Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2021-01-14 · Civilinė byla Nr. e2A-15-513/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2021-01-14
Bylos Nr.
e2A-15-513/2021
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00487-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Avoro“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-15-513/2021 Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00566-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2; 3.3.1.20; 3.1.7.6; 2.6.10.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avoro“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Avoro“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškiniu prašė priteisti iš UAB „Avoro“ (toliau – atsakovė, Gamintojas) 8 588,17 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės prašymą dėl 250 kW vėjo elektrinės (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų AB LESTO 2012-01-31 parengė ir išdavė atsakovei prisijungimo sąlygas Nr. TS-43580-12-0051. Tarp šalių 2014-07-24 buvo sudaryta Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis Nr. NV-43580-12-0051 (toliau – Sutartis), pagal kurią Operatorius įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti Gamintojo elektros energiją generuojančių elektros įrenginių, naudojančių atsinaujinančių išteklių energiją, prijungimo prie Operatoriaus elektros tinklų (toliau – Prijungimo paslauga), o Gamintojas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka pastatyti elektrinę ir (ar) įrengti vidaus tinklą objektui prijungti prie Operatoriaus tinklų ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus (Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1 punktas). Teismas nustatė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atsakovei pritaikytos Sutartyje nurodytos 40 procentų vėjo elektrinės prijungimo prie ieškovės elektros tinklų įmokos nuolaidos, kurią ieškovė pareikalavo grąžinti po Sutarties įvykdymo remdamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadomis. Teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad 2014-07-24 Sutarties sudarymo metu atsakovei prijungimo įmoka pritaikius 40 procentų prijungimo mokesčio nuolaidą buvo apskaičiuota pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą atsižvelgiant į atsakovei 2011-12-02 išduotą Leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0677, kuris galiojo Sutarties sudarymo metu.

4. Teismas nustatė, kad Leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0677 atsakovei buvo išduotas 2011-12-02, jo galiojimas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014-12-08 raštu buvo pratęstas iki 2015-06-02. Pasibaigus Leidimo galiojimui atsakovei naujas Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-211 buvo išduotas tik 2015-11-10, taigi, atsakovė laikotarpiu nuo 2015-06-03 iki 2015-11-10 neturėjo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Teismas vertino, kad 2015-03-02 yra tik ieškovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo data ir negali būti laikoma Sutarties įvykdymo data, nes pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.7 ir 4.10 punktų nuostatas Operatorius prijungia Gamintojo elektros įrenginius prie Operatoriaus elektros tinklų, kai Operatorius atlieka visus Prijungimo paslaugos darbus pagal Sutartį, o Gamintojas įvykdo visus savo įsipareigojimus, nurodytus Sutartyje, pateikia Operatoriui VEI išduotą aktą-pažymą, pasirašo elektros tinklo nuosavybės ribą nustatantį dokumentą ir kt. Teismas pažymėjo, kad atsakovė tik 2015-11-10 pateikė ieškovei 2015-06-03 Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – VEI) pažymą, t. y. VEI pažyma buvo išduota, kai buvo pasibaigęs atsakovei išduoto Leidimo galiojimo terminas. Atsakovė privalėjo prasitęsti Leidimo galiojimo terminą. Tokia pareiga buvo nustatyta ne tik ieškinyje nurodytuose teisės aktuose, bet ir Sutarties Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte bei Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1, 4.1.4, 4.6, 5.1.10 punktuose. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, nes neprasitęsė leidimo ir nuo 2015-06-03 iki 2015-11-10 iš viso neturėjo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

5. Teismas nurodė, jog ieškovė yra viešosios teisės reguliuojamas asmuo, jos veiklą iki 2019-07-01 kontroliavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir VKEKK), o nuo 2019-07-01 kontroliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT). Dėl to Sutarties sudarymo metu VKEKK nustatė kainų viršutines ribas, taip pat ir prijungimo įmokas. VKEKK konstatavus, kad atsakovei negalėjo būti pritaikyta prijungimo mokesčio nuolaida, ieškovė privalėjo perskaičiuoti atsakovės mokėtiną galutinę prijungimo įmoką.

6. Teismas nurodė, jog atsakovė (Gamintoja), norėdama pasinaudoti skatinimo priemonėmis, tarp jų ir prijungimo nuolaida, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, privalėjo būti paskelbto skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoja. Teismas nurodė, jog atsakovė nebuvo aukciono laimėtoja, todėl skatinimo priemonės, tarp jų ir prijungimo prie elektros tinklų nuolaida, jai negalėjo būti taikomos ir pagal Metodikos 24 punktą ji turėjo mokėti 100 proc. faktinės prijungimo prie tinklo kainos (prijungimo įmokos).

7. Teismas nurodė, jog atsakovei 2015-11-10 buvo išduotas naujas leidimas gaminti elektros energiją, todėl 40 procentų išlaidų (12 882,25 Eur su PVM), patirtų prijungiant elektrines prie elektros tinklų, kompensavimas toliau negalėjo būti taikomas. Gamintojui (atsakovei) Sutarties vykdymo metu nuo 2015-06-03 nebeturint jokio leidimo skatinimo priemonės nebegalėjo būti taikomos ir apie tai atsakovė privalėjo informuoti ieškovę pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1.10 punktą. Jei atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka būtų prasitęsusi Leidimo galiojimą iki visiško sutarties įvykdymo, tuomet nebūtų poreikio perskaičiuoti prijungimo įmokos. Teismas konstatavo, kad prijungimo įmoka buvo perskaičiuota išimtinai dėl pačios atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir ieškovės reikalavimas vertintinas ne kaip žalos atlyginimas, o kaip skola pagal Sutartį už suteiktą prijungimo paslaugą. Sutarties vykdymo metu atsakovei netekus teisės būti skatinamai, atitinkamai pasikeitė ir atsakovės mokėtina Sutarties kaina, kurios nesumokėjus ji pripažintina skola už suteiktą paslaugą. Teismas pažymėjo, jog netenkinus ieškovės reikalavimo gauti tinkamą kainą už suteiktą paslaugą būtų diskriminuojami kiti gamintojai, toks sprendimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

