Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.2.3; 1.1.9.4; 1.2.14.7.2.1; 2.1.14; 2.4.6.1

2024 m. gegužės 23 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. Š. ir jos gynėjo advokato Šarūno Rameikio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažinta kalta:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. XIV-1925 2023 m. balandžio 27 d. redakcija), ir nuteista 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

– pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir nuteista 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, V. Š. įpareigota per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti UAB „X“ dalį turtinės žalos, t. y. 20 000 Eur.

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 1 ir 2 dalimis, V. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti darbą – teikti buhalterinės apskaitos paslaugas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

UAB „X“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, ir iš V. Š. ieškovės naudai priteista 39 237,48 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško priteistos turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš V. Š. išieškota 1 000 Eur atstovavimo išlaidų UAB „X“ naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. Š., laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2021 m. liepos 23 d. pagal 2017 m. kovo 14 d. Apskaitos paslaugų teikimo sutartį tarp UAB „Y“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), ir UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atlikdama buhalterės pareigas UAB „X“, ir sutarties 1.1 punkto pagrindu būdama atsakinga už UAB „X“ ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinės apskaitos vedimą bei užimamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus UAB „X“ vardu atlikti mokėjimus iš UAB „X“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, naudodamasi elektroninės bankininkystės prisijungimo instrumentais, nepagrįstai pervedė pinigus į UAB „Y“ sąskaitą iš UAB „X“ sąskaitos, taip iššvaistė jai patikėtą svetimą – UAB „X“ turtą, o būtent:

1.1. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš UAB „X“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke, į įmonės UAB „Y“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, pervedė:

1.2. 2017 m. balandžio 5 d. – 121 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.3. 2017 m. balandžio 21 d. – 121 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16176“;

1.4. 2017 m. gegužės 11 d. – 250 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.5. 2017 m. gegužės 19 d. – 242 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.6. 2017 m. liepos 20 d. – 150 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.7. 2017 m. liepos 27 d. – 300 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.8. 2017 m. rugpjūčio 1 d. – 121 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16259“;

1.9. 2017 m. rugpjūčio 11 d. – 900 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA“;

1.10. 2017 m. rugpjūčio 18 d. – 150 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.11. 2017 m. rugpjūčio 29 d. – 250 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.12. 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 1 000 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.13. 2017 m. rugsėjo 6 d. – 150 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA“;

1.14. 2017 m rugsėjo 7 d. – 600 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.15. 2017 m. rugsėjo 13 d. – 221 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.16. 2017 m. rugsėjo 15 d. – 1000 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.17. 2017 m. rugsėjo 19 d. – 2000 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „Psutartis“;

1.18. 2017 m. rugsėjo 29 d. – 200 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „PS“;

1.19. 2017 rugsėjo 30 d. – 121 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį –„F“;

1.20. 2017 m. spalio 3 d. – 100 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA162548“;

1.21. 2017 m. spalio 5 d. – 300 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „300“;

1.22. 2017 m. spalio 6 d. – 400 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „sąsk“;

1.23. 2017 m. spalio 8 d. – 1000 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „ps“;

1.24. 2017 m. spalio 10 d. – 300 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FA“;

1.25. 2017 m. spalio 16 d. – 1000 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „sut“;

1.26. 2017 m. spalio 16 d. – 1000 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.27. 2017 m. spalio 16 d. – 1000 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.28. 2017 m. spalio 23 d. – 1000 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA“;

1.29. 2017 m. spalio 26 d. – 1600 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FA“;

1.30. 2017 m. lapkričio 2 d. – 8 000 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „Paskola“;

1.31. 2017 m. lapkričio 7 d. – 121 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16338“;

1.32. 2017 m. lapkričio 16 d. – 500 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.33. 2017 m. lapkričio 21 d. – 1 000 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.34. 2017 m. lapkričio 22 d. – 300 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.35. 2017 m. lapkričio 24 d. – 1 050 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.36. 2017 m. lapkričio 25 d. – 500 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį –„FAA16146“;

1.37. 2017 m. gruodžio 1 d. – 500 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.38. 2017 m. gruodžio 15 d. – 121 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.39. 2017 m. gruodžio 20 d. – 250 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.40. 2017 m. gruodžio 21 d. – 100 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.41. 2017 m. gruodžio 22 d. – 150 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.42. 2017 m. gruodžio 22 d. – 121 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.43. 2017 m. gruodžio 31 d. – 70 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“.

1.44. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 18 d. iš UAB „X“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke, į UAB „Y“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, pervedė:

1.45. 2018 m. birželio 19 d. – 121 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.46. 2018 m. liepos 2 d. – 121 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16569“;

1.47. 2018 m. liepos 4 d. – 1 500 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA1“;

1.48. 2018 m. liepos 5 d. – 500 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį –„FAA16146“;

1.49. 2018 m. liepos 12 d. – 380 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.50. 2018 liepos 16 d. – 1 500 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.51. 2018 m. rugsėjo 4 d. – 121 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.52. 2018 m. rugsėjo 13 d. – 220 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.53. 2018 lapkričio 6 d. – 348 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16649, FAA16676“;

1.54. 2018 m. gruodžio 17 d. – 174 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „už buh paslaugas“;

1.55. 2018 m. gruodžio 17 d. – 183 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „buh paslaugos“;

1.56. 2018 m. gruodžio 18 d. – 625 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „už paslaugas“;

1.57. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 6 d. iš UAB „X“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke, į UAB „Y“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, pervedė:

1.58. 2019 m. kovo 13 d. – 380 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.59. 2019 m. kovo 30 d. – 380 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.60. 2019 m. balandžio 16 d. – 480 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.61. 2019 m. balandžio 26 d. – 950 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.62. 2019 m. balandžio 30 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.63. 2019 m. rugsėjo 3 d. – 360 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.64. 2019 m. rugsėjo 6 d. – 240 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.65. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. iš UAB „X“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke, į įmonės UAB „Y“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, pervedė:

1.66. 2020 m. sausio 9 d. – 121 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.67. 2020 m. balandžio 14 d. – 2 200 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.68. 2020 m. gegužės 22 d. – 500 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.69. 2020 m. birželio 4 d. – 121 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.70. 2020 m. birželio 8 d. – 121 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.71. 2020 m. birželio 9 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.72. 2020 m. birželio 23 d. – 242 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.73. 2020 m. birželio 30 d. – 60 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį –„FAA16146“;

1.74. 2020 m. liepos 1 d. – 80 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.75. 2020 m. gruodžio 23 d. – 400 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „TMP->201223011695T už buhalterines paslaugas“;

1.76. laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. liepos 19 d. iš UAB „X“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke, nepagrįstai į savo įmonės UAB „Y“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis, pervedė:

1.77. 2021 m. vasario 26 d. – 300 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „Pinigų pervedimas“;

1.78. 2021 m. kovo 30 d. – 280 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.79. 2021 m. balandžio 15 d. – 400 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „Pinigų pervedimas“;

1.80. 2021 m. gegužės 20 d. – 155 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.81. 2021 m. gegužės 27 d. – 40 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.82. 2021 m. birželio 7 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.83. 2021 m. birželio 11 d. – 500 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.84. 2021 m. birželio 15 d. – 400 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.85. 2021 m. liepos 3 d. – 120 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.86. 2021 m. liepos 5 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.87. 2021 m. liepos 19 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį – „FAA16146“;

1.88. 2021 m. sausio 3 d. iš UAB „X“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, nepagrįstai į savo įmonės UAB „Y“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 700 Eur nurodydama gavėją – UAB „Y“, lėšų pervedimo paskirtį –„TMP-> 210103000136T Sąskaitos apmokėjimas“, viso per 2017 m. kovo 14 d. – 2021 m. liepos 23 d. laikotarpį iš UAB „X“ sąskaitos į UAB „Y“ pervedė 44 203 eurų, iš kurių 6 717 eurų gali būti grindžiama kaip atlyginimas už paslaugas pagal sutartį, tačiau likusiai daliai pervestų pinigų – 37 485,58 eurų (44 203 eurų (41 mėn.x121 eurų+12 mėn.x146,41 eurų)=37 485,58 eurų), nepateikė objektyvių ir pagrindžiančių duomenų apie lėšų pervedimo teisėtumą ir pagrįstumą ir taip iššvaistė didelės vertės – 37 485,58 eurų svetimą UAB „X“ priklausantį turtą.

1.89. Be to, ji laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. liepos 6 d. iš UAB „X“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, neteisėtai į trečiųjų asmenų sąskaitas pervedė 3 841,90 eurų, o būtent:

1.90. 2017 m. rugsėjo 6 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Jaksa“, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „IT“;

1.91. 2017 m. lapkričio 13 d. – 261,11 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telko LT“, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „Už abonentą 61000129“;

1.92. 2018 m. rugsėjo 19 d. – 31,93 Eur, nurodydama gavėją, AB „Energijos skirstymo operatorius“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „#BL. vartotojo kodas Nr. (duomenys neskelbtini) už elektros energiją sąsk. nr. #(duomenys neskelbtini)#sąsk. data #2018-08-31“;

1.93. 2018 m. spalio 1 d. – 45,81 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telia“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „# Telia mob. rysio pasl. apmokejimas #(duomenys neskelbtini)# (duomenys neskelbtini)# (duomenys neskelbtini)#“;

1.94. 2018 m. lapkričio 7 d. – 389,54 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Tele2“, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „Tele2 saskaita (duomenys neskelbtini)“;

1.95. 2018 m. gruodžio 17 d. – 206,59 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Tele2“, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „Tele2 saskaita (duomenys neskelbtini)“;

1.96. 2019 m. kovo 13 d. – 264,50 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telia“ banko sąskaitą Nr (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „(duomenys neskelbtini)“;

1.97. 2019 m. kovo 18 d. – 220 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Jaksa“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „IT paslaugos“;

1.98. 2019 m. kovo 19 d. – 62,90 Eur, nurodydama gavėją, UAB "Tiketa" banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „Tiketa bilietai, rezervacijos kodas (duomenys neskelbtini)“;

1.99. 2019 m. balandžio 15 d. – 39,98 Eur, nurodydama gavėją, UAB "Opay solutions" banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „8TKA48GYCT užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), tinklapyje zurnaluprenumerata.lt“;

1.100. 2019 m. rugsėjo 27 d. – 120,99 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telko LT“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „(duomenys neskelbtini)“;

1.101. 2019 m. spalio 1 d. – 43,49 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telia“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „(duomenys neskelbtini)“;

1.102. 2020 m. sausio 15 d. – 174,86 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telko LT“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „už abonentus“;

1.103. 2020 m. sausio 21 d. – 213,72 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telia“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „(duomenys neskelbtini)“;

1.104. 2020 m. birželio 9 d. – 57,52 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telia“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „(duomenys neskelbtini)“;

1.105. 2020 m. birželio 22 d. – 20 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Intrum Lietuva“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „Pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini)“;

1.106. 2020 m. liepos 7 d. – 20 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Intrum Lietuva“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „Pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini)“;

1.107. 2020 m. liepos 13 d. – 126,89 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Interneto vizija“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „Banklink (duomenys neskelbtini) (nekoreguokite paskirties ir nekartokite jau atlikto pavedimo) (duomenys neskelbtini)“;

1.108. 2020 m. rugpjūčio 11 d. – 39,14 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telko LT“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „AAA Nr.: (duomenys neskelbtini)“;

1.109. 2020 m. rugpjūčio 28 d. – 67,09 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telko LT“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „AAA Nr.: (duomenys neskelbtini)“;

1.110. 2020 m. spalio 29 d. – 350 Eur, nurodydama gavėją, UAB „SB dantų klinika“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „(duomenys neskelbtini)“;

1.111. 2020 m. lapkričio 4 d. – 82,24 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telia“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „#Telia mob.rysio pasl. apmokejimas # (duomenys neskelbtini)# (duomenys neskelbtini)# (duomenys neskelbtini)#“;

1.112. 2020 m. lapkričio 4 d. – 149,59 Eur, UAB „Telia“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „(duomenys neskelbtini)“;

1.113. 2020 m. gruodžio 21 d. – 589,88 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Proringas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „(duomenys neskelbtini)“;

1.114. 2021 m. vasario 19 d. – 52,30 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telia“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „MTBankLink (duomenys neskelbtini)“;

1.115. 2021 m. balandžio 8 d. – 48,24 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telia“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „MTBankLink (duomenys neskelbtini)“;

1.116. 2021 m. gegužės 8 d. – 13,77 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Paysera“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „(duomenys neskelbtini) Užsakymo Nr: (duomenys neskelbtini) https://zaliastotele.lt projekte (pardavėjas: UAB agrofirma Sėklos) (duomenys neskelbtini)“;

1.117. 2021 m. gegužės 27 d. – 29,83 Eur, nurodydama gavėją, UAB „Telia“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „MTBankLink (duomenys neskelbtini)“;

1.118. 2021 m. liepos 6 d. – 19,99 Eur, nurodydama gavėją, UAB CV Group banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų pervedimo paskirtį – „Mkėjimas už paslaugas svetainėje carvertical.com (užsakymo nr. (duomenys neskelbtini))“;

1.119. tokiu būdu V. Š. nepagrįstai iš UAB „X“ sąskaitos į trečiųjų asmenų sąskaitas pervedė viso 41 327,48 eurų (37 485,58 eurų +3 841,9 eurų) ir taip iššvaistė jai patikėtą UAB „X“ priklausantį svetimą didelės vertės turtą, padarydama UAB „X“ 41 327,48 eurų turtinę žalą.

1.120. Šiais veiksmais V. Š. pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje (Įstatymo Nr. XIV-1925 2023 m. balandžio 27 d. redakcija).

