Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. P. ieškinį dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių civilinių teisinių pasekmių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir nutarė iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų A. P. ir P. P. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. P. ir P. P., po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų nuo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, numatant, kad: 1) tėvas bendrauja su vaikais neporinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus penktadienį iš ugdymo/švietimo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį tarp 19 ir 19.30 val.; 2) tėvas su vaikais bendrauja porinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus bendravimo dieną iš ugdymo/švietimo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną tarp 19 ir 19.30 val.; 3) nelyginiais metais tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia šv. Kūčias ir šv. Kalėdas (vaikus paimant švenčių išvakarėse iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 14.00 val.); lyginiais metais nurodytas šventes nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina; 4) lyginiais metais tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia Vasario 16 d. (vaikus paimant švenčių išvakarėse iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant šventinę dieną į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.); nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina; 5) nelyginiais metais tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia Kovo 11 d. (vaikus paimant švenčių išvakarėse iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant šventinę dieną į jų gyvenamąją vietą 20.00 val.); lyginiais metais nurodytą šventinę dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina; 6) lyginiais metais tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia šv. Velykų pirmą dieną (vaikus paimant švenčių išvakarėse iš jų gyvenamosios vietos 12.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą pirmą šv. Velykų dieną 15.00 val.); nelyginiais metais nurodytą šventinę dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina; 7) nelyginiais metais tėvas su nepilnamečiais vaikais praleidžia Šv. Velykų antrą dieną (vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos pirmą Šv. Velykų dieną 18.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą antrą Šv. Velykų dieną 15.00 val.); lyginiais metais nurodytą šventinę dieną nepilnamečiai vaikai praleidžia su motina; 8) tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo diena) bei per savo gimimo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės išvakarėse ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą šventinę dieną 20.00 val.; 9) motina praleidžia su vaikais kiekvienų metų Motinos dieną bei savo gimimo dieną; Jei numatytą dieną vaikai bendrauja su tėvu, jie privalo būti grąžinti į jų gyvenamąją vietą šventinės dienos išvakarėse; 10) nepriklausomai nuo to, kurio iš nepilnamečių vaikų gimtadienis yra, gimtadienio šventę nepilnamečiai vaikai (abu kartu) praleidžia lyginiais metais su tėvu, o nelyginiais metais – su motina; jeigu kurio nors iš vaikų gimimo diena yra darbo dieną, tėvas abu vaikus pasiima iš ugdymo/švietimo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir grąžina 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą; 11) kiekvienas iš tėvų kiekvienais metais praleidžia su vaikais kas antras moksleivių atostogas: lyginiais metais vaikai su tėvu praleidžia pirmas moksleivių atostogas, su motina antras moksleivių atostogas ir taip toliau; nelyginiais metais – vaikai su mama praleidžia pirmas moksleivių atostogas, su tėvu antras moksleivių atostogas ir t. t.; šio punkto nuostatos netaikomos moksleivių vasaros atostogoms, šv. Kalėdų atostogoms, Velykų atostogoms; 12) tėvas nelyginiais metais praleidžia su vaikais moksleivių šv. Kalėdų atostogų pirmą dalį, lyginiais metais šį laikotarpį su vaikais praleidžia motina; tėvas lyginiais metais praleidžia su vaikais moksleivių šv. Kalėdų atostogų antrą dalį, nelyginiais metais šį laikotarpį su vaikais praleidžia motina; 13) tėvas lyginiais metais praleidžia su vaikais moksleivių šv. Velykų atostogas, nelyginiais metais šį laikotarpį su vaikais praleidžia motina; 14) tėvas kiekvienais metais su vaikais praleidžia vasaros atostogų metu 30 kalendorinių dienų; 15) tėvas konkretų vasaros atostogų laiką suderina su motina kaip įmanoma anksčiau arba likus ne mažiau kaip 30 dienų iki planuojamų atostogų dienos; kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl atostogų laiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl atostogų laiko.

3.1. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad vaikai faktiškai gyvena su motina, yra prisitaikę prie gyvenamosios aplinkos, turi ryšį su motina, ieškovė rūpinasi jų kasdieniais poreikiais, kaip nurodo ieškovė, atsakovas neprieštarauja vaikų gyvenimui su ieškove, šalių santykiai yra konfliktiški, todėl tikslinga laikinai sureguliuoti šalių santykius ir tėvo bendravimą su vaikais, siekiant vengti papildomų konfliktų, taip pat siekiant užtikrinti stabilią vaikų aplinką ir neįtraukti vaikų į tėvų skyrybų procesą, spręstina, kad yra pagrindas nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

3.2. Teismas pažymėjo, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra išsami ir aiški. Joje numatytas atsakovo bendravimas su vaikais tiek darbo dienomis, tiek su nakvynėmis, švenčių dienomis, per tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, bendravimas atostogų metu. Teismas vertino, kad jos nustatymas atitinka tiek nepilnamečių vaikų interesus ir teisę bendrauti su tėvu, tiek ir atsakovo teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Tvarkos nustatymas suteiks aiškumo tiek šalims dėl bendravimo su vaikais, tiek stabilumo vaikams, žinant, kada bus planuojamas bendravimas su tėvu, taip pat padės išvengti konfliktų dėl bendravimo su vaikais ir laikinai sureguliuos situaciją iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.