8. Atsakovė (apeliantė) UAB „Avoro“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

9. Atsakovė nurodo, jog pagal su ieškove 2014-07-24 sudarytą Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. NV-43580-12-0051 ieškovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti atsakovei prijungimo paslaugą, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka pastatyti 250 kW galios vėjo elektrinę ir (ar) įrengti vidaus tinklą objektui prijungti prie operatoriaus (ieškovės) tinklų. Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punkte nustatyta, kad prijungimo paslaugos kaina yra apskaičiuojama vadovaujantis Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-12-05 nutarimu Nr. 1474, 12 punktu ir Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2012-07-04 nutarimu Nr. 827, 27 punktu, taip pat Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vadovaujantis Gamintojo parengtu techniniu projektu ir Objekto prijungimo prie Operatoriaus elektros tinklų viešąjį pirkimą laimėjusio rangovo atliktų darbų kaina.

10. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2015-12-10, t. y. 2014-07-24 Sutarties pasirašymo ir vykdymo metu) 27 punkte buvo nustatyta, kad elektros energijos gamintojams taikomos tokios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidų kompensavimo sąlygos, kurios galioja leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo elektros energijos gamintojui dieną. Nurodo, kad Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus buvo išduotas 2011-12-02 (Leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0677), jo galiojimo trukmė – 3 metai (t. y. iki 2014-12-02). Dėl to pasirašant 2014-07-24 Sutartį ir ją vykdant buvo taikytos 2011-12-02, t. y. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo dieną, galiojusios kompensavimo sąlygos, būtent pagal Skatinimo aprašo 12 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-14 iki 2012-06-26) 40 procentų vėjo elektrinių prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių tinklų mokesčio nuolaida. Nurodo, jog Energetikos ministerijos 2014-12-08 raštu Nr. (8.6-10)3-3730 leidimo galiojimo trukmė buvo pratęsta iki 2015-06-02. Sutarties 1 priedo „Specialiosios sutarties sąlygos“ 4.1 punkte nustatyta preliminari prijungimo suma – 99 236,11 Lt su PVM (28 740,76 Eur), o pritaikius 40 proc. nuolaidą preliminari atsakovės mokėtina prijungimo įmokos suma yra 59 541,67 Lt su PVM (17 244,46 Eur). Šią sumą atsakovė sumokėjo ieškovei Sutartyje nustatytu terminu.

Šalies argumentai

11. Apeliantė nurodo, kad prijungimo darbai buvo užbaigti 2015-03-02. Ieškovė faktiškai patyrė mažesnes išlaidas, nei buvo preliminariai apskaičiuota, todėl 2015-03-12 raštu Nr. 43010-402 informavo, kad atsakovei bus grąžinta 4 362,21 Eur permoka. Pažymi, jog visą šį laiką galiojo 2011-12-02 Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0677, kurio pagrindu pagal teisės aktų nuostatas ir Sutartį ir buvo pritaikyta 40 proc. nuolaida prijungimo įmokai, o 2015-10-22 rašte Nr. 40400-2472 ieškovė patvirtino, kad Gamintojas yra atsiskaitęs su Bendrove už suteiktą prijungimo paslaugą. Praėjus dvejiems metams po Sutarties įvykdymo ir atsiskaitymo už prijungimo paslaugą gavo 2017-03-17 ieškovės raštą Nr. 40420-515, kuriame ieškovė nurodė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyrius 2016-10-24 pažymoje Nr. 05-270 nurodė, jog negalėjo būti pritaikytas 40 proc. išlaidų, patirtų prijungiant elektrinę prie elektros tinklų, kompensavimas, ir pareikalavo sumokėti 8 588,17 Eur. Praėjus penkeriems metams nuo Sutarties įvykdymo ir daugiau nei trejiems su puse metų po to, kai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyrius 2016-10-24 pažymoje Nr. 05-270 nurodė, kad negalėjo būti pritaikytas 40 proc. išlaidų kompensavimas, ieškovė pareiškė ieškinį.

12. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo santykį ir nepagrįstai netaikė ieškinio senaties, nes ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl žalos atlyginimo, o ne skolos priteisimo. Atsakovei visiškai atsiskaičius pagal šalių sudarytą Sutartį, ieškovė kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl prijungimo mokesčio nuolaidos kompensavimo valstybės lėšomis, tačiau ieškovė kompensacijos, kurią tikėjosi gauti, negavo ir tai vertintina kaip ieškovės patirta žala. Teigia, jog ir procesiniuose dokumentuose ieškovė iš esmės įrodinėja CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų egzistavimą. Pažymi, kad ieškovė pretenzijas dėl 8 588,17 Eur pareiškė tik po to, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nekompensavo ieškovei suteiktos prijungimo mokesčio nuolaidos valstybės lėšomis. Teikiant dokumentus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai 2016 metais ieškovei buvo žinoma apie atsakovei išduotus du leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir 2015-11-16 išduotą leidimą gaminti elektros energiją ir jokių pretenzijų nei dėl skolos pagal Sutartį už prijungimo paslaugą, nei dėl Sutarties pažeidimų ieškovė nereiškė, todėl 2020-04-21 reikšdama ieškinį buvo praleidusi trejų metų ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti.

13. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir aplinkybės, kad pati ieškovė sutiko su kilusia žala ir jos neginčijo, t. y. neginčijo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo / rekomendacijos neišmokėti kompensacijos už pritaikytą nuolaidą, buvo pasyvi ir savo teisių negynė, todėl, nesiekdama minimizuoti nuostolių, pati turi juos ir prisiimti. Pažymi, kad pati ieškovė, kaip lygiavertė civilinių santykių dalyvė, įvertinusi tuo metu galiojusius teisės aktus, nusprendė suteikti nuolaidą pagal Sutartį, todėl turėjo ginčyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą.