2. Be to, ji pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2021 m. liepos 23 d. pagal 2017 m. kovo 14 d. Apskaitos paslaugų teikimo sutartį tarp UAB „Y“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), ir UAB „X“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atlikdama buhalterės pareigas UAB „X“, ir sutarties 1.1 punkto pagrindu būdama atsakinga už UAB „X“ ūkinės ir finansinės veiklos buhalterinės apskaitos vedimą bei užimamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus UAB „X“ vardu atlikti mokėjimus iš UAB „X“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank bank, naudodamasi elektroninės bankininkystės prisijungimo instrumentais, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. iš UAB „X“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke, nepagrįstai į A. J. vardu atidarytą, tačiau faktiškai jos naudojamą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pervedė UAB „X“ pinigus, nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis, o būtent:

2.1. 2018 m. liepos 26 d. – 280 Eur, nurodydama gavėją – „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.2. 2018 m. rugpjūčio 7 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją – „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį –„Avansas“;

2.3. 2018 m. rugpjūčio 26 d. – 17 Eur, nurodydama gavėją – „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.4. 2018 m. rugsėjo 10 d. – 200 Eur, nurodydama gavėją – „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.5. 2018 m. rugsėjo 17 d. – 200 Eur, nurodydama gavėją – „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.6. 2018 m. rugsėjo 17 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją – „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.7. 2018 m. spalio 1 d. – 121 Eur, nurodydama gavėją – „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „už paslaugas“;

2.8. 2018 m. lapkričio 2 d. – 2 000 Eur, nurodydama gavėją – „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.9. 2018 m. lapkričio 5 d. – 1 000 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.10. 2018 m. lapkričio 5 d. – 1 000 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.11. 2018 m. lapkričio 6 d. – 1 000 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Atsiskaitymas“;

2.12. 2018 m. lapkričio 7 d. – 500 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.13. 2018 m. lapkričio 26 d. – 200 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.14. 2018 m. lapkričio 28 d. – 300 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.15. 2018 m. gruodžio 19 d. – 200 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.16. 2018 m. gruodžio 20 d. – 170 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.17. 2018 m. gruodžio 23 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.18. 2018 m. gruodžio 28 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.19. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. balandžio 25 d. iš UAB „X“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke, nepagrįstai į A. J. vardu atidarytą, tačiau faktiškai jos naudojamą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis pervedė:

2.20. 2019 m. kovo 22 d. – 160 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.21. 2019 m. kovo 28 d. – 190 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.22. 2019 m. kovo 29 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.23. 2019 m. balandžio 8 d. – 300 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.24. 2019 m. balandžio 10 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.25. 2019 m. balandžio 25 d. – 80 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.26. laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. iš UAB „X“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank banke, nepagrįstai į A. J. vardu atidarytą, tačiau faktiškai jos naudojamą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ nurodydama apgaulingas lėšų pervedimo paskirtis pervedė:

2.27. 2020 m. liepos 16 d. – 200 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Papild“;

2.28. 2020 m. liepos 23 d. – 200 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Pinigų pervedimas“;

2.29. 2020 m. liepos 23 d. – 230 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Pinigų pervedimas“;

2.30. 2020 m. liepos 25 d. – 200 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Pinigų pervedimas“;

2.31. 2020 m. liepos 28 d. – 600 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Av“;

2.32. 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 121 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Av“;

2.33. 2020 m. rugpjūčio 4 d. – 200 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.34. 2020 m. rugpjūčio 6 d. – 300 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.35. 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 121 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Av“;

2.36. 2020 m. rugpjūčio 11 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.37. 2020 m. rugpjūčio 12 d. – 200 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.38. 2020 m. rugpjūčio 13 d. – 150 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.39. 2020 m. rugpjūčio 14 d. – 100 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“

2.40. 2020 m. rugpjūčio 27 d. – 300 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.41. 2020 m. rugsėjo 11 d. – 300 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“;

2.42. 2020 m. rugsėjo 16 d. – 70 Eur, nurodydama gavėją – UAB „A. J.“, lėšų pervedimo paskirtį – „Avansas“, taip nepagrįstai iš UAB „X“ sąskaitos į jos faktiškai naudojamą A. J. vardu atidarytą banko sąskaitą pervedė viso 11 910 eurų ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „X“ priklausantį turtą – 11 910 eurų, padarydama UAB „X“ 11 910 eurų turtinę žalą.

2.43. Šiais veiksmais V. Š. pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje (Įstatymo Nr. XIV-1925 2023 m. balandžio 27 d. redakcija).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistoji V. Š. ir jos gynėjas advokatas Šarūnas Rameikis apeliaciniame skunde prašo atlikti įrodymų tyrimą, panaikinti 2023 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir išteisinti V. Š. dėl 37 485,58 Eur turto iššvaistymo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Taip pat prašoma atleisti V. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį. Papildomai prašoma atmesti UAB „X“ pareikštą civilinį ieškinį.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės dėl V. Š. buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo UAB „X“ išvaistant jai priklausančią 37 485 Eur sumą, prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems rašytiniams įrodymams, rašytinei medžiagai, įrodymų tyrimo teisme metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismas dirbtinai kriminalizuoja tarp šalių susiklosčiusius sutartinius, civilinius santykius dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo ir apmokėjimo už paslaugas įkainius. Nagrinėjimu atveju pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas – V. Š. baudžiamajame procese perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą (apskaitos tvarkymo paslaugų suteikimą UAB „X“).

3.2. Pervestų lėšų teisėtumą pagrindžia 2017 m. kovo 14 d. UAB „X“ direktoriaus V. S. ir UAB „Y“ direktorės V. Š. pasirašyta sutartis dėl apskaitos paslaugų teikimo (toliau – ir sutartis). Įrodymų tyrimo teisme metu V. Š. teismui pateikė sutarties originalą. Abi šalys teisme patvirtino pasirašiusios pateiktą sutartį. Priešingai nei nurodyta nuosprendyje, byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina (išrašytos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitos faktūros, UAB „X“ direktoriaus V. S. parodymai), kad UAB „Y“ sutartinius įsipareigojimus su UAB „X“ vykdė ne iki 2021 m. liepos 23 d., o iki 2021 m. gruodžio 31 d.

3.3. Priešingai nei nurodyta nuosprendyje, UAB „X“ direktorius V. S. teisme pats patvirtino, kad V. Š. buhalterinės apskaitos paslaugas teikė ne iki 2021 m. liepos 23 d., o iki 2021 m. gruodžio 31 d. – „Su V. Š. dirbo iki 2021 m. gruodžio 31 d.“ (nuosprendžio 13 l. – 1 pastraipa). Teismas nepagrįstai nevertino UAB „Y“ teiktų buhalterinės apskaitos paslaugų už 5 (penkis) mėnesius UAB „X“, nurodydamas nuosprendyje V. Š. sumą už 5 (penkis) mėnesius, kaip jos pasisavintą (5 mėn.x210,54 (174+21 proc. PVM)=1052,7).

3.4. Pasak apeliantų, sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad „Užsakovas (UAB „X“) sutartimi paveda, o vykdytojas (UAB „Y) įsipareigoja pagal užsakovo pateiktus juridinę galią turinčius pirminius dokumentus vesti užsakovo buhalterinę apskaitą, gaudamas sutartą atlygį“. Tos pačios sutarties 1.1 punkte taip pat nurodyta – „Paslaugų teikimo laikotarpiu teikti užsakovui konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais“.

3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad šios sutarties pagrindu V. S. nuolatos V. Š. prašydavo konsultacijų mokesčių klausimais, prašydavo parengti sutartis tiekėjams, subrangovams, parengti viešųjų pirkimų dokumentus dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose (sąmatas ir kitus dokumentus). Visi V. S. prašymai buvo perduodami žodžiu atvykus į ofisą, ar kalbant telefonu. V. S. nemokėjo dirbti kompiuteriu, nesudarinėjo sutarčių ir kitų dokumentų, kuriuos prašė parengti V. Š.. UAB „X“ darbuotojų, kurie galėjo parengti tokius dokumentus, nebuvo, todėl visus dokumentus tekdavo parengti V. Š., už ką ji, suteikus papildomas paslaugas, išrašydavo sąskaitas faktūras UAB „X“ ir jų pagrindu atlikdavo mokėjimus. V. S. klaidina teismą nurodydamas, kad papildomų paslaugų neprašė. Priešingai nei nurodyta nuosprendyje, UAB „Y“ direktorė V. Š. sutarties pagrindu nebuvo atsakinga už UAB „X“ buhalterinės apskaitos organizavimą, ji buvo atsakinga tik už jos vedimą (pagal pateiktus UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentus) ir konsultacijų apskaitos ir mokesčių klausimais teikimą UAB „X“, dėl ko už paslaugų teikimą ir buvo išrašomos sąskaitos faktūros.

3.6. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį buvo nustatyta, kad „įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą“ – nagrinėjamu atveju už UAB „X“ buhalterinės apskaitos organizavimą buvo atsakingas V. S., o ne V. Š.

3.7. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad Sutarties 4.1 punkte yra numatyta, jog „už teikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas Užsakovas įsipareigoja mokėti Vykdytojui (UAB „X“) po 121 Eur, pagal išrašytas sąskaitas faktūras“.

3.8. Apeliaciniame skunde pastebima, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės dėl visą laikotarpį UAB „X“ įsipareigojimą mokėti vien tik 121 Eur už buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „Y“ yra niekuo nepagrįstos ir deklaratyvios, jos prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai (2018 m. sausio 2 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimai užsakovams) patvirtina, kad UAB „Y“ visiems užsakovams, tarp jų ir UAB „X“, kaltinime nurodytu laikotarpiu, du kartus padidino mėnesinius įkainius už teikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas. 2018 m. sausio 2 d. teikiamų buhalterinės apskaitos paslaugų kainą užsakovams padidino 53,00 Eur, kas mėnesį mokėti po 174 Eur ir 2021 m. lapkričio 12 d. padidino dar 34,80 Eur, kas mėnesį mokėti po 208,80 Eur (be PVM). V. Š. visus užsakovus, tame tarpe ir V. S., su kainų pakėlimu supažindino (įteikiant užsakovui pranešimus susitikimo metu, ar siunčiant jam elektroniniu paštu). V. S. su kainų pakėlimu buvo supažindintas tiek žodžiu, rašytiniai pranešimai jam buvo įteikti ir susitikimų metu, ir jis pilnai žinojo apie pasikeitusius mėnesinius įkainius už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jo duoti parodymai teisme, kad jis neva nebuvo supažindintas su įkainių pakėlimu yra nepagrįsti ir melagingi, prieštaraujantys baudžiamojoje byloje esančiai rašytinei medžiagai. V. S. parodymų nepatvirtina jokie duomenys, teismas šioje apimtyje jais turėjo nesivadovauti.

3.9. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tiek prokuroras, formuluodamas kaltinimą dėl piniginių lėšų išvaistymo, tiek teismas nesivadovavo rašytiniais įrodymais baudžiamojoje byloje dėl įkainių pakėlimo ir neteisingai atliko skaičiavimus dėl mėnesinių įmokų už UAB „Y“ suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „X“.

3.10. Vertinant tai, kad nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (48 mėn.), 53,00 Eur buvo pakelti įkainiai už buhalterinės apskaitos paslaugų teikimą – viso 174 Eur – vėl 3 165,18 Eur sumą (48 mėn.x53 Eur=2544 Eur, pridedant mokėtiną PVM nuo 174 Eur sumos už atitinkamą laikotarpį – 17 mėn.x36,54 Eur=621,18 Eur, gaunasi 3 165,18 Eur suma) būtina atimti iš bendrai pervestos UAB “X” 44 203 Eur sumos.

3.11. Pasak apeliantų, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės yra nelogiškos piniginių lėšų išvaistymo ir padarytos žalos apskaičiavimo kontekste. Vadovaujantis kaltinime nurodyta logika dėl paslaugų suteikimo UAB „X”, iš UAB “Y” pervestos 44 203 Eur sumos būtina atimti ne prokuroro ir teismo nurodytą – 6 717 Eur , o 9 578,18 Eur sumą (įskaitant 3 165,18 Eur sumą su kainų pakėlimu, tai yra 44 203 Eur – 9 578,18 Eur=34 697,9 Eur) ir liktų ne kaltinime nurodyta 37 485,58 Eur, o 34 624,82 Eur suma.

3.12. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuosprendžio nelogiškumą parodo tai, jog V. Š. pripažinta kalta dėl visų atliktų pavedimų UAB „Y“ iš UAB „X“ neišskiriant, kurie pavedimai yra pagrįsti, o kurie ne. Teismas vienu metu nuosprendyje nurodo aplinkybes, kad buvo nepagrįstai pervesta ir išvaistyta – 4 203 Eur, bet tuo pačiu ir pateisina V. Š., kad iš šios sumos dar reikia atimti – 6 717 Eur sumą, už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas. Tačiau teismas nepaaiškina, kurios paslaugos buvo suteiktos, o kurios ne. Tampa nebeaišku, kokius išvaistymo objektyviosios pusės požymiams būtinus neteisėtus veiksmus, pervedant pinigines lėšas atliko V. Š., kurie iš jų yra neteisėti ir nepagrįsti, kurie iš minėtų pavedimų atlikti veikiant tiesiogine ir netiesiogine tyčia, išvaistant pinigines lėšas.

3.13. Įrodymų tyrimo teisme metu V. Š. nurodė, kad kiekvienas atliktas pavedimas UAB „Y“ yra teisėtas ir pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais – sąskaitomis faktūromis, už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas (vedimo) ir konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais. Sąskaitos faktūros buvo išrašomos kiekvieną mėnesį už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas (vedimo) pagal sutartą įkainį ir vėliau pakeltą įkainį ir už papildomas paslaugas sutarties 1.1 punkto pagrindu – „Paslaugų teikimo laikotarpiu teikti Užsakovui konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais“ bei 4.1 pagrindu – “Atsiradus daugiau darbų apimties atlygis padidinamas pagal susitarimą. Užsakovas privalo sumokėti atlyginimą už kiekvieną mėnesį pagal Vykdytojo pateiktą sąskaitą ne vėliau, kaip iki sąskaitoje – faktūroje nurodytos datos“. Papildomus darbus (parengti sutartis, sąmatas, viešiesiems pirkimams būtinus dokumentus, konsultacijas atskirais mokesčių ir buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais) užsakydavo UAB „X“ direktorius V. S., jos buvo žodinės, rašytinių prašymų V. S. neduodavo, nes nemokėjo naudotis elektroniniu paštu.

3.14. Apeliantų teigimu, už papildomai atliktus darbus UAB „X“ buvo išrašomos sąskaitos faktūros, kurios buvo perduodamos V. S. asmeniškai. Mokėjimo pavedimuose V. Š. nurodydavo konkrečius duomenis, konkrečią sąskaitą faktūrą mokėjimams atlikti. Visos išrašytos sąskaitos faktūros UAB „X“ už buhalterinės apskaitos paslaugas, suteiktas konsultacijas yra tikros ir nesuklastotos, visos paslaugos ir konsultacijos UAB „X” buvo suteiktos. V. S. klaidinančiai nurodo, kad jam sąskaitos faktūros nebuvo perduodamos, jo duotų parodymų nieks nepatvirtina.

3.15. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad V. Š. nebuvo pareikšti kaltinimai pagal BK 300 str. dėl dokumentų klastojimo, ar jų panaudojimo, todėl nėra jokio pagrindo, kaip nurodyta nuosprendyje, teigti, kad visi atlikti mokėjimai UAB „Y“ yra nepagrįsti ir neteisėti. Kiekvienas mokėjimas UAB „Y“ yra atliktas suteiktos paslaugos ir išrašytos sąskaitos faktūros pagrindu, nurodant mokėjimo pavedime sąskaitų faktūrų numerius, todėl V. Š. negali būti pripažinta kalta išvaisčiusi – 37 485 Eur sumą, nes paslaugos šiai sumai UAB „X“ buvo suteiktos.

3.16. Be to, V. S. parodymai, kad jis penkerius metus, būdamas UAB „X“ direktoriumi, nesekė ir nematė finansinių srautų bankinėje sąskaitoje, yra neįtikinami ir melagingi. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, UAB „X“ banko sąskaitos išrašas, apie didelėmis sumomis piniginių lėšų išgryninimą bankomatuose, naudojantis bendrovės kortele, kurią bankas buvo išdavęs V. S. Būtų neįtikėtina ir nelogiška, kad V. S., nežinodamas bendrovės finansinių srautų, sąskaitoje esančio piniginių lėšų likučio, bankomatuose išgrynintų pinigines lėšas didelėmis sumomis.

3.17. Įrodymų tyrimo teisme metu apklausta Kauno AVPK kriminalinės policijos vyriausioji tyrėja Audronė Varsackytė patvirtino, kad ji netyrė sandorių pagrįstumo tarp UAB „Y“ ir UAB „X“, taip pat netyrė, ar pagal kiekvieną kaltinime nurodytą mokėjimą UAB „Y“ atliko, suteikė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „X” – „kaip ir sakiau aš nesigilinau į pačias sąskaitas faktūras, jos buvo pateiktos specialistui apžiūrai“. „Tyrimo dalykas tai pinigai iššvaistyti, o kokias paslaugas teikė tai nebuvo esmė“. Tyrėjos duoti parodymai teisme patvirtina, kad nuosprendis grindžiamas ne faktinių duomenų visuma, surinktais įrodymais, o tik pamąstymais, spėlionėmis, jog paslaugos nebuvo suteiktos, kaina už paslaugas buvo per didelė, piniginės lėšos pervestos be jokio teisinio pagrindo.