3.3. Spręsdamas dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas nurodė, kad remiantis preliminariu byloje esančių duomenų vertinimu, matyti, kad šalių nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, ir jie, tikėtina, yra didžiąja dalimi išlaikomi ieškovės. Atsižvelgęs į teismų praktiką, byloje pateiktas vaikų poreikių lenteles, tai, kad šalių vyresniajai dukrai nustatyti (duomenys neskelbtini) ir kaip nurodė ieškovė, mergaitė šiuo metu lanko specialius užsiėmimus su korepetitoriumi, todėl teismas nurodė, kad preliminariai vertinant, nors 450 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis yra didesnis už orientacinį dydį, tačiau yra mažesnis už vaikų poreikius. Teismas įvertinęs šalių gaunamo darbo užmokesčio dydį, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti prašomą laikiną išlaikymą ir šioje dalyje ieškovės prašymą taip pat tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas A. P. atskirajame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį taip, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos laikinoji nepilnamečių vaikų A. P. ir P. P. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, nustatant skyrium gyvenančios ieškovės laikiną atsakovo nurodytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką bei įpareigoti atsakovą nepilnamečių vaikų išlaikymo tikslu atidaryti einamąją banko sąskaitą ir įpareigoti atsakovą bei ieškovę į šią banko sąskaitą kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos pervesti po 500 Eur, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatyti, kad atitinkamoje einamojoje banko sąskaitoje esančios lėšos vaikų poreikiams naudojamos bendru sutarimu; o jei manoma, kad tokia nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka negalima, tuomet prašo iš ieškovės priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų nuo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant atsakovą nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; arba apeliacinės instancijos teismui nematant pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį arba pakeisti ją taip, kaip nurodyta atsakovo, tuomet prašoma nutartį pakeisti taip, kad būtų nustatyta dar kitokia atsakovo nurodyta laikinoji bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, įpareigoti ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymo tikslu atidaryti einamąją banko sąskaitą ir įpareigoti atsakovą bei ieškovę į šią banko sąskaitą kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos pervesti po 500 Eur, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei nustatyti, kad atitinkamoje einamojoje banko sąskaitoje esančios lėšos vaikų poreikiams naudojamos bendru sutarimu, o jei manoma, kad tokia nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka negalima, tuomet prašoma iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų nuo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

4.1. Kritiškai vertina teismo poziciją nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus kitai šaliai ir neišklausius jos argumentų. Pažymi, kad šeimos bylos yra ypatingos, ypač tais atvejais, kai kreipiantis į teismą sprendžiami klausimai susiję su vaikų interesais. Anot atsakovo, skundžiamą nutartį priėmęs teismas išskirtinai formaliai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 1 dalį, neaptarė pagrindų (priežasčių), kurie turėjo apspręsti tai, kad jam nebūtų pranešta apie ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nebūtų suteikta galimybė pareikšti savo poziciją dėl jos išdėstytų aplinkybių. Mano, kad toks skundžiamą nutartį priėmusio teismo elgesys akivaizdžiai pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus bei jo teisę į teismą, kuri garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek ir Lietuvai privalomomis tarptautinėmis sutartimis (pvz., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija). Svarbu ir tai, kad suteikus jam galimybę atsiliepti į ieškovės pateiktą informaciją, būtų nustatyta objektyvi tiesa ir galimai būtų išvengta apeliacinio proceso atskirojo skundo nagrinėjimo lygmenyje. Taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nebuvo jokios grėsmės teismo sprendimo įgyvendinimui. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodomos priežastys, kurios teismui leidžia daryti išvadą dėl to, kad sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Nurodo, kad nuo tos dienos, kai ieškovė klastingai ir per prievartą išsivežė vaikus iš jų namų pas savo motiną (iš esmės juos pagrobė), jis nuolat kalbėjo apie tai, kad vaikai turi gyventi ne kaži kur, o savo namuose, nes jiems nebuvo jokios grėsmės, jie buvo prižiūrimi, jais buvo rūpinamasi. Jokio jo taip vadinamo neprieštaravimo vaikų gyvenimui su ieškove nebuvo. Be to, anot atsakovo, net ir toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, kaip teisinio santykio laikinas sureguliavimas taip pat negali būti naudojamas konkrečioje situacijoje, nes nors ir ne iš karto, sunkiai, bet jie su ieškove prieidavo susitarimų dėl bendravimo su vaikais. Tokio susitarimo aktualiausiu pavyzdžiu yra šios vasaros susitarimai dėl laiko, kuris bus praleidžiamas su kiekvienu iš tėvų vaikų vasaros atostogų metu.

4.2. Pažymi, kad teismas teisingai pastebėjo aplinkybę apie ieškovės nurodomas skirtingas datas, nuo kada šalys nevedė bendro ūkio. Atsakovo teigimu, ieškovė nuo tikrosios jų gyvenimo skyriumi dienos nuolat stengiasi manipuliuoti, teikti neteisingus ar tik jai palankius duomenis. Iš tiesų ieškovė išvyko iš jų namų ir tuo pačiu per jėgą išvežė vaikus 2024 m. liepos mėnesio viduryje, o ne 2024 m. liepos 1 d. Todėl akivaizdu, jog ir šiuo atveju ieškovė siekia net ir iš tokio atvejo išpešti sau įmanomai didesnę naudą. Akcentuoja, kad niekada nedavė jokio sutikimo, kad vaikai gyventų su ieškove, o su juo matytųsi tik kas antrą savaitę, bet siekė užtikrinti jo ir ieškovės bendravimą su vaikais santykiu 50/50. Apie tai buvo kalbama ir mediacijos procese. Nesutinka, kad geriausi vaikų interesai bus apsaugoti nustatant jų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove, nes tai reiškia, kad vaikai gyvens nežinia kur. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė neturi pastovios gyvenamosios vietos. Gyvenimas pas jos motiną kartu su motinos sutuoktiniu (ieškovės patėviu) yra tik laikinas sprendimas dėl jos gyvenamosios vietos. Pažymi, kad tokią situaciją sukonstravo ji pati, kai 2024 m. liepos mėnesio viduryje visiškai be jokio suprantamo ir objektyvaus pagrindo nusprendė su juo (atsakovu) kartu negyventi.

