Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Ž. R., jo atstovui advokatui Vitalijui Metelicai,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą,- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Pakruojo rajono policijos komisariato atstovams D. V. ir S. N.,

Ž. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) sargu, profesinio išsilavinimo, vedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė K. M. 2017 m. liepos 13 d. surašė Ž. R. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, t.y. už tai, kad Ž. R. 2017 m. liepos 13 d. 11.45 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,79 promilės neblaivumas, taip nepasirinko saugios distancijos, kad kiekvienu momentu galėtų sustabdyti transporto priemonę, to nepadarydamas, atsitrenkė į kitą šalia stovintį automobilį ir ją apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešdamas policijai. Protokole nurodoma, kad tokiais savo veiksmais Ž. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 219.1 bei 222 punktų reikalavimus.

Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, atstovai teismo posėdžių metu protokolą palaikė, nurodė, kad Ž. R. padarytos veikos yra teisingai kvalifikuotos, jo kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga ir liudytojų parodymais teismo posėdžių metu, Ž. R. transporto priemonę vairuoja neblaivus jau nebe pirmą kartą – skirtos trys administracinės nuobaudos. Prašė skirti administracines nuobaudas padarytų nusižengimų sankcijos ribose.

Institucijos atstovas S. N. nurodė, kad Ž. R. 2017 m. liepos 13 d. buvo surašytas protokolas, kad jis vairavo transporto priemonę, važiuodamas atbuline eiga, būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas girtumas 0,79 promilės, nepasirinko saugios distancijos, kad kiekvienu momentu galėtų sustabdyti transporto priemonę, atsitrenkė į kitą šalia stovintį automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijai, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219.1, 222 punktus. Kad asmuo įvykdė jam inkriminuojamus pažeidimus, patvirtina apklausti liudininkai – įvykio vietoje buvę patruliai, kurie surašė tarnybinius pranešimus. Patruliai atvyko į įvykio vietą, kaip suprato, pagal budėtojo pranešimą. Byla buvo sudaryta, remiantis tarnybiniais pranešimais, liudytojų, nukentėjusiosios parodymais. Automobilio vairuotojas buvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, po to sugrįžo, patruliams jis sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus, girtumas jam buvo nustatytas alkotesteriu, buvo nustatytas 0,79 promilės neblaivumas. Neblaivumas buvo nustatytas ne iš karto po eismo įvykio, bet praėjus kažkiek laiko. Kiek truko administracinio nusižengimo protokolo surašymas, negali pasakyti. Apie tai paliudys pareigūnai, kurie dalyvavo surašyme. Jis įvykio vietoje nebuvo ir negali pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju Ž. R. surašytu administracinio nusižengimo protokolu inkriminuoti du administraciniai nusižengimai, numatyti Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, t. y. jam suformuluoti kaltinimai dėl to, kad jis 2017 m. liepos 13 d. 11.45 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,79 promilės neblaivumas, nepasirinko saugaus atstumo, kad kiekvienu momentu galėtų sustabdyti transporto priemonę, atsitrenkė į kitą šalia stovintį L. K. priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino, taip pat iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešdamas policijai, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14. 219.1 bei 222 punktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <…> asmenų, <…> padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris <…> lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Įvertinus visumą byloje nustatytų duomenų, t.y. rašytinius įrodymus: administracinį teisės pažeidimo protokolą (1-2 b. l.), tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio (3 b. l.), patikros sertifikatą (4, 54 b. l.), išrašus su eismo įvykio duomenimis (5-9, 10 b. l.), autoavarijos vietos planą (10 b. l.), daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą (12 b. l.), vairuotojo pažymėjimo kopiją (13 b. l.), transporto priemonės apžiūros aktus (14 b. l.), fotolentelę (16-25 b. l.), sprendimą nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo (26 b. l.), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą (27 b. l.), L. K. (28 b. l.), I. I. S. (29 b. l.) bei paties Ž. R. (30 b. l.) paaiškinimus, informacijas apie transporto priemonės techninę apžiūrą ir draudimą (31-32 b. l.), išrašą iš vairuotojų registro (33 b. l.), išrašą iš administracinių nusižengimų registro (34-37 b. l.), pažymą iš VšĮ Joniškio ligoninės (39 b. l.), o taip pat paties Ž. R. paaiškinimus, teismo posėdžio metu duotus nukentėjusiosios L. K., liudytojų policijos pareigūnų K. M. ir A. Ž., bei kitų liudytojų: G. S., S. V., J. P. ir I. S. parodymus teismo posėdžio metu, darytina išvada, jog Ž. R. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota, jo kaltė dėl šio nusižengimo byloje yra pilnai įrodyta.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Byloje apklaustos tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos I. S. parodymai apie visas eismo įvykio aplinkybes yra labai detalūs, nuoseklūs, neprieštaringi, jie visiškai atitinka tiek bylos rašytinę medžiagą, tiek kitų teisme apklaustų liudytojų S. V. ir policijos pareigūnų, o taip pat ir nukentėjusiosios L. K. parodymus, kurie patvirtina, kad 2017 m. liepos 13 d. apie 14.45 val. Ž. R. vairuojamas automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve atbuline eiga, nepasirinkus saugaus atstumo tarp vairuojamo automobilio ir gatvėje stovinčio nukentėjusiosios L. K. automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galine dalimi atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, taip jį apgadindamas. Nukentėjusiosios automobiliui padaryti apgadinimai, kaip matyti iš eismo autoavarijos vietos plano, fotolentelės bei techninės apžiūros aktų (11, 14-25 b. l.), pagal savo pobūdį, jų lokalizacijos vietą, visiškai atitinka bylos medžiagą, liudytojų nurodytas eismo įvykio kilimo aplinkybes, dėl ko automobiliui „Audi A4“ buvo apgadintas kairės pusės galinis bamperis. Taigi, visa įvykių seka ir byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiosios automobilio apgadinimai padaryti būtent Ž. R. vairuojamo automobilio galine dalimi, jam važiuojant atbuline eiga. Taigi iš aptartų įrodymų visumos matyti, jog automobilių kontaktas tikrai buvo, tai tiesiogiai matė liudytoja I., kuri ir informavo nukentėjusiąją L. K.. Fakto, kad būtent tą 2017 m. liepos 13 dieną automobiliu buvo eismo įvykio vietoje ir išvažinėdamas atbuline eiga iš savo kiemo atsitrenkė į kliūtį, pripažino ir pats Ž. R., t.y. eismo įvykio aplinkybių jis neneigė. Todėl iš esmės ginčo dėl to, kad Ž. R. padarė eismo įvykį ir šiuo atveju įvykęs eismo įvykis atitinka minėtą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą eismo įvykio apibrėžiamą, nėra. Ž. R. argumentai, kad ji nematė už jo stovinčio nukentėjusiosios automobilio, nesuprato jį kliudęs ir apgadinęs, pamanė, kad atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir t.t., šiuo atveju nepanaikina Kelių eismo taisyklių 9 punkte nurodyto reikalavimo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, t.y. važiuoti ir manevruoti įsitikus, kad tai daryti saugu ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, o kartu jie paneigti paminėtais byloje esančiais įrodymais. Be to, jie nepašalina jo kaltės šį įvykį sukėlus.

