- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-25
- Bylos Nr.
- eI4-1868-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00048-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- AS "Latvijas tilti"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba
- Trečiasis asmuo
- G. K.
- Advokatai
- Marius Juonys
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos AS „LATVIJAS TILTI“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui G. K. (G. K.), dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja AS „LATVIJAS TILTI“ skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą „Dėl AS „LATVIJAS TILTI“ 2019 m. gruodžio 6 d. skundo“, iš esmės tenkinant pareiškėjos 2019 m. gruodžio 6 d. skundą Konkurencijos tarybai (skundo 1.1-1.5 punktai: iš esmės pripažinti, kad apklausą atlikusios pareigūnės netinkamai išaiškino G. K. jo ir įmonės teises, pažeidė G. K. ir įmonės teisę neduoti parodymų prieš save; įpareigoti atsakovą pašalinti iš2019-11-28 G. K. apklausos protokolo (stenogramos ar kito dokumento) pareigūnų klausimus, kuriais reikalauta komentuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos gautas telefoninių pokalbių stenogramas (išklotines) bei atsakymus į šiuos klausimus bei sunaikinti analogiškus apklausos garso įrašo epizodus; įpareigoti atsakovą sudaryti galimybę įmonei susipažinti su dokumentais, kuriais remiantis perduoti Konkurencijos tarybai G. K. telefoninių pokalbių stenogramos (išklotinės) bei jų garso įrašai; įpareigoti atsakovą sudaryti galimybę įmonei susipažinti su 2019-11-28 apklausos metu komentuotų telefoninių pokalbių garso įrašais; pripažinti, kada atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę ė gynybą, atsisakydamas papildyti G. K. apklausos protokolą, įrašant pastabas, paaiškinimus ir prieštaravimus bei pareigūnių atsakymus į juos, tiksliai įrašant pareigūnų užduotus klausimus), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad nutarime Konkurencijos taryba klaidingai aiškina teisės neduoti parodymų prieš save apimtį, siedama tai tik su pareiškėjos įmonės statusu Konkurencijos tarybos atliekamame tyrime, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjos teisė neduoti parodymų prieš save yra susijusi su baudžiamąja byla ir ikiteisminiu tyrimu. Konkurencijos tarybos argumentai ir cituojama teismų praktika dėl teisės neduoti parodymų prieš save konkurencijos teisės tyrimuose neturi teisinės reikšmės šiam ginčui, be to, suformuoti kitų procesinių taisyklių kontekste, pavyzdžiui, neįvertinus tai, kad Konkurencijos taryba bendradarbiauja su baudžiamąjį persekiojimą pareiškėjos atžvilgiu vykdančia institucija ir gali jai perduoti informaciją. Teisė neduoti parodymų prieš save apima ir teisę iš viso nekomentuoti tam tikrų aplinkybių ar įrodymų, o pareiškėjas neprivalo nurodyti konkrečių klausimų ir (ar) aiškinti, kaip trečiojo suinteresuoto asmens pateikti atsakymai galėtų įtakoti jo ar pareiškėjos padėtį baudžiamojoje byloje ar ikiteisminiame tyrime, nes negali įvertinti, kaip teisėsaugos institucijos vertins vieną ar kitą informaciją. Mano, kad trečiasis suinteresuotas asmuo (o tuo pačiu ir pareiškėja) buvo priverstas duoti parodymus, nes buvo įspėtas dėl atsakomybės už atsisakymą teikti informaciją, be to, jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra susijęs ir su tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias įgalioti pareigūnai prašė pakomentuoti paaiškinimų metu.
Pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tiek prieš paaiškinimus, tiek jų metu reikalavo išaiškinti jo teises ir konkrečiai atsakyti, ar jis, kaip fizinis asmuo, turi teisę neduoti parodymų prieš save ir kokios yra šios teisės ribos. Tyrimo medžiagoje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įgalioti pareigūnai tinkamai atsakė į šiuos klausimus, t. y. išaiškino trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip fizinio asmens, ar pareiškėjos, kaip juridinio asmens, teises. Konkurencijos taryba pareiškėjos argumentus dėl teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimo atmetė akcentuodama, kad pareiškėja nepateikė konkrečių argumentų, pagrindžiančių šios teisės pažeidimą, tačiau akivaizdu, kad tinkamai apie savo teises neinformuotas asmuo negali jų ginti. Visos apklausos ar kiti procesiniai veiksmai prieš asmenį yra ir turi būti pradedami tinkamu teisių išaiškinimu. Konkurencijos taryba privalėjo konstatuoti procedūrinį pažeidimą dėl to, kad įgalioti pareigūnai apklausiamo asmens neinformavo apie jo teises.
Nurodo, kad prašymą susipažinti su prokuroro ar teismo sprendimu, leidžiančiu baudžiamosios bylos ar ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti Konkurencijos tarybai, nulėmė noras įsitikinti, kad Konkurencijos taryba teisėtai disponuoja šia medžiaga ir noras suprasti, kiek korektiškai telefoninių pokalbių stenogramos atspindi pačius pokalbius. Paaiškinimų gavimo/ vykdymo būdas, kai prašoma pakomentuoti telefoninių pokalbių stenogramas, kuriose gali būti ir tikėtina yra klaidų ir (ar) neaiškių vietų, nesudarant galimybės perklausyti garso įrašo tam, kad būtų įsitikinta, jog tai yra paaiškinimus teikiančio asmens pokalbiai ir tų pokalbių stenogramos yra korektiškos, savaime yra neteisėtas. Konkurencijos taryba nutarime apskritai nepasisakė dėl pareiškėjos reikalavimo sudaryti galimybę susipažinti su telefoninių pokalbių įrašais. Nei pareiškėja, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nereikalavo susipažinti su visa tyrimo bylos medžiaga, tačiau prašė pateikti tik dokumentą, kurį Konkurencijos taryba turėjo iš prokuroro. Poreikis įsitikinti dėl stenogramų kilmės ir pobūdžio kilo, nes paaiškinimų metu kilo abejonių, ar atitinkamose stenogramose yra korektiškai atspindėtas telefoninių pokalbių turinys, pavyzdžiui, skirtumai tarp lietuviško ir rusiško stenogramos teksto leidžia abejoti, ar trečiasis suinteresuotas asmuo komentuoja originalaus pokalbio stenogramą ar vertimą į lietuvių kalbą.