4.3. Be to, atsakovo teigimu, ieškovei laikinai apsigyvenus pas savo motiną, vaikams nėra garantuojama saugi gyvenamoji vieta. Akcentuodamas, kad ieškovės motina kur kas dažniau rūpinasi šalių vaikų priežiūra nei pati ieškovė, nurodo, kad ieškovės motina turi tiek elgsenos, tiek ir sveikatos problemų, labai dažnai vartoja alkoholį; jai net buvo pasireiškęs trumpalaikis priepuolis, dėl kurio ji negalėjo vairuoti automobilio ir tinkamai pasirūpinti tuomet automobilyje buvusiais šalių vaikais. Tokie dalykai akivaizdžiai rodo tai, kad vaikai yra nesaugioje ir jų gyvybei ar sveikatai pavojingoje aplinkoje. Apie tai buvo akcentuota 2024 m. lapkričio 7 d. elektroniniame ir ieškovei tuomet atstovavusiai advokatei laiške, bet į tai niekas nereagavo. Ieškovės motina ir toliau vežiojo vaikus į mokyklą ir atgal, nors tai turėjo daryti pati ieškovė. Anot atsakovo, svarbu ir tai, kad vaikai verčiami ieškovės motinos sutuoktinį vadinti seneliu, nors jis tokiu nėra. Tai taip pat sukuria vaikams visiškai nestabilią psichologinę situaciją. Be to, laikinoji gyvenamoji vieta su ieškove negalima ir dėl to, kad vaikus prievarta išvežus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, jie neteko stabilumo; po šio įvykio vaikų psichologinė būklė pablogėjo. Ieškovė tai pripažįsta vien tuo, kad lankosi pas psichologus ir teismui pateikė su dukros A. P. situacija susijusią 2025 m. kovo 6 d. vertinimo pažymą dėl (duomenys neskelbtini). Tačiau tokių dalykų nebuvo fiksuota iki tol, kol vaikai gyveno savo įprastoje gyvenamojoje vietoje.

4.4. Atsakovo vertinimu, vaikų net ir laikinoji gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškove ir dėl to, kad ji savo elgesiu daro neigiamą poveikį vaikams. Anot atsakovo, ieškovė sistemingai vartoja alkoholį ir tai daro kartu su savo motina net ir vaikų akivaizdoje. Be kita ko akcentuoja, kad dukros nėra prisitaikiusios prie taip vadinamos kitos jų gyvenamosios aplinkos, į kurią jos buvo per prievartą įgrūstos motinos klastingų ir smurtinių veiksmų dėka. Vaikai nuolat kalba apie tai, kad jie nori gyventi jiems įprastoje gyvenamojoje aplinkoje, kurią sieja su ta vieta, iš kurios jie buvo jų mamos prievartinių veiksmų dėka išvežti. Atkreipia dėmesį, kad iki vaikų išvežimo vaikai pas jų močiutę būdavo labai retai; be to, ir ieškovės patėvis su vaikais nepalaikė jokio emocinio ar socialinio ryšio; ieškovės motina sistemingai reikšdavo nepasitenkinimą dėl vaikų buvimo jos namuose, nurodydama, kad tai trukdo jos vykdomai papildomai veiklai (masažai, jogos užsiėmimai, gongų vakarai). Atkreipia dėmesį, kad 2025 m. liepą ir rugpjūtį vaikai daugiau gyveno su atsakovu. Be kita ko nurodo, jog ieškovė net kreipėsi į policiją melagingai pranešdama apie neva vaikų negrąžinimą jai. Dėl to jis kreipėsi su pareiškimu apie melagingą pranešimą apie nebūtą teisės pažeidimą ir ieškovės atžvilgiu yra pradėta administracinė teisena, o jis pripažintas nukentėjusiuoju. Mano, kad jei ir yra vaikų tėvų konfliktiškų santykių kontekstas, tai jų priežastis yra ieškovės elgsena, todėl sprendžiant dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos reikėtų spręsti taip, kad jie būtų grąžinti į jiems įprastą ir saugią gyvenamąją vietą – į tą, kurioje jie gyveno iki jų prievartinio išvežimo, t. y. būtų sprendžiama dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos su atsakovu.

