Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 140 str. 3 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, G. Z. paskirta galutinė laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant G. Z. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atlyginti priteistą žalą bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę 6 mėnesiams, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Nuspręsta bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią G. Z. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuspręsta G. Z. taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuspręsta priteisti iš G. Z. nukentėjusiosios A. A. naudai - 289,62 eurus neturtinės žalos atlyginimui, bei Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai - 50,18 eurus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Z. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2013-09-15, apie 01.00 val., bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.93 ‰ prom. girtumas), sukėlė konfliktą, kurio metu, kambaryje priėjo prie lango stovinčios A. A. ir rankomis sugriebęs už plaukų ją tampė po kambarį apie 10 minučių, tokiu būdu sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.

G. Z. taip pat nuteistas pagal BK 140 str. 3 d. už tai, kad jis mušdamas nežymiai sutrikdė mažametės sveikatą, o būtent: jis, 2013-09-15, apie 01.00 val., bute adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0.93 ‰ (prom.) girtumas), sukėlė konfliktą, kurio metu, tyčia vieną kartą dešine ranka sudavė mažametei L. A., gim. (duomenys neskelbtini), per veidą, tuo padarydamas odos nubrozdinimą veido kairėje pusėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė mažametės L. A. sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Gedvydas Vaivada ir nukentėjusiosios A. A. atstovė advokatė Tatjana Benetė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo G. Z. gynėja advokatė Kristina Sandaraitė – Butvilienė prašė apeliacinį skundą patenkinti ir nuteistąjį išteisinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis G. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas G. Z. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 3 d. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl G. Z. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

Pažymėtina, kad nuteistasis G. Z. apeliaciniu skundu neigia padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas apylinkės teismo nuosprendžiu. Taigi apeliantas skundu, nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu sprendimu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Visa tai rodo, kad nuteistasis savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo besąlygiškai remtis jo nurodytu vertinimu, o ne byloje esančių ir išnagrinėtų duomenų visetu. Šios aplinkybės lemia, kad apeliantas tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai konstatavo, kad G. Z. veiksmai atitinka BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų bei abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, su kuriomis sutinka. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų pagrindu padarytų išvadų dėl G. Z. kaltės jam padarius BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas.

BK 140 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 3 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Nors nuteistasis G. Z. neigia padaręs BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas, tačiau tokia nuteistojo pozicija vertinama kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistojo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Nuosekliais nukentėjusiosios A. A. parodymais nustatyta, kad 2013-09-13 ji susiskambino su G. Z., kurį pažinojo, kaip užsiimanti apdailos darbais, todėl pasikvietė jį pas save padėti nuplauti ir nudažyti lubas. G. Z. atvažiavo, iš karto nuėjo į virtuvę, atsidarė savo atvežtą alkoholį ir išgėrė. Po to ji jam pasakė, kad jis eitų ir pradėtų plauti lubas, jis užlipo ant kopėčių, pradėjo plauti, gramdyti, 10 minučių padirbo, po to atėjo į kambarį, pradėjo atiminėti iš dukros telefoną, kabinėjosi prie jos, o vėliau, atsisėdęs ant lovos kambaryje, užsirūkė. Ji jam pasakė, kad jis užgesintų cigaretę ir ją išmestų, jos dukra jam irgi tą pakartojo, bet jis pasakė, kad jos žodžiai jam nieko nereiškia. Nukentėjusioji pamatė, kad geruoju čia viskas nesibaigs, paprašė G. Z., kad jis eitų ir atsigultų į lovą, nenorėjo jo išvaryti naktį, matė, kad yra išgėręs ir negali vairuoti. Bet jis vėl nuėjo ir išgėrė likusį alkoholį, ir ji jam tada gražiuoju pasakė, kad susirinktų savo daiktus ir eitų į savo mašiną, bet jis užsipuolė, griebė už plaukų, dukra stojo jos ginti, jis tada trenkė ir dukrai. Tada ji su dukra nuėjo į vonią, iškvietė policiją, paskambino ir į greitąją pagalbą, nes jai pakilo spaudimas, bijojo tiesiog prarasti kūdikio. Į proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji papildomai nurodė, kad G. Z. pagriebė ją už plaukų ir laikė apie 5 minutes, dukra prašė, kad jis ją paleistų, ir ji pati prašė, bet jis, pakėlęs kelį, norėjo jai spirti į pilvą, ji kažkaip atsistūmė kita ranka ir taip pavyko smūgio į pilvą išvengti. Ji jautė nerealų skausmą, galvą skaudėjo po įvykio gal kokius tris mėnesius. Dukra ją užstojo, nes žinojo, kad ji laukiasi vaiko ir, kad jai negalima nervintis. G. Z. trenkė dukrai per veidą. Policijai nukentėjusioji sakė, kad G. Z. pirmiausia griebė jai už plaukų, o po to, kadangi dukra užstojo, jis trenkė ir dukrai. Į policiją ji skambino du kartus, verkė, klykė, nes G. Z. buvo labai agresyvus. Jos dukrai G. Z. trenkė vieną kartą per veidą. Dukrai buvo praskelta oda prie akies (t. 1, b. l. 189-190). Pažymėtina, kad nukentėjusiosios A. A. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 1, b. l. 21-24), tiek ir pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 189-190), todėl jais abejoti nėra jokio pagrindo.

