. pinigų turėjo, jų santykiai buvo neblogi. Turėjo po kelias mašinas, keliavo po Europą (t. 1, b. l. 167–169). Liudytoja L. L., kurios paaiškinimais remiasi gynėjas, taip pat nurodė, kad brolis (N. K.) apie du metus pastoviai gyveno su sugyventine S. (t. 1, b. l. 190–191). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio pobūdžio aplinkybės pakankamos N. K. pripažinti S. I. šeimos nariu.

19. Kaip jau minėta, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo esmines aplinkybes, taip pat ir dėl nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją padariusį asmenį. Apie būtent N. K. smūgių sudavimą nukentėjusiajai apygardos teismas sprendė iš to, kad veikos padarymo laikotarpiu tik jis su nukentėjusiąja buvo jų gyvenamojoje vietoje, apie kitų asmenų lankymąsi, jokių duomenų byloje nėra. Aptartos specialisto išvados patvirtina, kad tarp suduotų smūgių ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos S. I. mirčiai. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo abejoti dėl tikrosios nukentėjusiosios S. I. mirties priežasties – N. K. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją. Tarp patirtų sužalojimų ir S. I. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Priežastinio ryšio savaime nepaneigia aplinkybė, kad nukentėjusioji mirė ne iš karto. Nors apeliantas teigia nenorėjęs nukentėjusiosios mirties, tačiau neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingą pobūdį, kad dėl panaudoto smurto, ypač į galvą, gali atsirasti pavojingi padariniai ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia, ką pagrįstai bei teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Apygardos teismas pagrįstai apelianto ir S. I. tarpusavio santykius vertino kaip šeimos narių, o nuteistojo padarytą nusikaltimą kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. kaip šeimos nario nužudymą.

Dėl N. K. paskirtos bausmės

20. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. K. bausmę, nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui). Skirdamas bausmę apygardos teismas atsižvelgė ir į tai, kad N. K. nuteistas už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus gyvybės atėmimą, nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia, daug kartų teistas – 11 kartų (t. 2, b. l. 161–170), nusikaltimą padarė teistumams neišnykus ir neatlikęs bausmės už prieš tai padarytas nusikalstamas veikas. Teismas, skirdamas bausmę, atkreipė dėmesį, kad N. K. prisipažino tik teisme, todėl nepripažino jo veiką lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

21. Už BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatytas laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas N. K. paskyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai motyvavo itin griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, nurodė, kad N. K. skirtina bausmė, artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, tačiau paskyrė vieneriais metais ilgesnę bausmę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

23. Visgi vertinant byloje esančius, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (t. 2, b. l. 161–170), nusikaltimo padarymo aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų mažinti N. K. paskirtą bausmę ir laikyti, kad Kauno apygardos teismas paskyrė pernelyg griežtą bausmę. Nors N. K. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, nėra byloje duomenų, kad jis norėjo nužudyti savo sugyventinę, tačiau byloje esančių specialisto išvadų turinys rodo, kad buvo suduoti smūgiai (mažiausiai 16 smūgių į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą), dalis smūgių vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 53–54, t. 3, b. l. 148–149). Remiantis 2020 m. sausio 14 d. specialisto paaiškinimų protokolo turiniu (t. 1, b. l. 58–60), poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nubrozdinimai kairiame antakyje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje galėjo būti padaryti ranka, koja, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, nėra būdingi griuvimui ant lygaus, kieto paviršiaus. Prie galvos sužalojimų priskirtini ir nosies kaulų lūžiniai bei kairės akies lęšiuko išnirimas. Nors dalis sužalojimų vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (šonkaulių lūžiniai, juosmeninių slankstelių ataugų skersinių lūžimai, kairės rankos piršto išnirimas), tačiau taip pat griuvimui ar pačios nukentėjusiosios susižalojimui nebūdingi.

