Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2020-11-05 · Civilinė byla Nr. e2A-538-739/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
e2A-538-739/2020
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00613-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
E. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-538-739/2020Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00613-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-223-504/2020 pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. T. (toliau – ir ieškovas) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams pateiktu ieškiniu, vėliau patikslinęs reikalaujamą priteisti sumą, ją sumažinant 47,61 Eur dydžiu, iš atsakovės D. B. (toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) prašė priteisti 1585,55Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

1.1. Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad jis ir atsakovė 2015 m. gegužės 26 d. sudarė nuomos sutartis, kuriomis ieškovas išnuomojo atsakovei žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, nuomos sutartys buvo sudarytos atsakovės iniciatyva, nes jai reikėjo turėti atitinkamą kiekį dirbamos žemės ūkio paskirties žemės tam, kad gautų paramą (išmokas) už auginamas avis.

1.2. Paaiškino, kad šalys susitarė, jog nuomininkė (atsakovė) gali naudoti išsinuomotus sklypus dalyvaujant remiamose programose ir teikti paraišką paramai už auginamas avis gauti, tačiau už naudojimąsi šiais sklypais ji įsipareigoja nuomotojui (ieškovui) sumokėti gaunamas tiesiogines išmokas už deklaruotus dirbamus žemės plotus. Susitarimas tarp jų buvo toks: nuomininkė naudojasi sklypais ir gano juose avis bei gauna papildomą paramą avininkystei, kuri susieta su naudojamu žemės ūkio paskirties žemės kiekiu, o jis, nuomotojas, savo kaštais šienauja abu išnuomotus žemės sklypus, tačiau nuomininkė jam grąžina gaunamas tiesiogines išmokas už deklaruotus nuomojamus žemės ūkio plotus, t. y. nuomininkei lieka išmokos už avis, o nuomotojui tenka išmokos už nuomininkės deklaruotas žemės sklypo naudmenas, sudarančias iš viso 4,53 ha išsinuomotų sklypų ploto.

1.3. Paaiškino, kad toks susitarimas, papildantis 2015 metų tarp šalių sudarytas žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis, buvo sudarytas žodžiu ir abiem šalims buvo priimtinas bei suprantamas, tačiau nuomininkė jo laikėsi tik pirmaisiais, t. y. 2015 metais, už kuriuos sąžiningai bei pilnai atsiskaitė su nuomotoju.

1.4. Ieškovo paaiškinimais teismo posėdžiuose, atsakovė jam už 2015 metus sumokėjo apie 800Eur, o 2016 metais iš viso nieko nemokėjo. Už 2016 metus atsakovė ieškovui 2017 metais sumokėjo 558 Eur ir daugiau nebemokėjo. Ieškovas teigė, kad jo prašymu atsakovė parašė įsipareigojimų įvykdymo grafiką, kuriame pripažino 358 Eur ir 200 Eur mokėjimus ieškovui ir įsipareigojo dar sumokėti 400Eur už 2016 metus, tačiau to nepadarė.

1.5. Kadangi geruoju išspręsti kilusio ginčo nepavyko, ieškovas 2018 m. kovo 27 d. pranešimu atsakovę informavo, kad nuomos sutartys yra nutraukiamos ir dar kartą paragino atsakovę atsiskaityti, tačiau ji skolos nesumokėjo.

1.6. Ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą sudaro likusi ieškovui nesumokėta atsakovės už 2016 metus gauta parama už deklaruotus nuomojamus žemės ūkio plotus bei atsakovės gauta parama už deklaruotus nuomojamos žemės ūkio plotus už 2017 metus.

Atsiliepimas

2. Atsakovė D. B. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovo E. T. ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes jokio susitarimo su ieškovu dėl jam mokėtinų paramos išmokų iš Europos Sąjungos lėšų (kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra mokamos pareiškėjui už deklaruotą žemės plotą atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais) ji niekada nebuvo sudariusi. Kategoriškai nesutikdama su pareikštame ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl tariamo „papildomo mokesčio“, kurį, ieškovo subjektyviu teigimu, atsakovė įsipareigojo mokėti ir kuris buvo susietas su atsakovei skirtinomis tiesioginėmis išmokomis iš Europos Sąjungos lėšų, atsakovė pabrėžė, kad ieškovo nurodyti motyvai ir reikalavimo pagrindas prieštarauja teisėtumo principui.

2.2. Teismo posėdžiuose atsakovė teigė, kad jai reikėjo pievų ir šieno, todėl ji kreipėsi į ieškovą dėl žemės plotų, kuriuose buvo pievos, nuomos, o ieškovas pats savo ranka užpildė nuomos sutartis, kurias jie abu pasirašė, ir įregistravo šias sutartis VĮ Registrų centre. Šalių 2015 m. gegužės 26 d. sudarytose žemės sklypų nuomos sutartyse (6 punktuose) nustatytas metinis žemės nuomos mokestis atitiko vidutines tokių žemės sklypų nuomos kainas, kadangi tai buvo pievos, o ne dirbama žemė. Be to, atsakovės teigimu, nuomos kainą ir terminą sutartyse įrašė pats ieškovas, kuris turėjo patirtį sutarčių sudaryme, o ji, nors ir nebuvo patenkinta ieškovo įrašytu 5 metų nuomos terminu, tačiau neturėdama patirties, neprieštaravo.

2.3. Atsakovės paaiškinimais teismo posėdžiuose, ji naudojosi išnuomotomis pievomis avių ir ožkų ganymui, daugiausia avis ganė 2016 metais, be to, pagal susitarimą, nušienavus pievas jai buvo atvežamas šienas (rulonai), už kuriuos ji sumokėjo apie 350Eur. Atsakovė kas metai mokėjo ieškovui nuomos mokestį už abu sklypus po 60 Eur, iš viso sumokėjo 180 Eur. 2015 metais nuomos sutartyse nurodyta nuomos kaina atitiko to meto kainas, o vėliau kainos išaugo ir atsakovas pareiškė, kad kaina nebetinka bei pareikalavo mokėti kitas sumas, o ji nesutiko.

2.4. Atsakovė neigė, kad 2015 metais mokėjo ieškovui kitas sumas, o ne sutartyse nustatytą nuomos mokestį. Teismo posėdžiuose ji tvirtino, kad ieškovo teismui pateikti jos asmeniniai užrašai, kuriuos ji galėjo palikti pas ieškovą, nes labai dažnai pas jį lankėsi, kūrė verslo planus, konsultavosi. Tuose užrašuose ji rašė, kiek mokėjo už atvežtus šieno rulonus, planavo, kiek lėšų bus gauta ir pan. Atsakovės teigimu, kadangi ieškovas neteisingai pradėjo reikalauti didesnių sumų, ji juo nebepasitikėjo ir nebuvo tikra, kad pas ieškovą atsidūrusiuose ir teismui pateiktuose užrašuose visur buvo tik jos raštas, todėl buvo reikalinga teismo ekspertizė tam patikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės D. B. ieškovui E. T. 1585,55 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2136,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei iš atsakovės priteisė 11,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl faktiškai sutartos atsakovei išnuomotų ieškovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų nuomos kainos ir prievolės – atlyginimo už žemės nuomą įvykdymo.

5. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytą aplinkybę, jog tarp jo ir atsakovės be rašytinių sutarčių buvo ir žodinis susitarimas, pagrindžia rašytinė bylos medžiaga. Įvertinęs ranka rašytų užrašų turinį, bei nustatytas aplinkybes, kad ieškovas išnuomotus atsakovei žemės sklypus prižiūrėjo, investuodamas tam savas lėšas (mokėjo už žolės smulkinimo paslaugas), išnuomojo žemės sklypus atsakovei, pats turėdamas galimybę gauti iš NMA išmokas už ginčo sklypus, bei tai, kad sutartyse nurodyta nuomos kaina (30 Eur) sutarčių sudarymo momentu buvo nereali ir ieškovui aiškiai nuostolinga, teismas sprendė, kad sutarčių sudarymo momentu, tikrieji šalių ketinimai buvo atsakovei sudaryti galimybę naudoti išsinuomotus sklypus, dalyvaujant remiamose programose ir teikti paraišką paramai už auginamas avis gauti, tačiau už naudojimąsi šiais sklypais atsakovė įsipareigojo nuomotojui (ieškovui) sumokėti gaunamas tiesiogines išmokas už deklaruotus dirbamus žemės plotus.

6. Teismas konstatavo, kad nesant duomenų, jog atsakovei už išnuomotus sklypus buvo taikytos sankcijos ar išmokos už deklaruotus sklypus nebuvo mokėtos, ar buvo mažinamos, ieškovo nurodyta atsakovei Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokėtų išmokų suma už ieškovo išnuomotus sklypus, sudaranti 1585,55 Eur, yra teisinga ir ji iš atsakovės ieškovui priteistina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė D. B. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškinį bei atsakovei priteisiant jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

7.1. Atsakovė apeliaciniame skunde paaiškino, kad skundžiamo teismo sprendimo motyvai apie kitus tariamus „šalių žodinius susitarimus“, bet kokia apimtimi keičiančius ar papildančius šalių sudarytų 2015 m. gegužės 26 d. žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygas, yra teisiškai nepagrįsti, nes rašytinio sandorio papildymai ar pakeitimai privalo būti sudaromi tokia pačia forma, kaip ir pats sandoris, šiuo atveju rašytine forma (6.192 str. 4 d.). Atsakovė niekada nesudarinėjo žemės nuomos sutarčių papildymų ar pakeitimų, o ieškovo nurodomos priešingos aplinkybės yra nepagrįstos bei patvirtina ieškovo piktnaudžiavimą teise ir siekį pasipelnyti. Dėl to mano, kad priimant skundžiamą teismo sprendimą buvo aiškiai pažeistas pacta sunt servanda principas, įtvirtintas CK 6.189 str., o teismo nurodoma argumentacija yra teisiškai nepagrįsta ir nesuprantama

7.2. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, negalėjo nepaisyti apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikintas žemesnės instancijos teismo sprendimas. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą iš naujo nagrinėti, pirmosios instancijos teismas, visų pirma, privalėjo imtis tų parengiamųjų veiksmų, kurių būtinybė buvo konstatuota apeliacinės instancijos teismo nutartimi, tarp jų - tinkamai išspręsti ieškovo 2019 m. vasario 26 d. teismui pateikto patikslinto ieškinio, kuriuo jis prašė šalių sudarytų žemės sklypų nuomos sutarčių 6 punkto nuostatas (dėl nuomos kainos) pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, priėmimo klausimą bei sudaryti atsakovei galimybę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 142 str. 1 d. reglamentuota teise pateikti atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsakovės įsitikinimu, 2019 m. rugsėjo 4 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi konstatavus, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį, pirmosios instancijos teismas negalėjo ginčo išspręsti iš esmės, nepasisakydamas dėl šio patikslinto ieškinio tenkinimo ar atmetimo. Šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas pakeitė 2015 m. gegužės 28 d. nuomos sutarčių 6 punkte numatytą kainą ne tik nesprendžiant šios sandorio dalies negaliojimo klausimo, bet net ir netaikydamas sandorio nuginčijimo teisinio reglamentavimo.

7.3. Atsakovės įsitikinimu, nurodyta teismo išvada, kad ranka rašyti užrašai patvirtina faktą, jog atsakovė sumokėjo ieškovui 558 Eur už žemės nuomą 2016 metais, yra nepagrįsta, nes ieškovas, kaip ūkininko veiklą vykdantis subjektas, sudaręs 2015 m. gegužės 26 d. žemės nuomos sandorius, gautos iš atsakovės 558 Eur sumos, šių pajamų neapskaitė, nedeklaravo kaip su ūkininko veikla susijusių pajamų, ir teisės aktų nustatyta tvarka už gautas pajamas nesumokėjo mokesčių. Mano, kad dėl to šioje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

7.4. Apeliantė atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad atsakovė viso teisminio proceso metu aktyviai teikė paaiškinimus teismui ir prašė teismo sprendžiant klausimą dėl nustatymo fakto apie ieškovo nurodomų papildomų pajamų, viršijančių 2015 m. gegužės 26 d. žemės nuomos sandoriuose nustatytą nuomos kainą, gavimą, vadovautis imperatyviu buhalterinės apskaitos norminu reglamentavimu. Tuo tarpu teismas skundžiamame sprendime net neužsimena ir nevertina šių proceso šalies motyvų, tuo nepagrįstai sukuriant tariamą situaciją, kad konkretūs atsakovės teisiniai motyvai ir įrodymai net nebuvo nurodyti ir pateikti ir nebuvo teismui žinomi.

7.5. Apeliantė pažymi, kad ieškovas, davęs priesaiką teismui 2018 m. gruodžio 21 d. teismo posėdyje, patvirtino, kad ūkininko veiklą vykdo daug metų, ją pradėjo daug anksčiau nei buvo sudaryti žemės nuomos sandoriai su atsakove, paaiškino, kad 2015 m. gegužės 26 d. žemės nuomos sandorius sudarė vykdydamas ūkininko veiklą, bet iš atsakovės gautų lėšų nedeklaravo ir jokių mokesčių į valstybės biudžetą nemokėjo. Todėl, apeliantės nuomone, ieškovo reikalavimas privalo būti vertinamas pagal imperatyvų teisės principą – iš neteisės teisė neatsiranda. Bylą nagrinėjęs teismas, esant aiškiam ieškovo, davusio priesaiką teismui, faktų pripažinimui apie tai, kad jis atsakovės tariamai sumokėtų 558 Eur neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą, taip pat apie tai, kad jis iš atsakovės gautų lėšų nedeklaravo ir nesumokėjo privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, nepagrįstai gilinosi į subjektyvius ieškovo paaiškinimus bei vertino ieškovo pateiktus asmeninius atsakovės užrašus kaip finansinę operaciją patvirtinančius dokumentus.

