Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims išieškotojai UAB „Jonavos paslaugos“ ir valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išieškotoja UAB „Jonavos paslaugos“ su antstolės pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ir pateikta vykdomąja byla nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01529 yra vykdomas išieškojimas pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1180-490/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai.

Pagal CPK 48 str. 1 d. tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 str., kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).

Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 str., turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 str. sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusio skolininko A. L. turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, kuriam palikimas perėjo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktu Nr. TP1-88/446193. Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 str. sąlygų yra nustatyta. Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra CK 5.63 str. aiškinimas ir taikymas.

CK 5.63 str. 1 d. numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija, palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011); taip pat šios normos tikslus atitinka turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną skolą, o įpėdiniui pagal tokį apyrašą priėmus palikimą konstatuotina, kad kreditorius tinkamai įvykdė įpareigojimą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012). Formuodamas nurodytą CK 5.63 str. taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš skolininko A. L. išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Skolininkas 2013 m. lapkričio 25 d. mirė, po jo mirties dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė, todėl CK 5.62 str. 1 d. pagrindu paveldėjimo teisė į palikėjos turtą perėjo valstybei. Byloje nėra įrodymų, kad po skolininko mirties antstolė R. M. ar išieškotoja UAB „Jonavos paslaugos“ per tris mėnesius informavo palikimo vietos atsiradimo notarą apie minėto vykdomojo dokumento pagrindu vykdomą išieškojimą UAB „Jonavos paslaugos“ naudai, taip pat apie vykdomą išieškojimą nebuvo informuota ir valstybė, priėmusi mirusio skolininko palikimą. Be to, nei antstolė, nei išieškotoja teismo neprašo atnaujinti praleisto termino kreditoriniam reikalavimui mirusiojo įpėdiniui pareikšti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, negalima teigti, kad valstybė buvo tinkamai informuota apie vykdomą išieškojimą kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Pareiškėja neprašo pratęsti praleisto CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodo minėto termino praleidimo priežasčių, tad nėra galimybės įvertinti termino praleidimo priežasčių pagrįstumo.

Taigi, pagal byloje nustatytus faktus, CK 5.63 str. 1 d. numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01529 baigėsi 2014 m. vasario 25 d. (CK 5.3 str. 1 d.). Nei antstolė, nei išieškotoja UAB „Jonavos paslaugos“ per įstatyme nustatytą terminą palikimą priėmusio asmens apie vykdomą išieškojimą A. L. atžvilgiu neinformavo. Kaip jau minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir išaiškinamais, tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre tik tada, kai buvo laikytasi CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino. Teismas sprendžia, kad ginčo atveju vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01529 kreditorinis reikalavimas nebuvo pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, neprašoma termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pratęsti. Teismo vertinimu, antstolė tinkamai įpėdinei – valstybei apie esančius skolininko A. L. kreditorius nepranešė, kadangi nesilaikyta CK 5.63 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino (Kauno apygardos teismo 2015-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2511-555/2015). Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti įgyvendintas.

Nurodytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad yra pagrindas antstolės R. M. prašymą dėl skolininko A. L. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01529 atmesti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolės R. M. prašymą dėl skolininko A. L. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/01529 atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.