Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Nacikūnui, nukentėjusiajai J. K., gynėjui advokatui V. P., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitintu procesu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, išsiskyręs, gyv. vieta (duomenys neskelbtini) dirbantis(duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2005-01-14 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) BK 178 str. 1 d., 150 str. 4 d., 63 str. 2 d., 5 d., 64 str. 1 d., 3 d. 3 metams laisvės atėmimo,

2. 2006-10-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., BK 63 str. 4 metams laisvės atėmimo,

3. 2011-10-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 8 mėnesiams laisvės atėmimo,

4. 2012-05-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1d. 1 metams laisvės atėmimo, BK 63 str. 1 d. , 4 d., 9 d., pridėta dalis laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2011-10-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai laivės atėmimo,

5. 2012-12-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimo, BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., pagrindu šios bausmės dalis pridėta prie 2012-05-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė bausmė 1 metai 10 mėn. laisvės atėmimo,

6. 2013-07-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 24 str. 6 d., 178 str. 3 d. 3 metams laisvės atėmimo, BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta 2012-12-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metai 6 mėnesiai,

7. 2016-06-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. 8 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2016 m. rugpjūčio 27 d. apie 01 val. viešoje vietoje – Vytauto gatvėje prie namo Nr. 16, Marijampolė, esant pašaliniams asmenims, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčia kitų asmenų akivaizdoje ranka sudavė vieną smūgį šaligatviu einančiai J. K. į galvos sritį, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant žemės, dėl to J. K. konstatuotas galvos sumušimas, muštinė žaizda galvoje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. paaiškino, kad einant namo iš kavinės (trise ėjo link miesto cento Basanavičiaus aikštės), prie važiuojamosios dalies staiga sustojo juodos spalvos automobilis, iš kurio išlipo stambaus kūno sudėjimo vyriškis. Vyriškis išlipo iš vairuotojo pusės ir priėjo prie jų. Kadangi draugė J. manė, jog vyriškis eina link draugo K. B., tai stambų vyriškį sustabdė. Šis stambus jaunuolis eidamas link jų plūdo įvairiais žodžiais draugą Karolį. Draugei J. neleidžiant prieiti prie K., iš sustojusio automobilio išlipo kitas jaunuolis. Jaunuolis išlipo automobilio galo per kairės pusės dureles. Šis jaunuolis greitai išlipęs iš automobilio ir nieko nesakę prisiartino prie draugės J. ir jai ranka sudavė vieną smūgį į galvos sritį. Po suduoto smūgio mergina parkrito ant žemės. Draugei parkritus ant žemės, jaunuolis, kuris jai sudavė smūgį, ir kitas stambaus sudėjimo jaunuolis, greitai įsėdo į automobilį ir pasišalino. Tuo tarpu jie pripuolė prie parkritusios draugės. J. gulėjo ant žemės. Nieko nelaukęs K. B. iškvietė medikus. Merginai iš galvos bėgo kraujas. J. mėgindama atsikelti nuo žemės prarado sąmonę. Prieš atvykstant medikams, atvyko policijos pareigūnai. J.buvo pristatyta į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių. Ji minėtų jaunuolių anksčiau nebuvo mačiusi, išskyrus tai, kad vaikinas, kuris J. sudavė smūgį į galvos sritį, buvo matytas kavinėje ir juos kalbino, šį vaikiną atpažinti galėtų (b. l. 30-32, t.1).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. B. paaiškino, kad po to, kai J. vaikinas sudavė smūgį, ji nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Vaikinas tai pamatęs iš karto pasišalino su automobiliu. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Šį vaikiną atpažinti galėtų (b. l. 19-21, t.1).

Paminėti įrodymai gauti teisėtu būdu, patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 20 str.).

Jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ( BPK 426str.1d.). Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016-08-27, baudžiamoji byla gauta 2016-09-12. Ar nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, sprendžia prokuroras. BPK 432 str. 2 dalis ( galiojusi iki 2013-07-13) numatė teismui galimybę, bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, priimti nutartį grąžinti bylą prokurorui. BPK 429 str.1 dalyje numatytų atvejų teismas nenustatė, grąžinti bylą kaltinamojo akto surašymui taip pat nėra jokio pagrindo. Bylos nagrinėjamos teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių, tik vietoj kaltinamojo akto prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Nors gynėjas nurodė, kad nusikalstamos veikos aplinkybės nėra aiškios ir prašė grąžinti bylą kaltinamojo akto surašymui, tačiau teismas neturi jokio juridinio pagrindo perduoti bylą prokurorui : nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Kaltinamasis kaltės nepripažino, vėliau pasinaudojo suteikta teise ir parodymų nedavė.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. atpažino T. P., kaip asmenį, kuris antrasis išlipo iš automobilio, o liudytojai E. K. ir K. B. atpažino T. P., kaip asmenį, kuris sudavė smūgį J. K..