4.5. Nesutinka ir su skundžiama nutarties dalimi dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Atsakovo teigimu, ilgametis jo ir vaikų bendravimas nedarė jokios neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai, nors būtent tokį argumentą, prašydama laikinos bendravimo tvarkos, nurodė ieškovė. Akcentuoja, kad vaikus reikia saugoti ne nuo jo, o nuo ieškovės, kuri sąmoningai manipuliuoja vaikais ir klaidina teismą. Mano, kad jos siūloma tvarka, kuriai skundžiama nutartimi pritarė ir teismas, niekaip nedera nei su vaikų interesais, nei su jo interesais; taip pat nedera su tais susitarimais, kurie buvo padaryti prasidėjus mediacijai ir kurių pagrindu buvo bendraujama su vaikais iki 2025 m. rugpjūčio 21 d. Pažymi, kad nurodytame laikotarpyje jis su vaikais bendravo kitaip nei nurodo ieškovė ir kitaip nei nustatė teismas skundžiama nutartimi. Kritiškai vertina tai, kad ieškovei su vaikais tenka būti daugiau laiko nei jam. Anot atsakovo, jis su vaikais ilgą laiką bendravo taip: kas antrą savaitę ir laike nuo ketvirtadienio iki sekmadienio nepertraukiamai ir su nakvynėmis, o tą savaitę, kuomet vaikai būdavo su ieškove, jie su juo būdavo nuo trečiadienio iki ketvirtadienio nepertraukimai ir su nakvyne. Dar prieš tai buvo ir taip, kad vaikai su juo buvo nuo penktadienio iki sekmadienio nepertraukiamai ir su nakvynėmis, o kitą savaitę nuo antradienio iki ketvirtadienio. Ieškovei išvykstant į kelionę vaikai su juo būdavo net ir savaitėmis. Be to, ši jų bendravimo su vaikais tvarka buvo tik įžanga į tai, kad pasiekti taip vadinamą vaikų gyvenimą su tėvais 50/50 tvarką (vasaros laikotarpiui tas susitarimas dėl 50/50 buvo net ir pasiektas, pasirašant susitarimą dėl vaikų vasaros atostogų laiko praleidimo su tėvais. Atkreipia dėmesį, kad teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neapima ir tokių situacijų, kurios susijusios su ieškovės išvykomis be vaikų. Tokiu atveju vaikai turėtų būti su juo, bet pagal nustatytą laikinąją jų bendravimo tvarką jie galės būti su ieškovės motina ar dar kokiais kitais asmenimis. Be to, anot atsakovo, painūs bei visiškai nesuprantami yra vaikų paėmimo ir jų gražinimo laikai, nenustatyta galimybė susitarti dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos, nenustatytas tėvų tarpusavio bendravimo būdas, jei yra poreikis nukrypti nuo teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos ir pan.

4.6. Kritiškai vertina ir teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo. Pažymi, kad ieškovės nurodyti ir jo iš tiesų jai pervesti 1 300 Eur yra tik maža dalis tų pinigų, kurie buvo skiriami vaikų išlaikymui. Atkreipia dėmesį, kad šalims tam tikromis dalimis priklausančio namo išlaikymas bei paimtos paskolos apmokėjimas yra atitinkama bendra finansinė našta. Apmokėti tokias sąskaitas yra ir ieškovės konstitucinė bei sutartinė pareiga. Būtent dėl to jie buvo sutarę, kad atsakovas iki taikos sutarties pasirašymo atliks jai skirtus mokėjimus ir konkrečiame laikotarpyje nereikės pinigų pervedinėti vienas kitam (galutiniai matematiniai skaičiavimai turėjo būti atlikti pasirašant taikos susitarimą). Be to, buvo sutarta ir dėl to, kad artės prie gyvenimo su vaikais 50/50 principo. Tai reiškia, kad kiekvienas pasirūpina vaikais tuomet, kai jie yra su vienu iš jų. Esminis šio susitarimo etapas turėjo būti 2025 m. vasaros laikas, kuris buvo paskirstytas per pusę. Tačiau savo kreipimusi į teismą ieškovė nutraukė minėtą susitarimą tuo pačiu pateikdama ir melagingą informaciją apie tai, kad jis neva neišlaiko vaikų. Pažymi, kad vaikus išlaikė ir išlaiko, nurodo, kad pateikia ir tai įrodančius duomenis. Anot atsakovo, neginčytina, jog pagal teismų praktiką abiejų tėvų skiriamas nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis yra viena minimali mėnesio alga (toliau – MMA). Tačiau nesutiktina, kad toks dydis siejamas su būtiniausių vaikų poreikių tenkinimu, nes akivaizdu, kad suaugusiojo poreikiai, kurie susiję su MMA ir vaiko poreikiai yra kitokie. Teigia, kad kitokie yra ir jo vaikų poreikiai ir jie tikrai nesiekia tokių sumų, kurias melagingai ir sau naudingai nurodo ieškovė. Pažymi, kad A. P. nustatyti (duomenys neskelbtini) niekaip neprisideda prie aukštesnių jos išlaikymo poreikių. Atsakovo teigimu, korepetitoriaus klausimas taip pat kuriamas specialiai, nes su vaiku dirba jis kaip geras matematikos žinovas ir jam per trumpą laiką pavyko pasiekti tai, kad vaiko praradimai atitinkamoje srityje, kurie iššaukti motinos elgesiu, yra kompensuoti. Be to, už korepetitoriaus (lietuvių kalbos) paslaugas mokėjo penkis kartus po 22 Eur, o ieškovė tik vieną kartą. Mano, kad 450 Eur laikinasis išlaikymas (vienam vaikui iš vieno tėvo) periodinėmis išmokomis yra ne tik didesnis už orientacinį dydį, tačiau yra ir gerokai didesnis nei tikrieji vaikų poreikiai. Be to, akivaizdu ir tai, kad kitą sumos dalį turėtų skirti ieškovė, tačiau ji to niekada nedarė ir nedarys. Atsakovo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmusio teismo pozicija dėl 450 Eur mokėtinos išlaikymo sumos yra neparemta jokiais objektyviais duomenimis. Geriausias sprendimas būtų toks, kad jis arba ieškovė būtų įpareigoti atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią kiekvienas iki einamojo mėnesio 15 dienos įmokėtų po 500 Eur ir kurie abiejų tėvų būtų naudojami vaikų poreikiams tenkinti. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5. Ieškovė Ž. P. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.