7.6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ieškovas savo reikalavimus grindė išimtinai asmeninio pobūdžio atsakovės užrašais, kuriuose nėra sandorio šalių valios išraiškos, duomenų apie keičiamą sandorį, užrašų sudarymo datos, šalių parašų ir kt. Pabrėžiama, kad rašysenos ekspertizės pagalba nustatyta aplinkybė, jog nurodytuose užrašuose dalis (o ne visas tekstas) įrašų atlikti atsakovės, neturi visiškai jokios teisinės reikšmės, nes užrašai nėra ir negali būti atsakovės susitarimas būtent su ieškovu, o taip pat nėra ir negali būti atsakovės tinkamai ir laisva valia išreikštu sutartiniu įsipareigojimu ieškovui mokėti jo subjektyviai šiame ginče sugalvotą nuomos mokestį ar dar kitaip ieškovo įvardinamą kaip Europos Sąjungos paramos išmokas.

Šalies argumentai

7.7. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo atkreipti dėmesį į faktą, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme pripažino, jog pats savo ranka yra atlikęs ant atsakovės užrašų taisymus bei pastabas ir tik deklaratyviai prašė šių dokumentų vietų nevertinti atliekant teismo rašysenos ekspertizę. Todėl vien ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovo pateikti užrašai niekada nebuvo laikomi sandoriu, o yra tik asmeninio turinio atsakovės užrašai, pastebėjimai, visiškai nesusiję su dvišaliu sandoriu. Priimdamas teismo sprendimą šių esminių atsakovės argumentų teismas visiškai nevertino ir dėl jų nepasisakė, kas ir nulėmė iš esmės neteisingą asmeninių atsakovės užrašų teisinį vertinimą

7.8. Apeliantės teigimu, teismas, padaręs išvadas, kad nesant dvišalio sandorio ieškovui nebūtų buvę tikslo saugoti atsakovės raštus, buvo šališkas ir gynė tik ieškovo interesus, nes atsakovė, davusi priesaiką teismui, detaliai paaiškino, jog niekada nėra sudariusi jokių susitarimų su atsakovu dėl žemės nuomos kainos pakeitimo ir byloje esantys ieškovo pateikti užrašai yra jos asmeniniai užrašai.

7.9. Nurodo, kad iš teismo sprendimo turinio yra neaišku, kokiu sutartiniu ar norminiu teisiniu pagrindu teismas (o ne ieškovas) skaičiuoja atsakovės skolą ieškovui, tai yra nustatinėja, kaip paskaičiuotas žemės nuomos mokestis buvo susietas su atsakovei išnuomotu žemės sklypų plotu, kokie normatyvai buvo taikomi skaičiuojant nuomos mokestį konkrečiam sklypui (nes atsakovė išmokų gavimui buvo deklaravusi ne tik ieškovo išnuomotus sklypus). Pabrėžia, kad iš teismo sprendimo turinio yra neaišku, kaip nuomos mokesčio skola skaičiuojama už konkrečius metus, t. y. koks nuomos mokestis teismo nustatytas už 2015 m., 2016m., 2017 m., 2018 m.

7.10. Apeliantės manymu, teismas peržengė faktinį ieškinio pagrindą, teismo sprendime nurodęs, kad žemės sklypų nuomos rinkos kaina už vieną hektarą sutarčių sudarymo metu buvo apie 100 Eur, nors ieškovas net neįrodinėjo, kad žemės sklypų nuomos kaina buvo šalių valiniu dvišaliu susitarimu susieta su tuometine žemės sklypų nuomos rinkos kaina.

7.11. Apeliantės teigimu, teismo motyvas, kad atsakovė nepasinaudojo teismo siūlymu pateikti įrodymus, jog ieškovas 2015 m. neturėjo galimybės pats gauti išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už atsakovei išnuomotus žemės sklypus, tačiau atsakovė jokių duomenų nepateikė, yra nepagrįstas, nes nagrinėjamoje byloje atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio ir jos įrodinėjimo pareigų apimtis įgyvendinama tik ginantis nuo ieškovo ieškiniu pareikštų reikalavimų.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas E. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

8.1. Atsiliepime teigiama, kad atsakovė klaidingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo remtis vien tik rašytinėmis žemės nuomos sutartimis, kadangi atsakovės rankraščiai taip pat laikytini rašytiniais įrodymais, todėl neabejotinai turėjo būti vertinami kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais, kuriuos įvertinus kompleksiškai, yra akivaizdu, jog šalys buvo susitarusios dėl kitos žemės nuomos kainos, nei nurodyta rašytinėse nuomos sutartyse, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

8.2. Nors atsakovė teigė, kad su ieškovu atsiskaitė pagal 2015 m. gegužės 26 d. žemės nuomos sutarčių 6 punktų nuostatas, sumokėdama po 60 Eur kasmet, tačiau pati į bylą nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad atsakovei, kaip ūkininkei, keliami tapatūs reikalavimai ir ji privalo vesti buhalterinę apskaitą bei fiksuoti savo patirtas išlaidas kasos išlaidų orderiais. Taigi, atsakovė, teigianti tariamai mokėjusi ieškovui 30 Eur metinį nuomos mokestį už kiekvieną sklypą, turėjo pateikti į bylą kasos išlaidų orderius ir/ar kitus įrodymus, patvirtinančius, jog šį mokestį mokėjo, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Visos šios aplinkybės (jų visuma) neginčytinai patvirtina tarp šalių buvus žodiniam susitarimui dėl nuomos kainos, siejamos su atsakovės gaunamomis išmokomis iš Nacionalinės mokėjimų agentūros už žemės ūkio paskirties sklypus nuomotus iš ieškovo.

8.3. Nurodo, kad atsakovės rankraščiai, kuriais ji ieškovui detalizavo už išsinuomotus žemės ūkio paskirties žemės sklypus gautinas lėšas, nurodydama teisinį tokių lėšų išmokėjimo pagrindą, nurodydama unikalius sklypų numerius, sumokėtą avansą, išmokas už pirmuosius hektarus, vieną iš rankraščių netgi pasirašydama, įrodo aplinkybę, jog tarp ginčo šalių susitarimas dėl kainos už atsakovės naudojimąsi ieškovo sklypais buvo siejamas būtent su atsakovės gaunamomis išmokomis iš NMA, tačiau niekaip nekvalifikuoja šių dokumentų kaip dvišalių sandorių, todėl nėra suprantama, kuo remiantis apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas šiuos rankraščius laikė dvišaliais sandoriais.