3.18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad baudžiamojoje byloje rašytiniai duomenys patvirtina, jog UAB „X“ direktorius V. S. į UAB „Y“ direktorę V. Š. kreipėsi dėl buhalterinės apskaitos paslaugų suteikimo, apskaitos vedimo, būtent tuo metu kai Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atliko operatyvius, o vėliau mokestinio tyrimo veiksmus UAB „X“ atžvilgiu. 2017 m. gegužės mėnesyje Kauno apskrities VMI atliko 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpio UAB „X” pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje mokestinį tyrimą.

3.19. Apeliantų teigimu, teismas selektyviai vertino V. S. ir V. Š. parodymus. V. S. duotų parodymų nepalygino su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie parodo jų nelogiškumą ir nenuoseklumą. Baudžiamojoje byloje esantis UAB „X“ banko sąskaitos išrašas, kuriame matomas piniginių lėšų išgryninimas bankomatuose, patvirtina, kad V. S. parodymais negalima vadovautis, jis klaidina teismą, tvirtindamas, kad nieko nežinojo apie UAB „X“ piniginių lėšų judėjimą sąskaitoje, pavedimus UAB „Y“. V. S., vienintelis turėdamas banko kortelę, nuolatos išgrynindavo pinigines lėšas iš bendrovės banko sąskaitos, todėl akivaizdu, kad priešingai nei nurodo teismas nuosprendyje, jis žinojo apie piniginių lėšų judėjimą sąskaitoje, piniginių lėšų likučius sąskaitoje, pavedimus UAB „Y“, nes kitaip nebūtų galėjęs išgryninti piniginių lėšų. Būtent dėl V. S. piniginių lėšų išgryninimo daugiau nei 100 000 Eur iš banko sąskaitos, su V. Š. ir kilo konfliktas, nes išgrynintoms piniginėms lėšoms jis V. Š. nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų, kur jis juos panaudojo. V. Š. prašė pateikti dokumentus, kur V. S. panaudojo iš bankomato išgrynintus daugiau nei 100 000 Eur, tačiau šiai sumai patvirtinančių dokumentų nėra. Esant šioms aplinkybėms V. S. ir pradėjo kaltinti V. Š., kad ji UAB „X“ buhalterinės apskaitos paslaugų nesuteikė, atliko pavedimus ir pasisavino beveik 60 000 Eur, nors buhalterinės apskaitos paslaugos, papildomos paslaugos pagal V. S. žodinius prašymus buvo suteiktos.

3.20. Priešingai nei nurodoma nuosprendyje, V. Š. tris kartus apklausiama teisme davė tuos pačius parodymus, buvo nuosekli. Duodama parodymus ji nurodė, kad 2016 m. UAB „X“ buhalterinė apskaita nebuvo sutvarkyta, o V. S. buvo būtina skubiai suvesti buhalteriją, per naujo patikrinti ir pateikti būtinas deklaracijas mokesčių administratoriams, pateikti dokumentus Kauno AVMI mokestiniam patikrinimui atlikti. V. Š. nurodė, kad šios paslaugos kainuos papildomai, norint mokesčių administratoriams pateikti teisingas deklaracijas, būtina per naujo patikrinti ir sutvarkyti visą buhalteriją už 2016 metus, patikrinti visas teiktas deklaracijas mokesčių administratoriams, paslaugos bus brangios, nes už sutartyje numatytą 121 Eur mėnesinį mokestį apskaitos vedimui, to nepavyks atlikti, o svarbiausia, kad tai atlikti V. S. prašė labai skubiai. V. S. buvo nurodyta, kad tai kainuos apie 25 000 Eur, nes viską reikia atlikti labai skubiai, o padengimas sąskaitos faktūros bus į ateitį, per kelerius metus, iš UAB „X“ turimų apyvartinių lėšų. Nors apklausiamas teisme šias aplinkybes V. S. neigia, susitarimas dėl aukščiau minėtų darbų atlikimo su juo žodinis buvo, kaina jį tenkino ir su viskuo jis sutiko, nes bijojo VMI patikrinimo. V. S. matė, kad iš bendrovės apyvartinių lėšų yra dengiama 25 000 Eur išrašyta ir jam perduota sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra buvo dengiama daugiau nei keturis metus, mokėjimo pavedimuose nurodomas tas pats sąskaitos faktūros numeris – (duomenys neskelbtini), todėl nėra įtikinama, kad būdamas bendrovės direktoriumi jis šių pavedimų nematė. Be to, V. S. akistatos metu „neneigė, kad nebuvo informuojamas apie tai, kad atliekami kokie nors papildomi darbai ir kad reikės už tuos darbus apmokėti“ (t. 1, b. l. 54-57).

3.21. Taigi rašytiniai duomenys baudžiamojoje byloje ir pačios V. Š. duoti parodymai patvirtina, kad 2017 m. kovo 14 d. V. Š. pasirašiusi sutartį su UAB „X” dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo, apskaitos vedimo, konsultacijų teikimo, pristačius V. S. buhalterinės apskaitos dokumentus už 2016 metus, pagal jo nurodymą – sutvarkė buhalteriją už 2016 metus, sutvarkė ir pateikė Kauno AVMI buhalterinės apskaitos dokumentus už 2016 metus, taisė ir teikė mokesčių administratoriams deklaracijas už 2016 m. ir 2017 m. sausio vasario mėnesius.

3.22. V. Š. parodymus apie atliktas paslaugas sutvarkant 2016 m. UAB „X“ buhalteriją patvirtina Kauno apskrities VMI 2017 m. birželio 7 d. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą, kad mokėtojas UAB „X“ mokestinio tyrimo metu 2017 m. gegužės 29 d. pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2016 m. 12 mėnesį, 2017 m. gegužės 26 d. ir 2017 m. gegužės 29 d. pateikė patikslintas PVM (FR0600) deklaracijas už 2016 m. visus 12 mėnesių, kuriose sumažino pirkimo PVM 4 347 Eur, 2017 m. birželio 5 d. Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metus, papildomai deklaruojant 347 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio (t. 5, b. 1. 46-54). Todėl tik tinkamai sutvarkius buhalterinę apskaitą už 2016 metus buvo galima pateikti teisingas deklaracijas VMI. V. S. deklaracijų neteikė, jis, pasak V. Š., nemokėjo dirbti kompiuteriu.

3.23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje esantis VMI elektroninio deklaravimo sistemoje esančių duomenų išrašas apie UAB „X“ mėnesinių deklaracijų/ataskaitų/duomenų pateikimą nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad V. Š. 2017 m. gegužės 26 ir 29 d. teikė PVM deklaracijas bei 2017 m. birželio 5 d. Metinę pelno deklaraciją, kaip ir yra nurodyta Kauno apskrities VMI 2017 m. birželio 7 d. pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą (t. 5, b. 1. 88-93).

3.24. Už skubius atliktus darbus sutvarkant 2016 m. UAB „X“ buhalteriją, V. Š. UAB „X“ išrašė sąskaitą faktūrą 25 000 Eur sumai, surašė atliktų darbų aktą, kuris buvo pateiktas teismui. Iš esmės teismas, prokurorė, civilinio ieškovo atstovas įrodymų tyrimo teisme metu kvestionavo buhalterinės apskaitos tvarkymo (vedimo) įkainius, nesigilinant į tai ar iš esmės buvo suteiktos buhalterinės apskaitos paslaugos sąskaitoje faktūroje nurodytai 25 000 Eur sumai, pagal teismui pateiktą prie sąskaitos faktūros atliktų darbų aktą. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju paslaugų įkainiai yra šalių susitarimas ir teisėsaugos institucijos negali jų kvestionuoti paslaugų teikimo įkainių kontekste, o manydami, kad jie per dideli, kriminalizuoti.

3.25. Įrodymų tyrimo teisme metu V. Š. pateikė teismui atliktų darbų aktą bei buhalterines pažymas – koreguojantiems ir uždarantiems įrašams pagal atliktus mokėjimus UAB „X” už 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m. buhalterinėse pažymose už atskirus metus, paaiškintas kiekvienas kaltinime nurodytas mokėjimo pavedimas UAB „Y”, nurodyta konkrečiai kokios dienos mokėjimo pavedimas padengia išrašytas sąskaitas faktūras UAB „X“ už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, konsultacijas.

3.26. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalies, 4 dalies ir 5 dalies nuostatas, nepagrįsdamas, nepripažino teisinančiais pateikto atliktų darbų akto ir pateiktų buhalterinių pažymų – koreguojantiems ir uždarantiems įrašams, o šie buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina atliktų pavedimų už suteiktas paslaugas UAB „X“ pagrįstumą ir teisėtumą. Teismo nurodyti argumentai, kad minėti buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu, o buvo pateikti tik įrodymų tyrimo teisme metu, „kas sudaro pagrindą teismui abejoti jo tikrumu“ ir jais vadovautis nėra teisinio pagrindo yra neteisėti ir nepagrįsti, teismas jų neištyrė.

3.27. Teismo nurodytas argumentas, kad „V. Š. atliktų darbų akto neteikė tyrimo metu, nes niekas jo neprašė, taip pat visiškai nelogiškas ir nepagrįstas, kadangi tyrimo metu tiek UAB „X“, tiek UAB „Y“ buvo reikalaujama pateikti visus UAB „X“ buhalterinės apskaitos dokumentus, bei dokumentus, susijusius su UAB „X“” yra deklaratyvus ir nepagrįstas, nes Kauno AVPK kriminalinės policijos vyriausioji tyrėja Audronė Varsackytė pati patvirtino, kad ji netyrė sandorių pagrįstumo tarp UAB „Y” ir UAB „X”, taip pat netyrė, ar pagal kiekvieną kaltinime nurodytą mokėjimą UAB „Y” atliko, suteikė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „X“ –„kaip ir sakiau aš nesigilinau į pačias sąskaitas – faktūras, jos buvo pateiktas specialistui apžiūrai“. Tyrimo dalykas tai pinigai iššvaistyti, o kokias paslaugas teikė tai nebuvo esmė“.

3.28. 2017 m. spalio mėnesyje V. Š. sudarė žodinį susitarimą su V. S. dėl UAB „X” suteikiamos 8 000 Eur paskolos UAB „Y”, kuri buvo reikalinga mokesčiams sumokėti. V. S. sutiko iš UAB „X” paskolinti pinigines lėšas, sutartis nebuvo rašytinės formos. V. Š. 2017 m. lapkričio 2 d. atliko 8 000 Eur mokėjimo pavedimą iš UAB „X” sąskaitos į UAB „Y” sąskaitą. Rašytinė bylos medžiaga, UAB „Y” sąskaitos išrašai patvirtina V. Š. parodymus, kad piniginės lėšos iš UAB „Y” sąskaitos už esamą įsiskolinimą buvo pervestos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skolą V. Š. pripažįsta, tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai, V. S. į teismą civiline tvarka dėl skolos priteisimo nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, iškilus ginčui dėl skolos nesumokėjimo, fiziniai ir juridiniai asmenys civilinio proceso nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo tikslu priteisti iš skolininko skolą, ar kreipiasi su ieškiniu į teismą įrodinėdami (pateikdami įrodymus), kad paslaugos suteiktos nebuvo. Taigi UAB „X“ turi teisę savo teisėtus interesus apginti panaudojant civilinės teisės instrumentus, taip pat nėra jokių įrodymų, kad bendrovės vadovas V. S. negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių, ar jų atkūrimas būtų esmingai apsunkintas.

3.29. Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) apžiūros protokole nurodytų išvadų apeliaciniame skunde teigiama, kad jas paneigia V. Š. duoti parodymai įrodymų tyrimo teisme metu, kuriuose ji nurodė, kad tyrimui pateiktose 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m. sąskaitose faktūrose yra padaryta spausdinimo klaida, visi buhalterinės apskaitos dokumentai, tame tarpe ir sąskaitos faktūros, buvo „Pragma“ buhalterinės apskaitos programoje. 2020 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Y” tapo PVM mokėtoja, į programą buvo įvestas PVM mokėtojo kodas, naudojamas PVM sąskaitos faktūros blankas. Tyrėjai 2022 metais pagal pareikalavimą paprašius pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, buvo atspausdintos iš programos sąskaitos faktūros už 2017-2021 metus ir automatiškai ant jų visų „Pragma“ programa sugeneravo PVM sąskaitos faktūros būtinus rekvizitus su PVM kodu. Turinys 2017 m, 2018 m., 2019 m., 2020 m. pateiktose sąskaitose faktūros yra tikras ir nesuklastotas, kitaip nei teigia FNTT specialistė. Nors blanko viršuje yra užrašas PVM sąskaita faktūra ir PVM mokėtojo kodas, tačiau tose „faktūrose“ PVM nėra išskirtas, FNTT specialistės teiginiai, kad jos surašytos tik po 2,5-3 metų, neatitinka realybės.

3.30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad FNTT specialistė viršija savo kompetencijos ribas teigdama, kad sąskaitos faktūros buvo surašytos tik po 2,5-3 metų. FNTT specialistė apžiūrėjo tik UAB „X“ pateiktus atskirus dokumentus, o ar buvo realybėje suteiktos buhalterinės apskaitos paslaugos netyrė, neatliko netgi ir UAB „X“ bei UAB „Y“ buhalterinės apskaitos tyrimo už nuosprendyje nurodytą laikotarpį, todėl jos pateiktos išvados yra neteisėtos ir nepagrįstos.

3.31. Įrodymų tyrimo teisme metu apklaustas UAB „Y“ buhalterinės apskaitos programą „Pragma“ prižiūrėjęs R. V. paneigė FNTT specialistės išvadas, kad 2017 m. sąskaitos faktūros galėjo būti išrašytos atgaline data maždaug po 2,5-3 metų. R. V. apklausoje nurodė, kad programos naudotojas pasirenka spausdinimo formas ir pati programa sugeneruoja dokumento formą su visais privalomais rekvizitais. Taip pat paneigė FNTT specialistės padarytas išvadas, kad UAB „Y“ nesant PVM mokėtojui išrašė ne tos formos sąskaitas faktūras. „Atsiradę PVM sąskaitos faktūros rekvizitai ant sąskaitos faktūros yra spausdinimo formos pasirinkimo pasekmė”. Į FNTT specialistės Aušros Barzdaitienės klausimą liudytojas atsakė: „abi sąskaitos (2017 m. 25 000 Eur sumai) skirtingai atspausdintos ir tikriausiai iš to pačio dokumento. Atsekinėjant reikia žiūrėti ID numeriuką ar jis 2017 metais kažkur įterptas, o jeigu koreguojamas dokumentas ID numeriukas pasilieka. Pagal šitą galima teigti, kad buvo pasirinktos skirtingos spausdinimo formos, o kada jis atspausdintas nesimato“. Šie duoti parodymai paneigia FNTT specialistės pamastymus, kad UAB „Y“ išrašė sąskaitas faktūras atgaline data. Nei V. Š. kompiuteris, nei buhalterinės apskaitos programa „Pragma“ nebuvo tirti, nebuvo ir apžiūrėti dalyvaujant kompetentingiems specialistams. Be to, liudytojas R. V. taip pat nurodė, kad „„Pragmoje“ kuriami dokumentai turi tam tikras formas, pagal tam tikrą struktūrą suvedami duomenys ir tos lentelės vartotojui nematomos, matomos tik formos tam tikros ir vieną kartą suvedus informaciją, ji lieka“.

