Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3036-1192/2024 pagal ieškovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos ieškinį atsakovei SIA „Baltic Timber.LV“ dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovė sudarė Žaliavinės medienos ir (ar) miško kirtimo liekanų trumpalaikes pirkimo–pardavimo sutartis: 2022 m. liepos 15 d., Nr. 662200000077-P (t. 1, b. l. 39); 2022 m. lapkričio 28 d., Nr. 662200000124-T (t. 1, b. l. 21), ir Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo–pradavimo sutartį, 2017 m. lapkričio 29 d., Nr. 151700000056-I (t 1, b. l. 47). Ieškovė pranešė atsakovei, kad pagal šalių sudarytas medienos pirkimo–pardavimo sutartis mediena paruošta pristatyti (t. 1, b. l. 9, 12, 14, 16). Ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias atsakovė turėjo atsikaityti su ieškove (t. 1, b. l. 18, 31). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek pirkimo–pardavimo sutartyse, tiek kituose dokumentuose yra nurodytas atsakovės adresas (duomenys neskelbtini).

11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl tinkamo teismo procesinių dokumentų įteikimo atsakovei, nes ieškovė žino tik šį atsakovės buveinės adresą – (duomenys neskelbtini).

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

12. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi remiasi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-7161-1175/2023, nurodydama aplinkybes, kad ginčas buvo nagrinėjamas tarp tų pačių šalių ir šioje byloje nepavykus procesinių dokumentų įteikti atsakovei registruotu paštu, elektroniniu paštu, per antstolį teismas nusprendė, kad buvo išnaudotos visos galimybės, numatytos CPK 123, 142, 780 straipsniuose, procesinius dokumentus įteikti atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, todėl esant ieškovės prašymui buvo priimtas sprendimas už akių.

13. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei siekė įteikti vadovaudamasis 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse bylose arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka per atsakovės buveinės vietos – Latvijos Respublikos – įteikiančiąją agentūrą. Pirmosios instancijos teisme gautas Latvijos Respublikos įteikiančiosios agentūros (Latvijos antstolių rūmų) pranešimas, jog procesinių dokumentų įteikti nepavyko, kadangi antstoliui kelis kartus nuvykus atsakovės buveinės adresu su niekuo susitikti nepavyko, todėl dokumentų įteikimas nėra įmanomas (t. 2, b. l. 2). Procesiniai dokumentai grąžinti neįteikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsiuntė elektroninius laiškus tuo metu veikusioje atsakovės interneto svetainėje nurodytu kontaktiniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus taip pat išsiuntė atsakovės interneto svetainėje skelbtu atsakovės veiklos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Iš Latvijos Respublikos viešai skelbiamų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovės buveinės vieta (duomenys neskelbtini), o vadovas yra J. G. (t. 2, b. l. 15). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas kreipėsi teisinės pagalbos į kompetentingą Latvijos Respublikos teismą pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1783 dėl valstybės narės teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus. Bendradarbiaujant iš Latvijos Respublikos buvo gauti išsamūs Latvijos Respublikos juridinių asmenų registro duomenys apie atsakovę SIA „Baltic Timber.LV“, taip pat nustatytas Latvijos Respublikos gyventojų registre deklaruotas atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresas (t. 2, b. l. 19, 66–82). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. kovo 19 d. procesiniai dokumentai išsiųsti atsakovo vadovui J. G. jo Latvijos Respublikos gyventojų registre deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti (DOK-53446).

14. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovei pasiūlyta nurodyti kitus CPK XI skyriaus antrame skirsnyje numatytus ir šiuo atveju galimus procesinių dokumentų įteikimo atsakovei būdus. 2024 m. birželio 14 d. ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atsakovei procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Tačiau pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi prašymą procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu atmetė ir ieškovei pasiūlė pasirinkti kitus CPK numatytus procesinių dokumentų įteikimo būdus. 2024 m. liepos 2 d. rašte ieškovė teismo prašė procesinius dokumentus atsakovei įteikti siunčiant atsakovės buveinės adresu – (duomenys neskelbtini) – ir laikyti įteiktais pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi su ieškovės pasiūlytu procesinių dokumentų įteikimo būdu vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi nesutiko, nurodydamas, kad procesiniai dokumentai kitoje ES valstybėje narėje negali būti įteikiami vadovaujantis minėto straipsnio dalimi.

15. Nagrinėjamoje byloje keliamas procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tinkamumo klausimas.

16. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

17. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.

18. Procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

19. Nagrinėjamu atveju juridinis asmuo yra įsteigtas kitoje ES narėje – Latvijos Respublikoje, todėl analizuojant susidariusią situaciją aktualu, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo III skirsnio 3⁵ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą Lietuvos Respublikos teismai gali priimti sprendimą net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas bylos iškėlimo dokumento arba lygiaverčio dokumento įteikimo ar pristatymo pažymėjimas, jeigu įvykdomos visos Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos arba visos 1965 m. Hagos konvencijos 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

20. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kiekviena valstybė narė gali Komisijai pranešti, kad, nepaisant šio straipsnio 1 dalies, teismas gali priimti sprendimą net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas bylos iškėlimo dokumento arba lygiaverčio dokumento įteikimo ar pristatymo pažymėjimas, jei tenkinamos visos šios sąlygos: a) dokumentas buvo perduotas vienu iš šiame reglamente numatytų būdų; b) nuo dokumento perdavimo dienos praėjo, konkrečios bylos teismo nuomone, pakankamas laikotarpis, kuris negali būti trumpesnis nei šeši mėnesiai; c) nebuvo gauta jokio pažymėjimo nepaisant to, kad buvo dėtos visos pagrįstos pastangos jam gauti iš valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingų institucijų ar įstaigų.

21. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis ir anksčiau pateiktą tarptautinį teisinį reglamentavimą, nustatyta, kad yra tenkinamos visos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: a) pirmosios instancijos teismas perdavė dokumentus vienu iš šiame Reglamente numatytų būdų, t. y. vadovaudamasis šio Reglamento 8 straipsniu (pateikdamas A formą); b) nuo dokumento perdavimo dienos praėjo pakankamas laikotarpis, kuris negali būti trumpesnis nei šeši mėnesiai. Konkrečiu atveju dokumentai buvo perduoti 2023 m. birželio 29 d., taigi praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikotarpis nuo dokumento perdavimo dienos yra daugiau nei pakankamas; c) nebuvo gauta jokio pažymėjimo nepaisant to, kad buvo dėtos visos pagrįstos pastangos jam gauti iš valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingų institucijų ar įstaigų. Remiantis bylos duomenimis matyti, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei siekė įteikti ne tik šiame Reglamente numatytu būdu, t. y. vadovaudamasis šio Reglamento 8 straipsniu per atsakovės buveinės vietos – Latvijos Respublikos – įteikiančiąją agentūrą, iš kurios gautas pranešimas, jog procesinių dokumentų įteikti nepavyko, matyti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat kreipėsi teisinės pagalbos ir į kompetentingą Latvijos Respublikos teismą pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1783 dėl valstybės narės teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus. Bendradarbiaujant iš Latvijos Respublikos buvo gauti išsamūs Latvijos Respublikos juridinių asmenų registro duomenys apie atsakovę SIA „Baltic Timber.LV“, taip pat nustatytas Latvijos Respublikos gyventojų registre deklaruotas atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresas, tačiau 2024 m. kovo 19 d. procesiniai dokumentai, išsiųsti atsakovės vadovui J. G., taip pat grįžo neįteikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažymėjimas dėl dokumentų įteikimo nebuvo gautas nepaisant visų pagrįstų pirmosios instancijos teismo pastangų jam gauti iš Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinamos visos Reglamento 22 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas bylos iškėlimo dokumento arba lygiaverčio dokumento įteikimo ar pristatymo pažymėjimas.

22. Be nurodytų būdų, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat išsiuntė elektroninius laiškus tuo metu veikusioje atsakovės interneto svetainėje nurodytu kontaktiniu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. Pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus taip pat išsiuntė atsakovės interneto svetainėje skelbtu atsakovės veiklos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien dokumentų įteikimas įvairiais anksčiau nurodytais būdais užtruko daugiau nei vienerių metų laikotarpį, todėl tolesnis bandymas įteikti dokumentus papildomais būdais tik nepagrįstai vilkintų teismo procesą. Tai patvirtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika. EŽTT šiuo aspektu yra paaiškinęs, kad taisyklės, susijusios su procedūromis ir terminais, kurių turi būti laikomasi pareiškiant ieškinį, yra skirtos tinkamam teisingumo vykdymui ir, visų pirma, teisinio tikrumo principo atitikčiai užtikrinti. Kiekvienu atveju būtina nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą. Neribotam laikui pratęsus procesą, siekiant nustatyti vieno iš susijusių asmenų adresą (turint tikslą įteikti dokumentus), gali būti pažeisti teisinio tikrumo ir tinkamo teisingumo vykdymo principai (EŽTT 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje N. D. prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

24. Nagrinėjamu atveju yra aktualus juridinio asmens, turinčio pareigą ne tik deklaruoti buveinės adresą, bet ir užtikrinti korespondencijos priėmimą, informavimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Kasacinis teismas taip pat paaiškino, kad juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotas apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

25. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas išimtis, kurios apibrėžia teismo galimybes priimti procesinį sprendimą nedalyvaujant atsakovui, o šiuo konkrečiu atveju – nepavykus atsakovei įteikti teismo procesinių dokumentų, todėl nepagrįstai apeliantės ieškinį paliko nenagrinėtą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, kad buvo imtasi visų įmanomų protingų priemonių įteikti procesinius dokumentus, buvo išnaudotos visos įmanomos galimybės, o ieškovė buvo nurodžiusi paskutinį žinomą atsakovės buveinės adresą ir prašė, neįteikus procesinių dokumentų, juos įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, todėl atsižvelgiant į tai, kad, neribotam laikui pratęsus procesą, siekiant nustatyti atsakovės buveinės adresą, gali būti pažeisti teisinio tikrumo ir tinkamo teisingumo vykdymo principai, atsakovei procesiniai dokumentai turėjo būti įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. kai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad toks ieškovės pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra neteisėtas ir negali būti taikomas. Taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad procesiniai dokumentai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje negali būti įteikiami vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, kadangi teismas kiekvienu individualiu atveju turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą ir konkrečiu atveju įvertinti, kurios šalies interesai gali labiau nukentėti – ar atsakovės teisė būti informuotai apie vykstantį teismo procesą, ar susiklosčiusi konkreti situacija esmingai pažeidžia ieškovės interesus ir užkerta kelią bet kokiai teisminei gynybai.

27. EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose D. ir K. prieš Turkiją, par. 80; A. prieš Slovėniją, par. 53).

29. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatą turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko, į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas, nesiėmęs papildomų priemonių, iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti juridinio asmens buveinėje, antrą kartą išsiųstus juridinio asmens buveinės adresu procesinius dokumentus laikys tinkamai įteiktais pagal įstatymą.

30. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas išnaudojo visas kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Todėl išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Be to, CPK numato ne vieną galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą. CPK 366 straipsnis numato proceso atnaujinimą, tokiu atveju, jei būtų priimtas sprendimas už akių, CPK 287 straipsnis numato sprendimo už akių peržiūrėjimą. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja abi EŽTT reikalaujamos sąlygos nagrinėti civilinę bylą nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo apeliantės ieškinio palikti nenagrinėto. Juo labiau siūlyti pasinaudoti galimybe skirti kuratorių arba pareikšti reikalavimus atsakovės buveinės vietos teisme, kai šalys Sutarčių 9.1, 9.2, 9.5 punktuose yra sutarusios, jog Sutartims yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė ir šalys iš Sutarčių kilusius ginčus sprendžia vadovaudamosios Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose pagal pardavėjo (ieškovės) registruotą buveinę. Taip pat vadovaudamasis nuostata, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti neproporcingai varžoma, ir atsižvelgiant į tai, jog kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet versti ją tai daryti ar skirti kuratorių savo iniciatyva. Vadinasi, jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo skirti kuratorių, laikytina, kad jo paskyrimas negalimas.

31. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Nurodytu pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis).

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, dėl kurių bylos iš viso negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Paprastai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tada, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas, o jeigu po jo priėmimo išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas, nes kitų ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti išsprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

33. Nagrinėjamu atveju, įvertinus apeliantės pateikto ieškinio turinį, matyti, kad yra tinkamai suformuluotas ir nurodytas tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas, t. y. tenkinami esminiai ieškinio turiniui keliami reikalavimai. Pirmosios instancijos teismo nurodytas trūkumas – ieškovė nepasirinko kito ieškinio įteikimo būdo, nelaikytinas esminiu, dėl kurio bylos konkrečiu atveju iš viso negalima būtų išnagrinėti iš esmės. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo apeliantės ieškinį palikti nenagrinėtą dėl to, kad ieškovė nepasirinko kito ieškinio įteikimo būdo.

34. Apeliantė atskiruoju skundu prašė ne tik panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, bet ir priimti sprendimą už akių.

35. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka tik pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Todėl apeliantės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo netenkinamas (nesprendžiamas) nes šis klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo galimybės panaikinus skundžiamą nutartį bus sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.

36. Įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas apie galimybę priimti sprendimą už akių skundžiamoje nutartyje nurodė, jog neįteikus procesinių dokumentų atsakovei sprendimo už akių priėmimas yra neįmanomas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja suformuotai kasacinio teismo praktikai.

37. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 suformavo naują praktiką dėl CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisine fikcija grindžiamo procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui būdo suderinamumo su galimybe priimti sprendimą už akių. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis.

38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog net faktiškai ir neįteikus procesinių dokumentų atsakovui išlieka sprendimo už akių priėmimo galimybė. Tačiau pažymėtina, kad visais atvejais dėl sprendimo už akių priėmimo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Priimti sprendimą už akių yra teismo teisė, bet ne pareiga. Jeigu byloje pateiktų įrodymų nepakanka formaliam įrodymų vertinimui atlikti ir priimti sprendimą už akių, taip pat kai byloje egzistuoja CPK 285 straipsnio 3 dalies pagrindai, teismas atsisako priimti tokį sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė tiek tarptautinės, tiek civilinės procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo klausimą, sprendimo už akių priėmimo ir ieškinio palikimo nenagrinėto klausimus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.