Šalies argumentai

14. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus 2016-10-24 pažymos Nr. 05-270 turinio, pagrįstumo ir teisinės reikšmės. Teigia, kad 2016-10-24 pažymoje Nr. 05-270 išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamas siūlymas neskirti kompensacijos už suteiktą nuolaidą, yra abejotini ir neaiškūs, pateikta nepagrįsta išvada, kad reikia vadovautis ne 2011-12-02 Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-0677 išdavimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, o 2015-11-10 Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-211 išdavimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu. Pažymi, kad 2015-11-16 Leidimas gaminti elektros energiją Nr. L-223 išduotas pagal 2015-11-10 leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, o 40 proc. prijungimo nuolaidos taikymas pagal Aprašo nuostatas buvo siejamas ne su leidimo gaminti elektros energiją išdavimu, o su leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo momentu. Nurodo, jog 2011-12-02 Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0677 galiojo iki 2015-06-02, Sutarties sudarymo ir vykdymo metu (elektrinės prijungimo darbai buvo baigti 2015-03-02), atsiskaitymo už prijungimo paslaugą ir jėgainės statybos darbų metu turėjo galiojantį 2011-12-02 leidimą Nr. LP-0677, todėl nepagrįstai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyrius prijungimo nuolaidos taikymą siejo su vėlesniu 2015-11-10 leidimu plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus bei 2015-11-16 leidimu gaminti elektros energiją. Teisės aktuose nėra nuostatos, kad turi būti vertinamos leidimo gaminti elektros energiją išdavimo aplinkybės, todėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus specialistų išvados neatitinka teisinio reguliavimo.

15. Pažymi, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus 2016-10-24 pažymoje Nr. 05-270 taip pat nurodytas ir papildomas nepagrįstas argumentas dėl kompensacijos neskyrimo, t. y. Energetikos ministerijos 2014-03-02 raštu Nr. (8.2-10)3-679 pateikta nuomonė dėl skatinimo priemonių, taip pat ir prijungimo nuolaidos, taikymo bei nurodyta, kad Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos skatinimo priemonės turėtų būti taikomos kompleksiškai, o elektros energijos gamintojai, elektros energiją gaminantys iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuriems netaikomos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnyje numatytos skatinimo priemonės (skatinamasis tarifas), neturi teisės pretenduoti ir į kitas skatinimo priemones. Bendrovės, norėdamos pasinaudoti skatinimo priemonėmis, tarp jų ir prijungimo prie elektros tinklų nuolaida, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, privalėjo būti paskelbtos skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtojomis, tačiau to nebuvo, todėl skatinimo priemonės, tarp jų ir prijungimo prie elektros tinklų nuolaida, negalėjo būti taikoma. Apeliantė argumentuoja, jog Sutartyje nėra jokios nuorodos į šį ministerijos raštą, priešingai, Sutartyje nuolaida apskaičiuota ir pritaikyta pagal oficialiai paskelbus poįstatyminius teisės aktus.

Atsiliepimas

16. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas dėl prijungimo įmokos nuolaidos ir, priešingai, nei teigia atsakovė, teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, išsamiai išanalizavo Sutarties nuostatas bei teisinį reglamentavimą dėl atsakovės pareigos sumokėti prijungimo įmoką ir dėl jos dydžio nustatymo, taip pat teisingai įvertino esminę aplinkybę, kad atsakovė Sutarties vykdymo metu neteko teisės būti skatinama, todėl pasikeitė ir atsakovės mokėtina Sutarties kaina, kurios nesumokėjus ji pagrįstai pripažinta skola už suteiktą paslaugą.

17. Argumentuoja, jog atsakovė, akcentuodama, kad Sutartis buvo sudaryta dar galiojant 2011-12-02 išduotam leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurio galiojimo trukmė Energetikos ministerijos 2014-12-08 raštu Nr. (8.6-10)3-3730 buvo pratęsta iki 2015-06-02, nutyli apie tai, kad, pasibaigus šio leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikui, Sutartis dar nebuvo įvykdyta ir kad būtent dėl šios priežasties atsakovei 2015-11-10 buvo išduotas naujas Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-211, o jo pagrindu 2015-11-16 išduotas ir Leidimas gaminti elektros energiją Nr. L-223.

18. Teigia, jog atsakovė nepagrįstai ginčija aplinkybę, kad, jai netekus teisės būti skatinamai teisės aktų nustatyta tvarka, ieškovė privalėjo perskaičiuoti galutinę prijungimo įmokos sumą. Priešingai, nei teigia atsakovė, ši perskaičiuota suma negali būti vertinama kaip ieškovės nuostoliai, nes tai yra atsakovės mokėtina suma pagal Sutartį už suteiktą prijungimo paslaugą. Pažymi, kad atsakovės pareiga turėti tinkamą, t. y. galiojantį, leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ne tik Sutarties sudarymo, bet ir jos vykdymo metu buvo įtvirtinta ir Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punkte, pagal kurį Gamintojas patvirtina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių teisės aktų nustatyta tvarka objekto prijungimas prie Operatoriaus tinklų negalėtų būti skatinamas teisės aktų ir šios Sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovei Sutarties sudarymo metu turint išduotą Leidimą pagrįstai buvo pritaikyta 40 proc. prijungimo įmokos nuolaida. Sutarties Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte buvo nustatyta, kad Gamintojas patvirtina, jog Leidimas Gamintojui yra išduotas teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo atveju, jei Gamintojui teisės aktų nustatyta tvarka yra pratęsiamas Leidimo galiojimas, Gamintojas turi pateikti Operatoriui pratęstą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Pasibaigus Leidimo galiojimo terminui atsakovė, vykdydama Sutarties Specialiųjų sąlygų 6.2 punkte nustatytus įsipareigojimus, pateikė dokumentą, kuriuo Leidimo galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2015-06-02, tačiau pasibaigus ir šiam terminui atsakovė leidimo galiojimo termino nepratęsė ir nepateikė naujo leidimo, nors Sutartis dar nebuvo visiškai įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2015-06-03 iki 2015-11-10 iš viso neturėjo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-10-22 įsakymu Nr. 1-212 patvirtintomis Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimų taisyklėmis, kurios taikomos prašymams išduoti leidimus, pateiktiems nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos. Šių Taisyklių 42 punkte (Taisyklių redakcija, galiojusi 2015-06-02, t. y. Leidimo galiojimo termino pabaigoje) nustatyta, kad prašymą pratęsti leidimo galiojimą ir tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus leidimo turėtojas pateikia Energetikos ministerijai ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki leidimo galiojimo pabaigos. Taisyklių 78.8 punkte nustatyta, jog leidimo galiojimas panaikinamas arba atimama teisė verstis nepriklausomo elektros energijos tiekimo veikla be išankstinio leidimus išduodančios institucijos sprendimo, jeigu pasibaigia leidimo galiojimo terminas ir asmuo nesikreipia dėl jo pratęsimo šiose Taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ieškovės nuomone, pagrįsta teismo išvada, kad net ir pasibaigus Sutarties galiojimui pagrįstai atliktas pakartotinis prijungimo įmokos perskaičiavimas dėl pačios atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

