- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- II-169-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00076-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. sausio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-78-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. sausio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-78-2022 (ROIK 21152913956) L. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis 2021 m. gruodžio 17 d., 03.55 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį Toyota Celica, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,82 promilės girtumas. Šiais veiksmais L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių (b. l. 11).
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-78-2022. Nurodo, kad pripažįsta, jog 2021 m. gruodžio 17 d., apie 03.55 val., (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį Toyota Celica, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tačiau darė tai manydamas, jog neviršija leistinos girtumo normos, kadangi jo asmeninis alkotesteris patikros metu rodė, jog neviršija leistinos promilių normos. Jį sustabdžiusių policijos pareigūnų prašė leisti atlikti kraujo tyrimą, siekiant išsiaiškinti tikrą alkoholio kiekį kraujyje. Pareigūnai patikino, jog protokole pažymėjo, kad pareiškėjas elgiasi ir bendrauja adekvačiai bei natūraliai, t. y. neatrodo ir nesielgia, lyg būtų apsvaigęs nuo alkoholio. Nuvykęs į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (toliau – ir RPLC) laiku atliko tyrimą, o įstaigos darbuotojai pažadėjo, jog iki bylos nagrinėjimo be jo įsikišimo kraujo tyrimo rezultatai pasieks reikiamus asmenis. Tačiau taip neįvyko. Prašo iš naujo įvertinti galimo nusižengimo detales ir priimti naują sprendimą, atsižvelgiant į jo kraujo tyrimo rezultatus. Labai stipriai gailisi, tikrai pasimokė ir pasižada daugiau nevairuoti, net ir išgėręs nedidelį kiekį alkoholio ar savo girtumą prieš vairuojant pasitikrinęs alkotesteriu. Yra išsilavinęs, (duomenys neskelbtini) magistro laipsnį turintis pilietis ir visą laiką buvo atsakingas bei pavyzdingas vairuotojas. Teisių praradimas ilgam laikui būtų didelė netektis, juolab, kad turi darbą pagal savo profesiją, užima aukštas pareigas, tiesiogiai susijusias su automobiliais ir vairavimu (b. l. 11).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. sausio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-78-2022 nepakeistą. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinėje byloje Nr. N444- 1016/2011) nurodė, kad teismui neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai savo išvadose pateikia, kad žmogaus organizmas, priklausomai nuo savo fiziologinių savybių, paprastai skaido nuo 0,1 iki 0,25 prom. per valandą. Šiuo konkrečiu atveju L. K. pirmu pūtimu buvo nustatytas 0,95 ± 0,017 prom. girtumas, antru – 0,82 ± 0,017 prom., o pridavus kraują po 1.57 val. (po antro pūtimo) – 0,39 prom., t. y. per beveik dvi valandas jo organizmas išskaidė 0,41 prom. alkoholio, kas dar kartą patvirtina, kad L. K. betarpiškai prieš sustabdymą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ir dėl alkoholio matuoklio (turinčio galiojančią metrologinę patikrą) jokių abejonių nekyla (b. l. 35-36).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu L. K. skundą palaikė ir paaiškino, kad prieš sėsdamas vairuoti pasitikrino savo asmeniniu alkotesteriu, kuris tam ir įsigytas. Tuo metu parodė 0,2 prom. girtumą. Matė reidą, bet net nematė reikalo važiuoti pro kitur, būdamas įsitikinęs, kad nieko nepažeidžia. Sustabdę pareigūnai patikrino alkotesteriu, nustatė didesnį girtumą. Tačiau jie patys patikino, kad jei jis viską spės atlikti laiku ir gydymo įstaigoje kraujo rodmenys bus mažesni, bus vadovaujamasi jais ir kaltinimai bus panaikinti. Atvykęs į Narkologinį centrą gavo tokį pat patikinimą, kad jei girtumas neviršys 0,4 promilės, jis bus išteisintas, o jo duomenys pasieks reikiamas įstaigas. Jis pasitikėjo, kad taip ir bus padaryta, netikrino to. Jei būtų tai numatęs, būtų policijai pas pateikęs tikrinimo duomenis ir būtų išteisintas. Promilių rodmenų, nustatytų gydymo įstaigoje, jis neginčija. Tam ir darė kraujo tyrimą. Policija leido jam kraujo tyrimą padaryti per valandą nuo jų pasakymo, kad gali važiuoti patikrai, jis spėjo tai atlikti. Turi būti vadovaujamasi būtent kraujo tyrimo rodmenimis. Jis iš viso nesupranta, kodėl ši byla pasiekė teismą. Jis buvo suklaidintas Narkologiniame centre, jog duomenys bus automatu pateikti policijai, ir jei girtumas neviršys normos, jokios atsakomybės nebus. Patikėjo tuo, nepatikrino, ir viskas nuėjo labai toli. Be to jis turi skrandžio ligą ir pakilęs skrandžio rūgštingumas gali klaidinti prietaisus. Neneigia, jog jo paties asmeninis alkotesteris buvo netikslus, nes visi kitais būdais gauti duomenys buvo didesni. Tačiau mano, kad privalu vadovautis kraujo tyrimo metu gautais duomenimis. Jam labai svarbios vairavimo teisės, jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, jis atstovauja tam vardui, bus socialinės akcijos ir iniciatyvos, jo laukia labai daug renginių. Teisės vairuoti praradimas gali reikšti darbo praradimą. Niekada nėra baustas už vairavimą neblaiviam. Jis būtent tam ir pirko alkotesterį, kad apsisaugotų. Pirko jį „Maximoje“ per išpardavimą, nežinojo, kad negalima pasikliauti nesertifikuotais alkotesteriais. Gavo gerą pamoką ir pažada nebekartoti savo klaidų. Prašo jį išteisinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje (numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 Eur. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Nors L. K. teigia, kad sėsdamas vairuoti transporto priemonę, pasitikrino alkotesteriu ir jo rodmenys rodė, kad jo girtumas neviršija leistinos normos, tačiau byloje surinktų duomenų visuma rodo, jog taip nebuvo. Patikrinus pareiškėją alkotesteriu tuoj po sustabdymo L. K. iškvėptame pirmu pūtimu ore buvo nustatyta 0,95 promilės alkoholio koncentracija, antru pūtimu – 0,82 promilės alkoholio koncentracija (b. l. 15-16). Patikros sertifikatas Nr. 1527494 patvirtina, jog alkotesteris Drager Alkotest 7510 Nr. ARKB-0270 metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, jo patikra galioja iki 2022 m. balandžio 12 d. Galima alkotesterio paklaida nuo 0,01 iki 1,00 promilės ne didesnė nei 0,017 promilės (b. l. 14). Įvertinus galimą prietaiso paklaidą, konstatuotina, jog alkotesteriu nustatytas vairuotojo girtumas siekė 0,803 promilės, t.y. du kartus viršijo leistiną vairuotojams normą.
Esminis ginčas šioje byloje, ar pareiškėjo girtumas vairavimo metu buvo toks, kokį parodė pareigūnų naudotas alkotesteris, ir viršijo leistiną ribą.
Blaivumo patikrinimą policijos pareigūnai atlieka tik alkotesteriu, o tokio patikrinimo rezultatai teismų praktikoje laikomi patikimais ir objektyviais, jeigu neįrodoma priešingai. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjo neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nėra. Kaip matyti, L. K. neblaivumui patikrinti naudotas alkotesteris buvo tinkamas, sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta ir jokių asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu procedūros pažeidimų, kurie leistų suabejoti pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatų patikimumu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl neblaivumo administracinio nusižengimo metu, svarbu įvertinti tai, jog medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis nebeparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).
Transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo kontrolę ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr.56-2000) (toliau Taisyklės). Jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros, arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis (Taisyklių 29 punktas).
Nors pareiškėjo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada bei medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti aktas, pagal kuriuos (tiek alkotesterio parodymus, tiek kraujo patikrinimo rezultatus) girtumas neviršijo transporto priemonių vairuotojui leistinos alkoholio koncentracijos organizme normos, tačiau tai nereiškia, jog šie duomenys savaime paneigia pirminio L. K. patikrinimo rezultatus. Pareiškėjas yra visiškai klaidingai įsitikinęs, kad per valandą atliktas kraujo tyrimas automatiškai anuliuoja pirminio patikrinimo alkotesteriu rezultatus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismui neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (byla Nr. N444-1016/2011), todėl apelianto iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Nors po beveik dviejų valandų RPLC Vilniaus filiale atlikto patikrinimo metu gauti duomenys rodė leistiną girtumo ribą, bylos nagrinėjimui yra aktualus tik konkretus girtumas, buvęs L. K. vairavimo metu, o abejoti policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatais objektyvaus pagrindo nėra. Tokios praktikos teismai laikosi ir panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-462/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-926/2020).
Valstybinės teismo medicinos tarnyba yra ne kartą išaiškinusi teismams, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 promilės etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Taip pat VTMT yra pažymėjusi, jog neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose AN2-57-851/2022, AN2-462/2018 ir kt.).
L. K. pateikti savanoriškos patikros duomenys niekaip nepaneigia pirminės patikros rezultatų, atvirkščiai – tik logiškai patvirtina pastaruosius, kadangi 2021 m. gruodžio 17 d. 03.33.14 val. patikrinus pareiškėją alkotesteriu jam buvo nustatyta 0,95 promilės, 03.53.54 – 0,82 promilės (įvertinus galimą paklaidą – 0,803 promilės) alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, o pagal 05.50 val. paimto kraujo tyrimą nustatytas 0,36 promilės girtumas (alkotesteriu – 0,38 promilės), visiškai atspindi natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą asmens organizmo terpėse (nuo 0,15 iki 0,2 promilės per valandą). Nenatūralaus skirtumo tarp rodmenų, gautų policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu bei pakartotinio patikrinimo, atlikto RPLC, teismo vertinimu, nėra, o tik toks būtų reikšmingas ir leistų suabejoti policijos pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatais.