5.1. Pažymi, jog pateikė duomenis, kad šalys gyvena atskirai, vaikai gyvena su ieškove; tarp šalių kyla konfliktai dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, ir tai neabejotinai neigiamai veikia ir šalių vaikus. Atsakovas gyvena skyrium nuo nepilnamečių vaikų, vaikai daugiau kaip metai gyvena su ieškove jos tėvų namuose, tai iš esmės atitinka šalių vaikų interesus turėti saugias, jiems įprastas gyvenimo sąlygas iki šalių ginčo išsprendimo.

5.2. Ieškovės teigimu, vaikai nebuvo klastingai ar per prievartą išvežti iš bendrų namų. Nuolatiniai konfliktai ir psichologinis smurtas iš atsakovo pusės, galiausiai išvarant ieškovę su vaikais iš namų (atsakovas visada manė, kad šalių būstas yra tik jo būstas) privedė prie situacijos, kuomet ieškovė su vaikais apsigyveno pas savo tėvus. Tiek vaikai, tiek ieškovė jautė nuolatinę įtampą, todėl ieškovei teko palikti bendrus namus. Ieškovei išsikrausčius iš bendrų namų atsakovas tris savaites net nesidomėjo nei kur randasi ieškovė, nei kur jo vaikai. Atsakovas net ir santuokos metu vaikams reikiamo dėmesio neskyrė, juo labiau jo neskyrė šalims gyvenant skyrium. Atsakovas vaikais rūpinosi tada, kai likdavo tam laiko nuo darbo ir laisvalaikio pomėgių. Šalims gyvenant skyrium, atsakovas pradėjo manipuliuoti vaikais ir juos nuteikinėti prieš ieškovę. Atsakovas nuolat skundžia ieškovę vaikų teisėms ir policijai, neva ieškovė yra alkoholikė, narkomanė, prostitutė, skriaudžianti šalių vaikus, neleidžia vaikams bendrauti su atsakovu ir pan. Atsakovas vaikams nuolat kartojo, kad „Mama jus paliko ir išėjo pas kitą vyrą“, „Jūsų senelis nėra tikra senelis, jis yra šeimos įsibrovėlis“, „Mama jūsų nemyli“. Anot ieškovės, mergaitės jaučia tėvo pyktį ir todėl dažnai nenori pas jį vykti, ieškovei tenka įdėti didžiules pastangas, kad įtikinti mergaites, kad jos turi kas antrą savaitgalį vykti pas atsakovą. Pateikia duomenis, tarp jų ir vaizdo įrašą, apie 2025 m. rugpjūčio 29 d. incidentą, kai ieškovė atvyko su vaikais prie (duomenys neskelbtini), kad perduotų juos atsakovui savaitgaliui, tačiau atsakovas pradėjo kaltinti ieškovę, kad vaikai netinkamai suruošti (trūksta batų ir striukių, su kuriomis galėtų eiti į mišką). Atkreipia dėmesį, kad atsakovas galėtų atvykti pasiimti vaikus į vaikų gyvenamąją vietą, tuomet kiltų mažiau klausimų dėl daiktų pasiėmimo ar nepasiėmimo. Tačiau atsakovas visada reikalauja, kad ieškovė atvežtų vaikus iki (duomenys neskelbtini), kas sukelia papildomus kuro kaštus ieškovei. Atsakovas aiškiai išreikšdamas savo nepasitenkinimą, paklausė mergaičių ar jos nori su juo važiuoti, mergaitės tyliai papurtė galvas, atsakovas pasakė, kad jokios prievartos joms vykti su juo nėra, įsėdo į savo automobilį ir skubiai išvyko. Ieškovė kiek pastovėjo su jomis, grįžo į automobilį ir išvažiavo namo. Po pusvalandžio atsakovas pradėjo ieškovei rašyti žinutes, kad ieškovė nesilaiko laikinosios bendravimo tvarkos, smurtauja prieš vaikus, juos gąsdina. Atsakovas kreipėsi į policiją, kad ieškovė nevykdo nutarties ir neperdavė vaikų. Dar po valandos atsakovas itin agresyviai nusiteikęs atvyko prie ieškovės tėvų namų, pradėjo grasinti ir reikalauti, kad vaikai vyktų su juo. Vaikų akivaizdoje atsakovas ieškovės tėvą išvadino pedofilu, reikalavo, kad ieškovės tėvas nesiliestų prie jo vaikų, verkiančioms mergaitėms sakė, kad tai ne jų senelis ir jos nebendrautų su juo. Vaikai matydami konfliktinę situaciją, kategoriškai atsisakė vykti su atsakovu. Sekantį pirmadienį (rugsėjo 1 d.) šalys susitiko Rugsėjo 1-osio šventėje. Ieškovė pakvietė atsakovą kartu papietauti su vaikais ir atšvęsti mokslo metų pradžią; šventė praėjo be barnių.