BPK 276 str. 4 d. numatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Šiuo atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti nepilnametės nukentėjusiosios L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai. Nors nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-592/2010). Taigi nukentėjusiosios L. A. parodymai pagarsinti nustatyta tvarka bei pripažinti įrodymais ir kaip teisėtais būdais gauti faktiniai duomenys vertinami kartu su kitais įrodymais, nustatant G. Z. kaltę. Nukentėjusioji L. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-09-14, apie 20.30 val., pas jas su mama namo adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvažiavo mamos pažįstamas. Jis pas jas namo atvažiavo blaivus, tai yra nuo jo nesijautė alkoholio kvapo. Ji matė, kad minimas dėdė pas jas namuose kažką gėrė, gėrimas buvo rudos spalvos mažame buteliuke. Ji suprato, kad tai buvo alkoholis. Dėdė jau buvo girtas ir negalėjo važiuoti namo, todėl mama jam pasiūlė eiti miegoti į jos kambarį, kuriame tuo metu vyko remontas. Po mamos žodžių dėdės veidas jai pasirodė supykęs. Jis vaikščiojo po kambarius, virtuvę, gėrė alkoholį virtuvėje, tai tęsėsi kažkokį laikotarpį. Tada jos jau su mama kaip ir gulėjo vienoje lovoje, tada dėdė vėl atėjęs bandė šalia mamos atsigulti, tačiau mama jį stūmė nuo savęs, tai yra stūmė iš lovos. Toliau ji atsimena, kaip dėdė sėdėdamas ant jų su mama lovos užsirūkė cigaretę, tuo metu jos su mama jau stovėjo kambaryje prie lango. Tada ji jam pasakė, kad jis užgesintų cigaretę. Tada jis pasakė, kad jos jis neklausys, tai yra davė suprasti, kad jos žodžiai jam nieko nereiškia. Tada jis ją su mama pavadino „debilėmis“. Tada mama pasakė, kad iškvies jam policiją, dėl to, kad jis trukdo jai ir mamai miegoti. Tada mama sakė jam susirinkti savo daiktus ir eitų iš jų namų, tačiau jis neklausė. Tada atsimenu, kad dėdė atsistojo ir griebė mamai už plaukų, jis ją palaikė apie porą minučių, tada ji tai matydama įsiterpė tarp jų, bandė daryti viską, kad jis paleistų mamą. Ji jį stūmė nuo mamos, jam pavyko jį nustumti nuo mamos. Tada jis dar kažką negražaus pasakė ir dešine ranka trenkė jam vieną kartą per veido kairę pusę, jis pradėjo iš karto verkti. Maždaug po minutės laiko, dėl suduoto smūgio ji pajautė fizinį skausmą. Jis stovėjo priešais ją, kai trenkė jai. Tada jis nuėjo į virtuvę. Mama nuėjusi į vonią skambino policijai. Ji buvo šalia mamos. Jis dar kažką kalbėjo negražaus. Tada jis susirinko savo daiktus ir išėjo iš buto. Vėliau jos su mama buvo pas specialistą, kur jai nustatė kokie sužalojimai buvo padaryti (t. 1, b. l. 29-30).