8.4. Taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė neginčijo nei Nacionalinės mokėjimų agentūros pateiktų atsakymų apie atsakovei išmokėtas lėšas, nei ieškovo pateiktų skaičiavimų (neįrodinėjo, kad jie klaidingi ir/ar kitaip neatitinka aktualių Žemės ūkio ministro įsakymų dėl mokėtinų išmokų dydžio), todėl nėra suprantama, kokiu pagrindu atsakovė apeliaciniame skunde pasisako dėl paskaičiavimų, kurių niekaip neginčijo pirmos instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl šalių sutarto žemės nuomos mokesčio ir jo priteisimo.

11. Pagal Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

12. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas E. T. su atsakove D. B. 2015m. gegužės 26d. sudarė dvi rašytines Žemės sklypo nuomos sutartis (toliau – ir žemės sklypų nuomos sutartys). Šiomis sutartimis ieškovas išnuomojo atsakovei 2,07 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tai yra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (žr.: el. byla, tomas I, psl.179) ir 2,46 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tai yra dalį žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žr.: el. byla, tomas I, psl.175). Žemės nuomos sutartyse nurodyta, kad kiekvieno išnuomoto žemės sklypo nuomos mokestis yra 30 Eur, o žemės sklypų nuomos terminas yra 5 metai. (duomenys neskelbtini) žemės nuomos sutartys buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Žemės nuomos sutartys iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotos (duomenys neskelbtini) ieškovo pranešimo pagrindu.

13. Sutartis aiškinama tada, kai kyla šalių ginčas dėl jos nuostatų galiojimo, rūšies, pobūdžio, pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Aiškios ir nedviprasmiškos sutarties nuostatos neturi būti aiškinamos, o teismas negali keisti jų prasmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011). Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje ir išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pagal CK 6.193 straipsnį, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (2 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

14. Taigi, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2017m. liepos 5d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017; 2018m. vasario 6d. nutartį civilinėje byloje Nr.e3K-3-108-248/2018 ir kt.).

15. Nagrinėjamoje byloje šalių pozicija išsiskyrė dėl žemės sklypų nuomos mokesčio.

16. Ieškovo paaiškinimais teismo posėdžiuose (2018m. gruodžio 21d.; 2020m. sausio 24d.), jis su atsakove faktiškai susitarė, kad atsakovė gali naudotis išnuomotais žemės sklypais, ganyti juose avis, dalyvauti remiamose programose, teikiant paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti bei sau pasiliekant gaunamą paramą už avininkystę, kuri susieta su naudojamu žemės ūkio paskirties žemės plotu, o ieškovui atsakovė turi sumokėti jos gaunamas išmokas už deklaruotus išsinuomotus žemės sklypus (žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus). Taigi, pagal ieškovą, buvo susitarta, kad žemės nuomos mokestis bus susietas su atsakovės gaunamomis paramos išmokomis už jai išnuomotų žemės sklypų žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus. Be to, ieškovas įsipareigojo savo kaštais nušienauti abu išnuomotus žemės sklypus. Ieškovo teigimu, atsakovė 2015 metais laikėsi tokio susitarimo ir ieškovui sumokėjo iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinės mokėjimų agentūra) gautos paramos už išnuomotų žemės sklypų žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus dydžio sumą, kuri, remiantis ieškovo paaiškinimais 2020m. sausio 24d. teismo posėdyje, galėjo būti apytiksliai 800 Eur. Tame pačiame teismo posėdyje ieškovas patikslino ieškinyje nurodytas aplinkybes, nes tvirtino, kad 2016 metais atsakovė jam iš viso nemokėjo jos gautos paramos sumos, o 2017 metais atsakovė už 2016 metus sumokėjo 558 Eur ir įsipareigojo likusią nesumokėtą sumą mokėti pagal pačios pasirašytą grafiką, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė. Ji taip pat nesumokėjo ir už 2017 metus. Todėl atsakovas žemės sklypų nuomos sutartis su atsakove nutraukė 2018m. kovo 27d. pranešimu. Ieškovas patvirtino, kad iš atsakovės gautų sumų jis niekur neužfiksavo, jas gavo grynais pinigais.

17. Atsakovės paaiškinimais teismo posėdžiuose, ji išsinuomojo iš ieškovo žemės sklypus ir tai buvo įforminta tarp jų sudarytomis žemės sklypų nuomos sutartimis, o jokių kitų susitarimų ji su ieškovu nesudarė. Atsakovės paaiškinimais, ji kreipėsi į ieškovą dėl pievų išnuomojimo, nes turėjo avių, ožkų, reikėjo šieno, o ieškovas sutiko išnuomoti jo turimas pievas. Ieškovas pats asmeniškai užpildė jo turimas žemės sklypų nuomos sutarčių formas ir jas įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė neigė, kad tarp jos ir ieškovo buvo kitokių susitarimų, negu tie, kurie buvo įforminti žemės sklypų nuomos sutartimis. Atsakovė tvirtino, kad tris metus ieškovui mokėjo nuomos mokestį, iš viso sumokėjo 180 Eur. Ji aiškino, kad sutartas nuomos mokestis už pievas atitiko tuo metu buvusias kainas. Atsakovė neigė, kad 2015 metais ieškovui mokėjo kitą nuomos mokesčio sumą. Ji taip pat neigė, kad ieškovui mokėjo kitas nuomos mokesčio sumas 2016-2017 metais.

18. Ieškovas aplinkybę, kad pagal sudarytas žemės sklypų nuomos sutartis, atsakovė turėjo mokėti ne tose sutartyse nurodytą žemės nuomos mokestį, kuris, kaip paaiškino ieškovas, buvo nustatytas „dėl akių“, bet atsakovės iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gaunamas išmokas už deklaruotus išsinuomotus žemės sklypus (žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus), įrodinėjo teismui pateiktais atsakovės užrašais, kurie, kaip buvo nustatyta teismo paskirtos rašysenos ekspertizės 2019m. kovo 22d. Ekspertizės akte Nr. 11-502(19)(toliau – Ekspertizės aktas), buvo parašyti atsakovės.

19. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės užrašų sprendė, kad jais patvirtinama, jog atsakovė yra atlikusi gaunamų išmokų už išsinuomotus žemės sklypus apskaičiavimą, nurodydama, kad už 4,53 ha išmoka yra 1038Eur (el. byla, tomas I, psl.133) bei kad šio užrašų lapo gale yra įrašai, „1038-558 = 480”, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina, ieškovo paaiškinimus, kad atsakovė jam už pirmuosius žemės sklypų nuomos metus (2015m.) sumokėjo 558 Eur. Taip pat teismas sprendime aprašė, jog kitame užrašų lape (žr., el. byla, tomas I, psl.136), kuriame įrašyta “D.”, yra nurodyti atsakovės išsinuomotų sklypų kadastriniai numeriai, bendras plotas “4,53ha”, įrašytas žodis ”avansas”, nurodytas išmokos už pirmuosius hektarus dydis, nurodytas pagrindinės išmokos dydis, įrašyti žodžiai ir skaičiai “viso: 358Eur”. Teismas sprendime aprašė, kad užrašų lape(žr., el. byla, tomas I, psl.135) įrašyta “D.”, nurodyta “4,53 ha - per abu plotus”, įrašyta “spalio mėn. – 358 eur. duota”; įrašyta “12.22. – 200 eur duota”, toliau įrašyta: “01 20 – 100”; “02 20 – 100”; “03.20 - 200”; “958 eur”; “už šiuos metus”. Kadangi prie įrašų “358 eur” ir “200 eur”, yra įrašas “558”ir užrašų lapas yra pasirašytas atsakovės, teismas sprendė, jog įrašas “558” atitinka sumą, ieškovo nurodytą kaip asakovės sumokėtą už pirmuosius žemės nuomos metus. Teismas sprendė, kad šių atsakovės užrašų buvimas pas ieškovą yra svarbi aplinkybė, patvirtinanti ieškovo ieškinio pagrįstumą.

20. Tačiau prieš tai aptarti teismo sprendime išdėstyti argumentai ir motyvai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pats ieškovas, prašydamas skirti teismo rašysenos ekspertizę, paaiškino ir pažymėjo, kad atsakovės užrašuose dalį įrašų, kuriuos vertino teismas, padarė ne atsakovė, o jis pats. Tai skaičius ”558”, kuris buvo įrašytas po atsakovės darytais įrašais: “spalio mėn. – 358 eur duota” ir “12.22 – 200 eur duota” (žr., el. byla, tomas I, psl.122 ir palyginti su: el. byla, tomas I, psl.135). Taip pat pats ieškovas padarė įrašus atsakovės užrašų lape, prasidedančiame sklypų numeriais („sk. Nr.186621-6190 – 2,07, sk. Nr.188623-6210 – 2,46“) savo ranka įrašydamas: „258 + 200 Duota: 558 ” ir už 2017m „1038-558 = - 480”; bei to paties užrašų lapo tęsinyje įrašė: “už 2016m. 200 150 Duota 350 Priskaityti”(žr. el.byla , tomas I psl.123, palyginti su: el. byla, tomas I, psl.133, 134). Byloje esančio Ekspertizės akto duomenys patvirtino, kad teismo ekspertas netyrė šių teismo sprendime aprašytų užrašų dalių ir nenustatė, kad jie padaryti atsakovės. Be to, ieškovas iki 2020m. sausio 24d. teismo posėdžio teigė, kad atsakovė už pirmuosius žemės nuomos metus, tai yra už 2015 metus jam sumokėjo iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gautą paramos išmoką, kurios dydžio jis nebeprisimena, o 2020m. sausio 24d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino, jog atsakovė už pirmuosius žemės sklypų nuomos metus jam sumokėjo apie 800 Eur. Taigi, įrodymų, kad atsakovė už pirmuosius nuomos metus – 2015 m. atsakovui sumokėjo 538 Eur, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, byloje iš viso nebuvo surinkta. Be to, ieškovas paaiškino, kad atsakovė jam visiškai nemokėjo už 2016 metus, o 2017 metais sumokėjo apie 550 Eur. Tuo tarpu pati atsakovė tiek 2018m. gruodžio 21d. teismo posėdyje, tiek 2019m. balandžio 18d. teismo posėdyje, tiek ir 2020m. sausio 24d. teismo posėdyje paaiškino, kad ji ieškovui kas metai mokėjo 60 Eur už žemės sklypų nuomą bei kad 2015 metais tokia žemės sklypų, kurie apaugę pieva, nuomos kaina atitiko įprastą panašių pievomis apaugusių sklypų nuomos kainą. Ji neigė, kad 2015 metais ieškovui mokėjo didesnį nuomos mokestį. Tačiau atsakovė pripažino, kad po 2015 metų žemės nuomos kainos kilo ir teigė, kad ieškovas praėjus keliems metams pradėjo reikalauti didesnių sumų už nuomojamus žemės sklypus. Ji tvirtino, kad su tokiais reikalavimais nesutiko. Taip pat atsakovė aiškino, jog teismui pateiktuose užrašuose atsakovė skaičiavo, kiek paramos ji gaus iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, nes ji išsinuomotus sklypus deklaravo šiai paramai gauti, taip pat ji rašėsi, kiek sumokėjo už atvežtus šieno rulonus ir pan., todėl tie užrašai nėra susiję su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Iš atsakovės paaiškinimų taip pat nustatyta, kad ji iš esmės neneigė, jog ieškovas praėjus keletui metų nuo žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo pradėjo reikalauti, kad ji mokėtų daugiau, negu buvo nustatyta sutartyse, tačiau tvirtino, jog su tokiais reikalavimais ji nesutiko.

21. Aptarti šalių paaiškinimai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, kad atsakovė ieškovui už 2015 metus sumokėjo 558 Eur, laikyti nepagrįstomis, nes, kaip nustatyta, šios aplinkybės nepatvirtino nei viena ginčo šalis. Taip pat daroma išvada, kad nebuvo įrodytas ir ieškovo paaiškinimas, kad atsakovė už 2015 metus jam sumokėjo apie 800 Eur, kadangi atsakovė tai kategoriškai neigia, o ieškovas, pripažindamas, jog jis yra įregistravęs ūkininko ūkį bei, kaip matyti iš duomenų apie atsiskaitymą už žolės smulkinimo darbus, vedė ūkininko ūkio pajamų ir išlaidų apskaitą, vis gi teismui nepateikė rašytinių įrodymų(buhalterinės apskaitos dokumentų), jog jo ūkininko ūkis gavo ginčijamas žemės sklypų nuomos pajamas iš atsakovės 2015 metais. Ieškovas pats patvirtino, kad 2016 metais iš atsakovės jis negavo atsakovei Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokėtos paramos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus. Ieškovo teigimu, atsakovė jam dalį iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gautų išmokų sumokėjo tik 2017 metais, tačiau šios, atsakovės ginčijamos aplinkybės, ieškovas taip pat nepatvirtino jokiu buhalterinės apskaitos dokumentu ar įrašu.

