- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- e2-3765-994/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- A. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Gelvora“ ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo A. B. 129,46 Eur skolą, 112,95 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Tele2“ ir A. B. sudarė telefono ryšio paslaugų tiekimo sutartį, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui suteikė mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti.
UAB „Gelvora“ ir UAB „Tele2“ 2009-03-31 pasirašė Reikalavimo perdavimo sutartį, pagal kurią UAB „Tele2“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises atsakovo atžvilgiu.
Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui 2017-01-02 viešo paskelbimo būdu (2017-01-02 nutartis), remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. nuostatomis, nepavykus atsakovui procesinių dokumentų įteikti žinomu buvimo vietos adresu. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, jog UAB „Tele2“ ir atsakovas A. B. 2005-07-02 sudarė mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 1.27600851051157, pagal kurią UAB „Tele2“ atsakovui suteikė telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo už paslaugas sumokėti (e. b. l. 6-8). UAB „Tele2“ savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, suteikė minėtas paslaugas, tačiau atsakovas už jas nesumokėjo ir liko skolingas 129,46 Eur sumą (e. b. l. 33-75). Už neįvykdytą prievolę pirminis kreditorius atsakovui paskaičiavo 112,95 Eur delspinigius (e. b. l. 75)
Ieškovas UAB „Gelvora“ ir UAB „Tele2“ 2009-03-31 sudarė Reikalavimo perdavimo sutartį Nr. 09-20-21, kurios pagrindu UAB „Tele2“ perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovo mokėtinas sumas (e. b. l. 4, 10-13). Atsakovas apie reikalavimo teisių perleidimą buvo informuotas pranešimu (e. b. l. 9).
Pagal CK 6.716 str. paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Duomenų, jog atsakovas būtų sumokėjęs UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas, byloje nėra.
Iš tarp UAB „Tele2“ ir ieškovo UAB „Gelvora“ 2009-03-31 sutarties Nr. 09-20-21 bei jos priedų nustatyta, kad UAB „Tele2“ ieškovui UAB „Gelvora“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą (e. b. l. 4, 10-13). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku (e. b. l. 9). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal 2009-03-31 reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „Tele2“ reikalavimą perleido ieškovui UAB „Gelvora“ (naujajam kreditoriui), o atsakovas nesumokėjo už suteiktas paslaugas pirminiam kreditoriui, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 129,46 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.567 str., 6.886 str.).
Pagal 2009-03-31 Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti netesybų bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo teismo priteisti 112,95 Eur delspinigius. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Remiantis 2005-07-02 paskolos sutarties 7.5. punktu, atsakovas pirminiam kreditoriui įsipareigojo mokėti 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną prievolės nevykdymo dieną. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis. Kasacinis teismas pažymi, kad, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-541/2009). Remdamasis CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis, teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis c. b. Nr. 3K-7-304/2007). Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas įgyvendina ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-413/2006, 2005-06-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-316/2005). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti delspinigių, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju, prašoma priteisti iš atsakovo 112,95 Eur delspinigių suma, sudaranti beveik visą (87 proc.) skolos sumą, laikytina neproporcingai didele, pažeidžianti atsakovo, kaip vartotojo teises bei teisėtus interesus CK 1.5 str. įtvirtintų principų kontekste, todėl yra mažintina.
Teismas, įvertinęs ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydį, skaičiuojant po 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, ieškovo prašomą priteisti 112,95 Eur delspinigių sumą mažina iki 56,47 Eur (112,95 Eur x 0,05 proc./ 0,1 proc.) (CPK 3 str. 1 d., CK 6.71 str. 1 d., 6.72 str., 6.73 str. 2 d.). Ieškovui iš atsakovo priteistina 56,47 Eur delspinigių suma, o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo atmestina.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovas pareiškė ieškinį 242,41 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 185,93 Eur, t. y. 77 proc. reikalautos sumos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 11,55 Eur žyminio mokesčio suma (15 Eur x 77 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, įm. kodas 125164834, iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 129,46 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 46 ct) skolą, 56,47 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 47 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (185,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,55 Eur (vienuolikos eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.