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių nukentėjusiosios būtų šališkos, suinteresuotos nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį tariamos nusikalstamos veikos padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Tai, kad 2013-09-15 nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir A. A. sukeltas fizinis skausmas, o nukentėjusiajai L. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta D. M., kuri paaiškino, kad dirba greitosios medicinos pagalbos stotyje. Jos budėjimo metu, t. y. 2013-09-14 įvykusį atvejį prisimena, jie buvo kviesti bendrai pagalbai, kad įvyko sumušimas. Atvykus buvo vienas policijos pareigūnas, kuris papasakojo, kad įvyko konfliktas tarp moters ir jai iš matymo pažįstamo vyriškio, kuris nutvėręs moterį tampė už plaukų, o konflikto metu priėjusiai mergaitei, ją pastūmė ir stumdamas trenkė į veidą. Į proceso dalyvių klausimus papildomai nurodė, kad viskas įvyko vidury nakties, kai ji atėjo, vaikas sėdėjo už stalo pablyškęs. Žaizdų siūti niekam nereikėjo, vietoj apžiūrėjo, moteris sakė, kad kreipsis į teismo ekspertus dėl sužalojimų. Kažkokių žymių ant moters kūno nebuvo, viršugalvyje buvo paraudimas, matyt, dėl to, kad buvo laikyta ilgesnį laiko tarpą įtempti plaukai, mergaitė buvo pabalus, skruostas paraudęs (t. 1, b. l. 204). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, policijos pareigūnas M. P. paaiškino, kad 2013-09-15, apie 01.30 val., patruliuojant kartu su vyriaus. patruliu L. J. po Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato aptarnaujamą teritoriją šaukiniu AP – 42, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėjos bute yra neblaivus draugas, kuris triukšmauja, ji negali jo išprašyti. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė pilietį G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nesiorientavo aplinkoje. A. A. nurodė, kad G. Z. mušė ją ir jos nepilnametę dukrą L. A., gim. (duomenys neskelbtini). Pas L. A. matėsi praskeltas kairysis antakis. A. A. nurodė, kad G. Z. ją tampė už plaukų, bei pasakė, kad ji yra nėščia 15 savaičių, jai pradėjo skaudėti pilvą, dėl to jai buvo iškviesta GMP. Atvykusi GMP brigada Nr. 73, apžiūrėjo nukentėjusiąsias, o pilietis G. Z. pagal A. A. pareiškimą buvo sulaikytas ir apie 02.15 val. pristatytas į Vilniaus m. 5 PK. (t. 1, b. l. 36). 2013-09-15 VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje Nr. 228336 nurodyta, kad A. A. buvo susijaudinusi, veidas paraudęs, viršugalvio srityje paraudimas (iš tos srities išpešė kuokštą plaukų) (t. 1, b. l. 38). 2013-09-16 specialisto išvadoje Nr. G 2991/13(01) konstatuota, kad L. A. padarytas odos nubrozdinimas veido kairėje pusėje, vieną kartą paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu, daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku (2013-09-15) ir būdu. Nustatytas L. A. sužalojimas gyvybei nepavojingas. L. A. padarytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas L. A. sužalojimas yra nukentėjusiosios rankomis pasiekiamoje vietoje. (t. 1, b. l. 33-34). Šie įrodymai paneigia apelianto skunde nurodomą aplinkybę, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra grindžiamas tik nukentėjusiosios A. A. parodymais. Šiuo atveju apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, kuri neginčijamai patvirtina G. Z. kaltę padarius BK 140 str. 1 d. ir 140 str. 3 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Vilniaus apygardos teisme buvo gauta 2015 m. spalio 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (4.22.) TPA-2693, kurioje nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai A. A., išlaidos yra 49,22 Eur, kurios priteistinos valstybės naudai. BPK 106 str. 2 d. numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

Iš bylos duomenų matyti, jog šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nukentėjusiosios A. A. interesus atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Tatjana Benetė. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji A. A. ar jos atstovė advokatė Tatjana Benetė atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė, su baudžiamąja byla susipažinti Vilniaus apygardos teisme neatvyko, baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta 2015 m. spalio 13 d. vieno teismo posėdžio metu, kuris truko 15 min., dalyvaujant ir nukentėjusiosios A. A. atstovei advokatei Tatjanai Benetei. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, nuteistojo turtinę padėtį (nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, jog ši suma turi būti atlyginta visa apimtimi – t. y. iš nuteistojo G. Z. valstybės naudai priteisiant 49,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. A..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.,

nutarė:

Nuteistojo G. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo G. Z. valstybės naudai 49,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. A.. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.