Nurodo, kad aplinkybė, jog paaiškinimų protokolas dar nebaigtas rašyti nekeičia fakto, kad teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimas jau yra padarytas, nes trečiasis suinteresuotas asmuo apskritai buvo priverstas komentuoti baudžiamosios bylos medžiagą, kurios nekomentavo baudžiamųjų procesų kontekste. Pareiškėjos skunde Konkurencijos tarybai buvo skundžiami realūs, t. y. faktiškai įgaliotų pareigūnų atlikti veiksmai ir priimti sprendimai, kurių paaiškinimų protokolo surašymo užbaigimo procedūra jau negali pakeisti, pavyzdžiui, pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens advokatai jau buvo pareikalavę, kad jų pastabos, paaiškinimai ir prieštaravimai būtų įrašyti į protokolą tuo metu, kai jie buvo reiškiami, tačiau įgalioti pareigūnai atsisakė tokį prašymą tenkinti, įgalioti pareigūnai nusprendė nefiksuoti „patikslinančių“ ar „tarpinių“ klausimų. Įgalioti pareigūnai atsisakę fiksuoti pareiškėjo advokato pastabas, paaiškinimus ir prieštaravimus, apribojo ir jo teisę naudotis advokato paslaugomis, nes advokatas buvo pasikviestas tam, kad padėtų suformuluoti teisiškai korektišką pareiškėjo poziciją atskirais klausimais. Nėra ginčo, kad įgalioti pareigūnai atsisakė į paaiškinimų protokolą įtraukti advokatų pastabas, paaiškinimus ir prieštaravimus, ar įrašyti visus užduotus klausimus taip, kaip jie buvo suformuluoti, todėl Konkurencijos taryba galėjo ir privalėjo įvertinti šiuos įgaliotų pareigūnų veiksmus, ir jeigu teisės aktai reikalauja šias aplinkybės fiksuoti protokole, įpareigoti pareigūnus pašalinti pažeidimą. Dalies skundo Konkurencijos tarybai reikalavimų palikimas nenagrinėtais suponuoja tai, kad Konkurencijos taryba neturi aiškų paaiškinimų gavimo taisyklių, arba tai, kad Konkurencijos taryba įgaliotiems pareigūnams nori suteikti galimybę ex post, t. y. retroaktyviai, ištaisyti procedūrinius pažeidimus. Be to, skundo Konkurencijos tarybai palikimas nenagrinėtu dėl to, kad nėra baigta protokolo derinimo procedūra, atimtų teisę apskritai skųsti atitinkamus įgaliotų pareigūnų veiksmus, nes galima situacija, kad paaiškinimų protokolo surašymo procedūra niekada nebus baigta.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Konkurencijos tarybos tiriami pažeidimai (jų sudėtys) skiriasi nuo numatytų baudžiamojoje teisėje nusikaltimo sudėčių, o Konkurencijos tarybos nagrinėjamos ir jos tyrimui aktualios faktinės aplinkybės ir veiksmai nėra tapatūs tiems, kurie tirtini baudžiamojoje byloje. Konkurencijos tarybos tiriami veiksmai susiję su galimų draudžiamų susitarimų sudarymu krantinių ir kitų objektų rekonstravimo ir statybos darbų viešuosiuose pirkimuose. Baudžiamoji byla teisme trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu (dėl papirkimo) nėra tapati pažeidimui, dėl kurio vyksta tyrimas. Be to, paaiškinimų teikimas Konkurencijos tarybos tyrime nereiškia, kad tai turės įtakos baudžiamosioms byloms ar procesams, ar kad Konkurencijos tarybos turima medžiaga bus perduota teisėsaugos institucijoms. Pažymi, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos pareiškėjos atžvilgiu neatlieka baudžiamojo persekiojimo, todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad Konkurencijos tarybai teikti paaiškinimai gali pabloginti jos ar trečiojo suinteresuoto asmens statusą baudžiamuosiuose procesuose.
Nurodo, kad subjektams, teikiantiems paaiškinimus Konkurencijos tarybos vykdomame tyrime, yra užtikrinama teisė neduoti parodymų prieš save, tačiau šios teisės apimtis yra siauresnė nei baudžiamajame procese. Konkurencijos tarybos vertinimu, nesutiktina su pareiškėjos vertinimu, kad trečiasis suinteresuotas asmuo apskritai negali būti kviečiamas duoti paaiškinimų Konkurencijos tarybos vykdomame tyrime ir gali atsisakyti teikti informaciją (cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, toliau ir LVAT, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016 (išplėstinė kolegija) OAO „Gazprom“ prieš Konkurencijos tarybą, LVAT 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį byloje Nr. A442-715/2008 AB „Mažeikių nafta“ prieš Konkurencijos tarybą, LVAT 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartį byloje Nr. eA-909-552/2017 VšĮ „Media medis“ ir UAB „Ministerium“ prieš Konkurencijos tarybą; Europos žmogaus teisių teismo, toliau ir EŽTT, 2007 m. birželio 29 d. sprendimas byloje pagal peticijas Nr. 15809/02 ir 25624/02 O’Halloran ir Francis prieš Jungtinę Karalystę, 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje pagal peticiją Nr. 43509/08 A. Menarini Diagnostics S. R. L. prieš Italiją, kt.). Tiek LVAT, tiek EŽTT , vertindami konkurencijos teisės pažeidimų bylas, yra nurodę, kad dėl sankcijų griežtumo jose turėtų būti taikomos Europos žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnyje numatytos garantijos. ESTT vertinimas dėl teisės neduoti parodymų prieš save konkurencijos teisės kontekste nepasikeitė ir atitinka Konvencijos bei EŽTT standartą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, toliau – ESTT, 2006 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. C-301/04 P SGL Carbon AG prieš Europos Komisiją, p. 43; 2019 m. balandžio 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nr. T‑371/17 Qualcomm, Inc. prieš Europos Komisiją, p.177-195). Atsakovė įvertinusi Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarime byloje Nr. 8/2010-132/2010 išaiškinimus, daro išvadą, kad savaime informacijos teikimas nelaikytinas parodymų davimu prieš save, o kiekvienu konkrečiu atveju vertinama tiek teikiama informacija, tiek ir atitinkamas teisinis procesas, kuriame prašoma ją pateikti, bei šio proceso procedūrinės garantijos. Paprastai faktinio pobūdžio klausimai nesudaro pagrindo teigti apie teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimą. Todėl nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Konkurencijos taryba netinkamai taikė teisę neduoti parodymų prieš save. Teismų išaiškinimai pagrindžia, kad teisė neduoti įrodymų prieš save nesuteikia imuniteto nuo informacijos priežiūros institucijoms suteikimo. Aplinkybė, kad prieš fizinį asmenį, teikiantį paaiškinimus Konkurencijos tarybos tyrime, vyksta baudžiamoji byla, nereiškia, kad jam privaloma pateikti visą ar bet kokią Konkurencijos tarybos prašomą informaciją, tačiau tai taip pat nereiškia, jog apskritai galima atsisakyti teikti informaciją. Atsisakymas teikti informaciją turi būti konkretus ir pagrįstas tuo, kad informacijos pateikimas yra konkurencijos teisės pažeidimo pripažinimas.