3.32. Gynybai teismo posėdžio metu FNTT specialistei uždavus klausimą, ar ji vertino V. Š. pateiktas buhalterinės apskaitos pažymas koreguojantiems ir uždarantiems įrašams pagal atliktus mokėjimus, atliktų darbų aktą ji nurodė: „su teismo posėdžių protokolais susipažinau teismo pavedimu. Dokumentų apklausiant kaltinamąją teisme, jos pateiktų aš nevertinau“. Šie specialistės duoti parodymai teisme tik patvirtina, kad ji selektyviai vertina dokumentus, nevertina gynybos pateikiamų dokumentų, jos išvados yra neobjektyvios ir nepatikimos, klaidinančios. R. V. duoti parodymai teisme patvirtina, kad FNTT specialistė viršijo savo kompetencijos ribas, išvadose nurodydama, kad dokumentai surašyti atgaline data, nurodant net gi konkrečią dieną. Ji nedirbo su buhalterinės apskaitos programa „Pragma“ ir su ja nesusipažino, nekūrė joje dokumentų ir iš jos nespausdino dokumentų, bet padarė išvadas. V. Š. buhalterinės apskaitos programa „Pragma“ neapžiūrėta ir netirta, FNTT specialistė teisme gynybos pateiktų dokumentų nevertino ir neapžiūrėjo, todėl ir negalima teigti, kad sąskaitos faktūros buvo koreguotos, surašytos atgaline data, keistas jų turinys.

3.33. FNTT specialistės padarytos išvados, kad UAB „Y“ įmonei UAB „X“ 2017‑2020 m. datomis išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir 2017 m. datomis išrašytos sąskaitos faktūros nepateisina pinigų, kurie buvo pervesti įmonei UAB „Y“ iš įmonės UAB „X“ banko sąskaitos, sumokėjimo pagrįstumo t. y. pagal šias sąskaitas įmonei UAB „Y“ pinigai pervesti nepagrįstai prieštarauja jos pačios duotiems parodymas teisme. Pasak apeliantų, FNTT specialistė netyrė ir nepatikrino, ar UAB „Y“ suteikė buhalterines apskaitos paslaugas UAB „X“, vedė jos buhalteriją. Kokios paslaugos pagal atliktus mokėjimus buvo suteiktos, o kurios ne. Be to, nors specialistė savo išvadomis konstatuoja, kad sąskaitos faktūros išrašytos atgalinėmis datomis, neatitinka sąskaitose faktūrose turinys, rekvizitai, tačiau kaltinimai pagal BK 300 str. dėl sąskaitų faktūrų klastojimo ir jų panaudojimo V. Š. nepateikti.

3.34. Taigi kaltinimu kriminalizuojami tarp ūkio subjektų susiklostę civiliniai santykiai, kai viena iš šalių kvestionuoja paslaugų teikimo įkainius, nurodo, kad kainos yra per didelės, piniginės lėšos pervestos, o paslaugų nebuvo suteikta, tačiau savo teisų negina civiline tvarka, su ieškiniu į teismą nesikreipia. Taip pat nesikreipia UAB „X“ vadovas V. S. ir į teismą dėl 8 000 Eur skolos priteisimo iš UAB „Y, ar tiesiogiai iš V. Š. Teisėsauga nagrinėjamu atveju, negali kvestionuoti šalių susitarimų dėl įkainių dydžio už teikiamas paslaugas, ar daryti įtaką kokie įkainiai turi būti taikomi už buhalterinės apskaitos paslaugas. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad įkainiai už teiktas buhalterines paslaugas buvo per dideli, ar neatitinkantys rinkos kainoms.

3.35. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. Š. dėl nuosprendyje nurodytų aplinkybių, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2021 m. liepos 6 d. iš UAB „X“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, dėl neteisėtai į trečiųjų asmenų sąskaitas pervestų (išvaistytų) – 3 841,90 Eur, kaltę pripažino visiškai. Pirmos instancijos teisme metu pripažinusi kaltę, paaiškino faktines aplinkybes susijusias su 3 841,90 Eur išvaistymu tretiesiems asmenims. Be to, V. Š. dėl nuosprendyje nurodytų aplinkybių, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 14 d. iki 2021 m. liepos 23 d. nepagrįstai į jos faktiškai naudojamą A. J. vardu atidarytą banko sąskaitą pervedusi viso 11 910 Eur, kaltę dėl piniginių lėšų pasisavinimo pripažino visiškai. Pirmos instancijos teisme pripažinusi kaltę, paaiškino esmines faktines aplinkybes, susijusias su 11 910 Eur pasisavinimu. Nurodė, kad pinigus panaudojo savo reikmėms. A. J. vardu atidaryta sąskaita yra jos naudojama sąskaita. Iš paminėtos bendrai padarytos 15 751,90 Eur (3 841,90+11 910) žalos, V. Š. UAB „X“ atlygino 14 000 Eur, teismui pateikė padarytų mokėjimų kopijas, likusią – 1 751,90 Eur sumą įsipareigojo grąžinti UAB „X“ per kuo įmanomai trumpiausius terminus.

3.36. Pasak apeliantų, šios V. Š. padarytos nusikalstamos veikos dėl kurių ji kaltę pripažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi, negali būti siejama su nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis dėl UAB „X“ priklausančių 37 485,58 Eur išvaistymo, minėtai sumai, UAB „Y“ suteikė buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „X“

3.37. V. Š. nuolatos bendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atliekančia tyrėja, teikė jai prašomus dokumentus. V. Š. įteikus pranešimą apie įtarimą, ji pasinaudojo baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis teisėmis, parodymus duoti atsisakė, nurodė, kad parodymus duos teisme. Įtariamojo pasinaudojimas baudžiamajame procese numatytomis teisėmis negali būti vertinamas kaip nenuoširdumas, gudravimas, nesigailėjimas dėl padarytų nusikalstamų veikų, nevisiškas kaltės nepripažinimas.

3.38. V. Š. charakterizuojama teigiamai, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų nėra (Administraciniai teisės pažeidimai 2022 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) 416 str. 2 d., paskirta 6 Eur bauda; 2022 m. gegužės 31 d. ANK 416 str. 2 d. paskirta 6 Eur bauda (t. 4, b. l. 73-86), sunkinančių aplinkybių nėra priklausomybės ligų neturi. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ji būtų linkusi daryti teisės pažeidimus, ar nusikalstamas veikas, ar jos pragyvenimo šaltiniai būtų iš daromų nusikalstamų veikų. Dėl neatsakingų savo veiksmų, padarytų nusikalstamų veikų labai išgyvena, supranta, kad toks elgesys įstatymo prasme bei moralės požiūriu yra visiškai nepriimtinas ir negalimas. Susidariusią situaciją vertina kaip gyvenimo pamoką. Labai išgyvena dėl šios susiklosčiusios situacijos, nes pasielgė neapgalvotai, neįvertino kokios pasekmės kils už padarytą nusikalstamą veiką, neįvertino, kad dėl tokio elgesio gali susigadinti savo reputaciją, visuomenės pasitikėjimą, gali prarasti pasitikėjimą verslo ir socialinių partnerių tarpe, o juo labiau gali būti nuteista už padarytą nusikaltimą.

3.39. V. Š. laiduotoja yra jos sesuo D. D., ji buvo apklausta, kaip galima laiduotoja pirmos instancijos teisme, pateiktas jos prašymas dėl jos sesers V. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. D. D. nėra bausta administracine ar baudžiamąja tvarka, manau yra verta teismo pasitikėjimo. Turi nuolatinį darbą, nuo 1990 m. rugsėjo 5 d. iki šiol dirba vienintelėje darbovietėje – „(duomenys neskelbtini)”, AB (duomenys neskelbtini) pareigose dirba nuo 2019 m. gruodžio 10 d.

3.40. AB „(duomenys neskelbtini)” D. D. charakterizuoja teigiamai, ji yra aukštos profesinės kompetencijos darbuotoja, atsakingai ir kokybiškai atlieka pavestas užduotis, drausmingai laikosi darbo tvarkos taisyklių, procesų ir principų. Jos veikla atitinka banko Etikos ir Elgesio kodeksus. D. D. geba įsijausti ir suprasti kitų žmonių situaciją, rasti sprendimus, kompromisus sudėtingose situacijose. Ji yra atvira, priimanti kitų požiūrį bei vertybes. Linkusi padėti kolegoms, tolerantiška ir nešališka bendraujant bei dalinantis nuomonėmis.

3.41. Taigi V. Š. turi teisę į pagrįstą lūkestį tikėtis įstatymo suteikiamos galimybės – būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu ji savo veiksmais sukuria tuos kriterijus, kurie reikalaujami tai galimybei pasiekti. Tokia galimybė nustatoma remiantis įstatymu. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad asmuo dėl tokio sprendimo nepatiria jokių suvaržymų ir individualizuoto auklėjamojo poveikio.

3.42. Apeliaciniame skunde papildomai pažymima, kad iš nuosprendžiu priteistos 39 237,48 Eur civilinio ieškinio sumos, pagrįsta būtų galimą įvardinti tik 1 751,90 Eur sumą, kurią liko atlyginti V. Š. pasisavinus pinigines lėšas iš UAB „X“, pervedant jas į jos faktiškai naudojamą A. J. sąskaitą. V. Š. prisipažino kalta išvaisčiusi tretiesiems asmenims 3 841,90 Eur, ir pasisavinusi 11 910 Eur sumas priklausančias UAB „X“. Iš bendrai padarytos 15 751,90 Eur (3 841,90+11 910) žalos, V. Š. UAB „X“ atlygino 14 000 Eur, teismui pateikė padarytų mokėjimų kopijas, likusią – 1 751,90 Eur sumą įsipareigojo grąžinti UAB „X“ per kuo įmanomai trumpiausius terminus. Dėl išvaistytų 3 841,90 Eur ir pasisavintų 11 910 Eur sumos, V. Š. prašė pirmos instancijos teismo būti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įsipareigojant atlyginti likusią – 1 751,90 Eur sumą UAB „X“ per kuo įmanoma trumpiausius terminus. Tuo tarpu likusi 37 485,58 Eur suma nuosprendžiu V. Š. priteista neteisėtai, nes ji yra gauta pagrįstai už UAB „Y“ suteiktas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas UAB „X“.

3.43. UAB „X“ vadovas V. S. civilinio proceso nustatyta tvarka nesikreipė su ieškiniu į teismą dėl 37 485,58 Eur sumos priteisimo iš UAB „Y“. Apeliantų teigimu, baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas V. S. apart savo klaidinančių parodymų, kad 37 485,58 Eur sumai paslaugos buvo nesuteiktos, įrodymų teismui nepateikė. Ikiteisminiu tyrimu ir baudžiamąja byla buvo pasinaudota, vietoje to, kad kilęs ginčas būtų sprendžiamas civiline tvarka ir šalys įrodinėtų suteiktų paslaugų atlikimą/neatlikimą teisme civilinio proceso nustatyta tvarka.

3.44. Dėl šių priežasčių apeliaciniame skunde pažymima, kad 37 485,58 Eur suma nuosprendžiu V. Š. priteista neteisėtai, nes ji yra gauta pagrįstai už UAB „Y“ suteiktas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas UAB „X“, todėl nuosprendžiu priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos turtinės žalos atlyginimo dienos, yra neteisėtos ir nepagrįstos.

3.45. Apeliaciniame skunde papildomai argumentuojama, kad teismo skirtas įpareigojimas per trumpą laiką atlyginti didelę turtinę žalą civiliniam ieškovui ir atėmimas teisės dirbti darbą – teikti buhalterinės apskaitos paslaugas yra nepagrįsti ir nemotyvuoti, nelogiški, prieštarauja suformuotai teismų praktikai.

3.46. Pirmosios instancijos teismas įpareigodamas V. Š. per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį (1 m. 6 mėn.) atlyginti UAB „X“ dalį turtinės žalos – 20 000 Eur, neatsižvelgė į V. Š. dabartinę turtinę padėtį, ar dabartiniu metu ji turi nuolatinį darbą, ar gauna pajamas ir kokio jos dydžio yra, kokią dalį pajamų ji gali realiai skirti žalos atlyginimui per teismo nurodytą trumpą laikotarpį – 18 mėn. Skaičiuotina, kad vidutiniškai V. Š. į mėnesį turėtų atlyginti daugiau nei 1 111,11 Eur, kas šiuo metu pagal jos finansinę padėtį jai yra visiškai nepakeliama.

3.47. V. Š. šiuo metu dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ yra jos vadovė. Mažosios bendrijos veikla, kuriai ji vadovauja – apskaitos, buhalterijos ir audito veikla, konsultacijos mokesčių klausimais teikimas fiziniams ir juridiniams asmenims. Gaunamas atlyginimas į mėnesį sudaro 840 Eur. Pagal Valstybinės duomenų agentūros statistinius duomenis vidutinės namų ūkių vartojimo išlaidos vienam asmeniui per mėnesį 2021 m. buvo 438 Eur (mieste ir kaime). Šiuo metu šios išlaidos dar yra padidėjusios.

3.48. Bent dalis V. Š. pajamų turi būti skiriama jos būtiniausiems poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir nustatyto atlygintinos turtinės žalos dydžio, įpareigojimas per 1 metus 6 mėnesius atlyginti priteistos turtinės žalos dalį – 20 000 Eur – yra realiai neįgyvendintinas, neatitinka nuteistosios padėties balanso, taip pat prieštarauja ir šių įstatymų taikymo tikslams.

3.49. Be to, V. Š. teismo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti darbą – teikti buhalterinės apskaitos paslaugas yra neteisėta ir nepagrįsta, nes V. Š. nebuvo kaltinama apgaulingu, ar aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, ar padariusi kokius nors Finansinės apskaitos įstatymo pažeidimus. Baudžiamojoje byloje yra iškilęs ginčas dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo (vedimo) ir papildomų paslaugų suteikimo pagal pasirašytą paslaugų teikimo sutartį tarp UAB „X“ ir UAB „Y“ – 37 485,58 Eur sumai, tačiau, kad šios paslaugos nebuvo suteiktos, ar jos buvo suteiktos netinkamai, įrodymų baudžiamojoje byloje nėra. Vien vadovaujantis tuo, kad UAB „X“ direktoriaus V. S. (nemokančio dirbti su kompiuteriu) prašymu V. Š. visu laikotarpiu atliko mokėjimo pavedimus įmonėms ir pavedimus už suteiktas paslaugas UAB „Y“, neteisėta pirmosios instancijos teismui uždrausti V. Š. teikti buhalterinės apskaitos paslaugas.

3.50. Pasak apeliantų, baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų ir pirmos instancijos teismas nenustatė, kad V. Š. išskirtinai veikia nusikalstamai buhalterinių paslaugų teikimo srityje, ir tai ji daro sistemingai, tikslu pasipelnyti, ar praturtėti. Nėra duomenų, kad ji, teikdama buhalterinės (finansinės) apskaitos paslaugas, rengtų užsakovams schemas, kaip nemokėti, ar išvengti valstybei privalomų mokesčių, ar jos veikla išskirtinai būtų nusikalstama teikiant šias paslaugas kitiems ūkio subjektams. UAB „Y“ ir UAB „X“ ūkinė finansinė veikla nebuvo tirta, kaip ir buvo minėta, nebuvo nustatyti jokie finansinės apskaitos pažeidimai, ar nesumokėti valstybei privalomi mokesčiai, ar valstybei padaryta didelė turtinė žala dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

3.51. V. Š. prisipažino išvaisčiusi tretiesiems asmenims ir pasisavinusi UAB „X“ priklausančias pinigines lėšas bendroje sumoje 15 751,90 Eur Ji prisipažino kalta, kad atliko neteisėtus ir nepagrįstus pavedimus, tačiau šie pavedimai niekaip nėra susiję su netinkamu buhalterinių paslaugų teikimu UAB „X“.