Ž. R. teiginius, kad jis eismo įvykio metu buvo blaivus, teismas atmeta kaip deklaratyvius, jokiais įrodymais nepagrįstus ir prieštaraujančius bylos medžiagai. Pažymėtina, jog Ž. R. neblaivumas – 0,79 promilės - nustatytas policijos pareigūnų naudojamu alkoholio matavimo prietaisu “Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0059, kuriam atlikta ir yra galiojanti metrologinė patikra (patikros sertifikatas Nr. 0590456, 4-54 b. l.). Byloje duomenų liudijančių, kad neblaivumas nustatytas pažeidžiant prietaiso naudojimo instrukciją, nėra. Ž. R. atstovo advokato argumentai, kad alkotesteriu nustatyti girtumą patalpose negalima, nustatymo rezultatams gali daryti įtaką patalpų pašaliniai dalykai ar tai, kad policijos pareigūnai nesuteikė galimybės kartoti tikrinimą, alkotesterio patikra – prie pabaigos ir pan., kas sąlygoja iškreiptus rezultatus, taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertintini tik kaip pamąstymai ir situacijos interpretavimas. Abejoti alkoholio matavimo prietaiso rodmenimis - tikrinimo rezultatu šiuo atveju nėra jokio pagrindo, nes, kaip patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 0590456 (4, 54 b. l.), - alkoholio matavimo prietaisas “Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0059 AB „Vilniaus metrologijos centras“ patikrintas 2017 m. birželio 1 d. ir tinkamas naudoti iki 2017 m. gruodžio 1 d. Tuo tarpu šiuo prietaisu Ž. R. nustatytas neblaivumas – 2017 m. liepos 13 d., kas, akivaizdu, -šio alkotesterio patikra ne tik kad ne prie pabaigos, kaip tvirtino advokatas, bet, pagal patikros galiojimo laikotarpį,- iš esmės ką tik po atliktos patikros. Todėl, teismo vertinimu, byloje esantys objektyvūs įrodymai – policijos pareigūnų atliktas neblaivumo patikrinimas ir jo metu gauti rezultatai - yra pakankami išvadai, jog Ž. R. eismo įvykį padarė būdamas neblaivus –0,79 promilių girtumo (ANK 569 straipsnis). Tiek pats Ž. R., tiek policijos pareigūnai teismo posėdžio metu patvirtino, kad po to, kai Ž. R. buvo nustatytas neblaivumas, pastarasis sutriko, tačiau pripažino, kad buvo iš vakaro gėręs alaus. Argumentas, kad būtent tą įvykio dieną Ž. R. nebuvo gėręs alkoholio nepaneigia objektyvių nustatytų neblaivumo rezultatų, o kitokių duomenų, paneigiančių nustatytą alkoholio kiekį, byloje nėra. Į bylą pateikta VšĮ Joniškio ligoninės pažyma neblaivumo fakto nepaneigia, o liudytoju teismo posėdyje apklaustas ezofagogastroduodenoskopijos tyrimą atlikęs ir minėtą pažymą išdavęs gydytojas G. S. patvirtinto, kad Ž. R. nustatytos ligos jokio ryšio su alkotesterio parodymais neturi ir įtakoti jo rodmenų negali. Teismui nei šis rašytinis įrodymas, nei tyrimą atlikusio ir pažymą išdavusio gydytojo kvalifikacija bei jo teisme nurodytos aplinkybės, abejonių nekelia, jokio suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta. Todėl teismas sprendžia, jog Ž. R. argumentai apie turimas problemas su skrandžio rūgštimis, kas neva įtakojo tokius alkotesterio rezultatus, jokiais įrodymais nepagrįsti ir vertintini tik kaip jo gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kitas Ž. R. argumentas, jog jis norėjo vykti į ligoninę duoti kraujo, taip siekdamas paneigti alkotesterio parodymus, taip pat nepanaikina neblaivumo fakto. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jam buvo taikytas administracinis sulaikymas (ANK 595 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 597 straipsnis), kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų tokiai savo teisei įgyvendinti, ar pan. Todėl ir pastarieji Ž. R. argumentai vertintini kaip deklaratyvūs teiginiai ir pasirinkta gynybos taktika.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra jokio pagrindo abejoti ir dėl fakto, kad Ž. R. 2017 m. liepos 13 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus – lengvo neblaivumo laipsnio (0,79 promilės), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Todėl, remiantis visuma byloje nustatytų duomenų, teismas konstatuoja, jog Ž. R. veikoje yra nustatyti visi ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, nes jis, būdamas neblaivus (nustatytas 0,79 promilių neblaivumas), atbuline eiga vairuodamas automobilį „VW Passat“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus, atsitrenkė į stovintį nukentėjusiosios L. K. automobilį „Audi A4“, dėl ko pastarasis buvo apgadintas, t.y. Ž. R. 2017 m. liepos 13 d. 11.45 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, būdamas neblaivus.