Pažymi, kad net ir pripažinus, kad Konkurencijos taryba veikdama savo kompetencijos ribose ir atlikdama konkurencijos teisės pažeidimų tyrimus turėtų vertinti teisės neduoti parodymų prieš save užtikrinimą baudžiamajame procese, pareiškėjas bet kuriuo atveju nenurodė konkrečių klausimų, ar kitų aplinkybių, kuriuos inkriminuotų trečiąjį suinteresuotą asmenį baudžiamojoje byloje dėl papirkimo ar pareiškėją kitame baudžiamajame procese. Konkurencijos tarybos atliekamų tyrimų kontekste nėra garantuojama teisė apskritai neteikti paaiškinimų ir informacijos (teisė tylėti), bet vertinama, ar konkreti pateikiama informacija (atsakymas į klausimą) išreiškia pažeidimo pripažinimą.
Nurodo, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui teikiant paaiškinimus dalyvavo profesionalūs atstovai (advokatai), kurie paaiškinimų metu užtikrino savo klientų interesų gynimą ir teisių įgyvendinimą. Advokatai prieš paaiškinimus ir paaiškinimų metu kėlė teisės neduoti parodymų prieš save taikymą klausimą, todėl turėjo ir galimybę nurodyti, jų manymu, padarytus konkrečius šios teisės pažeidimus. Vis dėlto nagrinėjamu atveju pateikti tik bendri argumentai apie nekorektiškus ar atsakymą menančius Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų klausimus ir nebuvo paaiškinta, kaip tokie klausimai reiškia konkurencijos teisės pažeidimo pripažinimą.
Pažymi, kad įgalioti pareigūnai pasisakė dėl paaiškinimų metu prašomų pakomentuoti pokalbių stenogramų kilmės, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjos atstovams (advokatams) parodė STT lydraštį, kuriame buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga perduodama vykdant Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimą ikiteisminio tyrimo byloje (duomenys neskelbtini). Įgalioti pareigūnai taip pat patvirtino, kad prokuroro nutarimas (leidimas) yra gautas ir yra Konkurencijos tarybos vykdomo Tyrimo bylos medžiagoje.
Pabrėžia, kad tyrimas nėra baigtas. Konkurencijos tarybos pažeidimo tyrimo medžiagoje yra reikšminga informacija, taip pat įvairi konfidenciali informacija (komercinės paslaptys, asmens duomenys, profesinės paslaptys ir pan., kurie dar nėra tinkamai sutvarkyti), todėl teisė su ja susipažinti suteikiama tik pabaigus tyrimą ir atitinkamai parengus medžiagą procedūros dalyviams susipažinti.
Nurodo, kad pareiškėjos nurodomi stenogramų redakciniai netikslumai dėl vertimo ar rašymo klaidų, ar tiesiog dėl šnekamosios kalbos fiksavimo raštu ypatumų nesudaro pagrindo abejoti stenogramų autentiškumu ir teigti, kad jos yra nepakankamos pareiškėjai teikti paaiškinimus. Be to, stenogramų kilme ir pobūdžiu pareiškėja galėjo įsitikinti vertindama pačiose stenogramose pateiktą informaciją (įskaitant ir informaciją apie jų vertimus), nes jose buvo nurodyta, kad tai yra elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, asmenys, kurių pokalbiai buvo fiksuojami, ir kokiu metu jie buvo fiksuojami (konkretus laikas), kur jie buvo fiksuojami (konkreti vieta), kas dalyvavo atliekant ir fiksuojant šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus (tyrimo veiksmus atlikusios institucijos pareigūnai). Taigi, pareiškėjai buvo suteikta esminė informacija apie prašomus paaiškinti dokumentus.
Be to, kadangi paaiškinimų gavimo procedūra nebuvo baigta, pareiškėja turėjo galimybę toliau įvertinti paaiškinimų turinį ir paaiškinimų eigos aplinkybes, bei tam tikrus ginčytinus klausimus išspręsti ar užfiksuoti konkrečius skųstinus aspektus, Konkurencijos tarybai nebuvo pagrindo šiuo aspektu nagrinėti pareiškėjos skundo. Tai nereiškia, jog pareiškėjai yra užkirstas kelias vėliau tokius klausimus nurodyti. Teisės aktuose yra numatyti reikalavimai paaiškinimų protokolui ir paaiškinimų procedūrai. Pagal Konkurencijos įstatymą ir Konkurencijos tarybos darbo reglamentą paaiškinimų protokole turi būti atskleistas teisingas paaiškinimų turinys. Kartu pastebėtina, kad paaiškinimų protokolui nėra keliami tokie patys reikalavimai kaip stenogramai, t. y. paaiškinimų protokolo tikslas nėra pažodžiui užfiksuoti visus paaiškinimus duodančio ar kitų šiame tyrimo veiksme dalyvaujančių asmenų teiginius, frazes, įterpinius, pakartojimus ar kitus garsus, tačiau protokolas neturi iškreipti pagrindinės informacijos, kurią teikia asmuo. Asmuo ar jo atstovai, manantys, kad tam tikra informacija turėtų būti užfiksuota protokole, tam, kad paaiškinimų turinys būtų teisingai atspindėtas, gali tai nurodyti ir patys savo ranka įrašyti į protokolą ar įgaliotų pareigūnų sutikimu ištaisyti nustatytus netikslumus jau įgaliotų pareigūnų surašytame paaiškinimų tekste (ar jo projekte). Tokia galimybė pareiškėjai buvo sudaryta ir nėra pagrindo sutikti, kad toks paaiškinimų fiksavimas neturėtų būti laikomas tinkamu. Tiek protokole, tiek jo prieduose ar atskirose šių dokumentų dalyse pateikta informacija, kaip ir bet kokie kiti tyrimo metu surinkti įrodymai, yra tyrimo medžiagos dalis, kuri tiriant konkurencijos teisės pažeidimą vertinama kompleksiškai. Protokolas nėra dokumentas, išimtinai kuriuo vienu priimamas galutinis sprendimas dėl pažeidimo ar formuluojami kaltinimai dėl pažeidimo, o tai yra vienas iš informacijos šaltinių priimant sprendimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Paaiškinimų protokolas dar nebuvo iki galo surašytas, įskaitant jo derinimo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir jo atstovais baigimą. Atitinkamai trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjos atstovai turėjo galimybę tam tikrus ginčytinus aspektus protokole pakoreguoti ir (ar) konkrečiai nurodyti, kokie klausimai galimai pažeidžia teisę neduoti parodymų prieš save ir pateikti tai pagrindžiančius argumentus, t. y. pagal paaiškinimų procedūrą dalis skundžiamų aspektų galėjo būti tikslinami (keičiami). Todėl nebuvo pagrindo dėl šių aspektų nagrinėti skundą Konkurencijos tarybai ir dėl to priimti galutinį sprendimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepime į skundą su juo sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sužinojęs apie Konkurencijos tarybos pareigūnų ketinimą apklausti trečiąjį suinteresuotą asmenį, jis asmeniškai 2019 m. spalio 17 d. raštu atkreipė Konkurencijos tarybos pareigūnų dėmesį į tai, jog prieš jį yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir, kad Konkurencijos tarybos pareigūnų vykdomos apklausos metu gali susiklostyti situacija, kai trečiajam suinteresuotam asmeniui bus užduodami klausimai apie aplinkybes, kurios gali būti tiesiogiai susijusios ar kitaip reikšmingos pareiškėjos skunde nurodytiems ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamajai bylai. Kartu 2019 m. spalio 17 d. raštu jis paprašė Konkurencijos tarybos pareigūnų „oficialiai“ paaiškinti, kokias teises jis turi kaip „fizinis asmuo“ ir kaip bus užtikrinta, kad jo pateikta informacija nebus panaudota prieš jį patį baudžiamojoje byloje. Konkretaus paaiškinimo apie trečiojo suinteresuoto asmens teises jis taip negavo, tačiau 2019 m. spalio 31 d. gavo el. pašto žinutę. Pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tikėjosi, kad šios teises bus konkrečiai paaiškinto būtent prieš pradedant apklausą, tačiau tai nebuvo padaryta. Kadangi visa apklausos eiga yra aprašyta pareiškėjo skunde, procesinio ekonomiškumo sumetimais analogiškų argumentų bei paaiškinimų nekartoja.