3.52. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti darbą – teikti buhalterinės apskaitos paslaugas iš esmės rėmėsi tik tuo, kad V. Š. atliko pavedimus į UAB „Y“ sąskaitą, net neišskiriant, kurie pavedimai yra teisėti (pagrįsti sąskaitomis faktūromis), o kurie ne.

3.53. Nagrinėjamu atveju teismui skyrus baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti darbą – teikti buhalterinės apskaitos paslaugas, V. Š. liks be pragyvenimo šaltinio, negaus pajamų, MB „(duomenys neskelbtini)“ negalės vykdyti veiklos, mokėti privalomų mokesčių valstybei, o juo labiau atlyginti padarytos žalos, nes ji vienintelė bendrijoje sugeneruoja gaunamas pajamas.

3.54. Pagal susiformavusią teismų praktiką, asmenims, tame tarpe ir finansinę apskaitą tvarkiusiems asmenims (buhalteriams), pripažintiems kaltais dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo), 222 straipsnio 2 dalyje (apgaulingo apskaitos tvarkymo), padariusiems didelę žalą valstybei, net neskiriama baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti darbą – teikti buhalterinės apskaitos paslaugas, asmenys ir toliau dirba įmonėse, tvarko finansinę apskaitą.

4. UAB „X“ atstovo V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma 2023 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį palikti nepakeistą ir atmesti V. Š. ir jos gynėjo apeliacinį skundą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas nuteistosios subjektyviu byloje surinktų įrodymų aiškinimu ir vertinimu, savo nusikaltimo versijos pasakojimu ir palaikymu. Apeliantas nenurodo nė vieno įstatyminio pagrindo, kuo remiasi rašydamas apeliacinį skundą. Civilinio ieškovo atstovo manymu, apeliaciniame skunde nepakanka pasakyti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas yra blogas, dėl ko nuteistoji turi būti išteisinta.

4.2. Atsiliepime pažymima, kad nuteistoji savo kaltę pripažino, todėl nuteista teisingai. Dėl prisipažinimo „iš dalies“ teigiama, kad tokio prisipažinimo forma kaip numanymas, jog prisipažinimas iš dalies reiškia dalinę kaltę, nėra toleruojama ir vertinama kaip visiškas prisipažinimas. Toks prisipažinimas „iš dalies“ teisme vertintinas kaip pasiteisinimas, laikymas savęs nekaltu, ar atsakomybę mažinanti aplinkybė, tačiau ne visišku prisipažinimu. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios V. Š. atsakymą į teismo užduotą klausimą, ar ji prisipažįsta kalta, teisingai vertino kaip nevisišką kaltės pripažinimą.

4.3. Nuteistoji aiškina, kad jai teko įrodinėti savo nekaltumą, teismas neva neteisingai vertino byloje esančius nekaltumą įrodančius duomenis. Tačiau daugelis ekonominių nusikaltimų kyla iš civilinių santykių, dėl to jie mažiau pavojingi nei nusikaltimai žmoniškumui, asmens laisvei, sveikatai ir pan. Visgi V. Š. inkriminuotos veikos numatytos BK, be to, kaip minėta, ji pripažino savo kaltę iš dalies. Nuteistoji pati patvirtino nusikaltimo padarymą grąžindama dalį pasisavintų lėšų V. S., prašydama atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurio viena iš esminių sąlygų yra visiškas kaltės pripažinimas. Todėl pirmosios instancijos teismas nevertė nuteistosios įrodinėti savo nekaltumo, bet rėmėsi jos daliniu prisipažinimu ir surinkta byloje medžiaga. Teisme buvo nustatyta, kad nuteistoji V. Š. savinosi ir švaistė jos žinioje buvusį svetimą turtą, suklastojo dvi sąskaitas, pateikdama jas išrašytas tai pačiai datai ir vienodu eilės numeriu bei serija apie savo darbo užmokestį. Dėl šios priežasties nuteistoji įrodinėjo, kad 25 000 Eur suma neva tapo jos darbo užmokesčiu už atliktus papildomus darbus, kurių atlikimas ikiteisminiame tyrime nenustatytas. V. S. apie 25 000 Eur sąskaitą ir apie tariamai atliktus papildomus darbus sužinojo atsitiktinai, įtardamas pinigų dingimą iš sąskaitos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. sutinka, jog padarė nusikaltimą, tačiau ginčija pasisavintų ir iššvaistytų lėšų sumą, kas matosi iš jos apeliacinio skundo turinio.

4.4. Apeliaciniame skunde V. Š. neįrodinėja, kad ji neiššvaistė lėšų, neįrodinėja savo nekaltumo, tačiau nori sumažinti bendrą pasisavintų ir iššvaistytų lėšų sumą ir paneigti 25 000 Eur sumos pasisavinimo faktą. Pirmosios instancijos teismas kvietė liudyti Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) specialistus, kurie paaiškino, kad negali būti buhalterinė apskaita vedama tuo pačiu numeriu nurodant dvi sąskaitas faktūras, kurių originalas yra 121 Eur suma įvardytas mėnesio atlygis už buhalterio paslaugas, o kita, sukurta vėliau tuo pačiu numeriu, V. S. nežinant, išrašyta sąskaita 25 000 Eur sumai už papildomus darbus. Sąskaitos originalo nėra, ji neregistruota VMI duomenų bazėje ir neapskaityta buhalterijoje. Todėl galima teigti, kad V. Š. suklastotos sąskaitos faktūros pagrindu ne tik savinosi lėšas ir jas švaistė, tačiau klastojo buhalterinius dokumentus ir teikė melagingas suklastotas finansines ataskaitas VMI. Be to, kelia abejonių V. Š. teiginiai, kad neįmanoma buvo susisiekti su UAB „X“ direktoriumi V. S. ir pranešti apie sąskaitą 25 000 Eur sumai. Taip pat atsiliepime pastebima, kad V. Š. nurodė, jog atliko papildomas paslaugas, tikslino mokesčių deklaracijas, kurias buvo teikusi prieš ją dirbusi buhalterė, tačiau tyrimo metu nenustatyta nė viena patikslinta deklaracija. Darytina išvada, kad V. Š. savinosi ir švaistė svetimas lėšas be faktinio ir teisinio pagrindo, klaidino teismą, buvo nenuoširdi, išsisukinėjo ir melavo teismui. Taip pat teisme V. Š. pateikė UAB „X“ buhalterinius dokumentus, kurių ji negalėjo būti pasilikusi ir kurie turėjo būti perduoti tyrimui, konkrečiai darbo sutarties originalą. Į klausimą, kodėl visi buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti tyrimui (ar naujam įmonės buhalteriui), V. Š. atsakė, kad jos neva niekas konkrečiai tų dokumentų neprašė. Nors iš darbo sutarties turinio buvo galima nustatyti, kokie buvo sutartiniai santykiai tarp šalių dėl papildomų darbų, dėl ko būtų buvę lengviau ir greičiau baigti tyrimą. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė motyvuotą nuosprendį.

4.5. Apeliaciniame skunde, be kita ko, V. Š. gynėjas dėsto tą pačią įvykių versiją, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nepateikia kitų argumentų, kad teismo vidinis įsitikinimas, jos manymu, yra blogas, buhalterijoje neva gali būti dvi sąskaitos faktūros ta pačia serija ir tuo pačiu numeriu. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad turi būti tikrinama visa UAB „X“ įmonės veikla, sutartys su kitais kontrahentais, aiškinamasi, kur galėjo būti išleisti kiti sąskaitoje esantys pinigai. Taip V. Š. bando išvengti atsakomybės dėl jos padarytų veikų. Tokia pozicija rodo, kad nuteistoji nesistengė padėti tyrimui, deklaratyviai bandė duoti tyrimui parodymus ir menamus kaltinimus, keisti tyrimo kryptį, kad netikslumų yra ir kitoje UAB „X“ įmonės veikloje. Toks tyrimo nukreipimas būtų šalinęs jos baudžiamąją atsakomybę. Ši nuteistosios pozicija rodo ir tai, kad ji nesigaili dėl padaryto nusikaltimo, prisipažino tik iš dalies padariusi nusikaltimą, todėl galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisingas ir turi būti paliktas, o nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinis skundas turi būti atmestas.

5. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir civilinio ieškovo atstovas – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios V. Š. ir jos gynėjo advokato Šarūno Rameikio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla, išklausiusi proceso dalyvių, atlikusi įrodymų tyrimą apklausiant liudytoją G. A., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, ir V. Š. pagrįstai pripažino kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

7. Byloje nėra ginčo dėl nuteistosios atsakomybės pagal BK 183 straipsnio 1 dalį aplinkybių, kad V. Š., atlikdama buhalterės pareigas UAB „X“, iš UAB „X“ sąskaitos nepagrįstai į A. J. vardu atidarytą, tačiau faktiškai jos naudojamą banko sąskaitą, pervedė UAB „X“ pinigines lėšas – iš viso 11 910 Eur, tokiu būdu juos pasisavindama. Taip pat skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos epizodas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, kad V. Š. pervedė 3 841,90 Eur iš UAB „X“ į trečiųjų asmenų sąskaitas už įvairias paslaugas. Nagrinėjamoje byloje ginčijamos aplinkybės dėl turto iššvaistymo pervedant bendrovės „X“ pinigines lėšas – iš viso 37 485,58 Eur – į UAB „Y“ banko sąskaitą.

Dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo

8. Nuteistoji V. Š. ir jos gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su jos nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Apeliantai nurodo, kad mokėjimo pavedimai iš UAB „X“ banko sąskaitos į UAB „Y“ sąskaitą atlikti už pastarosios bendrovės, kurios direktore ir vienintele akcininke buvo nuteistoji V. Š., suteiktas buhalterinės apskaitos ir kitas papildomas paslaugas: 1) skubiai atliktus darbus sutvarkant 2016 m. UAB „X“ buhalteriją; 2) sutarčių tiekėjams ir subrangovams, viešųjų pirkimų dokumentų parengimą (sąmatų ir kitų dokumentų), konsultacijų mokesčių klausimais teikimą. Taip pat, apeliantų teigimu, į šią sumą įeina 2018 m. sausio 2 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. padidinti mėnesiniai įkainiai už teikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas ir 2017 m. lapkričio 2 d. iš UAB „X“ gauta 8 000 Eur dydžio paskola. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

9. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K‑369‑303/2017, Nr. 2K-7-56-511/2020). Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018).

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 14 d. tarp UAB „X“, atstovaujamos civilinio ieškovo atstovo V. S. ir UAB „Y“, atstovaujamos nuteistosios V. Š., buvo sudaryta apskaitos paslaugų teikimo sutartis (toliau – ir sutartis), pagal kurią UAB „Y“ įsipareigojo pagal UAB „X“ pateiktus pirminius dokumentus vesti UAB „X“ buhalterinę apskaitą, gaudamas sutartą atlygį, paslaugų teikimo laikotarpiu teikti UAB „X“ konsultacijas apskaitos ir mokesčių klausimais (t. 5, b. l. 26). Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad už teikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „X“ įsipareigoja mokėti UAB „Y“ po 121 Eur pagal išrašytas sąskaitas faktūras.

11. Nuteistoji V. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad aptariant sutarties sąlygas su V. S., ji nenorėjo būti susijusi su piniginėmis operacijomis UAB „X“ banko sąskaitoje, tačiau V. S. primygtinai to reikalavo; dėl to nuteistoji turėjo bendrovės banko sąskaitos prisijungimus (t. 5, b. l. 101). Pirmosios instancijos teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovas V. S. taip pat patvirtino, kad nuteistoji V. Š. turėjo prieigą prie UAB „X“ banko sąskaitos ir darydavo mokėjimo pavedimus kitoms įmonėms (t. 5, b. l. 29-30). Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „X“ banke esančios piniginės lėšos buvo patikėtos nuteistajai V. Š., pastaroji galėjo jomis disponuoti. Byloje taip pat nėra ginčijamos faktinės aplinkybės dėl atliktų mokėjimo pavedimų iš UAB „X“ banko sąskaitos į UAB „Y“ bankų sąskaitas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys banko sąskaitų išrašai (t. 1, b. l. 91; t. 6, b. l. 81-165), taip pat šių išrašų apžiūros protokolai (t. 1, b. l. 102-112; t. 6, b. l. 73-81). Tačiau nuteistoji V. Š. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka tvirtina, kad mokėjimo pavedimus darė teisėtai.

12. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nuteistoji parodė, kad maždaug praėjus mėnesiui nuo sutarties su UAB „X“ pasirašymo, įmonė gavo iš VMI pranešimą, jog bus vykdomas mokestinis patikrinimas už 2016 metus. Kai gavo pranešimą apie mokestinį patikrinimą ir sužinojo, ką tikrins bei ką pateikti, jai reikėjo viską suvesti, kadangi ji neturėjo duomenų bazės, buvo tik popieriniai dokumentai. Apie tai informavo V. S., nurodė, kad ji viską sutvarkys, bet už tai reikės sumokėti nemažus pinigus, nes ji turės nukelti kitus darbus. Pasak nuteistosios, jai informavus vadovą, pastarasis nesigilino ir manė, kad tai yra jos darbas, už kurį jis moka pinigus (t. 5, b. l. 100-101). Taip pat parodė, kad po mokestinio patikrinimo, suskaičiavus atliktų darbų kainą, nuteistoji surašė sąskaitą faktūrą Nr. 16416 25 000 Eur sumai, ją pateikė vadovui. Šią sąskaitą faktūrą ji pridėjo prie visų kitų, nežino, ar V. S. ją matė, tačiau žodžiu jam pranešė, kad yra 25 000 Eur sąskaita. Taip pat nurodė, kad pavedimus darys į UAB „Y“ sąskaitą. Pasak nuteistosios, V. S. sutiko (t. 5 b. l. 101-102).

13. 2022 m. kovo 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. S. perdavė tyrimui segtuvą su UAB „X“ 2017 m. buhalteriniais dokumentais (t. 2, b. l. 1), kuriuos, pasak V. S. parodymų apeliacinės instancijos teisme, jis atsiėmė iš UAB „Y“, kurioje ir buvo laikomi visi buhalteriniai dokumentai. Tarp šių dokumentų yra sąskaita faktūra Nr. 16146, išrašyta 25 000 Eur sumai, pastabose nurodyta „avansinė už papildomus darbus visam laikotarpiui“, papildomai nurodyti iškrovimo vieta, data, laikas (t. 2, b. l. 71). 2022 m. balandžio 22 d. buhalterinių dokumentų perdavimo aktu nuteistoji V. Š. tyrimui perdavė buhalterinius dokumentus, tarp kurių taip pat yra PVM sąskaita faktūra Nr. 16146 25 000 Eur sumai, tačiau nurodyta kita pastaba „už 2016 metų VMI patikrinimą, suvestus metų dokumentus ir pateiktas VMI ataskaitas patikrinimui“ (t. 3, b. l. 110). Šios tuo pačiu numeriu išrašytos sąskaitos faktūros suteikia pagrindo manyti, kad jų turinys neatitinka tikrovės.