5.3. Pažymi, kad jos gyvenamoji vieta yra pastovi, po išvarymo iš bendrų namų ieškovė su vaikais visą laiką gyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), kur vaikams yra sukurtos puikios materialinės sąlygos ir palankus psichologinis klimatas, vaikai puikiai sutaria su ieškovės tėvais, myli juos. Nurodo, kad atsakovas teikia melagingą informaciją apie dažnai vartojamą alkoholį. Ieškovės motina yra atsakinga (duomenys neskelbtini), prieš daug metų baigusi someljė kursus, tad kartais prie maisto paragauja išskirtinių rūšių vyno. Ieškovės motina turi tam tikrų sveikatos problemų, tačiau tai neturi jokio neigiamo poveikio vaikams. Ieškovės patėvis užaugino ieškovę nuo dviejų metukų, todėl ieškovė laiko jį savo tėvu, o vaikai – seneliu. Šiuo metu ieškovė neturi galimybių įsigyti būstą nuosavybės teise, nes šalių bendrame būste gyvena atsakovas ir nesutinka, kad būstas yra dalinamas turtas. Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą būstą priteisti jai, o atsakovui ji nori išmokėti atitinkamą kompensaciją. Akcentuoja, kad mergaites vedė pas psichologą tam, kad padėtų vaikams susitaikyti su tėvų skyrybomis ir tai niekaip nereiškia, kad vaikų psichologinė būsena pablogėjo, nes ieškovė tariamai jas „pagrobė“ ir prievarta kažkur išvežė. Šalių mergaitės yra labai jautrios, myli abu tėvus, o atsakovo nuolatinės manipuliacijos sukelia lojalumo konfliktą ir jas itin žeidžia. Dėl atsakovo nurodomų aplinkybių dėl 50/50 bendravimo laiko, nurodo, kad toks susitarimas tarp šalių buvo tik vaikų vasaros atostogų metu, nes ieškovė norėjo, kad mergaitės bendrautų su tėvu per atostogas. Vaikams ilgas nesimatymas su mama buvo per sunkus.

5.4. Anot ieškovės, ji teismui pateikė objektyvią ir teisingą informaciją, kad prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka yra iš esmės analogiška esančiai bendravimo tvarkai. Pats atsakovas atskirajame skunde patvirtina, kad bendravo su vaikais kas antrą savaitgalį ir dvi darbo dienas kitomis savaitėmis, kai vaikai savaitgalį praleisdavo su ieškove. Vaikai paprastai būdavo pas atsakovą nuo penktadienio iki sekmadienio, tik kelis kartus buvo nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, o kitomis savaitėmis bendravimas vykdavo darbo dienomis be nakvynių, vėl gi tik kelis kartus nakvojo darbo dienomis. Tiek bendravimas nuo ketvirtadienio, tiek bendravimas kitos savaitės darbo dienomis su viena nakvyne tarp jų nepasiteisino. Vyresnioji dukra turėdavo pasiimti vadovėlius dviem dienom ir ji labai gėdinosi, kad vaikai pamatys, kad ji nešiojasi vadovėlius dviem dienom, tad ieškovė juos sudėdavo į slaptą kuprinės skyrių. Dažnai mergaitė netyčia palikdavo kokį vadovėlį pas atsakovą namuose, kas sukeldavo papildomą stresą, kai vadovėlio prireikdavo namuose. Be to, jai tekdavo nešioti daug sveriančią kuprinę. Jaunesniajai mergaitei papildomos nakvynės įnešdavo didelį nesaugumo ir nestabilumo jausmą. Mano, kad teismo nustatyta tvarka niekaip nepažeidžia vaikų interesų nuolat ir pastoviai bendrauti su tėvu, nes vaikai bendrauja su tėvu tiek savaitgaliais, tieks darbo ar švenčių dienomis, tiek atostogų metu.

5.5. Be kita ko sutinka, kad atsakovas patyrė tam tikras išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, tačiau tai savaime nepatvirtina, kad atsakovas vaikams teikia nuolatinį, nepertraukiamą išlaikymą būtiniesiems vaikų poreikiams maistui, drabužiams, sveikatos priežiūrai, ugdymui ir laisvalaikiui tenkinti. Atsakovo teikiamo nereguliaraus išlaikymo, orientuoto tik vaikų poreikius būnant kartu su atsakovu ir dažniausiai tik laisvalaikio poreikiams, neužtenka patenkinti visus vaikų poreikius. Tuo tarpu priteistas laikinas išlaikymas būtent ir garantuoja nuolatinio, reguliariai teikiamo, pastovaus dydžio išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo pusės. Ieškovės vertinimu, atsakovo prašymas sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 300 Eur yra nepagrįstas, nes toks išlaikymo dydis yra net mažesnis už minimalų darbo užmokesčio dydį. Nurodo, kad A. poreikiams užtikrinti reikia skirti 1 309 Eur per mėnesį, o P. poreikiams užtikrinti – 1 032 Eur. A. P. (duomenys neskelbtini), kas sąlygoja didesnes išlaidas vaiko poreikių patenkinimui (papildomos pamokos, korepetitoriai). Praktiškai neįgyvendinamu, be kita ko dėl konfliktinių santykių, laiko ir atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę ir atsakovą mokėti į vaikų išlaikymo tikslu atidarytą sąskaitą po 500 Eur naudojant pinigus bendru sutarimu vaikų poreikiams tenkinti. Mano, kad nėra jokio pagrindo naikinti ar keisti ir nutarties dalį dėl priteisto išlaikymo. Ieškovės nuomone žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra nereikalingas, nes atsakovo pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, atsakovas ir ieškovė savo pozicijas išdėstė procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas savo atskirajame skunde ir nurodė pageidavimą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau įvertinus bylos duomenų visumą, tai, kad bylos dalyviai pateiktuose procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.

9. Aptariamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas su atskiruoju skundu, o ieškovė su atsiliepimu į jį pateikė papildomus įrodymus. Nors pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į ginčo objektą, tai, kad sprendžiamas klausimas susijęs su labiausiai pažeidžiama visuomenės dalimi – vaikais, neatmetant galimybės, kad pateikti papildomi įrodymai gali būti susiję su nagrinėjamu klausimu, ir atskirojo skundo nagrinėjimo neužvilkins, todėl jie priimtini.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

12. Ieškovei kreipusis į teismą dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ir su tuo susijusių civilinių teisinių pasekmių, be kita ko, dėl šalių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, išlaikymo vaikams iš atsakovo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, ir kt., ieškovė kartu pateikė ir prašymą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, laikino nepilnamečių vaikų išlaikymo iš atsakovo priteisimo po 450 Eur kiekvienam iš vaikų mokamomis periodinėmis išmokomis, bei laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 18 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino, tačiau apeliantas su priimtu procesiniu sprendimu nesutinka, prašydamas jį panaikinti ir/ ar keisti atsakovo nurodytu būdu (pateikti keli alternatyvūs prašymai), ar perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, akcentuodamas teismo netinkamai atliktą įrodymų vertinimą, civilinio proceso principų pažeidimą, ir kt. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka tik iš dalies.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, laikino išlaikymo priteisimas, laikinos gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

14. Būtina akcentuoti ir tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

15. Ginčydamas aptariamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pirmiausia apeliantas kritiškai vertina teismo poziciją nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešus kitai šaliai ir neišklausius jos argumentų, taip neva pažeidus šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus, ir pan. Tačiau su tokiu vertinimu šiuo atveju nesutiktina. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos; išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos, o kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, pranešti apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Ir nors atsakovui apie apariamo prašymo nagrinėjimą šiuo atveju ir nebuvo pranešta, tuo pačiu neneigiant tokio pobūdžio bylų ypatingumo (šeimos bylos, kuriose sprendžiami klausimai susiję su vaikų interesais), pažymėtina, kad atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti atskirąjį skundą, kuriame jis iš esmės nurodė ir nesutikimo su ieškovės prašymu argumentus, teikė ieškovės nurodomas aplinkybes paneigiančius, savo argumentus patvirtinančius įrodymus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo nuomonė nebuvo išklausyta ar tai prieštarautų rungimosi principui, ar teisei į teisingą bylos nagrinėjimą, ir pan.

16. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apelianto kritiška pozicija dėl nustatytos vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ieškove. Apeliantas akcentavo, kad namuose gyventi vaikams nebuvo jokios grėsmės, be to ieškovė neturi pastovios gyvenamosios vietos ir laikinai apsigyvenus pas ieškovės motiną, vaikams nėra garantuojama saugi gyvenamoji vieta, atkreipė dėmesį, kad ieškovės motina turi tiek elgsenos, tiek ir sveikatos problemų, dažnai, kartu su ieškove vartoja alkoholį, todėl, anot atsakovo, sprendžiant dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos, jie būtų grąžinti į jiems įprastą ir saugią gyvenamąją vietą – į tą, kurioje jie gyveno iki jų prievartinio išvežimo, t. y. būtų sprendžiama dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos su atsakovu. Ieškovės gi teigimu, iš šeimos namų nuo 2024 m. liepos mėnesio ji su vaikais išvyko dėl nuolatinių konfliktų ir psichologinio smurto iš atsakovo pusės, ir apsigyveno su vaikais jos tėvų namuose, kur vaikams yra sukurtos puikios materialinės sąlygos ir palankus psichologinis klimatas, vaikai puikiai sutaria su ieškovės tėvais, juos myli.

17. Pažymėtina, kad CK 3.174 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais; ši norma, kaip ir daugelis kitų CK trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

18. Aptariamu atveju, preliminariai įvertinti bylos duomenys patvirtina tarp šalių esančius konfliktinius santykius. Ieškovei ieškiniu pareikalavus nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ja bei, analogiškai išspręsti klausimą ir dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas su tuo nesutinka. Apeliantas savo atskirajame skunde akcentuoja būtent ieškovės netinkamus veiksmus išvežus šalių vaikus iš namų, įžvelgdamas vaikams grėsmę ieškovės gyvenamojoje aplinkoje ir pan. Tačiau pažymėtina, kad kaip jau ir buvo minėta, šioje proceso stadijoje išsamus įrodymų vertinimas nėra atliekamas ir dėl ginčo esmės taip pat nepasisakoma. Šiame kontekste aptariamu klausimu esminę reikšmę turi tai, kad šiuo metu vaikai jau daugiau nei metus laiko faktiškai gyvena būtent su ieškove, ir nepaisant deklaratyvių pareiškimų, jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kurie leistų spręsti, kad iki šalių ginčo išnagrinėjimo iš esmės dabartinę padėtį, vaikų aplinką reiktų keisti, byloje nėra. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove keltų realią grėsmę vaikų interesams. Todėl šioje dalyje teismo procesinis sprendimas laikytinas pagrįstu.