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas iš esmės skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, kad atsakovė iškvietė pareiškėjos atstovą į 2019 m. lapkričio 28 d. apklausą. Trečiasis suinteresuotas asmuo į apklausą atvyko iš Latvijos. Prieš apklausą trečiojo suinteresuoto asmens advokatas informavo atsakovę, kad trečiasis suinteresuotas asmuo kaltinamas baudžiamojoje byloje, todėl prašė paaiškinti, kokias teises Konkurencijos tyrime turi apklausiamas asmuo. Apklausos metu trečiasis suinteresuotas asmuo buvo supažindintas su atsakomybe už neteisingų parodymų davimą ar atsisakymą duoti parodymus, o paklausus, kokios yra jo teisės, - iš esmės gavo paaiškinimą, kad teisė duoti parodymus ir naudotis advokato paslaugomis. Apie teisę neduoti parodymų prieš save net nebuvo užsiminta. Apklausos metu trečiasis suinteresuotas asmuo pastebėjo, kad tų pačių dalykų buvo klausta ir baudžiamojoje byloje. Nepaisydami pastebėjimo atsakovės pareigūnai toliau tęsė apklausą.
Pažymi, kad atsakovė gali naudoti baudžiamosios bylos medžiaga tik jeigu ji gauta teisėtai. Atsakovė nepateikė duomenų, kad šia medžiaga naudojasi teisėtai, t. y. parodė STT lydraštį, bet neparodė prokuroro sankcijos. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė užduodamų savo papildomų klausimų neįrašo į protokolą, todėl protokolo tekstas tapo neaiškus, nelogiškas. Pabrėžė, kad paaiškinimų protokolas iki šiol nėra pabaigtas rašyti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad faktinių aplinkybių neginčija. Pripažįsta, kad teisės neduoti parodymų neišaiškino trečiajam suinteresuotam asmeniui, nors išaiškinti šiuo atveju reikėjo. Pažymėjo, kad Konkurencijos taryba nėra ikiteisminio tyrimo institucija, ji nevykdo baudžiamojo persekiojimo, todėl neturėtų būti taikoma baudžiamajame procese garantuojama teisė atsisakyti teikti paaiškinimus ir nepasisakyti į užduodamus klausimus. Konkurencijos tyrime toks asmuo turi teikti paaiškinimus, tačiau gali neatsakyti į konkrečius klausimus. Nurodė, kad baudžiamosios bylos medžiaga naudojasi teisėtai. Apklausos metu, apklausoje dalyvavusiems asmenims pateiktas STT lydraštis, prokuroro sankcijos nematė būtinybės pateikti. Teigia, kad paaiškinimų protokolas buvo pabaigtas surašyti ir pasirašytas 2020 m. sausio 10 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo „Dėl AS „LATVIJAS TILTI“ 2019 m. gruodžio 6 d. skundo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis pareiškėjos ir atsakovės paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 1S-132(20158) pradėjo tyrimą dėl ūkio subjektų (taip pat ir pareiškėjos) veiksmų dalyvaujant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos organizuotose krantinių ir kitų objektų rekonstravimo ir statybos darbų 8 viešuosiuose pirkimuose atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams. Konkurenciją ribojantys susitarimai, kurie yra tokių tyrimų objektas, apibrėžti nacionaliniu lygmeniu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnyje ir nurodytame Konkurencijos tarybos nutarime pradėti tyrimą, o teisės subjektai, kurių atžvilgiu vykdomas toks tyrimas, yra ūkio subjektai, kaip jie apibūdinti to paties įstatymo 3 straipsnio 22 dalyje, taip pat konkrečiai įvardinti nurodytame nutarime pradėti tyrimą (nurodyti juridiniai asmenys). Pažymėtina ir tai, kad iš atsiliepimo į skundą (31) matyti, kad įtarimai konkretiems ūkio subjektams, įskaitant pareiškėją, nėra pareikšti.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-651/2018 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu G. K. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 3 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir jam skyrė bausmę (baudą). Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi nuteistųjų apeliacinius skundus atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pažymėjęs, kad naikinamas procesinis sprendimas visa apimtimi. Tad šiuo metu įsiteisėjusio G. K. atžvilgiu nuosprendžio nėra, apeliacine tvarka iš naujo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1A-42-449/2020, kurioje G. K. kaltinamas dėl G. Z., vykdžiusio perkančiojoje organizacijoje vadovaujančias ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigas, papirkimo (2 epizodai).
Žemesnės instancijos teismas
Konkurencijos taryba 2019 m. spalio 31 d. išsiuntė G. K. AS „Latvijas Tilti“ reikalavimą Nr. (2.1-33)6V-2058 atvykti 2019 m. lapkričio 28 d. 10 val. duoti paaiškinimus.
G. K. atvykus, Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai 2019 m. lapkričio 28 d. paprašė pateikti trečiąjį suinteresuotą asmenį paaiškinimus tyrimui reikšmingais klausimais. Paaiškinimų teikimo metu dalyvavo ir du advokatai, rusų kalbos vertėjas ir Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai. Trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo išaiškinta atsakomybė už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą arba atsisakymą paaiškinti duomenis. Duoti paaiškinimai užfiksuoti paaiškinimų protokole, apklausos metu buvo darytas ir garso įrašas, prie paaiškinimų protokolo pridėta stenogramos.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui, advokatams su protokolu susipažinus tik iš dalies ir nesuderinus galutinio paaiškinimų protokolo turinio su juo ir jo atstovais bendru sutarimu sutarta pratęsti protokolo turinio derinimą (ir atitinkamai paaiškinimų pateikimą) 2019 m. gruodžio 27 d. 11 val.
