Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties, kuria ieškinys atsakovei Singapūro Respublikoje registruotai bendrovei „Dreymoor Fertilizers Overseas“ laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas nustatė apeliantei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į atsakovei Singapūro Respublikoje registruotai bendrovei suprantamą anglų kalbą, o apeliantei per teismo nustatytą terminą nepašalinus nurodyto ieškinio trūkumo, laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino apeliantei ar ne, kai byloje pateikti įrodymai, kad atsakovei kitose bylose atstovauja advokatai.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose.

12. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau išnagrinėti pareikštus reikalavimus ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus.

13. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė yra Singapūro Respublikoje registruota bendrovė, kuri nemoka valstybinės lietuvių kalbos. Apeliantė nepateikė ieškinio ir jo priedų vertimų į atsakovei suprantamą kalbą, nes, apeliantės teigimu, atsakovė turi atstovus Lietuvos Respublikoje – advokatus Tadą Blažį, Mantą Meizeraitį ir Vaidą Genaitytę (advokatų profesinė bendrija „Logus“), kuriems turi būti įteikti atsakovei skirti procesiniai dokumentai, neverčiant jų į atsakovei suprantamą kalbą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytais atskirojo skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

14. Apeliantė teisingai nurodė, kad pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, – tik šaliai, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017 101 punktas). Vis dėlto, CPK 118 straipsnio 1 dalies normos taikymas galimas tik tuomet, kai šalis, kuriai turi būti įteikti procesiniai dokumentai, turi atstovą, kuriam suteikti įgalinimai atstovauti šaliai konkrečiame procese.

15. Apeliantės teigimu, advokatai Tadas Blažys, Mantas Meizeraitis ir Vaida Genaitytė (advokatų profesinė bendrija „Logus“) yra atsakovės atstovai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nutartį, kuria įpareigojo apeliantę pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus, nepagrįstai neišsiuntė procesinių dokumentų advokatams. Apeliantė pateikė išrašus iš atsakovės ir pirmiau šioje nutartyje nurodytų advokatų pasirašytų atstovavimo sutarčių, kuriuos advokatai buvo pateikę kitose bylose.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vidiniai atstovavimo (pavedimo) teisiniai santykiai gali būti ir nesant išorinių, nes tai sieja tik atstovaujamąjį ir jo atstovą, bet išoriniai atstovavimo santykiai be vidinių negali egzistuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017). Dėl to byloje kilusio ginčo įvertinimui iš esmės turi būti nustatyta, atsakovę ir advokatus sieja vidiniai atstovavimo teisiniai santykiai ar ne. Tik pačios šio teisinio santykio šalys gali patvirtinti, ar atsakovę ir nurodytus advokatus sieja vidiniai atstovavimo santykiai, sudarantys pagrindą ir išoriniams atstovavimo santykiams. Nors byloje nustatyta, kad atsakovei kitose bylose atstovauja advokatai, kitose bylose pateiktose atstovavimo sutartyse nurodyta, jog advokatai turi teisę atstovauti atsakovei visose bylose ir visose institucijose, pateikti informaciją apie iš teismo ar kitų institucijų, įstaigų, tarnybų, organizacijų, valstybės tarnautojų, pareigūnų ar darbuotojų gautus dokumentus, tai nėra pagrindas daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovė davė pavedimą atstovauti jai ir nagrinėjamojoje byloje pagal apeliantės pareikštą ieškinį. Advokatai neneigia, kad tarp jų ir atsakovės sudarytos atstovavimo sutartys, bet teigia, kad jos neapima atstovavimo atsakovei nagrinėjamojoje byloje su ieškove. Advokatai ir advokatų profesinė bendrija „Logus“ teismui nurodė, kad jie neturi įgalinimų atstovauti atsakovei byloje su ieškove, nes atsakovė nėra davusi tokio pavedimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad atsakovė nepateikė advokatams pavedimo ar prašymo atstovauti jai nagrinėjamoje byloje. Taigi, priešingai negu teigia apeliantė, nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė Lietuvos Respublikoje turi atstovą (advokatą), kuriam suteikti įgalinimai atstovauti jai nagrinėjamojoje byloje. Dėl to CPK 118 straipsnio 1 dalies normos taikymas nagrinėjamu atveju negalimas. Be to, tam, kad būtų įvertinta atsakovės pozicija dėl atstovavimo, ji turi būti tinkamai informuota apie teisminio proceso jos atžvilgiu inicijavimą, kad galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad tinkamai pasinaudotų jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise būti atstovaujamai procese. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikomasi Lietuvos apeliaciniame teisme, sprendžiant tokio pobūdžio klausimus (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-28-943/2020 20 punktą).

17. Pažymėtina, kad atsakovei skirti procesiniai dokumentai turi būti siunčiami laikantis 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose (toliau – Hagos konvencija) įteikimo užsienyje nustatytos procesinių dokumentų įteikimo užsienio valstybių subjektams tvarkos. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei kitose bylose atstovauja advokatų profesinės bendrijos „Logus“ advokatai ir jie to neneigia, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, teismas, priėmęs ieškinį, gali išsiųsti atsakovei skirtus procesinius dokumentus pirmiau šioje nutartyje nurodytiems advokatams su prašymu, kad jie persiųstų (įteiktų) juos atsakovei. Akcentuotina, kad tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos laikytis CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtino reikalavimo pateikti teismui ieškinio ir jo priedų vertimus į užsienio kalbą, kad atsakovė galėtų su jais susipažinti. Nepriklausomai nuo to, persiųs (įteiks) advokatai atsakovei skirtus dokumentus, advokatas atstovaus atsakovei šioje byloje ar ne, atsakovė turi teisę susipažinti su jai pareikštu ieškiniu ir jo priedais. Dėl to ieškovė privalo laikytis CPK 113 straipsnio 3 dalyje įtvirtino reikalavimo pateikti teismui procesinio dokumento ir jo priedų vertimus į atsakovei suprantamą kalbą. Pažymėtina, kad advokatams neįteikus ar atsisakius įteikti (persiųsti) atsakovei skirtus dokumentus, jie turi būti siunčiami atsakovei laikantis Hagos konvencijoje nustatytos tvarkos.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį

18. CPK 299 straipsnyje nustatyta teismo teisė priimti atskirąją nutartį, nusiunčiant ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuojant apie pažeidimus, kai nagrinėjant bylą teismas padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas. Taigi, teismui nustatyta diskrecijos teisė spręsti dėl tokios nutarties priėmimo tikslingumo.

19. Atsižvelgiant į pirmiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, kad advokatai ar advokatų profesinė bendrija „Logus“ pažeidė Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas priimti atskirąją nutartį ir informuoti Lietuvos advokatūrą dėl Lietuvos advokatų etikos kodekso pažeidimų. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu dėl advokato galimų veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimų. Dėl to apeliantė, manydama, kad advokatai pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, gali savarankiškai kreiptis į Lietuvos advokatūrą.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas procesinių dokumentų kalbos reikalavimas, todėl pagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į anglų kalbą, o ieškovei per teismo nustatytą terminą nepašalinus nurodyto ieškinio trūkumo, laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino ieškovei (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 115 straipsnio 2, 3 dalys).

21. Pažymėtina, kad advokatų profesinė bendrija „Logus“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad neatstovauja ir neketina atstovauti atsakovei šioje byloje. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 56, 57 straipsniai, 111 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto šis nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas savaime nevertintinas kaip turėjęs įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui, todėl nėra pagrindas naikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties. Atskirojo skundo argumentai taip pat nėra pagrindas naikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.