19. Argumentuoja, kad kainą nustatė ne savo nuožiūra, bet vadovaudamasi išimtinai teisės aktais. Lygiai taip pat perskaičiavo ir atsakovės mokėtiną kainą pasikeitus faktinėms aplinkybėms, t. y. Sutarties vykdymo metu atsakovei neprasitęsus leidimo ir todėl netekus teisės būti skatinamai.

20. Pažymi, jog atsakovei Sutarties sudarymo metu pritaikyta nuolaida yra teisės aktų nustatyta tvarka taikoma kompensacija gamintojui (atsakovei), bet ne ieškovei. Ieškovė teikia atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių prijungimo prie elektros tinklų paslaugą – viešuosius interesus atitinkančią paslaugą (toliau – VIAP). Šių paslaugų teikimas jas teikiantiems asmenims kompensuojamas VIAP lėšomis, kurių poreikį ir paskirstymą tuo metu nustatydavo VKEKK. Ieškovė turi pareigą veikti taip, kad jos veiklai skiriamos lėšos būtų panaudojamos pagal paskirtį, laikantis racionalumo principo bei griežtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, todėl VKEKK pažymoje išaiškinus, jog trims bendrovėms negalėjo būti pritaikytas 40 proc. išlaidų, patirtų prijungiant elektrines prie elektros tinklų, kompensavimas, numatytas Apraše, perskaičiuota prijungimo įmokos dalis (nepriemoka), kuri yra laikoma skola ieškovei už suteiktą prijungimo paslaugą. Taigi VIAP teikimo ir finansavimo priemonių sistema yra valstybės pagalba, o paramos lėšų negavimas negali būti prilyginamas nuostolių patyrimui.

21. Teigia, jog vien aplinkybė, kad atsakovė nurodo neva visiškai atsiskaičiusi su ieškove pagal Sutartį, savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį. Nors 2015-03-02 ieškovės parinktam rangovui pabaigus elektrinės prijungimui reikalingus darbus Operatoriaus elektros tinkle ieškovė 2015-03-12 atliko prijungimo įmokos perskaičiavimą ir grąžino atsakovei apskaičiuotą skirtumą (permoką), tai nepaneigia atsakovės pareigos tinkamai atsiskaityti už prijungimo paslaugą netekus teisės gauti prijungimo mokesčio nuolaidą. Teigia, jog nors 2015-10-22 raštu Nr. 40400-2472 patvirtino visišką atsiskaitymą pagal sutartį, tačiau atsakovė laiku neinformavo apie pasibaigusį leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir pažeidė Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.1.10 punkto nuostatas, todėl ieškovei nebuvo žinoma aplinkybė, kad atsakovė nuo 2015-06-03 iki 2015-11-10 iš viso neturėjo galiojančio leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

22. Teigia, kad apeliantė nepagrįstai ieškovės rangovo atliktus elektrinės prijungimui reikalingus darbus sutapatina su prijungimo darbų užbaigimu ir Sutarties įvykdymu. Teigia, kad 2015-03-02 nėra ir negali būti laikoma Sutarties įvykdymo data, nes šią dieną buvo įvykdyti tik ieškovės įsipareigojimai. Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.7, 4.10 ir 5.1.5 punktuose buvo nustatyta Gamintojo elektros įrenginių prie Operatoriaus elektros tinklų prijungimo nuolatiniam (ilgalaikiam) naudojimui tvarka, taip pat Gamintojui nustatyta pareiga pateikti Operatoriui VEI išduotą techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą, ją atsakovė pateikė tik 2015-11-10. Be to, nors VEI pažyma buvo išduota 2015-06-03, Leidimo galiojimas baigėsi 2015-06-02. Privaloma pasinaudojimo lengvata sąlyga turėjo egzistuoti visą Sutarties galiojimo laiką iki objekto (elektrinės) prijungimo prie elektros tinklų Sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka. Tuo tarpu nustatyta, kad 2015-11-10, tą pačią dieną, kai atsakovė pateikė VEI pažymą, jai buvo išduotas naujas leidimas plėtoti elektros energijos pajėgumus, todėl VKEKK pažymoje pagrįstai konstatuota, kad 40 proc. išlaidų, patirtų prijungiant elektrines prie elektros tinklų, kompensavimas Gamintojui negalėjo būti taikomas.

23. Pažymi, kad ieškovė nėra atsakinga už gamintojų teisę būti skatinamiems, jų pasinaudojimą teisės aktuose nustatytomis lengvatomis, taip pat už gamintojams išduotų leidimų plėtoti galiojimo terminų kontrolę. Taip pat nurodo, kad VKEKK pažyma ir jos pagrindu priimtas VKEKK 2016-10-31 nutarimas yra tik keletas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie buvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Nesutinka, kad turėjo ginčyti VKEKK nutarimą, mano, kad jis aiškus, pagrįstas ir teisėtas, taip pat teigia, kad nepagrįsti apeliantės argumentai apie paties kreditoriaus (ieškovės) kaltę bei skolininko civilinės atsakomybės sumažinimo ar skolininko atleidimo nuo atsakomybės pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

25. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

26. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Avoro“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo patenkintas ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinys ir iš atsakovės priteista 8 588,17 Eur skola bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.

