- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-2511-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01997-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės Turto bankas
- Kreditorius
- uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2323-559/2015 pagal antstolio A. Š. prašymą suinteresuotiems asmenims išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ ir valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolio A. Š. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0110/12/15149/1 pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-0222-03/2002, dėl 58,45 Eur skolos išieškojimo iš skolininko N. B. išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad skolininkas N. B. 2011 m. balandžio 6 d. mirė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su prašymu vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/15149/1 pakeisti skolininką N. B. jo turtinių teisių perėmėja valstybe, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kadangi mirus skolininkui N. B. jo turtą paveldėjo valstybė.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, atsižvelgus į tai, kad valstybės turtą paveldėtą N. B. turtą patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas, vietoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suinteresuotu asmeniu nagrinėjamoje byloje patraukta valstybės įmonė Turto bankas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi antstolio A. Š. prašymą tenkino, ir skolininką N. B. pakeitė jo palikimą priėmusia valstybe – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmone Turto bankas.
Teismas nustatė, kad skolininkas N. B. mirė 2011 m. balandžio 6 d., o jo įpėdiniai įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė dėl paveldėjimo, todėl jo turtą paveldėjo valstybė. Teismas pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnio normos nenustato jokių išimčių tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, todėl tai reiškia, kad kreditorius, siekiantis patenkinti savo reikalavimą iš mirusiojo turto, valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, turi pareikšti reikalavimus CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka, bet pagal minėto straipsnio taisykles, tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Teismas taip pat nustatė, kad N. B. turtas perėjo valstybei 2015 m. kovo 16 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu, kuriame buvo nurodytas juridinis faktas – paveldėto turto areštas, įregistruotas 2014 m. kovo 13 d., t. y. valstybei, priimant palikimą, buvo žinoma apie palikėjo skolas. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad valstybė per įgaliotas institucijas ginčijo šią skolą ar nesutiko su jos išieškojimu iš paveldimo turto. Teismas sprendė, kad antstoliui 2014 m. kovo 13 d. areštavus skolininko turtą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, kadangi tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Teismas pažymėjo, kad turto arešto išviešinimas buvo atliktas nesuėjus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytam trejų metų naikinamajam terminui. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendintas, nes materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko yra įvykęs, o tai sudaro prielaidas mirusį skolininką pakeisti nauju skolininku – valstybe (CPK 596 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu valstybės įmonė Turto bankas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį ir bylą išspręsti iš esmės – pareiškėjo antstolio A. Š. prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Materialiose teisės normose nenustatyta, kad esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimas, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis rėžimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį. Kasacinio teismo praktikoje, šios kategorijos byloje, nuosekliai laikomasi, kad kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Tuo tarpu kreditoriai, kurie buvo neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleido CK 5.63 straipsnyje nustatytus terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prie palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užtikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.
2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, įvertinus ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriams būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto pareiškimo termino, pasisakyta, kad išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jei išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei. Be to buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-63/2011, pradėta formuoti praktika, nurodant, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino turi būti laikomasi nepaisant to, kad įpėdiniui buvo žinoma iki priimant palikimą apie skolininko skolas. Minėtoje civilinėje byloje išplėstinė teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.
3) Atsižvelgus į šiuo metu formuluojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, turto arešto akto išviešinimas viešame registre turėjo būti atliktas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, t. y. iki 2011 m. liepos 6 d. Nors CK 5. 63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas nėra suėjęs, tačiau pareiškėjas praleisto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti neprašė bei nenurodė jo praleidimo priežasčių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ prašo jį atmesti ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį. Nurodo, kad 2014 m. kovo 13 d. įregistravus turto areštą mirusio skolininko turtui, juo buvo pasiekti CK 5.63 straipsnyje nustatyti tikslai – suteikta informacija apie taikomus apribojimus ir palikėjo skolas, kuri buvo prieinama įpėdiniui – valstybei. Tuo tarpu vadovaujantis teismų praktika, informavus įpėdinį apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus iki įpėdiniui priėmus palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinęs teisę (kartu ir pareigą) informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimo klausimą ir jo teisių perėmimą jam mirus (CPK 596 str.), bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 str.), aiškinimo ir taikymo.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 str. 2 d.).
Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirusio skolininko turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankas CK 5.62 straipsnio pagrindu. Tai reiškia, kad viena iš skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sąlygų yra nustatyta. Kitos sąlygos – išieškotojo ir naujojo skolininko materialiuose teisiniuose santykiuose teisinės prievolės – nustatymui reikšmingas yra CK 5.63 straipsnio aiškinimas ir taikymas.
CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-91/2013), tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija, palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011); taip pat šios normos tikslus atitinka turto apyraše esantis įrašas apie iš skolininko išieškotiną skolą, o įpėdiniui pagal tokį apyrašą priėmus palikimą konstatuotina, kad kreditorius tinkamai įvykdė įpareigojimą pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiam skolininko įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė G. A. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-18/2012). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvusio antstolio J. K. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0060/04/00068, šiuo metu byla perduota antstoliui A. Š. (vykdomosios bylos Nr. 0110/12/15149/1), pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 5 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-0222-03/2002, dėl 58,45 Eur skolos išieškojimo iš skolininko N. B. išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas N. B. mirė 2011 m. balandžio 6 d. Turto arešto aktu antstolis areštavo skolininko turtą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. 4997-9003-9143) esantį, Kaišiadorių r. sav., Kruonio sen., Kalvių k. Turto arešto aktas įregistruotas Turto arešto aktų registre 2014 m. kovo 13 d. Testamentų registro išrašo duomenimis antstolis nustatė, kad tuo metu nebuvo įregistruotų palikėjo testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Valstybės įmonės Turto bankas 2015 m. birželio 18 d. raštu Nr. (3.4-21)-SK4-4548 antstolis informuotas, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. valstybei perduotino nekilnojamojo turto ir akcijų administravimu užsiima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – valstybės įmonė Turto bankas. Skolininko N. B. turtas perėjo valstybei 2015 m. kovo 16 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo (reg. Nr. 2-1003) pagrindu, kuriuo skolininko N. B. turtas (ūkinis pastatas (unikalus Nr. 4997-9003-9143) esantis, Kaišiadorių r. sav., Kruonio sen., Kalvių k.) paveldėjimo teise perėjo valstybei. Liudijime nurodytas juridinis faktas – paveldėto turto areštas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimu pareiškimu CK 5.63 straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su paminėtu motyvu. Visų pirma, pagal byloje nustatytus faktus, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2011 m. liepos 6 d. (CK 5.3 str. 1 d.). Iš vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/15149/1 esančio 2014 m. kovo 13 d. turto arešto akto matyti, kad skolininkui N. B. nuosavybes teise priklausančiam nekilnojamam turtui uždėtas areštas buvo įregistruotas ir išviešintas viešame registre 2014 m. kovo 13 d., t. y. jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti. Kaip jau minėta, vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir išaiškinamais, tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre tik tada, kai buvo laikytasi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, negali būti laikomas tinkamu pranešimu įpėdinei valstybei, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankas, apie esančius skolininko N. B. kreditorius, nes nesilaikyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atskirajame skunde pagristai nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, konstatavo, kad yra objektyvi būtinybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Todėl, nors apeliantei priimant palikimą jau buvo išviešintas turto arešto aktas ir buvo žinoma apie skolos išieškojimą, tačiau pagal naujai formuojamą kasacinio teismo praktiką, ši aplinkybė esant praleistam CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, negali sudaryti pagrindo pripažinti kreditorių tinkamai realizavus savo teisę išieškoti skolą iš palikėjos turto.
Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, todėl, pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininkę pakeitė jos teisių perėmėja ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kurią, remiantis atskirojo skundo argumentais, yra pagrindas panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/15149/1 atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu, teismas
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio A. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/15149/1 atmesti.