19. Be to, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo ir naikinti ar keisti skundžiamą nutartį ir dalyje dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

20. Vadovaujantis CK 3.165 straipsnio 1 dalimi, tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

21. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, iš bylos duomenų, tarp jų ir su ieškovės atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos vaizdo medžiagos, galima spręsti apie tarp šalių susiklosčiusius konfliktinius santykius, be kita ko ir dėl jų bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovei siekiant sureguliuoti susidariusią situaciją iki galutinio sprendimo byloje priėmimo ir prašant nustatyti jos nurodytą laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kuri, anot atsakovės, faktiškai atitinka ir tarp šalių taikomą bendravimo tvarką, pirmosios instancijos teismas tokį prašymą laikė pagrįstu. Ieškovės prašytoje nustatyti bendravimo tvarkoje gana detaliai aptartas bendravimas su vaikais švenčių, atostogų metu, taip pat numatant, kad tėvas (atsakovas) su vaikais praleis kas antrą savaitgalį, nepertraukiamai, su nakvynėmis, taip pat kas antrą savaitę antradienį ir ketvirtadienį (po vaikų užsiėmimų). Tuo tarpu apeliantas teigia, kad su vaikais buvo bendraujama kitokia tvarka, be to, kritiškai vertina tai, kad ieškovei būti su vaikais tenka daugiau laiko. Šiuo aspektu vėlgi pažymėtina, kad visi ginčo klausimai, šiuo atveju, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, tai yra kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės. Kadangi šiuo metu negali būti žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo poreikio bei paties bendravimo tvarkos formos klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis, kurie nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvadomis. Neginčytina, kad vaikų ryšys yra svarbus su abiem tėvais ir valstybės institucijos, inter alia (liet. be kita ko), teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi, todėl negalima nesutikti, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principai yra svarbūs ir nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarką. Šiuo metu, nors pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, kaip matyti, bendra tėvui tenkanti laiko su vaikais trukmė yra mažesnė nei vaikų motinos, tačiau šioje bylos stadijoje, kol dar neatliktas išsamus įrodymų vertinimas, pagal turimus duomenis, visgi nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo nustatyta pagal ieškovės prašymą bendravimo su vaikais tvarka kažkaip pažeistų vaikų ar jų tėvų interesus, sutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokia tvarka yra pakankamai aiški, išsami, padėsianti laikinai sureguliuoti situacija aptariamu klausimu. Kaip ir nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo siūlomos bendravimo su vaikais sąlygos būtų šiuo metu pranašesnės ar labiau atitiktų vaikų interesus. Tuo pačiu pabrėžtina, kad ši tvarka yra tik laikina, o be to, pasikeistus aplinkybėms, ir gali būti keičiama.

22. Tuo tarpu kitą skundžiamos nutarties dalį (dėl priteisto iš atsakovo laikino išlaikymo vaikams) apeliacinės instancijos teismas iš dalies vertina kritiškai.

23. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

24. Šiuo atveju apeliantas kritiškai vertina tiek priteisto išlaikymo dydį, tiek formą, be kita ko prašydamas teismo įpareigoti vieną arba kitą šalį atidaryti atskirą banko sąskaitą, į kurią kiekvienas kas mėnesį įmokėtų po 500 Eur sumą, kuri abiejų tėvų būtų naudojami vaikų poreikiams tenkinti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, preliminariais byloje esančiais duomenimis vertinęs, kad šalių nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, kurios teigimu, atsakovas prie vaikų išlaikymo nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios prisideda minimaliai, atsižvelgęs į ieškovės byloje pateiktas vaikų poreikių lenteles, aplinkybę apie vienam iš vaikų nustatytus (duomenys neskelbtini), turimus duomenis apie šalių darbo užmokestį, tai, kad atsakovo darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei ieškovės, sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 450 Eur kas mėnesį teikiamo laikino išlaikymo kiekvienam vaikui sumos gali būti tenkinamas.

25. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.). Visgi šiuo atveju, nors ieškovės byloje pateiktais duomenimis (skaičiavimais) šalių vaiko A. P. poreikiams užtikrinti nurodoma reikalinga 1 309 Eur per mėnesį suma, P. P. poreikiams – 1 032 Eur suma, o vienam iš vaikų (A. P.) yra nustatytas ir (duomenys neskelbtini), neneigiant, kad dėl to šiam vaikui gali būti reikalingos ir papildomos išlaidos, tuo pačiu pažymėtina, kad šioje bylos stadijoje ieškovės nurodyti šalių vaikų poreikiai, kaip ir kitos su nagrinėjamu klausimu susijusios aplinkybės (šalių turtinė padėtis, ir pan.) nebuvo išsamiai išanalizuoti, todėl vien paminėtos aplinkybės ar duomenys apie atsakovo ženkliai didesnį nei ieškovės darbo užmokestį nėra pakankami konstatuoti, kad šiuo metu kiekvieno vaiko išlaikymui reikalinga būtent ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo suma. Atsižvelgiant į byloje turimus duomenis, paminėtą teismų praktiką, orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų (skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, buvo apie 777 Eur),be kita ko, ir tai, kad vaikams yra mokamos ir valstybės išmokos, manytina, kad šioje bylos stadijoje iš atsakovo vaikų išlaikymui pagrįsta būtų 390 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokama laikino išlaikymo suma, kuri laikytina protingo dydžio suma, atitinkančia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus. Tuo tarpu apelianto atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie jo dengiamus kitus finansinius bendrus šalių įsipareigojimus, prisidėjimą prie vaikų išlaikymo ir pan., kaip jau anksčiau minėta, bus išsamiai tiriamos ir vertinamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, atmestini ir apelianto argumentai dėl atskiros banko sąskaitos vaikų poreikiams būtinumo, šiuo aspektu sutinkant su ieškovės pozicija, kad tokį modelį gali būti sudėtinga praktiškai taikyti, be kita ko ir dėl konfliktinių santykių. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šioje dalyje skundžiama nutartis iš dalies keistina.

26. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo A. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį pakeist dalyje dėl priteisto laikino išlaikymo, numatant priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam iš vaikų nuo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.