Pareiškėjas abejojo alkotesterio parodymų tikslumu, teigdamas, jog jo rezultatus galėjęs iškreipti faktas, kad jis turi padidėjusį skrandžio rūgštingumą (refliuksą), dėl kurio medžiagų apykaita itin greita. Medikai iš tiesų įspėja, jog parūgštėjusi terpė gali stabdyti alkoholio skilimą, tačiau tai reiškia, jog alkoholis organizme skaidomas lėčiau ir asmuo ilgiau yra apgirtęs, o ne tai, kad alkotesterio rodmenys, rodantys girtumo laipsnį, tapo netikslūs. Teismas pažymi, jog rūgštingumo įtaka alkotesterio duomenims jau buvo tikrinama teismų praktikoje ir apklaustas medicinos specialistas nurodė, kad skrandžio rūgštingumo faktorius alkotesterio rodmenims įtakos neturi (Pakruojo rajono apylinkės teismo byla Nr. A15.-144-284/2017). Alkotesterių naudojimo instrukcijose taip pat nėra pažymėta, kad tokios aplinkybės būtų faktorius, turintis reikšmės duomenų tikslumui. Duomenis gali iškreipti prieš patikrinimą pavartoti atitinkami gėrimai, maistas ar rūkymas (tam tikrų tipų alkotesteriams), todėl rekomenduojama po 20 minučių tyrimą pakartoti, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Be to teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad sustabdymo metu pareiškėjo girtumas viršijo leistiną ribą, kadangi net po dviejų valandų nuo sustabdymo kraujo tyrimas, kuriuo pasitiki pats pareiškėjas, vis dar rodė girtumą (0,36 promilės), kuris labai artimas draudžiamai neblaivumo ribai – 0,4 promilės. Tokiu būdu, jokių esminių prieštaravimų tarp alkotesterio ir kraujo tyrimo rodmenų, leidžiančių įtarti, kad alkotesterio rodmenys buvo netikslūs, iškreipti prietaiso, patikrinimo procedūros trūkumų ar pareiškėjo organizmo ypatumų, nėra. Kraujo rodmenys rodo natūralų promilių nugaravimą per dvi valandas ir nesudaro teismui pagrindo abejoti priminiais patikrinimo rezultatais.
Savo skunde ir bylos nagrinėjimo metu L. K. akcentavo, jog buvo pareigūnų suklaidintas, jog valanda patikrinimui bus skaičiuojama ne nuo jo patikrinimo alkotesteriu momento, o nuo momento, kai policijos pareigūnai leido jam vykti papildomai patikrai, dėl ko jis objektyviai neturėjo galimybės per valandą pasitikrinti savo blaivumą medicinos įstaigoje, tačiau teismas pažymi, jog ši aplinkybė esminės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi. Ta aplinkybė, jog medicininėje įstaigoje pakartotinė pareiškėjo patikra buvo atlikta daugiau nei po valandos, jos metu gautų rezultatų nepadaro neobjektyviais, nepatikimais ar nevertintinais teismo. Pareiškėjo pateikti pakartotinės patikros rezultatai, nepaisant jų gavimo laiko, yra vertinami visų byloje surinktų duomenų visumoje, gretinami su kitais byloje esančiais duomenimis ir visų jų pagrindu daromos išvados apie administracinio nusižengimo sudėties buvimą (nebuvimą) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose. Pakartotinai pažymėtina, kad šiuo atveju esminė aplinkybė, dėl kurios skundas atmetamas, yra ne ta, kad pareiškėjas kraujo tyrimą atliko ne per valandą nuo jo tikrinimo alkotesteriu, o ta, kad net ir po beveik dviejų valandų atliktas kraujo tyrimas vis dar rodė 0,36 promilės (iškvepiamame ore – 0,38 promilės) girtumą, kas patvirtina, jog vairavimo metu jo kraujyje, iškvepiamame ore alkoholio koncentracija buvo didesnė, viršijanti leistiną normą.
Vertinant tai, kad paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,10-0,25 promilės alkoholio, o L. K. per beveik dvi valandas minutes alkoholio koncentracija sumažėjo 0,41 promilės, t. y. apie 0,20 promilės per valandą, abejoti alkotesteriu atlikto L. K. girtumo patikrinimo rezultatais jokio pagrindo nėra. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis L. K., vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, o jo veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymius.
L. K., konstatavus jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybę nebuvimą, buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda bei minimalus už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių taikyti L. K. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nėra. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie teisės vairuoti būtinumą darbui yra tik aplinkybė, vertintina skiriant nuobaudą sankcijos ribose.
Apibendrinant darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu L. K. veiksmai kvalifikuoti teisingai, paskirta teisingo dydžio bauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, skundas atmestinas. Pareiškėjas nesvarstė galimybės įrengti antialkoholinį variklio užraktą jo vairuojamame automobilyje, nes jo įsitikinimu, jis apskritai nepadarė jam inkriminuoto nusižengimo, todėl administracinio poveikio priemonė taip pat nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo L. K. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. sausio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-78-2022 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.