- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-06
- Bylos Nr.
- e2S-83-440/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02221-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės A. G. prašymas dėl leidimo išdavimo patekti į gyvenamąją patalpą turto vertinimui atlikti, civilinėje byloje Nr. e2-5392-344/2020 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei A. G., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir turto padalijimo, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. G. ieškiniu prašo: 1) nutraukti jo ir atsakovės A. G. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; 3) nepilnamečio vaiko A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, jos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymui periodines išmokas kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; 5) vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 6) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 7) padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki bylos iškėlimo įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė A. G. pateikė teismui prašymą, prašydama suteikti leidimą atsakovei ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aireda“ turto vertintojai R. K. patekti į gyvenamąją teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), iš vidaus apžiūrėti gyvenamąjį namą, jame esančius daiktus, kitas patalpas, transporto priemones, kad turto vertintoja galėtų tinkamai paruošti išvadą dėl esamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jį tinkamai įvertinti rinkos kaina. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai dėl jai ir ieškovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo yra nepagrįsti, taip pat nurodytos nepagrįstos rašytiniais įrodymais dalintino turto vertės. 2020 m. spalio 19 d. ji su UAB „Aireda“ turto vertintoja R. K. negalėjo patekti į gyvenamąją teritoriją ir joje esantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl turto vertintoja galėjo suteikti tik preliminarią konsultaciją dėl šiuo adresu esančio turto vertės. Nurodyta gyvenamoji teritorija yra aptverta, vartai užrakinti, spynos pakeistos, todėl nebuvo galimybės patekti į gyvenamąjį namą, apžiūrėti jame esantį turtą, kiemo statinius. Atsakovė ketina pateikti teismui priešieškinį, todėl turto vertinimo išvada bus svarbus ir reikšmingas įrodymas nagrinėjant teisme civilinę bylą. Toks įrodymas yra susijęs su bylos įrodinėjimo dalyku, realiai įvertinant kilnojamojo ir nekilnojamojo turto faktą, jo tikrąją vertę, kuris numatomas padalinti nutraukiant santuoką. Ieškovas dirba Norvegijoje, todėl ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą prižiūri ieškovo tėvai, kurie turi raktus, reikalingus įeiti į gyvenamąją teritoriją ir joje esantį gyvenamąjį namą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovės A. G. prašymo dėl įrodymų užtikrinimo (leidimo išdavimo patekti į gyvenamąją patalpą turto vertinimui atlikti) netenkino.
4. Teismo vertinimu nors atsakovė nurodo, kad ji prašo išduoti teismo leidimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 199 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. teismo prašo duoti liudijimą apie teisę gauti rašytinį įrodymą, kuris būtų pateikiamas teismui, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad ieškovė siekia pasinaudoti CPK XIII skyriaus dešimtame skirsnyje įtvirtinta įrodymu užtikrinimo tvarka. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė ieškovės prašymą išduoti liudijimą dėl leidimo patekti į gyvenamąją patalpą, laikyti prašymu dėl įrodymų užtikrinimo (CPK 115 straipsnio 4 dalis, 221 straipsnis).
5. Teismas nustatęs, kad atsakovė kartu su savo sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad atsakovė, kaip šio turto savininkė, negalėdama patekti į tvora aptvertą gyvenamąjį namą dėl to, kad neturi raktų ir jos sutuoktinis yra išvykęs, gali pasinaudoti techninėmis priemonėmis, kurios padėtų jai patekti į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Pažymėjo, kad atsakovė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, jog ieškovas jai trukdo patekti į nurodytu adresu, esantį žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius. Teismas vienkartinį atsakovės negalėjimą patekti į teritoriją, siekiant apžiūrėti turtą, net nepranešus ieškovui, nelaikė piktybišku ieškovo trukdymu bendrasavininkei patekti į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą.
6. Teismas įvertinęs, kad atsakovė nepagrindė, jog yra grėsmė (objektyvios prielaidos) netekti galimybės gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl įrodymų užtikrinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantė A. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – leisti atsakovei A. G. ir UAB „Aireda“ turto vertintojai R. K. patekti į gyvenamąją teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), iš vidaus apžiūrėti gyvenamąjį namą, jame esančius daiktus, kitas patalpas, transporto priemones, esančias kieme, tikslu, kad UAB „Aireda” turto vertintoja galėtų tinkamai įvertinti ir paruošti išvadą dėl šiuo adresu esamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jį tinkamai įvertinti rinkos kaina, kadangi turto vertintojos išvada yra reikšmingas rašytinis įrodymas tarp šalių civilinėje byloje Nr. e2-5392-344/2020, padalinant ir priteisiant santuokoje įgytą turtą, pagal ieškovo A. G. pateiktą teismui ieškinį. Taip pat prašė iš ieškovo priteisti atsakovei 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatės atskirojo skundo surašymą Šiaulių apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė ruošiasi pateikti teismui priešieškinį, kuriame ketina reikšti reikalavimus dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo, todėl jai būtina atlikti šio turto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimą, tačiau turto vertintoja negali tinkamai įvertinti santuokos metu įgyto jos ir sutuoktinio turto, kadangi 2020 m. spalio 19 d., esant užrakintiems kiemo vartams ir pastatams, negalėjo patekti į gyvenamąją teritoriją.