Dėl faktinių aplinkybių

27. Dėl faktinių bylos aplinkybių ginčas tarp šalių nekilo. Nustatyta, kad atsakovei UAB „Avoro“ 2011-12-02 trejiems metams išduotas Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-0677, kurio galiojimas pratęstas iki 2015-06-02. Pagal atsakovės prašymą dėl 250 kW vėjo elektrinės (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus skirstomųjų elektros tinklų AB LESTO 2012-01-31 išdavė atsakovei Prisijungimo sąlygas Nr. TS-43580-12-0051, pagal kurių 3.5 punktą Gamintojas turės savo lėšomis įrengti jam priklausančius elektros tinklus ir įrenginius, juos įrengęs privalės bendrovei pateikti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išvadas dėl šių elektros įrenginių atitikties projektui, elektros įrenginių įrengimą ir saugų eksploatavimą (techninės saugos) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės naudoti pagal paskirtį.

28. Šalys 2014-07-24 sudarė Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį Nr. NV-43580-12-0051, kuria Operatorius įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti Gamintojo elektros energiją generuojančių elektros įrenginių, naudojančių atsinaujinančių išteklių energiją, prijungimo prie Operatoriaus elektros tinklų paslaugą (Prijungimo paslaugą), o Gamintojas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka pastatyti elektrinę ir (ar) įrengti vidaus tinklą objektui prijungti prie Operatoriaus tinklų ir vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus (Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1 punktas). Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1 punkte nurodyta, kad Prijungimo paslaugos kaina yra apskaičiuojama vadovaujantis Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. nutarimu Nr. 1474, 12 punktu bei Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827, 27 punktu, taip pat Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, taip pat vadovaujantis Gamintojo parengtu techniniu projektu ir Objekto prijungimo prie Operatoriaus elektros tinklų viešąjį pirkimą laimėjusio rangovo atliktų darbų kaina. Tame pačiame Sutarties punkte nurodyta, jog Gamintojas patvirtina, kad nėra aplinkybių, dėl kurių teisės aktų nustatyta tvarka Objekto prijungimas prie Operatoriaus tinklų negalėtų būti skatinamas teisės aktų ir šios Sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties Specialiųjų sąlygų 4.1 punkte nurodyta, jog, pritaikius 40 procentų nuolaidą, preliminari pagal Sutartį mokėtina Prijungimo įmokos suma yra 49 207,99 Lt + 10 333,68 Lt PVM (21 %), iš viso 59 541,67 Lt su PVM. Ieškovė 2015-03-12 raštu Nr. 43010-402 informavo atsakovę, kad atlikus Prijungimo paslaugos darbus pagal Sutartį paaiškėjo, kad tarp atsakovės sumokėtos preliminarios kainos ir faktiškai patirtų išlaidų susidarė 4 362,21 Eur permoka, kuri bus grąžinta atsakovei per 10 dienų.

29. Ieškovės 2015-10-22 rašte Nr. 40400-2472 nurodyta, kad atsakovė ieškovei 2015-05-13 pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės aktą-pažymą, skirtą elektrinės paleidimo derinimo darbams atlikti, nurodyta, kad nepateikta elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, taip pat patvirtinta, jog Gamintojas yra atsiskaitęs su Bendrove už suteiktą prijungimo paslaugą ir kad Bendrovė neprieštarauja, kad Gamintojui būtų išduotas leidimas gaminti elektros energiją. 2015-06-03 ieškovei išduota Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad energetikos įrenginiai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Taip pat nustatyta, kad 2015-06-02 pasibaigus 2011-12-02 išduoto leidimo galiojimui atsakovei 2015-11-10 išduotas naujas Leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-211 ir laikotarpiu nuo 2015-06-03 iki 2015-11-10 atsakovė neturėjo leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. 2015-11-16 atsakovei išduotas leidimas gaminti elektros energiją.

30. 2017-03-17 raštu Nr. 40420-515 ieškovė pateikė atsakovei apmokėti 8 588,17 Eur sąskaitą faktūrą Nr. 006050 ir nurodė, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Elektros skyriaus 2016-10-24 pažymoje Nr. 05-270 konstatuota, kad atsakovei negalėjo būti pritaikytas Apraše numatytas 40 proc. išlaidų, patirtų prijungiant elektrines prie elektros tinklų, kompensavimas, nes jis galėjo būti taikomas tik tuo atveju, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduotas iki 2011-12-31, o atsakovei leidimas gaminti elektros energiją išduotas atsižvelgiant į 2015-11-10 išduotą Leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-211. Taip pat Komisijos rašte nurodyta, kad Energetikos ministerija 2014-03-03 raštu Nr. (8.2-10)3-679 pateikė nuomonę dėl skatinimo priemonių taikymo ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos skatinimo priemonės turėtų būti taikomos kompleksiškai, o elektros energijos gamintojai, elektros energiją gaminantys iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuriems netaikomos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnyje numatytos skatinimo priemonės (skatinamasis tarifas), neturi teisės pretenduoti ir į kitas skatinimo priemones. Atsižvelgiant į tai, jog Gamintojas, norėdamas pasinaudoti skatinimo priemonėmis, tarp jų ir prijungimo prie elektros tinklų nuolaida, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi privalėjo būti paskelbtas skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoju, o atsakovė nebuvo paskelbta skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoja, skatinimo priemonė, tarp jų ir prijungimo prie elektros tinklų nuolaida, negalėjo būti taikoma.