14. Teismo posėdžio metu nuteistoji V. Š. parodė, kad iš pradžių jos pateikta sąskaita faktūra buvo išspausdinta 121 Eur sumai, pastabą yra perrašiusi, nes tyrėja jos paklausė, kodėl sąskaita tokio dydžio ir prašė parašyti tiksliau (t. 5, b. l. 102-103). Tačiau teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Audronė Varsackytė parodė, kad ji, būdama vyriausiąja tyrėja, nenurodė V. Š. sąskaitoje faktūroje tikslinti pastabų (t. 6 b. l. 175). Teisėjų kolegijos vertinimu, tyrėja neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo byloje, be to, toks pasiūlymas įtariamajam tyrimo metu koreguoti procesui reikšmingą dokumentą būtų tiesiogiai nesuderinamas su jos pareigomis. Be kita ko, prie bylos nėra pridėta sąskaitos faktūros taisymo pažyma. Nuteistosios teigimu ji žinojo, kad tokia pažyma yra reikalinga, tačiau jos nesurašė, kadangi tai aptarė su vadovu (t. 5, b. l. 103).

15. Be jau aptarto, tarp šių dviejų sąskaitų faktūrų yra ir kitų neatitikimų, pavyzdžiui, V. S. pateiktame dokumente nurodyta „sąskaita faktūra“, tuo tarpu V. Š. „PVM sąskaita faktūra“. Abejose sąskaitose faktūrose yra nurodytas UAB „Y“ PVM mokėtojo kodas. 2022 m. rugpjūčio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad patikrinus viešai prieinamus duomenis, nustatyta, jog UAB „Y“ PVM mokėtoju užregistruota 2020 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b. l. 134). Vadinasi, prie bylos pridėtos sąskaitos faktūros Nr. 16146 buvo atspausdintos ne 2017 m. kovo 31 d., tačiau ne anksčiau kaip UAB „Y“ tapo PVM mokėtoju, ir jai buvo suteiktas PVM mokėtojo kodas, t. y. 2020 m. rugpjūčio 4 d. Specialistė Aušra Barzdaitienė teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad sąskaitos faktūros turėjo būti dviem sutampančiais egzemplioriais atspausdintos tada, kai jos buvo išrašytos. Joms nesutampant tai yra du skirtingi dokumentai (t. 6 b. l. 178). Sąskaitos faktūros Nr. 16146 originalo byloje nėra, nors pati nuteistoji teigė, kad ji buvo išspausdinta 2017 m. 121 Eur sumai (t. 5, b. l. 103).

16. Apeliaciniame skunde pažymima, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai, tarp jų ir sąskaitos faktūros, buvo tvarkomi „Pragma“ buhalterinės apskaitos programoje. Apeliantų teigimu, iš programos buvo atspausdintos sąskaitos faktūros už 2017-2021 metus, ir ant jų visų „Pragma“ programa automatiškai sugeneravo PVM sąskaitos faktūros būtinus rekvizitus su PVM kodu. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, net jei įmonės rekvizitai ir buvo automatiškai atspausdinti su PVM mokėtojo kodu, tai tik patvirtina, jog sąskaita faktūra Nr. 16146 buvo atspausdinta ne 2017 m. kovo 31 d., kai ji buvo suformuota. Šią išvadą patvirtino pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. V., kuris parodė, kad jei 2017 m. įmonė nebuvo PVM mokėtoja, bet 2022 m. ikiteisminiam tyrimui pateiktose sąskaitose faktūrose nurodoma, kad įmonė yra PVM mokėtoja, tai reiškia, kad jos buvo atspausdintos vėliau (t. 6, b. l. 182). Liudytojui parodžius prie bylos pridėtas sąskaitas faktūras Nr. 16146, šis nurodė, kad abi sąskaitos faktūros atspausdintos iš to paties dokumento, tačiau pasirinktos skirtingos spausdinimo formos; kodėl taip padaryta, liudytojas nežino (t. 6, b. l. 183). Aplinkybę, kad buhalterinės apskaitos programoje „Pragma“ spausdinant sąskaitas faktūras gali būti automatiškai sugeneruojami spausdinimo metu esantys įmonės rekvizitai, apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir liudytoja G. A. Tačiau, kaip jau buvo minėta, tai nekeičia fakto, kad šios sąskaitos faktūros buvo spausdintos ne 2017 m. Be to, lieka nepaaiškinamas ir iš dalies skirtingas pateiktų sąskaitų faktūrų turinys. Liudytojas R. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad buhalterinės apskaitos programoje „Pragma“ neturi keistis sąskaitos faktūros registracijos numeris, jis išlieka nepakitęs, tačiau visus kitus duomenis galima pakeisti (t. 6, b. l. 183). Kaip jau minėta, byloje esančių sąskaitų faktūrų Nr. 16146 turinys buvo koreguojamas – pakeistos pastabos, nurodant, kad ši sąskaita, anksčiau išrašyta kaip avansas už papildomus darbus, dabar yra už 2016 m. UAB „X“ buhalterinės apskaitos sutvarkymą VMI patikrinimui. Taip pat pati nuteistoji nurodė, kad sąskaita faktūra iš pradžių buvo išspausdinta 121 Eur sumai, kurią vėliau pakeitė ir vietoje jos įrašė 25 000 Eur sumą. Todėl nuteistosios teigiamas sąskaitų faktūrų Nr. 16146 atspausdinimas naudojant buhalterinės apskaitos programą „Pragma“ nepašalina šios sąskaitos faktūros turinio neatitikimų.

17. Pažymėtina, kad nuteistosios parodymai apie minėtas sąskaitas faktūras pirmosios instancijos teisme nebuvo nuoseklūs. Paklausus, kodėl ant 2017 m. kovo 31 d. sąskaitos faktūros yra nurodytas UAB „Y“ PVM mokėtojo kodas (versija t. 3, b. l. 110), kuris buvo suteiktas tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį, nuteistoji nurodė, kad ji visų sąskaitų faktūrų nespausdindavo, spausdindavo tik registrus, o 2017 m. kovo 31 d. sąskaitą išspausdino naudodama kompiuterinės buhalterinės apskaitos tvarkymo sistemą tik ikiteisminio tyrimo metu, kai to pareikalavo tyrėja; pastarajai nurodžius, dar kartą taisė sąskaitą faktūrą nurodydama tikslesnes pastabas dėl atliktų paslaugų (t. 5, b. l. 102-110, 144). Nuteistoji taip pat parodė, kad pirminės sąskaitos faktūros Nr. 16146 121 Eur sumai spausdino tik žiniaraštį, visų sąskaitų faktūrų ji nespausdindavo, bet siųsdavo elektroniniu paštu (t. 5, b. l. 102). Tačiau nuteistoji pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad visi dokumentai, kuriuos mėnesio eigoje reikia pasirašyti ar supažindinti, būdavo padedami ant V. S. stalo, nes jis nesinaudodavo el. paštu, todėl jam visi dokumentai būdavo paliekami. Sąskaita faktūra Nr. 16146 (versija t. 2, b. l. 71) taip pat buvo pateikta vadovui (t. 5, b. l. 102). Tačiau paklausta, kur yra pirminė, netaisyta išspausdinta sąskaita faktūra Nr. 16146 už 121 Eur, nuteistoji negalėjo pasakyti, ar ji buvo įsegta į UAB „X“ dokumentus, taip pat parodė, kad galbūt ji buvo padėta nuošaliau, gal su V. S. turėjo dar kažką aptarti, nes ilgai laukdavo, kol pasirašys dokumentus. Pasak V. Š., sąskaitos būdavo padėtos į šalį, taip buvo daroma su daugeliu dokumentų, kurie reikalauja pasirašymo ir pažiūrėjimo (t. 5, b l. 103). Nuteistoji pirmosios instancijos teisme taip pat teigė, kad sąskaitų nebūtina pasirašyti, nes nėra tokio reikalavimo, vadovas turi su jomis tik susipažinti (t. 5, b. l. 102). Taigi, pasak nuteistosios, vieną sąskaitą faktūrą, kurioje, beje, nurodytas avansas, bet ne papildomi darbai, ji pateikė vadovui, kitą – jau PVM sąskaitą faktūrą su darbais – atspausdino iš buhalterinės programos, o trečia, pirminė, galimai buvo padėta į šalį. Apžiūrėjus abi prie bylos pridėtas sąskaitas faktūras Nr. 16146 taip pat matyti, kad jose nurodyta tik nuteistoji V. Š.; V. S. parašo nėra (t. 2, b. l. 71, t. 3, b. l. 110).

18. Dėl pirmiau išvardytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esančios sąskaitos faktūros Nr. 16146, išrašytos 25 000 Eur sumai, nepatvirtina UAB „Y“ pervestų lėšų teisėtumo: tarp buhalterinių įmonės dokumentų nėra originalo; sąskaitos faktūros akivaizdžiai buvo atspausdintos vėliau negu jose nurodoma ūkinė operacija; be to, iš dalies nesutampa jų turinys.

19. Vertindama minėtas aplinkybes bei nuteistosios ir V. S. parodymus, teisėjų kolegija nemato pagrindo pritarti V. Š. teiginiui, esą ji informavo V. S. apie atliktus darbus ir pateikė jam sąskaitą faktūrą. Civilinio ieškovo UAB „Y“ atstovas V. S. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais UAB „X“ vykdė darbus ir įmonei turėjo būti pervesti pinigai, juos pervedė, liko nepervesti apie 600 Eur. Jis apie pervestus pinigus paklausė V. Š., o pastaroji iš pradžių nurodė, kad pinigai nepervesti, vėliau jau nurodė, kad viskas apmokėta. Tačiau civilinio ieškovo UAB „X“ atstovui kilo klausimų, nes pinigai buvo pervesti, tačiau jų sąskaitoje nebuvo. V. S. nuvyko į banką ir paprašė išrašų; tik tuomet pamatė, kad V. Š. iš įmonės pervesdavo lėšas neaiškiems asmenims ir kitoms įmonėms (t. 5, b. l. 30-31). UAB „Y“ sąskaitų nėra matęs ir pasirašęs, V. Š. jų nepateikdavo, o 29 000 Eur sumą pamatė tik 2021 m. (t. 5, b. l. 29-30). Šie V. S. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs (apklausos ikiteisminio tyrimo metu: t. 1, b. l. 26-30, 31‑34). Tuo tarpu V. Š. savo parodymuose painiojosi, negalėjo nurodyti, ar šią sąskaitą apskritai atspausdino 2017 m.

20. Be to, 2022 m. sausio 14 d. akistatos metu, V. S. uždavus klausimą, kodėl jis iš karto po papildomų darbų atlikimo nebuvo informuojamas, jog reikia už juos atsiskaityti, jeigu tokie darbai buvo atlikti, V. Š. atsakė, jog ji manė, kad tai savaime suprantamas dalykas ir informuoti papildomai nereikia; akivaizdu, kad už papildomus darbus reikia papildomai atsiskaityti (t. 1, b. l. 55). Taigi bent jau šioje apklausoje nuteistoji iš esmės laikėsi pozicijos, kad V. S. apie papildomus darbus niekaip neinformavo.

21. Vertinant V. Š. parodymų patikimumą, teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad savo pirminiuose 2021 m. spalio 18 d. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu V. Š. dar nurodė visiškai kitokią įvykių versiją, kad neteisėtai pervestos sumos buvo tam tikra V. S. paskola jos įmonės veiklai; tuo tarpu pinigai į A. J. sąskaitą buvo pervedami už papildomus darbus, tokius, kaip balansų suvedimai, sutarčių rengimas ir tikrinimas (t. 4, b. l. 108-109). Versiją dėl VMI ataskaitos ir 25 000 Eur sąskaitos už atliktus darbus, nuteistoji pateikė tik gerokai vėliau, 2022 m. liepos 13 d. apklausoje (t. 4, b. l. 118-120), o teisiamajame posėdyje nurodė, kad į A. J. sąskaitą pervestus pinigus panaudojo asmeninėms reikmėms (t. 5, b. l. 106).

22. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad 2017 m. V. Š. įmonė tikslino UAB „X“ mokesčių deklaracijas. Iš byloje esančio 2017 m. birželio 7 d. Kauno apskrities VMI pranešimo matyti, kad UAB „X“ atžvilgiu iš tiesų buvo atliktas mokestinis tyrimas (t. 5, b. l. 83-87). Mokestinio tyrimo išvadose nurodyta, kad jo metu mokesčių mokėtojas pateikė patikslintas 2017 m. gegužės 26 d. ir 2017 m. gegužės 29 d. PVM deklaracijas (FR0600) už 2016 m. visus mėnesius, kuriose sumažino pirkimo PVM 4 347 Eur. Taip pat pateikė patikslintą 2017 m. birželio 5 d. metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metus, papildomai deklaruojant 347 Eur mokėtino į biudžetą pelno mokesčio.

23. Nors nagrinėjamu atveju užmokestis už apskaitos paslaugų teikimą yra šalių sutartinių santykių sritis, kurio dydžio ribos nėra reglamentuotos, teisėjų kolegija pažymi, kad 25 000 Eur suma už vienerių metų PVM deklaracijų tikslinimą yra itin aukšta, ir savaime negalėtų būti išrašoma be papildomo susitarimo. Be to, pasak V. Š., šią sumą V. S. turėjo sumokėti avansu, taigi dar net neatlikus darbų (t. 5, b. l. 102) Nuteistoji V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji netvarkė 2016 m. buhalterinės apskaitos, ji tik peržiūrėjo ir tikrino bei teikė deklaraciją. Pasak nuteistosios, peržiūrėti visus 2016 m. UAB „X“ buhalterinius dokumentus užtenka ir dviejų valandų, ji sutvarkė juos per mėnesį, nes negalėjo mesti visų darbų. Taip pat nuteistoji teigė, kad įkainis numatytas ne už dokumentų tvarkymą, bet už laikotarpį, kai dokumentai buvo tvarkomi (t. 5, b. l. 109). Specialistas Vidas Razvickas teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, jog sutartis yra dėl atliekamų einamųjų funkcijų, todėl deklaracijos tikslinimas yra papildomas darbas, tai turi būti papildoma sutartis, kur būtų aptarti visų darbų terminai, tvarka ir apimtis, o 25 000 Eur suma yra nemaža (t. 6 b. l. 184). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja G. A. parodė, kad dėl papildomų darbų paprastai būdavo pasirašomas sutarties priedas; tiksliai pasakyti negali, nes daug papildomų darbų įmonė neatlikdavo; bet kokiu atveju su užsakovu būdavo tariamasi dėl darbų atlikimo kainos. Iš nuteistosios V. Š. ir civilinio ieškovo atstovo V. S. parodymų matyti, kad papildoma sutartis dėl UAB „X“ 2016 m. PVM deklaracijų tikslinimo ar apskritai 2016 m. buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo sudaryta, V. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis neprašė V. Š. atlikti papildomų darbų dėl 2016 m. buhalterijos tvarkymo, V. Š. reikėjo tik tęsti apskaitos vedimą, nes viskas buvo sutvarkyta ankstesnės buhalterės (t. 5, b. l. 31).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal apskaitos paslaugų teikimo sutartį vykdytojas (UAB „Y“) sudaro balanso, pelno (nuostolio) ataskaitas bei kitas finansinės ir mokestinės atskaitomybės formas ir pateikia jas VMI tik užsakovui (UAB „X“) jas patvirtinus, taip pat privalo paruošti pajamų mokesčių ataskaitas, įsipareigoja užpildyti ir laiku pateikti statistines formas (jei yra reikalavimas teikti), teikti apskaitos informaciją VMI, SODRAI, Statistikos departamentui (sutarties 1.1 p., 2.3 p., 2.5 p., 2.6 p., 2.7 p.). Taigi nurodytus buhalterinės apskaitos vedimo veiksmus teikiant VMI patikslintas deklaracijas nuteistoji buvo ir taip įsipareigojusi atlikti pagal su UAB „X“ sudarytą apskaitos paslaugų teikimo sutartį, kurioje numatytas 121 Eur dydžio apmokėjimas už teikiamas paslaugas. Taigi atskiras susitarimas dėl papildomų darbų šiuo atveju būtų paaiškinamas tik esant tam tikroms nenumatytoms aplinkybėms, pvz., didesnio darbo krūvio. Tačiau, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokio nuteistosios susitarimo su V. S. nebuvo.