7.2. Atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais nuo 2019 m. lapkričio mėnesio negali patekti į jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su ieškovu A. G. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra deklaruota jos ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, todėl ji su nepilnamečiais vaikais gyvena draugei priklausančiame bute. Nesutinka su teismo nutartyje nurodytu argumentu, kad „Vienkartinis atsakovės negalėjimas patekti į teritoriją siekiant apžiūrėti turtą net nepranešus ieškovui, nelaikytinas piktybišku ieškovo trukdymu bendrasavininkei patekti į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą“. Atsakovė norėdama patekti į namus pasiimti daiktus, skambino savo sutuoktiniui, tačiau jis piktybiškai neatsiliepė. Kadangi sutuoktinis yra agresyvus, atsakovė kreipėsi į policijos pareigūnus, kad jie atvyktu ir jiems dalyvaujant ji galėtų iš savo namų, esant sutuoktiniui, pasiimti jai priklausančius daiktus. 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovė kartu su policijos pareigūnų pagalba pasiėmė savo ir vaikų asmeninius daiktus. Ieškovas prie policijos pareigūnų pasakė, kad daugiau daiktų neduos kol nebus teismo sprendimo dėl turto padalijimo. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija patvirtina, kad ieškovas atsakovės, kaip sutuoktinės atžvilgiu, elgiasi piktybiškai.
7.3. Teismas pažeidė materialinės ir procesines teisės normas. Mano, kad teismas yra šališkas atsakovės atžvilgiu. Teismo priimta nutartis yra pagrįsta tik abejonėmis, nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas nesuteikęs atsakovei galimybės įeiti į jai ir ieškovui priklausančius namus, sudarė ieškovui sąlygas sunaikinti ir išsivežti vertingus bendrus santuokoje įgytus daiktus arba juos realizuoti, neužfiksavus turto vertintojos išvadoje. Teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ji turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas A. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi atsikirtimai:
Šalies argumentai
8.1. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą CPK 199 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes atsakovė savo prašymo nepagrindė nei faktais, nei į bylą pateiktais įrodymais. Teismas atsakovės prašymą išduoti liudijimą dėl leidimo patekti į gyvenamąją patalpą, pagrįstai laikė prašymu dėl įrodymų užtikrinimo. CPK 199 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos paskirtis – suteikti teismui galimybę asmeniui, prašančiam teismo išreikalauti rašytinį įrodymą, išduoti liudijimą, kurio pagrindu pats asmuo turėtų teisę gauti teismo prašomą išreikalauti rašytinį įrodymą, o ne išduoti liudijimą apie teisę patekti į gyvenamąsias patalpas.
8.2. Apeliantė savo teisių įgyvendinimo atžvilgiu elgėsi pasyviai ir įstatymo jai suteiktomis pažeistų teisių gynybos priemonėmis nepasinaudojo, todėl teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai sprendė, jog atsakovė nepagrindė, kad konkrečiu atveju yra grėsmė netekti galimybės gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl įrodymų užtikrinimo.
8.3. 2019 m. spalio mėnesį apeliantė netikėtai ir nepaaiškinusi priežasčių jam pasakė, kad nori su juo skirtis. 2019 m. lapkričio16 d. grįžęs namo iš Norvegijos, radęs tuščius namus, ieškovas suprato, kad apeliantė su jų nepilnamete dukra A. išsikraustė iš namų. Be to, pamatė, jog nebėra ne tik apeliantės asmeninių daiktų, bet ir jų santuokos metu bendrai įsigytų daiktų. Apeliantė nepagrįstai nutyli, jog ieškovas jos iš namų neišvarė, o šeimos namus, pasiimdama kartu su savimi nepilnamečius vaikus, paliko ji pati, o visus ieškovo siūlymus sugrįžti namo ir pasistengti išsaugoti šeimą, kategoriškai atmetė. Kadangi apeliantė, ieškovui dirbant Norvegijoje, išsivežė dalį bendrai santuokos metu įgytų daiktų, todėl, siekdamas užtikrinti, kad apeliantė jam išvykus dirbti į Norvegiją, neišvežtų visų likusių name daiktų, kol santuokos metu bendrai įgytas turtas nebus padalintas teismo sprendimu, ieškovas nusprendė pakeisti spynas. Ieškovas turi pakankamai rimtą pagrindą siekti, kad jo ir apeliantės santuokos metu bendrai įgytas turtas būtų padalintas tik teismo sprendimu. Bet tai nereiškia, kad tuo apeliantei bei jos samdytai vertintojai yra užkertamas kelias ginčo gyvenamąją teritoriją apžiūrėti.