Dėl ginčo esmės

31. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės atsakovei pritaikytos Sutartyje nurodytos 40 procentų vėjo elektrinės prijungimo prie ieškovės elektros tinklų įmokos nuolaidos, kurią ieškovė pareikalavo grąžinti po Sutarties įvykdymo vadovaudamasi aptartomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvadomis, išdėstytomis 2016-10-24 pažymoje Nr. 05-270. Pažymėtina, jog nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškinys pareikštas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Įvertinus apeliantės dėstomus argumentus dėl teisinių santykių kvalifikavimo ginčas turėtų administracinis, o ne civilinis, nes, apeliantės teigimu, ieškovė turėtų reikšti skundą dėl valstybės institucijos veiksmų, t. y. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo nekompensuoti ieškovei suteiktos prijungimo mokesčio nuolaidos. Kaip matyti, ieškovė reikalavimą kildina iš šalių sudarytos Sutarties ir, ieškovės teigimu, netinkamo atsiskaitymo pagal Sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamas ginčas yra dėl atsiskaitymo pagal šalių sudarytą Sutartį.

32. Visų pirma pažymėtina, jog atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra yra valstybės skatinama ir remiama veikla, prioritetinė valstybės energetikos politikos kryptis. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi šalių Sutarties sudarymo metu, nuo 2014-07-23 iki 2014-11-19) 1 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtintas šio įstatymo tikslas, kuris nepasikeitęs ir šiuo metu – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo principus. Valstybė išsikėlė uždavinį užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą (Įstatymo 1 straipsnio 4 dalis, minėta redakcija). Šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje (1 straipsnio 4 dalis) įtvirtintas uždavinys – siekti, kad 2025 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 38 procentus ir kad ši dalis toliau būtų didinama. Siekdama šių tikslų valstybė įtvirtino įvairias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtros skatinimo schemas. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą viena iš skatinimo priemonių buvo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių įrenginių prijungimo prie energetikos tinklų ar sistemų išlaidų kompensavimas.

33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 patvirtinto Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo ir vykdymo metu, nuo 2014-01-01 iki 2015-12-11) 25 punkte buvo numatyta, kad atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidos kompensuojamos elektros energijos gamintojui šias išlaidas paskirstant elektros energijos gamintojui ir elektros tinklų operatoriui Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatyta tvarka, sąlygomis ir apimtimi. Aprašo 26 punkte buvo nurodyta, kad elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidų kompensavimas taikomas visiems elektros energijos gamintojams, naudojantiems tik atsinaujinančius energijos išteklius, išskyrus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytus atvejus ir tuos atvejus, kai elektrinėje naudojamas iškastinis kuras, kiek tai būtina elektrinės veiklos ir (ar) elektros energijos gamybos technologiniam procesui užtikrinti. Pagal Aprašo 27 punktą elektros energijos gamintojams taikomos tokios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidų kompensavimo sąlygos, kurios galioja leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo elektros energijos gamintojui dieną. Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybę, kad atsakovei leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus buvo išduotas 2011-12-02, pagrįstai taikytos tuo metu galiojusios skatinimo priemonės, o būtent – pagal Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. nutarimu Nr. 1474 (redakcija, galiojusi nuo 2010-07-14 iki 2012-06-26), 12 punktą pritaikyta 40 procentų vėjo elektrinės prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių (ieškovės) tinklų nuolaida. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2014-07-24 Sutarties sudarymo metu ir nuolaidos suteikimo metu atsakovė atitiko sąlygas būti skatinama pagal aptartą teisinį reguliavimą, turėjo teisę gauti ir gavo prijungimo mokesčio nuolaidą.

34. Pažymėtina, jog pagal aptarto Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 patvirtinto Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo 28 punktą elektrinių, kuriose elektros energijai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, prijungimo prie elektros tinklų išlaidų kompensavimas laikomas elektros tinklų operatoriaus teikiama viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančia paslauga. Taigi nagrinėjamu atveju šalių 2014-07-24 sudaryta Gamintojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartis Nr. NV-43580-12-0051 yra sutartis dėl viešuosius interesus energetikos sektoriuje atitinkančios paslaugos. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbus yra ne tik ieškovės veiklai finansuoti skiriamų lėšų tinkamas naudojimas, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bet ir ieškovės elgesys civiliniuose teisiniuose santykiuose teikiant viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, taigi, ir nustatant jų kainą bei suteikiant skatinimo priemones, kurios atitinka valstybės interesus, taip pat jas gavusių asmenų (su ieškove sudarytų sutarčių šalių) teisėti lūkesčiai ir interesai. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pritaikytų valstybės remiamų skatinimo priemonių atėmimas, ypač po sutarties dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų suteikimo įvykdymo, turėtų būti išimtinė priemonė, taikoma tik nustačius itin grubius šių paslaugų ir priemonių gavėjų padarytus sutarčių pažeidimus.

35. Ieškovė, reikalaudama grąžinti pritaikytos prijungimo mokesčio nuolaidos dydžio sumą, laikėsi pozicijos ir pirmosios instancijos teismas jai pritarė, kad 2014-07-24 sudarytos Sutarties vykdymo metu atsakovė prarado teisę būti skatinama, nes neprasitęsė 2011-12-02 išduoto leidimo galiojimo iki Sutarties įvykdymo, 2015-11-10 jai buvo išduotas naujas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, be to, laikotarpiu nuo 2015-06-03 iki 2015-11-10 atsakovė iš viso neturėjo jokio leidimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sutarties vykdymo metu nuo 2015-06-03 atsakovė, nebeturėdama galiojančio leidimo, prarado teisę būti skatinama ir skatinimo priemonės nebegalėjo būti taikomos, be to, apie tai atsakovė privalėjo informuoti ieškovę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka ir pažymi, kad skatinimo priemonė (prijungimo mokesčio nuolaida) atsakovei buvo pritaikyta galiojant 2011-12-02 išduotam leidimui ir jokios kitos ginčijamos skatinimo priemonės nei laikotarpiu, kai atsakovė neturėjo galiojančio leidimo, nei po 2015-11-10 leidimo išdavimo atsakovei nebebuvo taikomos.

