- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- T-1018-990/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01545-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl jam skirtos bausmės sušvelninimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu G. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant G. Z. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atlyginti priteistą žalą, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- šešis mėnesius neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi G. Z. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio atmestas.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant G. Z. per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi G. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir G. Z. skirta galutinė subendrinta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, įpareigojant G. Z. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atlyginti priteistą žalą, bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė- šešis mėnesius neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi G. Z. skirtos bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, jis pasiųstas į pataisos namus vykdyti vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi G. Z. skundas dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties atmestas.
2017 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas G. Z. prašymas dėl jam skirtos bausmės panaikinimo ar sušvelninimo. Nuteistasis nurodo, jog šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendį Pravieniškių pataisos namuose- Pirmajame sektoriuje paprastosios grupės sąlygomis ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 362¹ straipsniu, prašo pritaikyti įstatymų pakeitimus, įsigaliojusius po teismo nuosprendžio priėmimo bei lengvinančius jo teisinę padėtį, bei panaikinti ar sušvelninti likusią neatliktos bausmės dalį. Taip pat prašyme nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendį, neatsižvelgė į visas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nuteistojo nekaltumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę sušvelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Pagal šio straipsnio 4 dalį, teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę.
G. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymą ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams. 2015 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 2015 m. balandžio 23 d. įstatymu Nr. XII-1649 priimti BK 140 straipsnio 3 dalies pakeitimai, kurie už BK 140 straipsnio 3 dalyje padarytą nusikaltimą numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę, kai tuo tarpu pagal ankstesnę įstatymo redakciją už minėto nusikaltimo padarymą buvo numatyta bausmė, susijusi tik su laisvės atėmimu iki dvejų metų. Taigi G. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 140 straipsnio 3 dalies redakcija nenumatė galimybės minėtą nusikaltimą padariusiam asmeniui taikyti švelnesnės nei terminuoto laisvės atėmimo bausmės, todėl 2015 m. gegužės 1 d. įsigaliojusi naujoji BK 140 straipsnio 3 dalies redakcija iš esmės palengvina nuteistojo G. Z. teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią, tai yra gali būti taikoma ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, teismas turi įvertinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nustatytas aplinkybes, kurios buvo pagrindu bausmei paskirti, tai yra, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, dar kartą įvertinti nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, nuteistojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, jo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamų veikų padarymo priežastis ir motyvus, nuteistojo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, taip pat į priemones, kurių buvo imtasi, siekiant atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą, ir atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, spręsti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, o bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti paskiriant jam švelnesnę nei terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio matyti, kad G. Z. buvo nuteistas už dviejų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, tai yra už fizinio skausmo kitam asmeniui sukėlimą bei nežymų mažamečio asmens sveikatos sutrikdymą. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas bausmę G. Z., atsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, pagal pobūdį ir pavojingumą yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), G. Z. savo kaltę neigė, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką G. Z. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo esminės įtakos nusikaltimo padarymui, be to, teismas įvertino G. Z. asmenybę, kuris ne kartą buvo baustas administracine tvarka, turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą įrašytas nebuvo, tačiau (duomenys neskelbtini) gydytas dėl depresijos, nedirbo, darbo biržoje registruotas nebuvo, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą- svetimo turto sugadinimą (Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje), todėl teismas nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam G. Z. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrinęs su paskirta laisvės atėmimo bausme už kitą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, nustatė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už abi padarytas nusikalstamas veikas G. Z. skiriant tik su terminuotu laisvės atėmimu susijusias bausmes, nors BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo numatyta bausmių alternatyva, suteikianti galimybę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padariusiam asmeniui paskirti viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmę. Nepaisant to G. Z. po minėto teismo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas už analogišką tyčinį smurtinio pobūdžio nusikaltimą- nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ne kartą buvo baustas administracine tvarka, netinkamai vykdė teismo jam skirtus įpareigojimus, todėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi buvo panaikintas G. Z. skirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas vykdyti realią laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi. Be to Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu G. Z. yra pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje bei 165 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė 60 parų arešto bausmė, kurią subendrinus su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartimi paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi G. Z. skirta galutinė subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Teismas, atsižvelgdamas į G. Z. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei vertindamas faktinių duomenų visumą, konstatuoja, jog minėti G. Z. teistumai, buvę tiek prieš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio priėmimą, tiek po šio nuosprendžio priėmimo, rodo didesnį G. Z. pavojingumą visuomenei, G. Z. iš ankstesnių teistumų jokių teigiamų išvadų nedarė, jis nebuvo linkęs keisti gyvenimo būdo, pasitaisyti ir laikytis įstatymų reikalavimų, o tai, teismo vertinimu, pastarąjį charakterizuoja kaip linkusią nusikalsti asmenybę, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti G. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skiriant švelnesnę nei terminuoto laisvės atėmimo bausmę (pagal 2015 m. gegužės 1 d. įsigaliojusius 2015 m. balandžio 23 d. įstatymu Nr. XII-1649 priimtus BK 140 straipsnio 3 dalies pakeitimus), todėl G. Z. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės panaikinimo ar sušvelninimo netenkintinas.
Nuteistasis prašyme taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendį, neatsižvelgė į visas inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybes ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius G. Z. nekaltumą. Teismas pažymi, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendį, G. Z. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 ir 3 dalyse, pagrindė byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Šis teismo nuosprendis G. Z. buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi apeliacinis skundas buvo atmestas, skundžiamas nuosprendis paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas teismui nesuteikia jokios teisės ir galimybės iš naujos spręsti klausimą dėl G. Z. kaltės, kuri jau yra įrodyta ir patvirtinta įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, G. Z. argumentai dėl jo nekaltumo atmestini ir nagrinėjamu atveju nespręstini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais,
nutaria:
G. Z. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio peržiūrėjimo ir skirtos bausmės panaikinimo ar sušvelninimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.