8.4. Nors atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas išvykęs, tačiau vis tiek net nepranešusi jam, kartu su turto vertintoja ji vyko apžiūrėti ginčo turto. Apeliantė, kaip lygiateisė ir teisėta turto dalies bendrasavininkė, gali pasinaudoti ne tik techninėmis priemonėmis, kurios padėtų jai patekti į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį. Apeliantės vienkartinis negalėjimas patekti į teritoriją, siekiant apžiūrėti turtą, net nepranešus ieškovui, nelaikytinas piktybišku ieškovo trukdymu bendrasavininkei patekti į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą.
8.5. Apeliantės teiginiai, kad teismas yra šališkas ir nutartis priimta nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau vadovaujantis tik teismo abejonėmis, palaikant ieškovo nepagrįstą poziciją, yra nepagrįsti. Atsakovė prašymą užtikrinti įrodymus grindė vien tik subjektyviu įsivaizdavimu, bet ne teisiniais argumentais pagrįstais teiginiais, todėl teismo padaryta išvada, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl įrodymų užtikrinimo, yra iš esmės teisinga, o priimta nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl tenkinti apeliantės nepagrįstų argumentų pagrindo nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovės prašymo pagrįstumo
11. Bylos duomenimis atsakovė pareiškė teismui prašymą išduoti teismo leidimą CPK 199 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. CPK 198 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalį asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.
12. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo yra konstatuota, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis). CPK nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo nutartį dėl įrodymų rinkimo (CPK 212 straipsnio 1 dalis), tokia nutartis neužkerta kelio bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo procesiniai sprendimai, priimti CPK 199 straipsnio pagrindu, negali būti skundžiami atskiraisiais skundais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-335-407/2019; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-464/2018).
13. Pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad nors atsakovė ir nurodė, kad ji prašo išduoti teismo leidimą CPK 199 straipsnio 4 dalies pagrindu, t. y. teismo prašo duoti liudijimą apie teisę gauti rašytinį įrodymą, kuris būtų pateikiamas teismui, tačiau iš prašymo turinio matyti, kad ieškovė siekia pasinaudoti CPK XIII skyriaus dešimtame skirsnyje įtvirtinta įrodymų užtikrinimo tvarka. Teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovės prašymą išduoti liudijimą dėl leidimo patekti į gyvenamąją patalpą, laikyti prašymu dėl įrodymų užtikrinimo (CPK 115 straipsnio 4 dalis, 221 straipsnis).
14. Konkrečiu atveju, apeliantė nors ir nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo pareikšto CPK 199 straipsnio 4 dalies pagrindu, nedetalizavo savo pozicijos dėl teismo nurodytų CPK 221 straipsnio nuostatų, iš esmės nesutiko su teismo vertinimu bei išvadomis, nurodydama, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo. Taigi yra pagrindo vertinti, kad apeliantė prašymu išduoti leidimą patekti į gyvenamąją patalpą turto vertinimui atlikti šiuo prašymu siekė užtikrinti įrodymus.
15. CPK 221 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. CPK 222 straipsnyje įtvirtinta, kad asmens prašyme dėl įrodymų užtikrinimo, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymas turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus. Įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą.
16. Pažymėtina, kad šiuo atveju apeliantė yra gyvenamojo namo bendraturtė, turi daiktines teises į gyvenamojo namo dalį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) ir siekia imtis priemonių savo teises ginti teisine tvarka. Atsakovė prašymą dėl įrodymų užtikrinimo grindžia poreikiu jai ir turto vertintojai apžiūrėti gyvenamąjį namą ir jame esantį turtą, kitas patalpas, transporto priemones, kad turto vertintoja galėtų tinkamai paruošti išvadą dėl esamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, jį tinkamai įvertinti rinkos kaina, tačiau ieškovas jai trukdo patekti į dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir apžiūrėti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad atsakovės prašymas užtikrinti įrodymus – leisti atsakovei su pasirinkta turto vertintoja jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame name užfiksuoti jame esančius daiktus ir patį pastatą ir kitą santuokos metu įgytą turtą, neatitinka pirmiau nurodyto šio instituto taikymo sąlygų ( šios nutarties 15 punktas), todėl nėra pagrindo nesutikti su iš esmės teisingu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu netenkinti atsakovės prašymo dėl įrodymų užtikrinimo.
18. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Asmeniui teigiančiam apie grėsmę prarasti įrodymus, tenka procesinė pareiga įrodyti šias aplinkybes, t. y. pagrįsti abejonę apie grėsmę prarasti įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 – 179, 222 straipsniai). Be to šalis teikianti konkrečius prašymus turi pareigą aiškiai suformuluoti konkretų prašymą, pateikti įrodymus, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, nurodyti, kad išnaudojo galimybes gera valia spręsti ginčą, kad konkretaus klausimo neturi galimybės išspręsti ir pan., nes šalys turi pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Turi bendradarbiauti tarpusavyje bei su teismu. ( CPK 7, 8 straipsniai).
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė savo prašyme nepagrindė grėsmės, kad įrodymai, kuriuos prašoma užtikrinti, gali neišlikti arba juos pateikti pasidarys negalima arba bus sunku, kad nekilnojamojo ir kilnojamojo turto būklė iš esmės pasikeis ir taps neįmanomas šio turto užfiksavimas. Apeliantė nei prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė nė vieno fakto, taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškovas atliktų kokius nors veiksmus turinčius įtakos nekilnojamo ir kilnojamojo turto būklei, jo sunaikinimui, paslėpimui ir pan. Vien tik ta aplinkybė, jog atsakovė neturi raktų nuo namų valdos ir dėl to negali patekti į gyvenamąjį namą, savaime nereiškia ir neįrodo, kad ieškovas ėmėsi ar būtinai imsis kokių nors priemonių įrodymams sunaikinti ar paslėpti.
20. Teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytai pozicijai, kad atsakovei esant ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį ji 2020 m. spalio 19 d. negalėjo patekti, savininkei, ji, kaip šio turto savininkė, negalėdama patekti į tvora aptvertą gyvenamąjį namą dėl to, kad neturi raktų ir jos sutuoktinis yra išvykęs, gali pasinaudoti kitomis teisėtomis priemonėmis, kurios padėtų jai patekti į nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo dalį. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad jei ieškovas, iš anksto įspėtas gera valia nesudaro galimybės patekti apeliantei į jai priklausančią gyvenamojo namo dalį, ji kaip nekilnojamojo turto bendrasavininkė turi teisę kreiptis į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir nagrinėjamoje byloje įrodinėti šį faktą, kreiptis pagalbos į policiją ir kita.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pati tiek prašyme, tiek atskirajame skunde patvirtino, kad ji žinodama, jog ieškovo nėra namuose, ir jog pati neturi raktų, siekė patekti į namą, apie tai iš anksto net nepranešusi ieškovui. Byloje nepateikta duomenų, kad apeliantė, žinodama, jog neturi raktų nuo namų valdos, būtų iš anksto, pavyzdžiui raštu, SMS žinute ar kitais būdais, kreipusis į ieškovą dėl galimybės patekti į namą apžiūrėti turtą ir atlikti turto vertinimą. Be to, nepateikta duomenų, kad būtų anksčiau teikusi konkrečius siūlymus, konkrečiu laiku bei aplinkybėmis prašydama sudaryti sąlygas gera valia patekti į patalpas ir pan., o ieškovas atsisakė sudaryti tokias galimybes.
22. Įvertinus atsakovės pateiktus duomenis, kuriais teismas vadovavosi priimdamas teismo nutartį, į tai kas išdėstyta, apeliantės nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog prašymas dėl įrodymų užtikrinimo yra pagrįstas. Pabrėžtina, kad bet kuris institutas turi būti taikomas tikslingai ir bet kuri įstatyme nustatyta priemonė, kuri varžo kitos šalies teises ar teisėtus interesus, turi būti taikoma, atsižvelgus į proporcingumo principą. Kai yra pagrindas manyti, kad prašomomis taikyti priemonėmis, įvertinus visas aplinkybes, tikslas galėtų būti pasiektas kitomis, mažiau šalis varžančiomis priemonėmis, tokios galimybės pirmiausia ir turėtų būti išnaudotos. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės negalėjimo patekti į gyvenamąjį namą priežastis turint tikslą atlikti turto vertinimą, visiškai pagrįstai atsisakė taikyti įrodymų užtikrinimo institutą.
23. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad teismas yra šališkas, nes atsisakydamas tenkinti prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, palaiko ieškovo poziciją.
24. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo, neįrodo teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir įvertinęs apeliantės nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantė argumentų, įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti teisėjos nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi, nepateikė. Be to pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos apeliantė vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta spręstina, kad pirmosios instancijos teismo teisėjos procesinis sprendimas nerodo teisėjos šališkumo, todėl atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino prašymo esmę, pateiktus įrodymus, CPK nuostatas, pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
28. Ieškovas pateikė prašymą priteisti jam 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą. Prašomų priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, 8.16. punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Įvertinus pateikto procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, galimai sugaištą laiką, pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų apmokėjimo, spręstina, kad prašymas pagrįstas, todėl atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantės atsakovui priteistina 420 Eur už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 420 Eur (keturis šimtus dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.