22. Pats ieškovas neneigia, taip pat ir bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį. Taigi, remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999m. gruodžio 1d. nutarimu patvirtintu Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio, verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašu, kitais teisės aktais, ieškovas privalėjo tvarkyti ūkininko ūkio buhalterinę apskaitą, vykdyti bendruosius buhalterinės apskaitos reikalavimus, taip pat pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimo ir pardavimo apskaitos reikalavimus.Todėl atsakovei neigiant, kad jos užrašuose įvardintos kaip “duotos” sumos yra sumokėtos būtent ieškovui ir būtent už žemės sklypų nuomą kaip iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gauta parama, o ne kiti mokėjimai, susiję su užrašuose nurodytais sklypais, tai yra už atvežtus šieno rulonus, kaip teigia atsakovė ir pan., daroma išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo teiginius apie tai, kad atsakovė ieškovui už žemės sklypų nuomą yra sumokėjusi ieškovo nurodomas sumas. Todėl konstatuotina, kad byloje nėra įrodytos ieškovo nurodomos aplinkybės, jog atsakovė vykdė kitokį šalių susitarimą dėl nuomos mokesčio, negu buvo įtvirtinta rašytinėse žemės sklypų nuomos sutartyse.

23. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime įvardinta kaip kitokį šalių susitarimą dėl žemės nuomos kainos patvirtinanti aplinkybė, kad ieškovas apmokėjo žolės smulkinimo paslaugas ir kad žemės sklypų nuomos sutartyse nurodyta 30 Eur žemės nuomos kaina neatitinka įprastos žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos kainos, taip pat nėra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Pirma, atsakovė ir pati pripažino, kad ieškovas žadėjo nušienauti sklypus ir jai atvežti šieną bei teigė, kad ji apmokėjo už atvežtus šieno rulonus. Antra, byloje esanti internete patalpintų skelbimų informacija apie tai, jog už žemės ūkio paskirties sklypus yra prašoma didesnė žemės nuomos kaina nagrinėjamoje byloje nėra aktuali, kadangi nėra duomenų, kokią žemės nuomos pagal byloje esančius skelbimus kainą suderėjo šalys, sudarydamos konkrečias žemės nuomos sutartis, be to, skelbimuose nėra duomenų, ar siekiama išnuomoti žemės ūkio paskirties žemė faktiškai buvo dirbama ar tai pievos, naudojamos ganykloms ir pan., nes šios aplinkybės taip pat turi įtakos žemės nuomos kainai.

24. Civilinio kodekso 6.158 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šalių sąžiningumo pareigos egzistavimas nuo sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos. Šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Taigi, šalys, vesdamos derybas dėl būsimos sutarties sąlygų, turi elgtis sąžiningai ir ši pareiga apima šalių pareigą suteikti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Kokia tai informacija, priklauso nuo sutarties rūšies, pobūdžio, sutarties tikslų, šalių teisinio statuso bei kitų reikšmingų aplinkybių.

25. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad sudarytose žemės sklypų nuomos sutartyse, šalys būtų sprendusios klausimą dėl to, kam ir kokios atiteks Nacionalinės mokėjimų agentūros mokamos išmokos už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų plotus ir kitos. Teismo vertinimu, ieškovas, būdamas sąžiningas ir, kaip pats yra pripažinęs, turėdamas žymiai didesnę ūkininkavimo, žemės sklypų nuomos patirtį, siekdamas už atsakovės naudojimąsi jo žemės sklypais gauti atsakovei Nacionalinės mokėjimų agentūros išmokamą paramą, turėjo tai aptarti žemės sklypų nuomos sutartyse, tačiau to nepadarė, nors, kaip iš šalių paaiškinimų nustatyta, būtent jis ėmėsi iniciatyvos surašyti žemės sklypų nuomos sutarčių tekstus ir sutartis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tuo tarpu atsakovė tvirtino, kad ji būtų nesutikusi sudaryti žemės sklypų nuomos sutarčių su ieškovu, jeigu būtų žinojusi, kad ieškovas reikalaus sumokėti paramos išmokas.

26. Byloje nesant patikimų įrodymų, kad ieškovas ir atsakovė jau sudarydami žemės sklypų nuomos sutartis buvo susitarę dėl atsakovės pareigos mokėti ieškovui už žemės sklypų nuomą Nacionalinės mokėjimų agentūros jai skirtas paramos sumas ir šį susitarimą atsakovė vykdė, labiau tikėtina buvus atsakovės paaiškinimais nurodytai aplinkybei, kad praėjus keletui metų, ieškovas siekė pakeisti žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygas dėl žemės nuomos mokesčio, o atsakovė su tuo nesutiko, tačiau ir ši prielaida nesuteikia pagrindo išvadai, kad šalys susitarė, jog atsakovė ieškovui mokės jos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gaunamas išmokas už žemės naudmenų ir kitus plotus.

27. Ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovas turėjo pareigą įrodyti šalių susitarimą, jog atsakovė už išnuomotų jai žemės sklypų naudojimą mokės ne žemės nuomos mokestį, įvardintą rašytinėse žemės sklypų nuomos sutartyse, o atsakovės iš Nacionalinės mokėjimų agentūros už deklaruotus žemės naudmenų ir kitus plotus gaunamos paramos sumas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių paaiškinimai yra prieštaringi, o byloje esantys atsakovės užrašai, kuriais remiasi ieškovas, nėra pakankamai aiškūs, informatyvūs, nėra duomenų apie šių užrašų rašymo datas, ginčo šalys juos aiškina skirtingai, juose įrašytos sumos neatitinka tų sumų, kurias prašo priteisti ieškovas, todėl remiantis jais nėra galimybės nustatyti konkrečių žemės sklypų nuomos mokesčio sąlygų bei susieti juos su šalių susitarimu dėl vienokio ar kitokio žemės sklypų nuomos mokesčio dydžio, neatitinkančio tam, kuris nustatytas rašytinėse abiejų šalių sudarytose ir nekilnojamojo turto registre įregistruotose žemės sklypų nuomos sutartyse. Kaip buvo nurodyta šios nutarties 14 punkte, tikrieji sutarties šalių ketinimai turi būti bendri abiem šalims ir jeigu šalių pozicijos skiriasi dėl sutarties sąlygų ir prasmės, turi būti vadovaujamasi ta sutarties prasme, kurią sutarčiai būtų teikę analogiškoje situacijoje protingi asmenys. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad dėl skirtingų šalių pozicijų žemės mokesčio už išnuomotus žemės sklypus nustatymo ir jo dydžio klausimais bei nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytą šalių susitarimą, tikrųjų šalių ketinimų nustatymas nagrinėjamoje byloje praktiškai yra neįmanomas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti šalių sudarytomis rašytinėmis žemės sklypų nuomos sutartimis kaip objektyviausiai atspindinčiomis tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio.