Pareiškėjos atstovas, remdamasis Konkurencijos įstatymo 32 straipsniu, 2019 m. gruodžio 6 d. pateikė skundą Konkurencijos tarybai dėl Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmų. Skunde nurodė, kad įgalioti pareigūnai tinkamai neišaiškino G. K., kaip fiziniam asmeniui, teisių bei ignoravo jo teisę neduoti parodymų prieš save. Pareigūnai buvo informuoti, kad trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, susijęs su tomis aplinkybėmis, apie kurias jis buvo apklausiamas ir Konkurencijos taryboje. Buvo prašoma pakomentuoti įvairių, galimai G. K. telefoninių pokalbių su kitais asmenimis įrašų stenogramas, kurias Konkurencijos taryba gavo iš baudžiamosios bylos (ikiteisminio tyrimo), kuriame šis asmuo yra įtariamasis, medžiagos. Tokiu būdu G. K. buvo verčiamas duoti parodymus prieš save. Nurodė, jog įgalioti pareigūnai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad baudžiamosios bylos medžiaga, kuria jie disponavo ir prašė pakomentuoti apklausos metu, gauta teisėtai ir yra leistina. Be to, suabejojo stenogramos autentiškumu. Pareigūnai neužprotokolavo trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjos advokatų pastabų ir prieštaravimų, bei pačių įgaliotų pareigūnų atsakymų. Taip pat neužprotokolavo visų trečiajam suinteresuotam asmeniui užduotų klausimų, kai kurie klausimai buvo menantys atsakymą. Todėl prašė: 1) pripažinti, kad pareigūnai pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens teisę neduoti parodymų prieš save, 2) pašalinti iš protokolo įgaliotų pareigūnų klausimus, kuriais buvo prašoma komentuoti baudžiamosios bylos medžiagą bei trečiojo suinteresuoto asmens atsakymus į šiuos klausimus, 3) sudaryti galimybę susipažinti ar trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikti rusų kalba surašyti dokumentai yra telefoninių pokalbių įrašų stenogramos, ar tai vertimai iš lietuvių kalba surašytų stenogramų, 4) sudaryti galimybę susipažinti su telefoninių pokalbių garso įrašais, 5) įpareigoti įgaliotus pareigūnus papildyti trečiojo suinteresuoto asmens protokolą, 6) užtikrinti, kad paaiškinimų metu darytas garso įrašas būtų išsaugotas.
Konkurencijos taryba 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimu konstatavo, kad įgalioti pareigūnai, prašydami G. K. teikti paaiškinimus ir pateikti informaciją, remiantis ir pokalbių stenogramomis, gautomis iš baudžiamojo proceso, nepažeidė teisės neduoti parodymų prieš save. Skunde nėra nurodyti konkretūs klausimai ir pagrindimas, kaip šie klausimai verčia pripažinti padarius konkurencijos teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad protokolas dar nėra iki galo suderintas, trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovai turi teisę įgaliotiems pareigūnams konkrečiai nurodyti, kokie klausimai galimai pažeidžia teisę neduoti parodymų prieš save ir pateikti tai pagrindžiančius argumentus, taip pat pareikšti kitas pastabas dėl paaiškinimų protokolo, kurie būtų svarstomi ir galėtų būti vertinti Konkurencijos tarybai priimant galutinį sprendimą tyrime. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi 2019 m. gruodžio 6 d. pareiškėjo skundą dėl pareigūnų veiksmų, nutarė: 1) atsisakyti tenkinti pareiškėjos skundą dalyje dėl informavimo apie teisę neduoti parodymų prieš save pažeidimo ir prašymo susipažinti su prokuroro leidimu bei kita Konkurencijos tarybos tyrimo byloje esančia informacija, 2) skundą dalyje dėl protokolo papildymo ir teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimo palikti nenagrinėtą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui taip pat pateiktas Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 27 d. faktinių aplinkybių užfiksavimo protokolas, iš kurio turinio matyti, kad paaiškinimų protokolas nebuvo toliau derintas, iš esmės fiksuotas Konkurencijos tarybos susitikimas su 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos dalyviais. Taip pat pažymėta, kad „2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokolo projektas su šalimis nėra derinamas ir yra sunaikinamas“, o sudaromos sąlygos susipažinti su 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų stenograma ir garso įrašu. Sutarta pakartotinai susitikti 2020 m. sausio 10 d. 11 val.
Iš Konkurencijos tarybos 2020 m. sausio 10 d. faktinių aplinkybių protokolo matyti, kad vėl įvyko Konkurencijos tarybos susitikimas su 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos dalyviais ir įgalioti pareigūnai sudarė galimybę susipažinti su G. K. paaiškinimų stenogramos turiniu ir išklausyti garso įrašą. Taip pat nurodyta, kad 2020 m. sausio 3 d. pareiškėjas buvo informuotas apie sprendimą nenaikinti 2019 m. lapkričio 28 d. G. K. duotų paaiškinimų, o „2019 m. lapkričio 28 d. surašytas paaiškinimų protokolo projekto turinio keitimas ir tikslinimas, išskyrus redakcinių netikslumų (klaidų) pataisymą, nėra tikslingas, todėl neatliekamas.“
Dėl ginčijamo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto
Konkurencijos taryba ginčijamu nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktu nutarė pareiškėjos skundą dalyje dėl paaiškinimų protokolo papildymo, patikslinimo ir teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimo palikti nenagrinėtą.
Konkurencijos tarybos 25 straipsnio 1 dalie 5 punkte numatyta, kad Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, galinčių turėti tyrimui reikšmingos informacijos, įskaitant atsakymus į klausimus dėl faktų ir dokumentų iš asmenų, susijusių su tiriamųjų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas.
Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai atliekant tyrimo veiksmus, nustatytus Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, yra privalomi. Už šių reikalavimų nevykdymą taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.
Atsakovė, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2019 m. spalio 31 d. išsiuntė trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui šaukimą Nr. (2.1-33)6V-2058 atvykti 2019 m. lapkričio 28 d. 10.00 val. į Konkurencijos tarybos patalpas duoti paaiškinimus tyrimo byloje „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant krantinių ir kitų objektų rekonstravimo ir statybos darbų viešuosiuose pirkimuose atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“.
Kaip minėta ankščiau, G. K. paaiškinimus Konkurencijos tarybai davė, tačiau iki galo nesuderinus duotų paaiškinimo protokolo turinio su juo ir jo atstovais bendru sutarimu sutarta pratęsti paaiškinimų protokolo turinio derinimą 2019 m. gruodžio 27 d. 11 val. Konkurencijos tarybos patalpose. Tai fiksuota 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokole (su tęsiniais), garso įrašuose, stenogramose ir matosi iš vėlesnių susitikimų faktinių aplinkybių fiksavimo protokolų (2019-12-27 ir 2020-01-10).