37. Nustatyta, kad Operatorius (ieškovė) savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė 2015-03-02, t. y. buvo baigti ieškovės rangovo elektrinės prijungimui reikalingi darbai Operatoriaus elektros tinkluose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nurodytos datos negalima laikyti Sutarties įvykdymo data, nes atsakovė dar nebuvo įvykdžiusi visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Analizuojant atsakovei išduotų Prisijungimo sąlygų nuostatas (3.5 punktas) ir Sutarties nuostatas (4.7, 4.9.4, 4.10, 5.1.5 punktai) sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties įvykdymas atsakovės įsipareigojimų požiūriu sietinas su Valstybinės energetikos inspekcijos išduoto techninės būklės patikrinimo akto-pažymos pateikimu. Kaip matyti iš ieškovės 2015-10-22 rašto Nr. 40400-2472, atsakovė 2015-05-13 pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos elektros įrenginių techninės būklės aktą-pažymą, skirtą elektrinės paleidimo derinimo darbams atlikti, o 2015-06-03 ieškovei išduota Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kurioje nurodyta, kad energetikos įrenginiai atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Šią pažymą atsakovė ieškovei pateikė 2015-11-10.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2015-06-03 iki 2015-11-10 neturėjo galiojančio leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, todėl Sutarties vykdymo metu prarado teisę būti skatinama, yra padaryta formaliai, neatsižvelgus į faktines bylos aplinkybes ir neįsigilinus į ginčo esmę. Kaip minėta, nors pažymą atsakovė ieškovei pateikė tik 2015-11-10, tačiau pažyma apie elektrinės atitiktį projekto ir norminių teisės aktų reikalavimams bei galimybę naudoti pagal paskirtį išduota 2015-06-03, t. y. nors ir kitą dieną po 2011-12-02 leidimo galiojimo pabaigos, tačiau akivaizdu, kad elektrinės patikrinimas atliktas dar galiojant 2011-12-02 leidimui, juo labiau kad pažymoje padaryta nuoroda į šio leidimo pagrindu atsakovei 2012-01-31 išduotas Prisijungimo sąlygas Nr. TS-43580-12-0051. Taigi sutiktina su apeliantės argumentais, kad valstybės remiami veiksmai, kurių atlikimui suteikta nuolaida, buvo pabaigti galiojant 2011-12-02 išduotam leidimui plėtoti pajėgumus. Tuo tarpu aplinkybė, kad atsakovei 2015-11-10 išduotas naujas leidimas, kurio pagrindu 2015-11-16 išduotas leidimas gaminti elektros energiją, nepaneigia fakto, kad atsakovei nuolaida pagal teisinį reguliavimą ir Sutartį suteikta galiojant 2011-12-02 išduotam leidimui plėtoti pajėgumus.

39. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-07-04 įsakymu Nr. 1-127 patvirtinto Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu, nuo 2014-05-30 iki 2015-01-01) 20 punkte buvo nustatyta, kad prijungimo paslauga laikoma atlikta (užbaigta), kai yra faktiškai atlikta prijungimo paslaugos sutartyje nustatyta konkrečiam prijungimui reikalinga operatoriaus elektros tinklų plėtra iki elektros tinklų nuosavybės ribos, atlikti kiti vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikalingi darbai ir teisės aktų nustatyta tvarka yra atliktos statybos užbaigimo procedūros (kai jos yra privalomos pagal teisės aktus) arba sudaromas (pasirašomas) atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas (kai statybos užbaigimo procedūros netaikomos). Taigi ir ši teisės norma sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju Sutarties įvykdymas pagrįstai sietinas su minėtos 2015-06-03 pažymos išdavimu. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pasibaigus 2011-12-02 leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo laikui, 2014-07-24 Sutartis dar nebuvo įvykdyta.

40. Pažymėtina, kad 2011-12-02 leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014-12-08 raštu pratęstas iki 2015-06-02, t. y. 6 mėnesių terminui. Pagal tuo metu galiojusios Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijos (nuo 2014-11-19 iki 2015-01-01) 16 straipsnio 8 dalį išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus ir galėjo būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų. Šioje teisės normoje taip pat buvo numatyta papildomo pratęsimo ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui galimybė, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti. Kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, įvertinus tai, kad 2015-06-03 išduota pažyma apie energetikos įrenginių atitiktį reikalavimams ir galimybę naudoti pagal paskirtį, atsakovė objektyviai nebeturėjo nei pagrindo, nei poreikio tęsti leidimo galiojimą papildomam 6 mėnesių terminui. Tuo tarpu leidimas gaminti elektros energiją yra išduodamas leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, būtent leidimui gaminti energiją gauti atsakovė ir turėjo turėti galiojantį leidimą plėtoti pajėgumus. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip ir buvo padaryta, t. y. 2015-11-16 leidimas gaminti elektros energiją atsakovei išduotas 2015-11-10 leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pagrindu, tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra jokio teisinio pagrindo teiginiams, kad naujas 2015-11-10 leidimas turėjo įtakos Sutarties įvykdymui ir atsakovės teisei būti skatinamai ar juo labiau kad dėl naujo leidimo gavimo atsakovė prarado teisę gauti nuolaidą ir susidarė skola pagal Sutartį.

41. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001-12-18 įsakymu Nr. 380 (redakcija, galiojusi nuo 2010-05-05 iki 2013-11-02, t. y. 2011-12-02 leidimo išdavimo metu) patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių 59 punkte buvo numatyta, kad naujo energijos gamybos pajėgumo plėtros objekto statybos ar tiesioginės linijos tiesimo darbai turi būti atliekami taip, kad per leidimo galiojimo laikotarpį, nustatytą šių Taisyklių 37 punkte, būtų atlikti projektavimo darbai ir panaudota ne mažiau kaip 50 procentų projekto sąmatoje numatytų investicijų. Taigi, išduodant 2011-12-02 leidimą teisiniame reguliavime nebuvo reikalavimo, kad leidimas turi galioti iki visų projekto darbų pabaigos ar juo labiau iki elektros energijos gamybos pradžios. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-10-22 įsakymu Nr. 1-212 patvirtintos Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės taikomos prašymams išduoti leidimus, pateiktiems nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė šį teisės aktą aptardamas 2011-12-02 išduoto leidimo pratęsimo galimybę ir jo nepratęsimo teisines pasekmes.

42. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VKEKK konstatavus, jog atsakovei negalėjo būti pritaikyta prijungimo mokesčio nuolaida, ieškovė privalėjo perskaičiuoti atsakovės mokėtiną galutinę prijungimo įmoką, tačiau, kaip pagrįstai pažymi apeliantė, pirmosios instancijos teismas nevertino VKEKK 2016-10-24 pažymos Nr. 05-270 teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.

43. VKEKK 2016-10-24 pažymoje Nr. 05-270 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2017 metams nustatymo“ analizuotas ir nustatytas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis ir paskirstymas šias paslaugas teikiantiems asmenims 2017 metams. Pažymoje nurodyta, kad pagal Aprašo nuostatas 40 procentų prijungimo mokesčio išlaidų kompensavimas taikomas tik tuo atveju, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduotas iki 2011-12-31, tuo tarpu UAB „Avoro“ leidimas gaminti elektros energiją išduotas atsižvelgiant į 2015-11-10 išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, todėl kompensavimas negalėjo būti taikomas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pažymoje išdėstytos aplinkybės buvo pagrindas ieškovei perskaičiuoti prisijungimo mokesčio dydį, nevertino nei pažymos turinio, nei to, kokiu tikslu ji surašyta, nei to, kokius duomenis turėjo VKEKK, surašydama pažymą.

44. VKEKK 2016-10-24 pažyma Nr. 05-270 yra bendro pobūdžio dokumentas, kuriame ekonominiu požiūriu įvertintas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis 2017 metams. Pažymoje neanalizuota ir nevertinta ginčo situacija, kaip matyti iš pažymos turinio, joje tik nurodytas faktas, kad atsakovei leidimas gaminti elektros energiją išduotas 2015-11-10 išduoto leidimo plėtoti pajėgumus pagrindu, tačiau iš viso nenurodyta ir nevertinta, kad atsakovei 2011-12-02 taip pat buvo išduotas leidimas plėtoti pajėgumus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažyma nėra nei skirta šiam individualiam ginčui, nei oficialus didesnę reikšmę turintis įrodymas, priešingai, pažymoje tik nurodyta, kokio leidimo pagrindu atsakovei išduotas leidimas gaminti elektros energiją. Kaip pagrįstai argumentuoja apeliantė, 40 proc. prijungimo mokesčio nuolaidos taikymas siejamas ne su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo aplinkybėmis, nes, kaip nustatyta, 2015-11-10 išduotas leidimas buvo reikalingas tik leidimui gaminti elektros energiją gauti, o ne Sutarties dėl prijungimo paslaugos vykdymui ir teisei į nuolaidą pagrįsti.

45. Komisijos 2016-10-24 pažymoje Nr. 05-270 nurodyta, kad Energetikos ministerija 2014-03-03 raštu Nr. (8.2-10)3-679 pateikė nuomonę dėl skatinimo priemonių taikymo ir nurodė, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos skatinimo priemonės turėtų būti taikomos kompleksiškai, o elektros energijos gamintojai, elektros energiją gaminantys iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuriems netaikomos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnyje numatytos skatinimo priemonės (skatinamasis tarifas), neturi teisės pretenduoti ir į kitas skatinimo priemones. Pažymėtina, jog aiškinti teisės aktus turi teisę tik teismas, o ne jas taikančios institucijos. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Energetikos ministerijos 2014-03-03 rašte išdėstyta nuomonė neatitinka Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, pagal kurią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas skatinamas taikant nustatytą paramos schemą, kurią sudaro viena ar kelios šioje dalyje nurodytos skatinimo priemonės, tarp kurių yra ir šioje byloje aptariama prijungimo mokesčio nuolaida.

46. Komisijos 2016-10-24 pažymoje Nr. 05-270 taip pat nurodyta, kad Gamintojas, norėdamas pasinaudoti skatinimo priemonėmis, tarp jų ir prijungimo prie elektros tinklų nuolaida, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi privalėjo būti skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoju. Rašte nurodyta, kad atsakovė nebuvo paskelbta skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtoja, todėl skatinimo priemonė negalėjo būti taikoma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo teiginiu nesutinka. Sistemiškai vertinant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas (tiek redakcija, galiojusi Sutarties sudarymo metu, tiek redakcija, galiojusi Komisijos pažymos surašymo metu) darytina išvada, kad aukcionuose nustatomi fiksuoti elektros energijos tarifai, tačiau ne prisijungimo išlaidų kompensacijos. Tokią išvadą patvirtina ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinti Aukcionų nuostatai. Taigi nėra teisinio pagrindo teiginiams, kad prisijungimo išlaidų kompensacijos turėjo būti skirstomos aukcionuose.

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008).

48. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir vertino įrodymus, nepagrįstai priteisė iš atsakovės skolą pagal Sutartį, kuri įvykdyta ir pagal kurią pačios ieškovės patvirtinimu tinkamai ir visiškai atsiskaityta, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

50. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys atmestas, todėl ji neturi teisės į patirtų išlaidų atlyginimą. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme patyrė 1 211,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atmetus ieškinį atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 193 Eur žyminį mokestį bei 665 Eur už advokato teisinę pagalbą (už apeliacinio skundo parengimą). Apeliacinis skundas patenkintas, todėl apeliantei priteistinas jos patirtų išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u sprendž i a:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avoro“ naudai 1 211,08 Eur (vieną tūkstantį du šimtus vienuolika eurų 8 centus) patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Avoro“ naudai 858 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjos Raimonda AndrulienėIrma ČuchrajAušra Maškevičienė