Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stiprus žmogus“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Audapa“, uždaroji akcinė bendrovė „Dotnuva Baltic“, uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, antstoliai D. K., G. S., S. V., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą ir nutraukta pareiškėjo bankroto byla – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjui V. .P. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Stiprus žmogus“. 2022 m. kovo 16 d., 2022 m. kovo 22 d. ir 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. 2022 m. gegužės 26 d. pirmajame pareiškėjo kreditorių susirinkime priimtas nutarimas patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą.

11. Skundžiama nutartimi atsisakyta patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą motyvuojant tuo, kad planas neatitinka jam įstatyme nustatytų reikalavimų: pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai yra mažesni nei įstatyme nustatyta minimali suma, dėl kurios gali būti iškelta fizinio asmens bankroto byla; pareiškėjas savo skolinius įsipareigojimus iš gaunamų pajamų gali įvykdyti per protingą terminą; pareiškėjas nelaikytinas nemokiu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, kas paneigia mokumo atkūrimo plane nurodytas priežastis, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kreditorių susirinkimo patvirtinto mokumo atkūrimo plano patvirtinimo klausimą, neturėjo teisės spręsti dėl plano turinio ir neturėjo teisės vertinti pareiškėjo mokumo, atmestini kaip nepagrįsti.

13. Fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindai nustatyti FABĮ 10 straipsnyje. Teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nepatvirtinamas mokumo atkūrimo planas (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal FABĮ 8 straipsnio 7 dalį, teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos (pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra) ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai.

14. Aiškinant fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimą reglamentuojančias FABĮ normas kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas (žr., pvz. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, 2016 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-378/2016).

15. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad FABĮ 8 straipsnio 7 dalyje nurodytas pagrindų, kuriems esant teismas gali nepatvirtinti kreditorių susirinkimo patvirtinto plano, sąrašas nėra baigtinis. Priešingas FABĮ 7 straipsnio 5 dalies ir 8 straipsnio 7 dalies aiškinimas reikštų, jog teismas, nenustatęs FABĮ įtvirtintų imperatyvų, nesusijusių su plano tvirtinimo kreditorių susirinkime procedūromis ir (ar) FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 10 punkto taikymu, pažeidimo, visais atvejais turėtų tvirtinti kreditorių susirinkimo patvirtintą planą. Pavyzdžiui, teismas būtų įpareigotas tvirtinti kreditorių susirinkimo patvirtintą planą net ir tuo atveju, kai jis neatitiktų FABĮ 7 straipsnyje nustatytų plano reikalavimų arba pažeistų FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Toks aiškinimas, kasacinio teismo vertinimu, apribotų konstitucinę teismo paskirtį ir jo vaidmenį vykdant teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017).

16. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teismų praktikos nuostatas, sprendžiama, kad net ir esant kreditorių pritarimui mokumo atkūrimo planui, teismas privalo patikrinti, ar teikiamo tvirtinti mokumo atkūrimo plano nuostatos nepažeidžia imperatyvių FABĮ normų, ir toks patikrinimas, atsižvelgiant į viešo intereso egzistavimą bankroto bylose, nelaikytinas bankroto prašymo patvirtinti planą ribų peržengimu.

17. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo bankroto byloje bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 10 502,22 Eur, kuri yra mažesnė nei 25 MMA (minimali mėnesinė alga) suma – 18 250 Eur (25x730). Pareiškėjas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė bendrą 29 496,08 Eur pradelstų skolų kreditoriams sumą. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartyje, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla, konstatuota, kad pareiškėjo bendras pradelstas įsiskolinimas kreditoriams sudaro ne mažiau kaip 30 280,76 Eur ir gerokai viršija 25 MMA dydį (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas nurodė, kad jo skola C. R. yra 15 000 Eur, 5 procentų procesinės palūkanos nuo skolos ir 469 Eur bylinėjimosi išlaidos, kuri yra priteista 2020 m. vasario 3 d. Alytaus apylinkės teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1084-743/2020. R. C. prašymo dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pareiškėjo bankroto byloje nepateikė, todėl C. R. kreditorinis reikalavimas nėra patvirtintas. Taigi, nuo pareiškėjo skolos C. R. egzistavimo priklauso, ar pareiškėjas atitinka nemokumo reikalavimą, nustatytą FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Pagal mokumo atkūrimo planą, pareiškėjas ketina kreditorių reikalavimams padengti kiekvieną mėnesį skirti po 91,45 Eur, o 66,55 Eur skirti bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, per trijų metų laikotarpį būtų padengta 3 292,20 Eur (91,45x12x3) dalis kreditorių reikalavimų. Nepadengta liktų 7 210,02 Eur (10502,22-3 292,20) reikalavimų dalis.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nustatytos aplinkybės, pareiškėjo skolos C. R. dydis ir tai, kad minėta skola nebuvo išieškoma priverstine tvarka, sudaro pagrįstas abejones dėl šios pareiškėjo skolos realaus egzistavimo. Su minėtu kreditoriumi pareiškėjo galėjo būti atsiskaityta dar iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o skola C. R. pridėta prie bendros pareiškėjo skolų kreditoriams sumos, tam, kad būtų tenkinama įstatymo nustatyta pareiškėjo nemokumo sąlyga, privaloma bankroto bylai iškelti. Toks pareiškėjo elgesys nelaikytinas sąžiningu. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjas turi realias galimybes su visais kreditoriais, kurių reikalavimus patvirtino teismas, atsiskaityti per protingą terminą. Prie plane numatytos 91,45 Eur sumos kreditorių reikalavimams patenkinti pridėjus 66,55 Eur pareiškėjo skiriamą bankroto administravimo išlaidoms padengti, gautos sumos 158 Eur (91,45+66,55) pakaktų patvirtintiems kreditorių reikalavimams padengti per 67 mėnesius, (per 5 metus ir 6 mėnesius (10 502,22 Eur / 158,00 Eur / 12)). Pažymėtina, kad teismų praktikoje protingu terminu yra pripažįstamas ilgesnis terminas, nei nagrinėjamu atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, skolos sumokėjimas kreditoriams per 9–10 metų terminą pripažintas protingu terminu.

20. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės jog pareiškėjas nėra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme ir pareiškėjas turi realias galimybes iš savo gaunamų pajamų skolinius įsipareigojimus kreditoriams įvykdyti per protingą terminą, patvirtina pareiškėjo mokumo atkūrimo plano akivaizdų trūkumą ar neatitikimą įstatymo imperatyvioms nuostatoms (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).

21. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas patvirtinti pareiškėjo mokumo atkūrimo planą ir pareiškėjo bankroto bylą nutraukęs FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.