Konkurencijos tarybos 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sužinojimo apie skundžiamus veiksmus ar sprendimus dienos. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl tokio skundo turi būti priimtas per dešimt dienų nuo skundo gavimo dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinant ir taikant Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies, nėra pakitusi: kaip ir ankstesnėje, taip pat naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tik pabrėžta, kad minėtose normose eksplicitiškai įtvirtinta teisė apskųsti Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmus ir priimtus sprendimus bei tokios teisės realizavimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1000/2014; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. eAS-565-575/2018; 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. eAS-564-629/2018; 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartis byloje Nr. eAS-566-556/2018).
Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pareigūnai, įgyvendindami Konkurencijos įstatymo ir konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Šių dokumentų formą ir pildymo tvarką nustato (turėtų nustatyti) Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybos darbo reglamente, patvirtintame konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu 1S-10 (2018), 51-53 punktuose pateiktos paaiškinimų iš asmenų gavimo gairės, aiškiai įtvirtinant, kad asmenų paaiškinimai užfiksuojami specialiame procesiniame dokumente - paaiškinimų protokoluose, kuriuose „turi būti atskleistas teisingas duotų paaiškinimų turinys. Įgaliotas pareigūnas gali pasiūlyti paaiškinimus duodančiam asmeniui pačiam surašyti savo paaiškinimus į paaiškinimų protokolą. Jei reikia prie protokolo pridedami su paaiškinimų turiniu susiję dokumentai ar kiti priedai. Įgaliotas pareigūnas, informavęs asmenį ir pažymėjęs paaiškinimų protokole, turi teisę daryti paaiškinimų garso ar vaizdo įrašą“ (52 p.). Garso ar vaizdo įrašas yra daromas protokolo surašymo tikslu ir gali būti saugomas bei naudojamas tyrimo tikslais (52-1 p.). Viešojo administravimo subjektai vykdydami jiems priskirtas funkcijas pirmiausia vadovaujasi teisėtumo reikalavimais, t. y. atlieka jų kompetencijai priskirtas funkcijas pagal teisės aktų reikalavimus ir laikydamiesi teisės aktuose nustatytos procedūros.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra nurodyta, kad sprendžiant, ar konkretūs Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų veiksmai ar priimti sprendimai gali būti skundžiami nurodyta tvarka ir būti savarankišku administracinės bylos dalyku, turi būti vertinamas priimtas aktas, žvelgiama į jo priėmimo kontekstą, ar realiai būtų apginti pareiškėjo interesai (LVAT 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. eAS-884-858/2015).
Duoti paaiškinimus yra vienas iš teisės būti išklausytam bei teisės į teisingą procesą aspektų, todėl svarbu, kad asmens paaiškinimai, ypač traukiamo teisinėn atsakomybėn asmens ar jo atstovo, būtų kuo tiksliau ir tinkamai fiksuoti, laikantis, be kita ko, ir procedūrinių reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjui šioje tyrimo stadijoje jokie įtarimai nėra pareikšti, todėl laikytina, kad jos darbuotojas G. K. buvo apklaustas ne kaip įmonės atstovas, o kaip asmuo, turintis reikšmingos tyrimui informacijos (liudytojas), kuris privalo pateikti turimą tyrimui reikšmingą informaciją. Taip pat byloje nėra duomenų, kad G. K. turėtų įgalinimus veikti pareiškėjo vardu konkurencijos atliekamame tyrime. Tačiau viešojo administravimo subjektas, fiksuodamas asmens duodamus paaiškinimus, turi užtikrinti fiksuojamų asmens paaiškinimų objektyvumą, išsamumą bei paaiškinimų fiksavimo procedūros efektyvumą (tam, kad fiksuoti paaiškinimai galėtų būti teisėta ir leistina įrodinėjimo priemonė tyrime). Renkant tyrimui reikšmingus asmens paaiškinimus turi būti fiksuojami asmens paaiškinimai jų neiškreipiant, nepridedant, atspindint paaiškinimų protokole esminius asmens parodymus dėl tyrimui reikšmingų faktinių aplinkybių, suteikiant galimybę užduoti paaiškinimų davimo procese dalyvaujantiems asmenims patikslinančius ar papildomus klausimus, pažymėti savo pastabas ar pastebėjimus.
Atsižvelgiant į tai, kad veiksmas numatytas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pareiškėjos skundo padavimo dieną (2019 m. gruodžio 6 d.) atsakovei dar nebuvo pabaigtas, Konkurencijos taryba turėjo pagrindo 2019 m. gruodžio 16 d., vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos 2019 m. gruodžio 6 d. skundą dalyje palikti nenagrinėtą, nurodydama, kad paaiškinimų davimo procesinis veiksmas iš esmės nėra baigtas ir 2019 m. gruodžio 27 d. numačiusi šio procesinio tyrimo veiksmo (paaiškinimų protokolo surašymą, tikslinimą, derinimą) tęsimą. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šio teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus faktinėmis aplinkybėms, jog Konkurencijos tarybos pareigūnai nebuvo nuoselūs savo pozicijoje, t. y. iš pradžių nusprendė „sunaikinti“ 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokolą (žr. 2019 m. gruodžio 27 d. susitikimo faktinių aplinkybių fiksavimo protokolas), vėliau (2020 m. sausio 3 d. raštas, 2020 m. sausio 10 d. susitikimo protokolas) nurodė, kad jis nenaikinamas, tačiau 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokolo tikslinimas nebeatliekamas, nebetikslingas, - iš esmės pasitvirtino pareiškėjo argumentai, jog G. K. paaiškinimų davimas/gavimas baigtas 2019 m. lapkričio 28 d. Dėl to pareiškėjo 2019 m. gruodžio 6 d. skundas dėl pareigūnų veiksmų paaiškinimų gavimo (fiksavimo) ir protokolo surašymo metu turėjo būti išnagrinėtas skundžiamu nutarimu visiškai, de facto užbaigus šį procesinį veiksmą. Dėl to šioje dalyje pareiškėjo skundas tenkintinas, panaikinant Konkurencijos tarybos skundžiamo nutarimo 2 punktą, kuriuo palikta pareiškėjo 2019 m. gruodžio 6 d. skundo dalis nenagrinėta, tam, kad pareiškėjas galėtų apginti savo interesus patikrinti pareigūnų paaiškinimų rinkimo ir protokolavimo metu atliktų veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje apimtyje teismas negali išnagrinėti skundo iš esmės, kadangi tokiu būdu būtų perimta viešojo administravimo subjekto kompetencija ir galimybė pačiam įvertinti savo pareigūnų veiksmus ir priimtus sprendimus pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taip pat nagrinėjant šioje dalyje skundą iš esmės įvertintini ir skundo argumentai dėl pareigūnų pasirinktos taktikos renkant paaiškinimus prašyti komentuoti ne originalaus pokalbio garso įrašų atkarpas, o garso įrašo stenogramas ar netgi garso įrašo stenogramų vertimą, dėl klausimų paaiškinimus duodančiam asmeniui pobūdžio, dėl paaiškinimų protokolo surašymo procedūros ir t.t., kas buvo palikta nenagrinėta, motyvuojant tuo, kad paaiškinimų davimas nebuvo baigtas veiksmas.
Dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjos skundą dalyje dėl informavimo apie teisę neduoti parodymų prieš save pažeidimo
Konkurencijos įstatyme ar jį detalizuojančiuose teisės taikymo aktuose nėra aiškiai įtvirtinta asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas konkurencijos tyrimas, ar asmenų, kurių paaiškinimai imami, teisės ir pareigos. Tai išvestina iš sisteminio Konkurencijos įstatymo nuostatų aiškinimo. Konkurencijos tarybos patvirtintoje paaiškinimų protokolo formoje taip pat nėra nurodytos paaiškinimus duodančių asmenų teisės ir/ar pareigos, tačiau numatyta atsakomybė už neteisingos ar nepilnos informacijos pateikimą ar atsisakymą informaciją pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad Konkurencijos tarybos veikla atliekant tyrimą, priimant kai kuriuos procedūrinius sprendimus, patenka į viešojo administravimo įstatymo reguliavimo sritį kaip administracinė procedūra (2006 m. liepos 28 d. sprendimas byloje Nr. I444-4/2006, 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Nr. A858-1309/2010). Nors Viešojo administravimo įstatyme 36-8 str. įtvirtintos poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo nuostatos yra rekomendacinės konkurencijos pažeidimus tiriančiai institucijai, tačiau gali būti laikytinos bendrosiomis, nesant specialiųjų taisyklių. Ūkio subjektas turi teisę galimo pažeidimo nagrinėjimo metu susipažinti su surinkta medžiaga, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus raštu ar žodžiu, teikti prašymus. Jam turi būti suteikiama pakankamai laiko įrodymams pateikti ir paaiškinimams duoti (36-8 str. 3, 7 d.). Taip pat VAĮ 20 str. numatytos asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, bendrosios teisės ir pareigos. Be to, įvertinus Konkurencijos įstatymo 42 straipsnio nuostatas, atsižvelgtina ir į Administracinių nusižengimų kodekse numatytas procedūros dalyvių (priklausomai nuo statuso) teises ir pareigas.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalimi, draudžiančia versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Teisė neduoti parodymų prieš save kyla iš Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio. Nors ši norma skirta teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje užtikrinti (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau jei tam tikros įstatymų nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitokiai) šios sankcijos būtų priskirtos, ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kokios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas). Dėl to Konstitucijos normų ir principų baudžiamųjų bylų nagrinėjimui teisme kylantys reikalavimai taikytini ir teisme nagrinėjant konkurencijos teisės pažeidimų bylas. Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija reiškia, kad fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei. Tačiau Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad fizinis asmuo negali savanoriškai (t. y. niekieno neverčiamas) duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas) arba atsisakyti teikti teisėsaugos institucijos reikšmingą tyrimams atlikti informaciją, kuomet nėra jokio realaus pagrindo apie parodymų prieš save davimo identifikavimui. Tad atitinkamai ir EŽTT yra konstatavęs, kad teisė tylėti ir teisė neduoti prieš save parodymų nėra absoliučios (2004 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Weh prieš Austriją (peticijos Nr. 38544/98); ne kiekviena netgi tiesioginė prievarta savaime lemia pažeidimą; nors Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą teismą yra absoliuti, šios teisės elementai negali būti vienos nekintančios taisyklės dalykas, jie turi priklausyti nuo konkrečios bylos aplinkybių. Sprendžiant, ar buvo pažeista teisės tylėti ir teisės neduoti parodymų prieš save esmė, turi būti atsižvelgiama į prievartos, naudotos siekiant gauti įrodymus, pobūdį ir laipsnį, tinkamų saugiklių buvimą ir šitaip surinktos medžiagos panaudojimą (2007 m. birželio 29 d. sprendimas byloje O’Halloran ir Francis prieš Jungtinę Karalystę (peticijų Nr. 15809/02 ir 25624/02, 2006 m. liepos 11 d. sprendimas byloje pagal peticiją nr. 43509/08 A. Menarini Diagnostics S. R. L. prieš Italiją).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartą konstatuota, kad, taikant sankcijas už konkurencijos teisės aktų pažeidimus, reikšmingu pripažįstamas ir procesinių garantijų, užtikrintų pagal Konvenciją aspektas, kas lemia teisėtą ir teisingą pažeidimo tyrimo procedūrą (LVAT 2014 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. A502-253/2014, išplėstinės kolegijos 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje eA-2330-520/2016).
Tad sutiktina su atsakove tuo aspektu, kad teisės neduoti parodymų prieš save apimtis konkurencijos teisės pažeidimo tyrimo procedūroje yra siauresnė negu baudžiamajame procese, kas ne kartą konstatuota ir LVAT. Tiriamas ūkio subjektas negali atsisakyti suteikti informacijos motyvuodamas tuo, jog ji yra inkriminuojanti, tačiau Konkurencijos taryba savo klausimais negali versti tiriamų ūkio subjektų pripažinti pažeidimo padarymą (pradedant 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi byloje Nr. A39-1939/2008 ir 2008 m. gruodžio 8 d. nutartimi byloje A442-715/2008).
Iš Konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 1S-98 (2019) patvirtintos paaiškinimų protokolo formos, 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokolo, ginčijamo nutarimo 4 pastraipos matyti, kad prasidedant apklausai trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo išaiškintos teisės konkurencijos vykdomame tyrime, įskaitant teisė neduoti parodymų prieš save toje apimtyje, kiek tiriama baudžiamojoje byloje dėl papirkimo, kurioje jis yra kaltinamasis. Tai, kad G. K. išaiškinta atsakomybė už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą arba atsakymą paaiškinti duomenis (atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnyje, Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje) niekaip savaime neduoda pagrindo išvadai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, kadangi paaiškinimų davimo metu jis turėjo galimybę naudotis advokato pagalba ir ja realiai naudojosi.
Iš atsakovo pareigūnų 2019 m. spalio 22 d. rašyto pareiškėjo atstovams el. laiško turinio matyti, kad, atsakovo nuomone, „konkurencijos tarybos tyrimo metu gaunami paaiškinimai yra atliekami pagal administraciniame procese taikomas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo konkurencijos teisės bylose suformuotas taisykles“.