25. Byloje taip pat yra atliktų buhalterinės apskaitos darbų už 2016 m. aktas (t. 5, b. l. 42). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas netikėti šio dokumento tikrumu. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad minimas aktas į bylą buvo pateiktas tik teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme. Nuteistoji V. Š. teigė, kad šio dokumento pateikti ikiteisminio tyrimo metu jos niekas neprašė (t. 5, b. l. 103). Tačiau liudytoja A. Varsackytė pirmosios instancijos teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu tiek UAB „X“, tiek V. Š. buvo prašoma pateikti visus buhalterinius dokumentus, neišskiriant konkrečių (t. 6, b. l. 175). Pastarąją aplinkybę patvirtina ir prie bylos pridėtas 2022 m. balandžio 20 d. reikalavimas V. Š. pateikti UAB „Y“ buhalterinius dokumentus, susijusius su UAB „X“ (t. 5, b. l. 115). Pažymėtina ir tai, kad nuteistosios V. Š. pateiktas atliktų buhalterinės apskaitos darbų aktas nėra pasirašytas V. S. Nuteistosios parodymai apie šį aktą proceso metu taip pat nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu specialiąja liudytoja apklausta V. Š. apie tokį atliktų darbų aktą nebuvo užsiminusi (t. 4, b. l. 108-115, 118-122). Pirmosios instancijos teisme ji nurodė, kad tokį aktą surašė po mokestinio patikrinimo ir padėjo kartu su sąskaita faktūra Nr. 16146, apie tai pranešė vadovui, tačiau pastarajam buvo neįdomu (t. 5, b. l. 101-102, 104). Vėliau nuteistoji jau teigė, kad šį aktą surašė gerokai po laiko, kai su V. S. kilo ginčas dėl darbų sumos. Prieš tai atliktus darbus ji žymėjo juodraštyje, iš kurio duomenis perkėlė į minėtą atliktų darbų aktą (t. 5, b. l. 103). Visos šios išvardytos aplinkybės leidžia spręsti, kad V. Š. prie bylos pateiktas dokumentas jame nurodytų darbų atlikimo už 25 000 Eur atlygį nepatvirtina.

26. Aptarti bylos duomenys, neatitikimai sąskaitoje faktūroje Nr. 16146, nuteistosios V. Š. parodymų prieštaringumas ir nenuoseklumas, leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad byloje esanti sąskaita faktūra Nr. 16146, išrašyta 25 000 Eur sumai, tyrimo metu buvo keista, ir jos turinys tokios sumos pagrįstumo nepatvirtina. Teisėjų kolegija pažymi, kad rašytinio susitarimo nebuvimas savaime nebūtinai atmeta galimybę, kad sutarties šalys dėl papildomų paslaugų gali sutarti žodžiu, taip pat ir susidarius neįprastam darbo krūviui dėl pagal esamą sutartį atliktinų paslaugų. Tačiau aptartų duomenų visuma teisėjų kolegijai nekelia abejonių V. S. parodymų teisingumu, kad dėl mokestinės paslaugos atlikimo už 25 000 Eur tikrovėje sutarta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad minėta suma iš UAB „X“ buvo pervedama ilgą laiko tarpą (nuo 2017 m. balandžio 5 d. iki 2021 m. liepos 19 d.), itin nereguliariais laikotarpiais (per mėnesį po kelis kartus be jokios sistemos) ir įvairiomis sumomis (pvz., 40, 60, 70, 80, 155, 121 Eur – sutartinė suma, tačiau vietomis su pasikartojimu tą patį mėnesį, – taip pat 174, 200, 242, 300, 348, 500, 1000, 1600 Eur). Toks pakankamai chaotiškas lėšų nurašymas rodo ne kažkokio įsiskolinimo mokėjimą dalimis, tačiau perlaidą tiesiog prireikus tam tikros piniginės sumos.

27. Apeliaciniame skunde nuteistoji V. Š. ir jos gynėjas taip pat nurodo, kad sutartyje tarp UAB „X“ ir UAB „Y“ numatytas 121 Eur mėnesinis atlygis už teikiamas buhalterinės apskaitos paslaugas buvo didinamas: 2018 m. sausio 2 d. teikiamų buhalterinės apskaitos paslaugų kainą padidinta 53,00 Eur, t. y. kas mėnesį mokėti po 174 Eur, ir 2021 m. lapkričio 12 d. padidinta dar 34,80 Eur, t. y. kas mėnesį mokėti po 208,80 Eur (be PVM). Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buhalterinės apskaitos paslaugų kainos pakeitimai yra nepagrįsti, neatitinka tarp šalių sudarytos sutarties nuostatų.

28. Apskaitos paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp UAB „X“ ir UAB „Y“, 4.1 punkte numatyta, kad, be kita ko, „atsiradus daugiau darbų apimties, atlygis padidinamas pagal susitarimą“. Sutarties 4.5 punktas numato, kad „pasikeitus pirminių dokumentų apimčiai, mokestis už paslaugas perskaičiuojamas, įforminant papildomu susitarimu (priedu) prie šios sutarties“. Taigi, remiantis tarp šalių sudaryta sutartimi, buhalterinės apskaitos paslaugų kaina keičiama tik esant abiejų šalių susitarimui. Tuo tarpu byloje nėra duomenų apie papildomus susitarimus ar sutarties priedus dėl paslaugų kainos keitimo tarp UAB „X“ ir UAB „Y“, kaip to reikalaujama sutartyje.

29. Nuteistoji V. Š. ikiteisminio tyrimo metu perdavė 2018 m. sausio 2 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimų kopijas UAB „X“ apie teikiamų buhalterinės apskaitos paslaugų kainų padidinimą atitinkamai 53 Eur ir 34,80 Eur (t. 3, b. l. 100-102). Abiejuose pranešimuose numatyta, kad iki tam tikro laiko negavus raštiško atsakymo el. paštu, pranešimas bus laikomas neatskiriama sutarties dalimi, patvirtinanti, kad sutarties šalys tinkamai išreiškė valią ir sutinka dėl sutarties paslaugų kainos keitimo. Nuteistoji V. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad V. S. nesinaudojo el. paštu, todėl ir pranešimas UAB „X“ nebuvo juo siųstas, tiksliai negali pasakyti, ar V. S. buvo informuotas žodžiu, ar pateiktas pranešimas, tačiau atskiro susitarimo dėl kainos pakeitimo nebuvo, taip pat nepamena, kad V. S. prieštarautų kainos padidinimui (t. 5, b. l. 105, 147). Tuo tarpu civilinio ieškovo UAB „X“ atstovas V. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su V. Š. nebuvo nei žodinio, nei raštiško susitarimo dėl buhalterinės apskaitos paslaugų kainos padidinimo; tik 2021 m., kai UAB „Y“ tapo PVM mokėtoja, sužinojo, kad dėl to bus didinama kaina (t. 5, b. l. 29). Supažindinus V. S. su minėtais pranešimais dėl įkainių padidinimo, jis parodė, kad tokių pranešimų nebuvo matęs, jam jie nebuvo pateikti, vienintelė sutartis buvo pirminė, nuteistoji jam žodžiu pasakė apie kainos padidinimą, tačiau V. S. nurodė, kad kol nesudarė naujos sutarties, lieka prie senos tvarkos (t. 5, b. l. 32). Taip pat ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. apžiūros protokole nustatyta, kad paslaugų kaina pakeista vienašališku UAB „Y“ sprendimu (t. 1, b. l. 136).

30. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Y“ pranešimai apie įkainių padidinimą nebuvo įteikti UAB „X“ atstovui, todėl jie nepagrindžia įkainių padidinimo pagrįstumo. Priešingai, V. S. parodė, kad 2021 m. su kainos padidinimu nesutiko. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pavedimų suma, viršijanti kas mėnesį mokamą 121 Eur nuo 2017 m. kovo mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, buvo pervesta nepagrįstai.

31. Apeliaciniame skunde papildomai nurodoma, kad nuteistajai inkriminuotą 37 485,58 Eur sumą taip pat sudaro jos papildomi darbai, nenumatyti tarp UAB „X“ ir UAB „Y“ sudarytoje buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartyje. Nuteistoji parodė, kad buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo laikotarpiu ji konsultuodavo V. S. mokesčių klausimais, rengdavo sutartis tiekėjams, subrangovams, viešųjų pirkimų dokumentus dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose (sąmatas ir kitus dokumentus) (t. 5, b. l. 104, 146).

32. Nuteistoji V. Š. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, kad papildomų darbų atlikimas atskirai nebuvo aptartas. V. S. buvo informuojamas apie papildomų darbų atlikimą, tačiau jis nesidomėjo, kokie tie darbai, informuodavo jau po darbų atlikimo (t. 5, b. l. 106). Nuteistoji taip pat parodė, kad papildomus darbus apėmė statistika, pataisymai, kai pagal registrą nėra atnešta sąskaita ar nesifiksuoja, nes tarp įmonių yra skirtumai, kasos likučių tvarkymas. Pasak nuteistosios, yra darbai, kurie atliekami mėnesio eigoje, tačiau vėliau atsiranda aplinkybių, dėl kurių prie darbų sugrįžtama ir jie taisomi (t. 5, b. l. 106). Nuteistosios teigimu, ji peržiūrėdavo sąmatas, nes reikėdavo įrašyti PVM sąskaitas faktūras (t. 5, b. l. 147).

33. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, 2022 m. sausio 14 d. akistatos tarp V. S. ir V. Š. protokole užfiksuota, kad nuteistoji V. Š. neneigė, jog iškart po tokių darbų atlikimo neinformuodavo V. S. (t. 1, b. l. 55). Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad pirminės buhalterinės apskaitos vedimo darbai negali būti laikomi papildomais tarp šalių sudarytos sutarties atžvilgiu. Tuo tarpu nuteistosios teiginiai apie sutarčių su trečiaisiais asmenimis ir kitų su buhalterine apskaita nesusijusių dokumentų rengimą taip pat neatitinka tikrovės. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas V. S. parodė, kad jo įmonė nebuvo didelė; dokumentus viešiesiems pirkimams ir sutartis su subrangovais ruošdavo pats. V. Š. kažkokias sutartis ruošdavo, tačiau tai pateko į jos atliekamas funkcijas (t. 5, b. l. 31). Pasak V. S., jeigu būtų atlikti papildomi darbai, būtų buvusi sudaryta atskira sutartis dėl jų; didesnės darbų apimties, dėl kurios kiltų V. Š. atlygis, nebuvo (t. 5, b. l. 33). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad jokie papildomi darbai, tokie kaip sutarčių rengimas, sąmatų peržiūrėjimas ir pan., už kuriuos V. Š. nurodė ėmusi papildomą mokestį, nėra numatyti UAB „Y“ išrašytose sąskaitose faktūrose (t. 3, b. l. 110-169). Be to, liudytoja G. A. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad tokių darbų kaip sutarčių rengimas ir sąmatų peržiūrėjimas jų įmonė neatlikdavo. Iš šių parodymų matyti, kad jei V. Š. savo veiklos metu ir galėjo atlikti sutartyje nenumatytus darbus, jie nebuvo didelės apimties, ir dėl papildomo apmokėjimo su V. S. akivaizdžiai nederinti.

34. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į UAB „Y“ panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą, iš kurio matyti, kad 2017 m. UAB „Y“ išrašė 10 sąskaitų faktūrų UAB „X“, visos jos išrašytos 121 Eur sumai (t. 4, b. l. 114). Be to, 2022 m. rugpjūčio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad UAB „Y“ panaudotų PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnale, atspausdintame 2022 m. balandžio 20 d., įrašytos sąskaitos, kurių nebuvo įrašyta anksčiau – 2021 m. rugpjūčio 27 d. – atspausdintame žurnale (t. 1, b. l. 130; t. 3, b. l. 106), be kita ko 25 000 Eur suma 2017 m. kovo 31 d. V. Š. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad vėliau pagal sąskaitą papildomiems darbams koregavo žurnalą, nes veiklos pradžioje dar nežinojo papildomų darbų poreikio dėl VMI patikrinimo; korekciją ji nurodė buhalterinėje pažymoje. Tačiau kadangi pirminis žurnalas buvo išspausdintas jau 2021 m. rugpjūčio 27 d., nuo 2016 m. veiklos VMI patikrinimo ir 2017 m. neva atliktų papildomų darbų praėjus ilgam laiko tarpui, V. Š. nurodomas motyvas, kad pradžioje dar nebuvo žinoma atliktinų darbų apimtis, žurnalo koregavimo nepaaiškina. Taip pat atsižvelgdama ir į pirmiau aptartus bylos duomenis, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad korekcijos, kaip ir buhalterinės pažymos surašymas, kurios buvo surašytos pradėjus ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimo metu, buvo sudarytos tik siekiant pateisinti atliktus neteisėtus pavedimus.

35. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog tarp nuteistosios ir V. S. nebuvo sutarta dėl papildomų darbų atlikimo, kas pateisintų jos atliktus pavedimus į UAB „Y“ banko sąskaitas.

36. Iš 2022 m. gegužės 24 d. apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 106) ir UAB „X“ AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. (t. 2, b. l. 20) matyti, kad 2017 m. lapkričio 2 d. iš UAB „X“ banko sąskaitos į UAB „Y“ banko sąskaitą buvo atliktas 8 000 Eur mokėjimo pavedimas, mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskola“. Apeliaciniame skunde nuteistoji ir jos gynėjas teigia, kad tai yra UAB „Y“ iš UAB „X“ paimta paskola, kuri buvo reikalinga sumokėti mokesčius. Pasak apeliantų, V. S. sutiko paskolinti pinigus, nuteistoji šią sumą pripažįsta ir įsipareigoja sumokėti, todėl nagrinėjamu atveju yra nepagrįstai kriminalizuojami tarp šalių kilę sutartiniai santykiai. Tačiau teisėjų kolegija sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais taip pat neturi pagrindo.