Be paminėto administracinio nusižengimo, Ž. R. inkriminuotas ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nepranešus policijai, t.y. pažeidus Kelių eismo taisyklių 219.1 ir 222 punkto reikalavimus, - įvykus eismo įvykiui nedelsiant nesustojus, nesukeliant papildomo pavojaus eismui, ir nepažymėjus eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, neįvykdžius pareigos nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai, dėl ko jo veika kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje (iki 2016-12-31 galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (jis sukėlė eismo įvykį) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, t.y. ar toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, turi būti vertinama, ar asmuo pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus, aplinkybės apie padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesį po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, e2AT-19-942/2017 ir kt.). Taigi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Šis straipsnis daugeliu atvejų yra skirtas tiems asmenims, kurie sąmoningai ir turėdami tyčią bei suprasdami, jog pažeidžia KET, pasišalina iš vietos, kur įvyko teisės pažeidimas. Tačiau kaltės privalomumas suponuoja išvadą, kad ne visais atvejais asmuo suvokia, kad įvyko eismo įvykis ir yra iš jo pasišalinama, t. y. asmuo negirdėjo, nematė, nepajautė, nesuprato neturėdamas savo veiksmuose tyčios palikti eismo įvykio vietą. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-4-2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju bylos rašytiniai įrodymai, o taip pat teismo posėdžių metu nukentėjusiosios L. K., policijos pareigūnų bei liudytojų S. V., kuri skambino Ž. R., pranešdama, kad jis yra ieškomas dėl eismo įvykio padarymo, ir I. S., kuri tiesiogiai matė visą eismo įvykį, duoti parodymai patvirtina vienareikšmiai, jog Ž. R. 2017 m. liepos 13 d. 11.45 val. padaręs eismo įvykį, nesustojo, nepažymėjo eismo įvykio vietos, nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajai, jos neieškojo ir policijai apie įvykį taip pat nepranešė. Šias faktines byloje nustatytas aplinkybes iš esmės pripažįsta, jų neginčija ir pats eismo įvykį sukėlęs Ž. R.. Tokie, kaip šiuo atveju, duomenys liudija, kad Ž. R. veika atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius. Tačiau Ž. R. savo pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant aukščiau nurodytus kelių eismo taisyklių reikalavimus, argumentuoja teigdamas, kad nesuprato padaręs eismo įvykį, t.y., nors pajuto atsirėmęs į kliūtį, tačiau pamanė, kad atsitrenkė į šaligatvio bortelį, nes buvo prastas matomumas - labai lijo, todėl nukentėjusiosios automobilio nepastebėjo. Iš šių duomenų akivaizdu, jog jis neigia būtinąjį šio nusižengimo subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią.