28. Ieškovas neprašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovės rašytinėse žemės sklypų nuomos sutartyse nustatytą žemės nuomos mokestį, šio rašytinėse žemės sklypų nuomos sutartyse numatyto žemės nuomos mokesčio priteisimas nebuvo byloje nagrinėjamo ginčo dalykas ir nėra sprendžiamas apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.

29. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aiškindamas žemės sklypų nuomos sutartis, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles bei įrodinėjimą reglamentuojančias procesines normas, kas sudaro pagrindą panaikinti neteisėtą pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

30. Dėl aptarto spręstina, jog apeliacinis skundas iš esmės yra tenkinamas. Tačiau nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė 2019 m. vasario 25d. teisme gauto ieškovo patikslinto ieškinio priėmimo klausimo. Byloje nustatyta, kad 2019m. vasario 26d. pirmosios instancijos teismo neskundžiama nutartimi ieškovo patikslintą ieškinį dėl žemės sklypų nuomos sutarčių 6 punkto nuostatos dėl nuomos mokesčio pripažinimo negaliojančia buvo atsisakyta priimti ir ši nutartis yra galiojanti, o 2019m. rugsėjo 4d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje pripažinus, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintą ieškinį ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovas turėjo galimybę iš naujo pateikti patikslintą ieškinį arba prašyti teismo iš naujo spręsti jau pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą. Tačiau tokia savo teise ieškovas nepasinaudojo ir 2020m. sausio 24d. teismo posėdyje ieškovo atstovė išdėstė ieškovo poziciją teismui, kad nebepalaiko savo prašymo dėl patikslinto ieškinio priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš naujo savo iniciatyva spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimo. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai nesudaro atskiro pagrindo naikinti teismo sprendimą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotą nuostatą, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, atitinkamai perskirstomas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka. Todėl atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

32. Nustatyta, kad atsakovė už apeliacinį skundą dėl 2020 m. balandžio 2d. pirmosios instancijos teismo sprendimo sumokėjo 36 Eur žyminį mokestį, todėl spręstina dėl šių išlaidų atlyginimo. Kadangi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra atlyginamos, jeigu dėl šių išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės yra pateiktas prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai, o atsakovės atstovas yra pateikęs prašymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių bendra suma yra – 6115,7Eur, atlyginimo bei pateikęs nurodytas išlaidas patvirtinančius dokumentus, spręstina tik dėl šiuose prašymuose įvardintų išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

33. Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovei priteistina už apeliacinį skundą sumokėta žyminio mokesčio suma 36 Eur.

34. Sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau - Rekomendacijos) nustatytais priteistino užmokesčio dydžiais bei kriterijais, reikšmingais nustatant priteistiną užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį: teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, atsižvelgiant į Rekomendacijų 3 dalies nuostatas; ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ir kitas svarbias aplinkybes(CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys; Rekomendacijų 2,3 punktai, II – III skyriai).

35. Iš byloje pateiktų atsakovės atstovo prašymų dėl išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo nustatyta, kad atsakovė patyrė ir prašo priteisti šias išlaidas: i)už susipažinimą su ieškiniu ir dokumentais bei atsiliepimo į jį parengimą 950 Eur (vėliau – ši suma dėl nenurodytų priežasčių padidinta iki 1207,66 Eur); ii) už vykimą į teismo posėdžius maršrutu Vilniaus-Rokiškis-Vilnius bei dalyvavimą teismo posėdžiuose: 2018m. lapkričio 12d. -187,50 Eur; 2018m. lapkričio 28d. – 187,50 Eur; 2018m. gruodžio 21d. – 187,50 Eur; 2019m. vasario 26d. – 249,84 Eur; 2019m. kovo 15d. - 208,20Eur; 2019m. balandžio 18d. – 493,50Eur; už prašymų dėl procesinių išlaidų priteisimo surašymą: 160 Eur (vėliau pateiktame prašyme ši suma jau padidinta iki 185 Eur) + 199 Eur + 200 Eur + 290 Eur + 20 Eur + 20 Eur = 914 Eur; iii)už atsiliepimą į prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo – 370 Eur; iv) už susipažinimą su ieškovo 2019m. kovo 14d. rašytiniais paaiškinimais – 192 Eur; v) už susipažinimą su teismo nutartimi dėl teismo ekspertizės skyrimo – 96 Eur; vi) už susipažinimą su Ekspertizės aktu – 96 Eur; vii) už susipažinimą su 2019m. balandžio 30d. pirmosios instancijos sprendimu ir apeliacinio skundo parengimą – 650 Eur; už susipažinimą su ieškovo apeliaciniu skundu dėl to paties sprendimo apskundimo ir atsiliepimo į jį parengimą – 476 Eur; viii) už susipažinimą su 2020m. balandžio 2d. pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinio skundo parengimą – 600 Eur.

