Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jet Maintenance Solutions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus, civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui Imperial JET Europe GmbH dėl įpareigojimo grąžinti daiktą, skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei (ieškovei) nustatytas terminas pašalinti procesinio dokumento trūkumus – pateikti ieškinio su priedais vertimus į atsakovei suprantamą kalbą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Apeliantė (ieškovė) po atskirojo skundo priėmimo ir perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus kartu su nauju įrodymu – 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovo laišku ieškovei, kuriuos prašė priimti ir vertinti kartu su kita bylos medžiaga.

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismo jurisprudencijoje pripažįstama, jog teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).

10. Atsižvelgus į tai, kad papildomai pateiktais paaiškinimais apeliantė iš esmės pakartoja atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir nepraplečia bylos nagrinėjimo ribų bei nekeičia skundo argumentų, o nauju įrodymu ieškovė siekia pagrįsti skundo argumentus dėl atsakovės atstovavimo byloje, kas iš esmės sudaro byloje vertintiną klausimą, teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, priima ir su kita bylos medžiaga vertina ieškovės papildomai pateiktus paaiškinimus ir naują įrodymą.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priėmus papildomus paaiškinimus su nauju įrodymu priešingos šalies teisė būti supažindintai su šiais dokumentais ir išdėstyti savo nuomonę dėl jų nebus pažeistos, kadangi civilinėje byloje, kurioje kilo vertinamas ginčas dar tik sprendžiamas ieškinio priėmimo klausimas.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

12. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016). Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, kurios kreipdamasis į teismą, privaloma laikytis, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK).

14. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus kai dalyvaujantys byloje asmenys nemoka valstybinės kalbos. Tokiu atveju teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą (CPK 113 straipsnio 3 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio ir jo priedų vertimo į atsakovui – užsienio įmonei, suprantamą kalbą nepateikė, grįsdama tai aplinkybe, jog atsakovas Lietuvos Respublikoje turi atstovą – advokatą R. P., kuriam turi būti įteikti atsakovui skirti procesiniai dokumentai.

16. Vertinant šių skundo argumentų pagrįstumą teismas išaiškina, kad remiantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. CPK 37 straipsnyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys, kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Kasacinis teismas yra išaiškinę, kad sistemiškai aiškinant pirmiau nurodytas teisės normas darytina išvada, kad tais atvejais, kai šalis, nemokanti valstybinės kalbos, veda bylą per atstovą (advokatą), kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, ir teismui raštu aiškiai nenurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, advokatui siųstini procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į šaliai suprantamą kalbą, taip pat neturi būti išversti advokatui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai. Be to, vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, šaliai, turinčiai atstovą Lietuvoje, dokumentai, remiantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 nuostatomis, asmeniškai neturi būti įteikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

17. Tačiau, kaip nurodyta, aptartos normos (CPK 118 straipsnio 1 dalis) taikymas galimas tuomet, kai šalis, kuriai turi būti įteikti procesiniai dokumentai turi atstovą, kuriam suteikti įgaliojimai atstovauti šalį procese.

18. Šiuo atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar advokatas R. P. yra atsakovo Imperial JET Europe GmbH atstovas ir, ar yra galimybė pasinaudoti CPK 118 straipsnyje nurodyta procesinių dokumentų įteikimo šaliai tvarka.

19. Ieškovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ji įpareigota pateikti teismui procesinių dokumentų vertimus į atsakovui suprantama kalbą, pateikė teismui išrašą iš atsakovės ir advokato R. P. pasirašytos atstovavimo sutarties. Advokatas neneigia, kad tarp jo ir atsakovo buvo (yra) sudaryta atstovavimo sutartis, tačiau teigia, kad ji neapima atsakovo atstovavimo teisminiame procese su ieškove. Įvertinus advokato, kurio veikla yra grindžiama Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme įtvirtintais principais bei etikos reikalavimais, pareiškimą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nėra pagrindo abejoti tuo, kad advokatas nėra priėmęs pavedimo atstovauti atsakovą nagrinėjamoje byloje, priešingu atveju tai reikštų draudimo piktnaudžiauti procesu bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principo pažeidimą (CPK 95, 8 straipsniai).

20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vidiniai atstovavimo (pavedimo) teisiniai santykiai gali būti ir nesant išorinių, nes tai sieja tik atstovaujamąjį ir jo atstovą, tačiau išoriniai atstovavimo santykiai be vidinių egzistuoti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611/2017), todėl byloje kilusio ginčo įvertinimui iš esmės turi būti nustatyta, ar atsakovą ir advokatą sieja vidiniai atstovavimo teisiniai santykiai. Tai ar atsakovą ir nurodytą advokatą sieja vidiniai atstovavimo santykiai, sudarantys pagrindą ir išoriniams atstovavimo santykiams, gali patvirtinti tik pačios šio teisinio santykio šalys. Šiuo atveju, kaip minėta, advokatas neigia turintis įgaliojimus atstovauti atsakovą byloje su ieškove, tokios išvados negalima padaryti ir susipažinus su ieškovės pateiktu elektroniniu laišku, kadangi tik faktas, kad advokatas, galimai, informavo atsakovą apie Lietuvos Respublikos teisme jo atžvilgiu inicijuotą procesą, nesudaro pagrindo spręsti apie tai, kad nurodytam advokatui suteikta teisė atstovauti atsakovą ir išoriniuose teisiniuose santykiuose. Šiuo atveju teismui kyla poreikis įvertinti atsakovo poziciją šiuo klausimu, o tam jis turi būti tinkamai informuotas apie teisminio proceso jo atžvilgiu inicijavimą, kad galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad tinkamai pasinaudotų jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise būti atstovaujamam procese.

21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog tinkamas teismo proceso kalbos principo įgyvendinimas yra kitų civilinio proceso principų – rungimosi (CPK 12 straipsnis), žodiškumo (CPK 15 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), betarpiškumo (CPK 14 straipsnis), teisės būti išklausytam, teisės į apeliaciją tinkamo įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus.

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų kalbos reikalavimus (CPK 113 straipsnio 3 dalis), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Skundžiamą nutartį, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, palikus nepakeistą, teismas nustato naują terminą teismo įpareigojimams įvykdyti. Netenkinus atskirojo skundo ieškovė prašė nustatyti 25 kalendorinių dienų terminą teismo įpareigojimams įvykdyti. Teismas įvertinęs procesinių dokumentų apimtį, mano, kad protingas ir pakankamas terminas teismo įpareigojimams, susijusiems su dokumentų vertimu į atsakovui suprantamą kalbą, įvykdyti yra 20 kalendorinių dienų, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jet Maintenance Solutions“ naują dvidešimties kalendorinių dienų terminą pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3981-258/2019 (2020 metų bylos Nr. e2-51-258/2020) nustatytus trūkumus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.