Gynėjas nesutinka su asmens atpažinimo pagal nuotraukas procesiniu veiksmu, nurodydamas, kad atpažinimas pagal nuotraukas gali būti daromas tada, jeigu parodyti asmens negalima, o šiuo atveju tokia galimybė buvo.

Vienas esminių reikalavimų, keliamų apkaltinamajam nuosprendžiui, yra tai, kad jis turi būti pagrįstas teismo posėdyje ištirtais ir teismo pagal vidinį įsitikinimą įvertintais įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Atsižvelgus į šią nuostatą, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. BPK atskirai reglamentuoja tam tikrų rūšių įrodymų gavimo tvarką, todėl, tirdamas ir vertindamas įrodymus, teismas turi patikrinti ir nustatyti, ar nebuvo pažeistos tokios normos.

Asmens parodymo atpažinti tvarką reglamentuoja BPK 191, 192 straipsniai. Parodymo atpažinti veiksmu siekiama nustatyti, ar asmuo davė parodymus apie parodomus atpažinti asmenis ar daiktus. Veiksmas prasmingas tik tuomet, kai parodymai duodami apie apklausiamajam nepažįstamą asmenį. Asmens parodymo atpažinti taisyklės yra numatytos BPK 192 straipsnyje. Asmens parodymo atpažinti metu gauti rezultatai teismų paprastai yra vertinami kaip ir visi kiti byloje surinkti įrodymai. Vien tai, kad atpažinimo metu buvo nesilaikyta BPK nustatytos atpažinimo atlikimo tvarkos, savaime nereiškia, kad tokie duomenys negalės būti įrodymais. Kuomet nustatoma, jog renkant duomenis buvo nesilaikoma nustatytos tokių duomenų rinkimo tvarkos, teismas turi įvertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo ar nuteistojo teisės.

Pagal pateiktas atpažinti keturias nuotraukas J. K. nurodė, kad atpažįsta asmenį, kuris iš automobilio išlipo antras, nurodytą nuotraukoje Nr. 2 (T. P..), pagal bendrus veido bruožus, šiuo metu šis asmuo yra vyriškesnio veido, šiek tiek stambesnis (b.l.51-54, t.1).

Kaltinamojo T. P. nuotrauka buvo parodyta dar su trimis kitų asmenų nuotraukomis. Be to, teismas visiškai sutinka, kad psichologiškai atpažįstančiajam asmeniui yra lengviau atpažinti asmenis iš nuotraukų, tuo labiau, kad vėlesni įvykiai ( mėginimas daryti poveikį nukentėjusiajai ir liudytojams) parodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno pasirinktas procesinis veiksmas atpažinti iš parodytų nuotraukų buvo teisingas. BPK 64 straipsnis numato skundų padavimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktų proceso veiksmų, kurie gali būti paduoti, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, išskyrus BPK numatytus kitus atvejus. Tokie skundai nebuvo gauti. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose nurodyta informacija. Tuo labiau, kad tokie veiksmai yra užfiksuoti nuotraukose. Toji aplinkybė, kad nukentėjusioji ir liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dvejojo atpažinimo metu, nedaro šių veiksmų neteisėtais : proceso veiksmų atlikimo trukmė nėra reklamentuota.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad asmens parodymo atpažinti procedūra atlikta, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo. Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą kontroliuoja prokuroras. Ikiteisminio tyrimo pareigūno teisė pasirinkti, kokį procesinį veiksmą atlikti vienu ar kitu atveju. Atpažinimo metu gauti duomenys yra pakankamai patikimi įrodymai, kuriais galima grįsti kaltinamojo T. P. kaltę. Parodymo atpažinti iš nuotraukų procedūra buvo atlikta laikantis visų įstatyme nustatytų reikalavimų (atpažįstantys asmenys prieš tai buvo apklausti, kaltinamojo nuotraukos parodytos su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis, atliktų procesinių veiksmų rezultatai buvo tinkamai užfiksuoti).

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).

Gynėjas nurodė, kad visuomenės rimtis dėl kaltinamojo veiksmų nebuvo sutrikdyta, kaltinime nėra nurodyta, kokias žmonių tarpusavio bendravimo taisykles ignoravo kaltinamasis, smūgis buvo skirtas K. B., todėl veika netinkamai kvalifikuota, nes nėra įrodyta, kad smūgis buvo suduotas tyčia.

Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje ( prie centrinės miesto gatvės, prie kavinės “Centras”), be aiškios motyvacijos (būnant kavinėje A. K. norėjo pašokti su E. K., nukentėjusiajai J. K. kartu einant su K. B. ir E. K., A. K. jas kalbino važiuoti kartu), įžūliu elgesiu (suduodant smūgį į galvos sritį J. K.), nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims ( K. B. ir E. K., kuri turėjo kartu su J. K. važiuoti į ligoninę, matyti sumuštą draugę, kas ją labai išgąsdino). Taigi, dėl šio konflikto buvo sutrikdyta tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų rimtis, į nusikaltimo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos medikai. O toji aplinkybė, kad viešoje vietoje kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą J. K. atžvilgiu, prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Valstybės nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina, kad visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis. Konflikto chuliganišką, o ne privatų pobūdį, patvirtina byloje nustatyti faktai, kad iki įvykio nukentėjusioji su kaltinamuoju nebuvo pažįstami, smurtas prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas, jai ir E. K. atsisakius važiuoti kartu, t. y. dėl menkavertės priežasties. Kaltė –tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir pasekmėmis. Nustatyta, kad liudytojas K. B. ir J. K. prieš išlipusį iš automobilio kaltinamąjį stovėjo priekiu. Kaltinamojo suduotas smūgis buvo stiprus, nes nukentėjusioji parkrito, prarado sąmonę, jai pradėjo bėgti iš sužalotos galvos kraujas. Kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, neigė buvęs įvykio vietoje. Todėl teismas jo tyčią vertina, atsižvelgdamas į surinktus teisiamojo posėdžio metu įrodymais. Toks konflikto pobūdis, fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, smurto apimtis patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog tuo bus sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo neblaivi, neįrodo, kad ji gali neprisiminti įvykio aplinkybių ir savaip juos interpretuoti, priešingai, nukentėjusiosios ir liudytojų K. B. ir E. K. parodymai nuoseklūs, detalėse sutampa, vienas kitam neprieštarauja. Tai, kad pirminiuose teisiamuosiuose posėdžiuose buvo duoti kitokie parodymai, vėliau paaiškėjo, parodymai buvo keičiami daromo poveikio įtakoje. Šią aplinkybę įrodo slapto sekimo protokolo kopija, pranešimo apie įtarimą kopija, tą patvirtino E. K., K. B. ir J. K..

Taip pat atsižvelgdamas į teisiamojo posėdžio metu surinktus įrodymus, teismas nesivadovauja liudytojų A. M., A. K. ir E. S. parodymais, kaip prieštaraujančiais nustatytoms nusikalstamos veikos aplinkybėms.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo T. P. veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnio (nedidelis chuliganizmas) dispozicija neįvardija padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus, tuo tarpu BK 284 straipsnio 1 dalis įvardija platesnį veikų sąrašą (įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus), numato padarinius – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Todėl ir šiuo atveju kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip nedidelis chuliganizmas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas ( b.l.135-137, t.1).

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina tyčiniams nesunkiems nusikaltimams ( BK 11 str. 3d.). Tai baigtas nusikaltimas.

Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo dorovės, etikos nuostatas. Tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Logiška to išvada, jog tokia asmenybė linkusi nusikalsti ir yra pavojingesnė visuomenei. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė. Padarytos nusikalstamos veikos pobūdis leidžia spręsti apie kaltininko vertybinę orientaciją, polinkius, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.).

Kaltinamojo T. P. asmenybė vertinama neigiamai : jis teistas ( b.l.83-91, 135-137, t.1), baustas administracinėmis nuobaudomis 2015-10-05 pagal ATPK 183 str.1d., 187 str.2d. 115 eurų bauda, 2016-01-19 – pagal ATPK 183 str.2d. 188 eurų bauda,2016-01-28 – pagal ATPK 134str.1d. 28 eurų bauda, 2016-03-23 pagal ATPK 200 str.1d. 4 eurų bauda, ( b.l.92-98, t.1), iš 2016-11-15 socialinio tyrimo išvados seka, kad T. P. linkęs nusikalsti asmuo, pats asmuo pripažįsta, kad turi problemų dėl akolholio vartojimo, kai išgeria tampa impulsyvus ir dažniausiai įsivelia į nemalonumus, nes negalvoja apie savo elgesio pasekmes. 2016-11-03 įvertintas pagal OASys metodiką, gautas rezultatas yra 94 balai, kas atitinka vidutinę rimtos žalos riziką visuomenei ( b.l.2-5, t.2). Be to, teismas kaltinamojo elgesį vertina ir atsižvelgdamas į jo ankstesnius nuosprendžius, pvz. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-10-13 nuosprendis, kuriuo T. P. buvo nuteistas pagal BK 284 str.1d. : 2010-06-24 apie 03.15 val.viešoje vietoje kaltinamasis, būdamas neblaivus, smurtavo dviejų moterų atžvilgiu, vienai iš jų spirdamas į veidą ir pilvą, kitai suduodamas smūgius į veido sritį ( LITEKO duomenys). Tai rodo, kad kaltinamojo elgesys neprieštarauja socialinio tyrimo išvadai.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta tokios bausmės kaip viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamasis šią veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šiuo metu kitame ikiteisminiame tyrime dėl poveikio darymo jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Pažymėtina ir tai, kad atvejai, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje vertintini kaip paneigiantys galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010).