36. Dėl išlaidų advokato pagalbai atstovaujant atsakovę teismo posėdžiuose. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad: 2018m. lapkričio 12d. parengiamojo teismo posėdžio trukmė buvo 26 min.; 2018m. lapkričio 28d. teismo posėdžio trukmė - 11 min.; 2018m. gruodžio 21d. teismo posėdžio trukmė - 1 val. 37 min.; 2019m. vasario 26d. teismo posėdžio trukmė - 1 val. 47 min.; 2019m. kovo 15d. teismo posėdžio trukmė - 3 val.59 min., tačiau proceso dalyviai(tarp jų ir atsakovės atstovas) šiame teismo posėdyje dalyvavo tik nuo 9 val. 31 min. iki 10 val. 32min., tai yra 1val.1min., nes teismui išėjus priimti procesinį dokumentą, jo paskelbimo nebelaukė (el. bylos tomas II, puslapiai 9-11); 2019m. balandžio 18d. teismo posėdžio trukmė - 1 val. 24 min. Remiantis Rekomendacijų 9 punkto nuostata dėl teisinių paslaugų teikimo laiko apvalinimo, nepriteistinos išlaidos už atsakovės atstovavimą teismo posėdžiuose, kurių trukmė neviršijo 30 min., tai yra už atsakovės atstovavimą 2018 m. lapkričio 12 d. parengiamajame teismo posėdyje ir 2018 m. lapkričio 28 d. teismo posėdyje, o teisinių paslaugų teikimo kituose prieš tai įvardintuose teismo posėdžiuose laikas apvalinimas taip: 2018m. gruodžio 21d. teismo posėdyje – iki 2 val.; 2019m. vasario 26 d. teismo posėdyje - iki 2 val.; 2019m. kovo 15d. teismo posėdyje – iki 1 val.(pagal atsakovės atstovo dalyvavimo teismo posėdyje faktinį laiką); 2019m. balandžio 18d. teismo posėdyje - iki 1 val. Atsakovės atstovas prašymuose dėl advokato pagalbos išlaidų atlyginimo nurodė kitokią teismo posėdžiuose teiktų teisinių paslaugų laiko trukmę, įskaitydamas ir kelionių Vilnius-Rokiškis-Vilnius trukmę. Tačiau CPK nėra numatytas advokato vykimo į teismo posėdžius laiko/ar šio vykimo išlaidų atlyginimas. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą, konkrečioje byloje pripažinus tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, jos gali būti atlygintos. Vertinant tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, atsižvelgtina į Rekomendacijų 3 punkto nuostatas, jog tokios išlaidos iš kitos šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tai, kad pačios atsakovės iniciatyva buvo pasirinktas advokatas, kurio registruota darbo vieta yra Vilniuje, į tai, kad jokių teismingumo ypatumų nagrinėjamoje byloje nebuvo, į tai, kad civilinė byla nebuvo sudėtinga, o teisminė praktika tokio pobūdžio bylose yra suformuota ir gausi, todėl nebuvo būtina advokato specializacija ar dalyvavimas advokato, kurio registruota darbo vieta yra pakankamai toli nuo teismo, kuriame nagrinėjama byla, rūmų buveinės ir atsakovė turėjo galimybę pasirinkti advokatą, o pasirinkdama advokatą, kurio registruota darbo vieta yra Vilniuje, nesant teisės aktuose apibrėžto būtinumo, turėjo suvokti, jog advokato vykimo išlaidos teismo gali būti nepripažintos būtinomis ir pagrįstomis. Be to, atsakovės atstovas prašo atlyginti už jo kelionėje sugaištą laiką kaip už dalyvavimą teismo posėdžiuose, nors kelionėje jokios teisinės paslaugos neteikiamos, todėl pats kelionės laikas negali būti apmokamas pagal Rekomendacijose numatytus teisinių paslaugų teikimo įkainius. Remiantis aptartu, teismas sprendžia, kad atsakovei atlygintinos tik tos išlaidos, kurios buvo patirtos advokatui teikiant teisines paslaugas prieš tai nurodytuose, ilgesnės nei 30 min. trukmės teismo posėdžiuose. Šių išlaidų atlyginimas apskaičiuotinas toliau nurodyta tvarka. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2018 m. antrąjį ketvirtį šis rodiklis siekė 926,70 Eur (pagal jį skaičiuotinas darbo užmokestis už atstovavimą 2018m. gruodžio 21d. teismo posėdyje); 2018 m. trečiąjį ketvirtį šis rodiklis siekė 935,70 Eur (pagal jį skaičiuotinas darbo užmokestis už atstovavimą teismo posėdžiuose, vykusiuose 2019m. vasario 26d., 2019m. kovo 15d.) ir 2018 m. ketvirtąjį ketvirtį – 970,30 Eur (pagal jį skaičiuotinas darbo užmokestis už atstovavimą teismo posėdyje 2019m. balandžio 18d.). Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai, taikant koeficientą - 0,1 už kiekvieną atstovavimo teisme valandą. Atlikus skaičiavimus, remiantis nurodytais duomenimis ir teisės normomis, nustatyta, kad atsakovei už advokato pagalbą ją atstovaujant teismo posėdžiuose priteistina suma suapvalinus sudaro 563 Eur ((926,70 Eur x 0,1 x 2val. = 185,34 Eur )+( 935,70 Eur x 0,1 x 3 val.= 280,71 Eur) + ( 970,30 Eur x 0,1 x 1val.= 97,03 Eur)).

37. Dėl išlaidų už kitas teisines paslaugas atlyginimo. Atsakovei atlygintinos kaip neviršijančios Rekomendacijose nustatyto užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą dydžio 600 Eur išlaidos už apeliacinio skundo dėl 2020m. balandžio 2d. sprendimo parengimą. Atsižvelgiant į ekonomiškumo principą, į tai, kad nagrinėjama byla nebuvo labai sudėtinga, yra suformuota aiški Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl panašaus pobūdžio ginčų sprendimo, todėl byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji ir nereikalaujantys specialių žinių, į tai, kad ginčo suma buvo nedidelė, o advokato teisinių paslaugų išlaidos, lyginant su ginčo suma, ją viršijo daugiau kaip 3 kartus, kas, teismo vertinimu yra neproporcinga bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas mažina atsakovei priteistiną atlyginimą už kitas atsakovei suteiktas teisines paslaugas (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Tai yra: už susipažinimą su ieškiniu, dokumentais ir atsiliepimo parengimą priteisiama pirmajame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įvardinta 950 Eur suma; už visus prašymus dėl išlaidų atlyginimo, kurių apmokėjimui atsakovė išleido net 914 Eur, bendrai priteisiama 100 Eur suma; už atsiliepimą į prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo priteisiama 100 Eur suma; už advokato, kuris bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagal pavedimą pastoviai atstovavo savo klientę ir jau vien vykdydamas pavedimą ją atstovauti, kaip dažnai yra įprasta, turėjo pareigą susipažinti su bylos dokumentais, bei, esant nedidelei dokumentų apimčiai, kas apsprendė ir neilgą susipažinimo su jais trukmę, už advokato susipažinimą su ieškovo rašytiniais paaiškinimais, teismo nutartimi dėl teismo ekspertizės skyrimo ir susipažinimą su Ekspertizės aktu atsakovės iš viso atsakovės sumokėtos 384 Eur sumos atlyginimas mažinamas, priteisiant jai 50 Eur dydžio šių išlaidų atlyginimą. Už apeliacinį skundą dėl 2019m. balandžio 30d. sprendimo, kuris iš esmės buvo priimtas atsakovės naudai, nes teismas ieškinį atmetė, ir kuriame tebuvo prašoma pašalinti tam tikrus teismo sprendimo motyvus bei nesutinkama su sprendimo dalimi, kuria teismas sumažino atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovės patirtų 650 Eur dydžio išlaidų atlyginimas mažinamas iki 400 Eur sumos, o išlaidos, atsiliepimui į ieškovo apeliacinį skundą, atlygintinos 300 Eur dydžio dalimi.

38. Remiantis aptartu sprendimo 32, 34-37 punktuose, atsakovei iš ieškovo priteisiamas 3063 Eur (563 Eur + 600 Eur + 950 Eur +100 Eur + 100 Eur +50 Eur +400 Eur +300 Eur) dydžio jos turėtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti atlyginimas.

39. Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020m. balandžio 2d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3063 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt tris eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą ir 36 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš E. T. 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 euro ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei.

Išaiškinti, kad valstybei priteistų išlaidų atlyginimą galima sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j.a.k.188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Teisėja Dalia Pranckienė