24. Vertinant N. K. asmenybę, apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apygardos teismui, kad iki šio nusikaltimo padarymo N. K. buvo daug kartų teistas (t. 2, b. l. 161–170), taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (2010 m. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 1 dalį, 2013 m. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2 veikos), taip pat matyti, kad galimai smurtavo ir prieš S. I., nes buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai (2018 m. pagal BK 140 straipsnio 2 d., 2019 m. pagal BK 140 straipsnio 2 d. (2 veikos), tačiau nutraukti nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltę. Ne tik pastarieji duomenys, bet ir liudytojų parodymai patvirtina, kad N. K. yra linkęs smurtauti. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja I. M. paaiškino, kad jai žinoma, jog N. K. smurtaudavo prieš S. I.. Pastaroji jo bijojo (t. 4, b. l. 19). Liudytojas V. S. (kaimynas) nurodė, kad matydavo, kad į jų butą atvykdavo policija, kuri S. sugyventinį išsiveždavo (t. 2, b. l. 3–4). Šios aplinkybės rodo, kad tai nebuvo atsitiktinė nusikalstama veika, N. K. nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, o nuteistojo polinkis smurtauti sukėlė negrįžtamas pasekmes. Kauno tardymo izoliatoriaus pateikta pažyma (t. 4, b. l. 145–146) patvirtina, kad suimtas N. K. buvo paskatintas, tačiau ši aplinkybė daugiau reikšminga sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, o ne skiriant bausmę.

25. Teisėjų kolegija taip pat pritaria Kauno apygardos teismui, kad N. K. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, neatlikęs bausmės. Nors pirmosios instancijos teismas nepripažino N. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apeliacinės instancijos teismas, nesunkindamas nuteistojo padėties, pastebi, kad pastaroji aplinkybė taip pat nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Aplinkybė, kad nukentėjusioji mirė ne iš karto, o tik po 9 mėnesių, jokiu būdu nelengvina nuteistojo padėties, priešingai, tai rodo, kad S. I. kurį laiką dėl sumušimų ir po jų kilusių komplikacijų gyveno nepilnavertį gyvenimą, dėl ko sunkius išgyvenimus neabejotinai patyrė ir jos vienturtis sūnus R. S..

26. Taigi, pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, šio įstatymo normų nepažeidė. Padaryto nusikaltimo sunkumas bei jo pavojingumas, pobūdis, teisėjų kolegijos vertinimu, pateisina paskirtos bausmės griežtumą, todėl tenkinti nuteistojo prašymą, švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl priteisto civilinio ieškinio

27. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. K. sutiko su priteistais civiliniais ieškiniais, tačiau vėliau, pateikdamas papildomus apeliacinius skundus, nurodė, kad priteisti civiliniai ieškiniai per dideli, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina apygardos teismo nuosprendį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo.

28. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš N. K. priteisti 1 878 Eur turtinės žalos ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 4, b. l. 5–8, 9–12). Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį ir iš N. K. priteisė 1 878 Eur turtinei žalai bei 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

29. S. I. mirtis įvyko dėl N. K. smurtinių veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis grįsdamas patirtą turtinę žalą pateikė dokumentus, detaliau paaiškino apygardos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo turėtos laidojimo išlaidos yra protingos ir realios, atsirado dėl artimo žmogaus netekties, todėl nėra pagrindo skundžiamu nuosprendžiu priteistą turtinę žalą mažinti. Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims, kurie emociškai susiję, kurių tarpusavio santykiai glaudūs, paprastai visada priteisiama neturtinė žala. Nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam motinos nužudymas sukėlė sunkius neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą ir dėl to R. S. buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Kaip jau buvo nurodyta, padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo ryšį su nužudytąja, kuris, teismo vertinimu, nebuvo itin glaudus. Apeliacinės instancijos teismas nemano, kad ryšys buvo silpnas. Nepaisant to, kad S. I. vienintelis sūnus gyveno užsienyje, tačiau tik sužinojęs R. S. iš liudytojo G. S., kad jo motina yra sumušta, jis pasikeitė turėtą lėktuvo bilietą (planavo grįžti vėliau) ir nedelsiant grįžo į Lietuvą, kas rodo, jog jam motina rūpėjo. R. S. bandė drausti savo motinai bendrauti su N. K., kuriam laikui pavyko juos išskirti. Sūnus motiną išsivežė į Angliją, tačiau pabuvusi maždaug po trijų savaičių grįžo Lietuvą (t. 1, b. l. 148–150). Akivaizdu, kad dėl motinos netekties kilę išgyvenimai nukentėjusįjį lydės ir ateityje, nes pasekmės yra negrįžtamos. Nors nužudymo bylose vaikams priteisiamos neturtinės žalos dydžiai svyruoja, teismų praktikoje yra pavyzdžių, kai nužudytojo pilnamečiams vaikams priteisiama 30 000 Eur neturtinė žala, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-366-658/2021. Be to, vertinant ankstesnę teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių, svarbu įvertinti ir šalies ekonominius, gyventojų pragyvenimo lygio pokyčius. Šalies ir gyventojų ekonominė padėtis nėra statiška, todėl teismų praktika besikeičiant ekonominei situacijai negali būti inertiška ir nekisti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam R. S. priteista 30 000 Eur neturtinė žala yra proporcinga, jos mažinti nėra pagrindo. Taip pat Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas 5 174, 80 Eur civilinis ieškinys yra pagrįstas.

30. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė žuvusiosios sūnus R. S., kitų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų nėra. Tačiau skundžiamame nuosprendyje, dalyje dėl civilinių ieškinių, pirmosios instancijos teismas aprašė civilinį ieškinį, nesusijusį su nagrinėjam byla, tai yra, civilinis ieškinys pareikštas kito asmens ir galimai kitoje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, teiginiai „<...>Nukentėjusioji R. J. civiliniame ieškinyje prašė priteisti iš kaltinamojo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų 5518 eurų turtinės žalos bei 30000 eurų (2 t., b. l. 27–32), pateikė turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (t. 6 b. l. 182–185). Nurodė, jog dėl kaltinamojo nusikaltimo ji neteko sutuoktinio, rūpinosi jo laidotuvėmis, dėl to patyrė ne tik turtines išlaidas, bet ir neturtinę žalą – dėl vyro nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie atsiliepė jos dvasinei būsenai ir sveikatai.<...>“, iš Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinami.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

31. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma Nr. APD-2022-09708 dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje Šarūnas Vadeikis teikė antrinę teisinę pagalbą nuteistajam N. K. ir buvo patirtos 270 Eur dydžio išlaidos, kurios iš nuteistojo priteistinos valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nutartyje byloje Nr. 2A-2-458/2021 konstatuota, kad „sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016), koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015). Pažymėtina, kad šiuo aspektu yra aktuali šių aplinkybių visuma, o ne pavienės aplinkybės.“. Kasacinio teismo praktikoje vadovaujamasi ir nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais VGTPT analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1-788/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-67-697/2021 ir kt.).

33. Minėtų BPK nuostatų ir teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad apeliacinį skundą šioje byloje padavė suėmime laikomas nuteistasis, kuriam nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, t. y. ne jo gynėjas. Taigi apeliacinis procesas vyko nelaisvėje esančio nuteistojo iniciatyva. Įvertindama tai, o taip pat aplinkybę, jog nuteistojo gynyba dėl to buvo būtina ir paskirta teismo, kad nagrinėjamos bylos apimtis nėra didelė, kad nuteistojo gynybai apeliacinės instancijos teisme užtikrinti nebuvo būtini dideli laiko ir materialiniai kaštai, jokios didelės bylos analizės ruošiantis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme nereikėjo, bei atsižvelgdama į nuteistojo turtinę padėtį ir iš jo nagrinėjamoje byloje priteistą turtinės ir neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija laiko, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Taigi VGTPT prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Pašalinti iš Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžio aprašomosios dalies teiginius „<...>Nukentėjusioji R. J. civiliniame ieškinyje prašė priteisti iš kaltinamojo įstatyminių atstovų ir civilinių atsakovų 5518 eurų turtinės žalos bei 30000 eurų (2 t., b. l. 27–32), pateikė turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (t. 6 b. l. 182–185). Nurodė, jog dėl kaltinamojo nusikaltimo ji neteko sutuoktinio, rūpinosi jo laidotuvėmis, dėl to patyrė ne tik turtines išlaidas, bet ir neturtinę žalą – dėl vyro nužudymo patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie atsiliepė jos dvasinei būsenai ir sveikatai.<...>“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.

Teisėjai Aušra BielskėVirginija LiudvinavičienėEvaldas Pašilis