Kaltinamasis T. P. anksčiau teistas septynis kartus, šios nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą.

Nors kaltinamajam padarius naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo metu, nėra imperatyviai nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau atsižvelgiant į teisingumo principą, į kaltinamojo elgesį po veikos padarymo : jis ne tik kad nesistengė sumažinti nusikaltimo padarinius- atlyginti žalą, atsiprašyti nukentėjusiosios, bet ir galimai darė proceso dalyviams poveikį, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl akivaizdu, kad 2016-06-30 nuosprendžiu pritaikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas, savo tikslo nepasiekė, ir šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas netikslingas, kaltinamajam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri atsižvelgus į BK 61 straipsnio reikalavimus, nustatant skiriamos bausmės dydį, parinktina didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Bausmė paskirtina atlikti pataisos namuose. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, paskirta bausmė subendrintina su 2016-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Paskirta bausmė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teigiamai veiks kaltinamąjį, padės kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį ir bus pakankama jo nubaudimo priemonė. Taikyti BK 62 straipsnio ir 54 str. 3 dalies normas nėra pagrindo.

Kaltinamasis T. P. ikiteisminio tyrimo pareigūnės T. A. 2016-09-07 nutarimu laikinai sulaikytas 2016-09-07 ir 2016-09-09 paleistas, į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (b.l. 107, 108-109, 110, t.1, BK 66 str.).

Kaltinamajam T. P. paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (paimta asmens tapatybės kortelė), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b.l. 124-125, 126-127, 129-130, 131, t.1, BPK 139 str.).

Byloje nukentėjusioji J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 500 eurų atlyginimo ( b.l.151, t.1). Vykstant teismo procesui, nukentėjusioji dar tęsė gydymą, jai buvo daroma galvos nuotrauka, skiriami nuskausminamieji vaistai.

Gynėjas nurodė, kad nukentėjusioji negalėjo pagrįsti ir įrodyti savo civilinio ieškinio, todėl civilinis ieškinys turi būti atmestas. Atsižvelgus į pateiktus rašytinius byloje įrodymus byloje ( 2016-10-26 slapto sekimo protokolas), kad vykusio teismo proceso metu buvo įbauginti J. K., E. K. ir K. B., akivaizdu, kad J. K. nesugebėjo atsakyti į gynėjo klausimus dėl civilinio ieškinio, bet tai nereiškia, kad civilinis ieškinys nepagrįstas.

Neturtinė žala – tai sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl kaltinamojo T. P. veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. K. sveikata, ji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, taigi jai buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-228-511/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425-697/2015), J. K. civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo T. P. nukentėjusiosios naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat byloje yra pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 38,11 eurų žalos atlyginimo, kurį sudaro J. K. suteikta skubiosios pagalbos paslauga, vidaus ligų gydytojo konsultacija bei suleisti vaistai Už suteiktas paslaugas apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų ( b.l.171, t.1).

Civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, kadangi sutinkamai su CK 6.283 str. 1 dalimi, 6.280 str., už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso ( atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš kaltinamojo priteistina 38,11 eurų nukentėjusiosios gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, iš įvykio vietos paimtas skysčio pavyzdys, saugomas Marijampolės AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas ( BPK 94 str.1d. 4p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 308 str. str., 310 str., 312-313 str.str., teismas

nusprendžia:

T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 metams ir 3 mėnesiams terminuotu laisvės atėmimu.

BK 64 str. 1 ir 2 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pridėti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-06-30 nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių bausmę, bausmes sudedant visiškai, ir paskirti subendrintą 1 metų ir 11 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-07 iki 2016-09-09 ( BK 66 str.).

Paskirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (paimta asmens tapatybės kortelė), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo T. P. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti J. K. naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo T. P. 38,11 eurų nukentėjusiosios J. K. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, iš įvykio vietos paimtą skysčio pavyzdį, saugomą Marijampolės AVPK, sunaikinti kaip menkavertį turtą ( BPK 94 str.1d.4p.).

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) galima skųsti Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.