Be to, iš prie skundo pridėto Latvijos Respublikos Kovos su korupcija ir prevencijos biuro Antrosios valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiosios inspektorės 2019 m. birželio 6 d. nutarimo matyti, kad iš esmės remiantis Lietuvoje nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga dėl faktinių aplinkybių apie tai, kad G. K., kaip pareiškėjo darbuotojas/ atstovas, galimai papirko valstybės tarnautojo pareigas einantį asmenį, nutarta esant pakankamam pagrindui, remiantis Latvijos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, pradėti procesą dėl priverstinio poveikio priemonės juridiniam asmeniui – pareiškėjui – taikymo. Šis rašytinis įrodymas patvirtina baudžiamojo persekiojimo prieš pareiškėją faktą kilmės šalyje dėl jo atstovo (darbuotojo) G. K. veiksmų, susijusių su aukščiau nurodytoje baudžiamojoje byloje tiriamais galimo papirkimo veiksmais.
Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, nesutiktina su pareiškėjo pozicija, jog pareiškėjas ar jo darbuotojas apskritai turi teisę neduoti paaiškinimų dėl konkurencijos vykdomo tyrimo ir jo metu nustatytų bet kokių reikšmingų aplinkybių, kadangi konkurencijos tarybos atliekamas tyrimas, jo dalykas (draudžiami susitarimai tarp ūkio subjektų dėl pirkimų pasidalijimo) netapatus baudžiamojoje byloje tiriamoms aplinkybėms (valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens papirkimas).
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė pripažino, jog iki 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų gavimo turėta žinių apie G. K. ir įmonės atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį persekiojimą, nepaisant to 2019 m. lapkričio 28 d. neinformavo jo apie teisę neduoti parodymų prieš save (įmonę) baudžiamosiose bylose (procesuose) apimtyje. Iš 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokolo 3.2-3.5 punktų matyti, kad G. K. buvo užduodami klausimai, susiję su baudžiamųjų bylų (procesų) tyrimo dalyku (bendravimas ir santykiai su valstybės tarnautojo pareigas vykdžiusiu asmeniu, kurio papirkimu G. K. kaltinamas). Visgi įvertinus tai, kad pareiškėjai ir G. K. buvo teikta profesionali teisinė pagalba paaiškinimų davimo metu, įvertinus susijusių su baudžiamaisiais procesais klausimų ir atsakymų apimtį ir turinį, tai, jog informacijos teikimas įprastai nelaikytinas parodymų prieš save davimu, jog pareiškėjai (įmonei) nėra pareikšti įtarimai dėl konkurencijos teisės pažeidimų, jog surinkta informacija paaiškinimų forma sudaro tik dalį tyrimo metu surinktos informacijos ir nėra duomenų, kad paaiškinimų protokolų duomenys būtų buvę perduoti pagal bendradarbiavimo susitarimus kitiems teisėsaugos funkcijas vykdantiems subjektams, - nėra pagrindo šioje apimtyje pareiškėjo skundą tenkinti, pripažįstant buvus esminį procedūros pažeidimą renkant asmens paaiškinimus tinkamai jo neinformavus apie visas turimas teises, įskaitant teisę neduoti parodymų prieš save.
Dėl pareiškėjos prašymo sudaryti galimybę susipažinti su Konkurencijos tarybos turima tyrimo medžiaga (jos dalimi)
Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, baigus tyrimą, procedūros dalyviams sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. Norint susipažinti su dokumentais, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslapčių, būtina gauti ūkio subjekto, su kurio komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. Susipažinimui su informacija, kurią Konkurencijos tarybai pateikė ūkio subjektas šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ar šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytu tyrimo metu pateiktu rašytiniu pripažinimo pareiškimu, taikomi šio įstatymo 21 straipsnio 8–11 dalyse numatyti apribojimai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimas dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo nėra baigtas, pareiškėjai nėra surašytos ir pateiktos tyrimo išvados, todėl vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi Konkurencijos taryba pagrįstai turėjo teisę atsisakyti tenkinti pareiškėjos, jos atstovų prašymą susipažinti su konkrečiais tyrimo įrodymais (prokuroro 2017 m. gruodžio 8 d. nutarimas, kriminalinės žvalgybos ir elektroninių ryšių kontrolės metu surinktais pasiklausymo duomenimis, garso įrašais ir pan.), nes tai galėtų pakenkti tyrimo eigai ir / ar rezultatams. Konkurencijos tarybos pareigūnai turėjo teisę, tyrimui nepasibaigus, nuspręsti duoti susipažinti pareiškėjo atstovams tik su Specialiųjų tyrimų tarnybos 2017-12-20 lydraščiu Nr. 4-08-741, kuriuo Konkurencijos taryba informuota apie prokuroro nutarimą perduoti dalį (474 lapų) nutrauktos ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos Konkurencijos tarybai dėl galimų konkurencijos įstatymo pažeidimų tirti. Teisėjų kolegijos vertinimu toks procedūrinis sprendimas buvo pakankamas, įvertinus tyrimo stadiją, atsakant į pareiškėjo atstovų klausimus dėl disponavimo ikiteisminio tyrimo medžiaga teisėtumo. Tad šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus pareiškėjų skundas tenkintinas iš dalies: panaikintinas Konkurencijos tarybos skundžiamo nutarimo 2 punktas, kuriuo palikta pareiškėjo 2019 m. gruodžio 6 d. skundo dalis nenagrinėta, grąžinant šioje dalyje Konkurencijos tarybai išnagrinėti skundą dėl atlikto veiksmo ir priimtų sprendimų (paaiškinimų ėmimas, protokolavimas) iš esmės; kitoje dalyje skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjai pagal 2019 m. balandžio 24 d. teisinių paslaugų sutartį atstovavo advokatas Marius Juonys. Pareiškėja 2020 m. kovo 6 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodė, kad pareiškėja patyrė 8 473,27 eurų bylinėjimosi išlaidų šioje administracinėje byloje. Teismui su prašymu pateikė 2020 m. sausio 15 d. PVM sąskaitą-faktūra Nr. 47574, 2020 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 47778, 2020 m. spalio 15 d., 2020 m. vasario 14 d. apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Prašyme nurodoma, kad pareiškėja šias išlaidas patyrė iš esmės už skundo teismui parengimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos (skundo parengimas) 2020 m. I ketvirtį, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2019 m. III ketvirčio – 1317,6 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), atsiliepimą į ieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 294 eurus).
Įvertinus patenkinto skundo dalį, tai, kad skundas tenkintas iš dalies, pareiškėjai priteistina pusė maksimaliai galimų už skundo parengimą atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
iš dalies patenkinti pareiškėjos AS „LATVIJAS TILTI“ skundą:
- panaikinti Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimo „Dėl AS „LATVIJAS TILTI“ 2019-12-06 skundo“ 2 punktą, kuriuo palikta pareiškėjo 2019 m. gruodžio 6 d. skundo dalis nenagrinėta, grąžinant šioje dalyje Konkurencijos tarybai išnagrinėti skundą Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;
– kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Iš dalies patenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti pareiškėjai AS „LATVIJAS TILTI“ iš atsakovo Konkurencijos tarybos 1 647,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.