Minėta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Be to, jog eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalyje, turi būti atskleidžiamas kaltės - tiesioginės tyčios - turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. S. nurodė, kad tuomet, kai Ž. R. savo vairuojamu automobiliu atsitrenkė į nukentėjusiosios automobilį, vairuotojas „stabtelėjo, perjungė bėgį ir nuvažiavo“. Akivaizdu, jog Ž. R. iš savo vairuojamo automobilio išlipęs nebuvo, kliūties, sutrukdžiusios toliau važiuoti atbuline eiga, neapžiūrėjo ir neįsitikino, kad eismo įvykio nepadarė. Tačiau tolimesni jo veiksmai: grįžimas į eismo įvykio vietą iškart po to, kai liudytoja S. V. paskambino jam ir pranešė apie galimai jo padarytą eismo įvykį, dėl ko jis yra ieškomas, pripažinimas, kad jis toje miestelio vietoje tikrai buvo ir važiavo, atsiprašymas nukentėjusiosios, paaiškinant, kad nepastebėjo jos automobilio, laukimas iškviestų policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje kartu su nukentėjusiąja, net ir žinant, kad iš vakaro buvo gėręs alkoholio ir policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinus neblaivumą, minėtos aplinkybės pripažinimas ir pan., teismo vertinimu, negali lemti išvados, kad Ž. R. sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, būtų siekęs pasislėpti, taip apsunkinant eismo įvykio kaltininko bei visų aplinkybių nustatymą, tame tarpe nuslėpti savo neblaivumą.

Byloje nenustatyta jokių duomenų apie tai, kad jis būtų apsunkinęs savo paiešką, slėpęs įvykio pėdsakus, priešingai, visi Ž. R. aukščiau nurodyti veiksmai po eismo įvykio, sulaukiant policijos pareigūnų, teikiant paaiškinimus dėl įvykusio eismo įvykio, teismo vertinimu, sąlygoja prielaidą, kad Ž. R. galėjo sąžiningai klysti dėl padaryto eismo įvykio, kas reiškia, jog jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tai yra nebuvo suvokimo, kad jis pasišalina iš eismo įvykio vietos, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą kelių eismo taisyklėms. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pat pradžių Ž. R. nuosekliai, savo pozicijos nekeisdamas, tvirtino, jog tikrai nesuprato, kad apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, manė, kad atsirėmė į šaligatvio bortelį, nes dėl lyjančio lietaus buvo blogas matomumas. Be to, byloje esantys duomenys apie Ž. R. įvykio metu vairuotą automobilį „VW Passat“ patvirtina, kad jis vairavo jam priklausančią transporto priemonę, jis turi teisę vairuoti transporto priemones (33 b. l.), automobilis apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (32 b. l.), jam atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra (31 b. l.). Transporto priemonių techninės apžiūros aktai (14-15 b. l.) bei fotolentelė (16-25 b. l.) liudija, kad transporto priemonių apgadinimai nėra dideli. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad Ž. R. turėjo konkretų tikslą ir motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir tokiu būdu išvengti teisinės atsakomybės.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo pažeidimo sudėtis. Taigi teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (tame tarpe ir pažeidėjo kaltę) administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Nenustačius Ž. R. veikoje vieno iš būtinojo ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyvaus požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima. Todėl, remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog Ž. R. veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nustačius, kad Ž. R. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jam skirtina administracinė nuobauda, atsižvelgtina į padarytos veikos pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Ž. R. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, t.y. padaryto eismo įvykio, esant neblaiviam, pripažino iš dalies. Iš byloje esančio išrašo iš administracinių nusižengimų registro (34-37 b. l.) matyti, kad jis už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą, tačiau yra anksčiau ne kartą baustas už kitokius, taip pat grubius, Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairavimą esant neblaiviam, viršijant leistiną greitį ir pan.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnio 2 dalis). Yra dirbantis. Todėl atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių, aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, Ž. R. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje, skirtina administracinė nuobauda – sankcijoje numatytas baudos vidurkis (ANK 32, 34 – 36 straipsniai).

Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privalo būti skiriama administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nagrinėjamu atveju įvertinus Ž. R. padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą bei tai, kad Ž. R. administracinį nusižengimą padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, jam skirtina privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui (ANK 28, 32, 34 straipsniai, 423 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės konfiskavimas (ANK 29 straipsnis). Dėl šios priemonės skyrimo teismas sprendžia įvertinęs visas padaryto pažeidimo aplinkybes. ANK 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gali būti konfiskuojamas tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o 4 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant, padarius kai kuriuos nusižengimus (tame tarpe ir ANK 423 straipsnio 3 dalyje) gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. R. administracinį nusižengimą padarė vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę „VW Passat“. Byloje, kaip minėta, jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių, aplinkybių nenustatyta, jau ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, t.y. nuo 2011 m. tris kartus baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, beje, kartą net ir esant atimtai teisei vairuoti, taip pat baustas už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam, jau du kartus taikytas ir turto konfiskavimas, (34-37 b. l.), kas, teismo vertinimu, lemia išvadą, jog jis sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, daro itin pavojingus ir grubius nusižengimus, o jo atžvilgiu taikytos teisinės atsakomybės priemonės nuo neatsakingo elgesio neatgrasė, nes savo ydingo elgesio kritiškai neįvertino ir nekeičia. Todėl atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant Ž. R. apriboti galimybę ir toliau daryti naujus administracinius nusižengimus, jam skirtina administracinio poveikio priemonė - transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (ANK 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 29 straipsnis, 423 straipsnio 5 dalis).

Ž. R. atstovas advokatas prašė pagal Lietuvos Respublikos ANK nuostatas taikyti Ž. R. mažesnę nuobaudą, atitinkančią teisingumo principą. Teismas, spręsdamas šį klausimą, pažymi, jog Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismų praktikoje ne kartą aiškinti tokios normos (atitikusios iki 2017-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį) taikymo ypatumai, o būtent: šios normos nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-34-507-2015 ir kt.). Išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, laikomos, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Kartu pažymėtina, jog taip pat akcentuota, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-10-2014, Nr. 2AT-7-14-303/2017).

Nagrinėjamu atveju, nors buvo prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas Ž. R. atžvilgiu, tačiau jokių argumentų, kodėl jam turėtų būti skiriama mažesnė nuobauda, nepateikta. Tuo tarpu byloje esantys duomenys apie Ž. R. asmenybę, jo kaltės formą ir rūšį, padaryto nusižengimo pobūdį, nesuteikia pagrindo taikyti mažesnę ar švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Todėl nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, kurios turėtų būti aiškinamos išimtinai Ž. R. naudai, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų nėra pagrindo.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas iš Ž. R. (12 b. l.), nutarimui įsiteisėjus, perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai (ANK 682 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 28, 29, 32, 34 straipsniais, 423 straipsnio 3 -5 dalimis, 635 - 637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutaria:

Ž. R. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti administracinę nuobaudą - 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 4 dalimi, Ž. R. paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 4 dalimi, Ž. R. paskirti administracinio poveikio priemonę – turto – transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios Ž. R., konfiskavimą.

Administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą iš Ž. R., nutarimui įsiteisėjus, perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 17070072917.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.