37. Nuteistoji pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad V. S. yra sakiusi, jog jos įmonei UAB „Y“ reikėjo pagalbos, buvo sudaryta paskolos sutartis, kurią pasirašė tik nuteistoji V. Š. Nuteistoji minėjo V. S., kad tai paskola, o pastarajam nepasirašius sutarties padarė 8 000 Eur mokėjimo pavedimą. Visi jų pokalbiai vykdavo V. Š. kabinete, nežino, kodėl V. S. nepasirašė paskolos sutarties. Taip pat nuteistoji parodė, kad UAB „Y“ buhalterijoje ši paskola apskaityta, tik neatiduota. Paklausta, kodėl nepasirašius sutarties atliko ūkines operacijas, nuteistoji atsakė, kad tuo metu buvo tokia situacija, jog įmonei reikėjo imti paskolą, prašė V. S., ar gali apiforminti mokėjimo pavedimą kaip paskolą. V. Š. jam nurodė, kad paskolą grąžins, tačiau grąžinimo terminas aptartas nebuvo. Taip pat nebuvo aptartos palūkanos, todėl V. Š. nurodė standartines – 0,02 proc. Pasak nuteistosios, ji sutartyje įrašė paskolos sumą, vienerių metų grąžinimo terminą, taip pat kad paskola gauta pavedimu. Tačiau apie gautą paskolą VMI neinformavo (t. 5, b. l. 105, 108-109).

38. Civilinio ieškovo atstovas V. S. šiuos nuteistosios V. Š. parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kategoriškai neigė. Pasak civilinio ieškovo atstovo, nei V. Š., nei UAB „Y“ pinigai skolinti nebuvo. Neskolino nei UAB „X“, nei V. S. asmeniškai, nuteistoji apskritai to neprašė (t. 5, b. l. 30, 32).

39. Įvertinusi šiuos parodymus ir atsižvelgusi į kitas pirmiau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netikėti civilinio ieškovo V. S. parodymais nėra pagrindo. Išskyrus mokėjimo pavedime pažymėtą mokėjimo paskirtį, kurią nurodė pati V. Š., niekas nepatvirtina nuteistosios parodymų, kad ji buvo susitarusi dėl tokios paskolos su V. S.. V. S. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad jis nebūdavo informuojamas apie apskaitos paslaugų teikimo sutartyje numatytą kainą viršijančius mokėjimo pavedimus, o dėl paskolos suteikimo nebuvo kalbėta. Be to, jau pačios nuteistosios teigimu, tarp jos ir V. S. nebuvo sudaryta atskira paskolos sutartis, nebuvo aptartos nei paskolos grąžinimo sąlygos, nei terminas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja G. A., nuo 2016 m. dirbusi kartu su V. Š. UAB „Y“, taip pat tokio fakto, kad įmonės veiklai buvo suteikta paskola, nepatvirtino. Pažymėtina ir tai, kad tariama paskola buvo pervesta jau 2017 m., bet per visą laikotarpį jokio abipusio susitarimo dėl sąlygų fiksuota taip ir nebuvo. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje 8 000 Eur paskola nebuvo suteikta, ir mokėjimo pavedimas į UAB „Y“ banko sąskaitą buvo neteisėtas.

40. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad UAB „Y“ sutartinius įsipareigojimus su UAB „X“ vykdė ne iki 2021 m. liepos 23 d., o iki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl nuteistajai inkriminuota suma turi būti atitinkamai sumažinta. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajai inkriminuotas nusikalstamos veikos darymo laikotarpis ir atitinkamai šiame laikotarpyje atlikti mokėjimo pavedimai yra tik iki 2021 m. liepos 23 d. Taigi apeliantų nurodoma data į V. Š. pateiktą kaltinimą nepatenka.

41. Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad V. S. žinojo UAB „X“ atliekamas finansines operacijas ir banko sąskaitoje esančių lėšų likutį, priešingu atveju jis negalėtų iš bendrovės sąskaitos išsiimti pinigų. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Civilinio ieškovo atstovas V. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog prie UAB „X“ banko sąskaitos nesijungdavo ir jos netikrindavo, kiek jam reikėdavo pinigų, išsigrynindavo bankomate, o įmonėms pavedimus darydavo buhalterė (t. 5, b. l. 30). Be to, V. S. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad prisijungimų prie UAB „X“ banko sąskaitos neturėjo, kadangi prisijungimo generatorius buvo perduotas nuteistajai V. Š. (t. 1, b. l. 27, 31, t. 5, b. l. 29-33). Nuteistoji V. Š. patvirtino, kad turėjo prisijungimus prie UAB „X“ banko sąskaitos, taip pat parodė, kad V. S. jos klausdavo, koks banko sąskaitos likutis, pastaroji atsakydavo jam, ar yra pinigų, ar ne, kokie mokėjimai atliekami (t. 5, b. l. 101, 106). V. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, neneigė, kad bankomate pasižiūrėdavo banko sąskaitoje esančių pinigų likutį, tačiau tai darydavo labai retai (t. 5, b. l. 33), nurodė, kad UAB „X“ metinė apyvarta buvo įvairi, pats jos negali pasakyti, kadangi ji priklausė nuo atliktų darbų (t. 5, b. l. 30). Teisėjų kolegija pažymi, bankomatuose galima pamatyti banko sąskaitoje esančių lėšų likutį, tačiau ne atliekamas ūkines operacijas. Kaip parodė V. S., į UAB „X“ banko sąskaitą gaunamos įplaukos nebuvo pastovios, todėl jam tik pamačius banko sąskaitos likutį negalėjo kilti įtarimų dėl V. Š. atliekamų neteisėtų pavedimų. Pasak V. S., sąskaitos išrašą iš banko jis paėmė tik 2021 metais, po to, kai iš vienos bendrovės į UAB „X“ sąskaitą turėjo būti pervesti pinigai, tačiau pinigų sąskaitoje nebuvo. Iki šio įvykio pasitikėjo V. Š., kaip pasitikėjo ir prieš tai buvusiomis buhalterėmis (t. 5, b. l. 29-30). Šiuos civilinio ieškovo atstovo parodymus patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu iš banko „Swedbank“ gauti duomenys, iš kurių matyti, kad V. S. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. dar turėjo PIN kodų kortelę, bet prie interneto banko paskutinį kartą jungėsi 2017 m. rugpjūčio 11 d. (t. 6, b. l. 1-44). Taigi V. S. iki 2017 m. vasaros dar jungėsi prie banko sąskaitos, kuomet žymesnių lėšų judėjimo pervedant lėšas V. Š. įmonei, galinčio sukelti įtarimą, nebuvo; tuo tarpu perlaidos tretiesiems asmenims ir A. J., kurių V. Š. neginčija, fiksuojamos vėlesniu laiku. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad aplinkybė, jog V. S. galimai per mažai rūpinosi savo įmonės finansais ar apskaitos tvarkymu ir tuo pačiu pernelyg pasitikėjo V. Š., pastarosios veiksmų nepateisina.

42. Baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas taip pat teigė, kad V. Š. inkriminuotas 3 841,90 Eur iššvaistymas pervedant lėšas tretiesiems asmenims už paslaugas turėtų būti kvalifikuojamas kaip vienas tęstinis piniginių lėšų pasisavinimas kartu su į sugyventinio A. J. sąskaitą pervesta 11 910 Eur suma, kurią teismas vertino kaip pasisavinimą pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Gynėjas nurodo, kad nuteistoji tretiesiems asmenims apmokėjo su jos asmeniniu gyvenimu susijusias paslaugas. Analogiškas aplinkybes V. Š. parodė ir teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 107). Tačiau šiuo atveju tenkinti advokato prašymą reikštų, kad minėta tretiesiems asmenims pervesta pinigų suma būtų priskiriama ne turto iššvaistymui, kaip kvalifikuota skundžiamame nuosprendyje, o turto pasisavinimui. Tokiu būdu būtų išplėstas sunkesnės nusikalstamos veikos dalykas ir taip būtų pabloginta nuteistosios teisinė padėtis, nes pasikeitus šioms aplinkybėms, būtina iš naujo spręsti ir teisinės atsakomybės klausimą už veiksmus, kurie teisine prasme būtų kvalifkuoti pagal griežtesnį baudžiamąjį įstatymą.

43. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl V. Š. kaltės iššvaisčius jai patikėtas UAB „X“ pinigines lėšas – iš viso 41 327,48 Eur, ir šiais savo veiksmais padarius bendrovei tokio dydžio turtinę žalą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

44. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde prašoma nuteistąją V. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti jos seserį D. D., kuri charakterizuojama teigiamai ir byloje yra pateikusi prašymą dėl nuteistosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

45. Pagal BK 40 straipsnio 1, 2 dalis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija pažymi, kad laidavimo instituto taikumui turi būti nustatytos visos šios sąlygos.

46. Nagrinėjamoje byloje V. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju netenkinama viena iš BK 40 straipsnio 2 dalyje esančių sąlygų – visiškas savo kaltės pripažinimas. Nuteistoji V. Š. nepripažino savo kaltės pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, taigi negalima konstatuoti, kad šiuo atveju yra visos sąlygos, būtinos asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl civilinio ieškinio

47. Nuteistosios ir jos gynėjo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu UAB „X“ naudai priteistu turtinės žalos dydžiu (39 237,48 Eur, išskaičiavus jau atlygintus 14 000 Eur) ir teigia, kad pagrįsta būtų galimą laikyti tik 1 751,90 Eur sumą, kurią liko atlyginti V. Š. pasisavinus pinigines lėšas iš UAB „X“, pervedant jas į jos faktiškai naudojamą A. J. sąskaitą. Tuo tarpu likusi 37 485,58 Eur suma skundžiamu nuosprendžiu V. Š. priteista neteisėtai.

48. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir pripažinus įrodytomis aplinkybes dėl 37 485,58 Eur UAB „X“ piniginių lėšų iššvaistymo, nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai priteisto civilinio ieškinio dydžio netenka pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 39 237,48 Eur UAB „X“ naudai.

Dėl proceso išlaidų

49. Civilinio ieškovo atstovas V. S. prašo jo atstovaujamai UAB „X“ priteisti 650 Eur proceso išlaidų už advokato padėjėjo konsultacijas rengiant baigiamąją kalbą, ir apeliacinės instancijos teismui pateikė sąskaitas už teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitus. Iš šių dokumentų matyti, kad UAB „X“ sumokėjo už konsultacijas ir pagalbą surašant ir tikslinant baigiamąją kalbą. Teisines paslaugas suteikė advokato padėjėjas Arnoldas Šimaitis. Civilinio ieškovo atstovas teigia, kad įstatymas nedraudžia naudotis advokato padėjėjo pagalba padedant surašyti teismui dokumentus, kitaip negu advokato padėjėjui savo vardu teikti dokumentus bei atstovauti apeliaciniame procese. Todėl patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti turi būti priteistos iš nuteistosios V. Š..

50. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, be kita ko, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tačiau Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

51. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Taigi įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑426‑969/2016).

52. Visgi, teisėjų kolegija net ir įvertinusi tokią teismų praktiką civilinėse bylose sprendžia, kad nuo nusikalstamų veikų nukentėjusio asmens interesai baudžiamojoje byloje negali būtų vertinami lygiai taip pat. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme numatytas draudimas dėl nusikalstamomis veikomis pažeidžiamų teisių ir vertybių reikšmės, skirtingai nei civilinėse bylose, negali būti traktuojamas absoliučiai, todėl tokios išlaidos esant ieškiniui baudžiamajame procese, atsižvelgiant į nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo interesus, gali būti pripažįstamos proceso išlaidomis pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą ir priteisiamos. Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia kiekvienam dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalą asmeniui teisę į atstovavimą viso proceso metu. Taip pat įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam ir kitiems asmenims pasinaudoti teisine pagalba atliekant atskirus proceso veiksmus. Pagal BPK 293 straipsnio 2 dalį nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui arba jų atstovams yra suteikta teisė pasakyti baigiamąją kalbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nebūtų teisinga, jei nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo arba jo atstovas dėl jam teisinę pagalbą suteikusio asmens statuso negalėtų realizuoti savo teisės į patirtų išlaidų atlyginimą. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2014; Nr. 2K-125-697/2018; Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-547-150/2016; Nr. 1A‑471‑396/2018; Nr. 1A-313-487/2021).

53. Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Advokato padėjėjo Arnoldo Šimaičio civilinio ieškovo atstovui suteiktų paslaugų apimtis buvo nedidelė. Arnoldas Šimaitis padėjo surašyti nedidelės apimties baigiamąją kalbą, kurios turinys didžiąja dalimi jau yra nurodytas atsiliepime į apeliacinį skundą. Be to, pagrindiniai ginčo aspektai jau buvo aptarti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinio ieškovo atstovo V. S. prašoma UAB „X“ priteisti 650 Eur suma už advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme yra per didelė, neatitinka paslaugos apimties, todėl jos dydis mažintinas iki 200 Eur.

Dėl teisės teikti buhalterines paslaugas atėmimo

54. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai V. Š. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas teikti buhalterinės apskaitos paslaugas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

55. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo V. Š. paskirtu draudimu teikti buhalterinės apskaitos paslaugas. Pasak skundo, baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad V. Š. nusikalstamai veikė būtent buhalterinių paslaugų teikimo srityje. Nėra duomenų, kad ji, teikdama buhalterinės (finansinės) apskaitos paslaugas, rengtų užsakovams schemas, kaip nemokėti, ar išvengti valstybei privalomų mokesčių, ar jos veikla išskirtinai būtų nusikalstama teikiant šias paslaugas kitiems ūkio subjektams. V. Š. atlikti mokėjimo pavedimai nėra susiję su netinkamu buhalterinių paslaugų teikimu UAB „X“. Be to, paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę, V. Š. liks be pragyvenimo šaltinio, negaus pajamų, nes MB „(duomenys neskelbtini)“ negalės vykdyti veiklos. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais

56. Pagal BK 68² straipsnio 1 dalį teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.

57. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti darbą – teikti buhalterinės apskaitos paslaugas, ir jos trukmę, savo sprendimą tinkamai motyvavo, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų pobūdį, ilgą laikotarpį, padarytos žalos dydį. Teismas taip pat atsižvelgė, kad V. Š. anksčiau neteista, ir poveikio priemonės trukmę nustatė arčiau minimalios ribos. Nors, kaip teigiama skunde, V. Š. padarytos nusikalstamos veikos nėra tiesiogiai susijusios su buhalterinės apskaitos tvarkymu, tačiau nusikaltimai buvo padaryti piktnaudžiaujant profesine padėtimi, naudojantis prieiga prie UAB „X“ lėšų, neteisėtų perlaidų paskirtį nurodant kaip ūkines operacijas. Skundo teiginys, kad uždraudus verstis šia veikla V. Š. neteks atitinkamo pajamų šaltinio, nereiškia, kad tokia priemonė tampa neproporcinga: kiekvienas veiklos uždraudimas atitinkamai atima ir galimybę iš jos gauti pajamas. Atsižvelgiant į teismo nustatytą ribojimo trukmę – 1 metus 6 mėnesius – ir padarytų nusikaltimų sunkumą, teisėjų kolegija nemato pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg griežtai apribojo V. Š. profesinę veiklą.

Dėl įpareigojimo atlyginti dalį turtinės žalos

58. Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su V. Š. skirtu įpareigojimu per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį atlyginti UAB „X“ dalį turtinės žalos, t. y. 20 000 Eur; nurodo, kad vidutiniškai V. Š. į mėnesį turėtų atlyginti daugiau nei 1 111,11 Eur, kas šiuo metu būtų sudėtinga dėl nuteistosios finansinės padėties. Šiuo metu V. Š. per mėnesį uždirba 840 Eur. Todėl įpareigojimas per 1 metus 6 mėnesius atlyginti priteistos turtinės žalos dalį – 20 000 Eur – yra neįgyvendintinas, prieštarauja šių įstatymų tikslams.

59. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad likusios neatlygintos turtinės žalos dydis yra didelis – 39 237,48 Eur, todėl nuteistąją įpareigojo atlyginti apie pusę likusios sumos per bausmės vykdymo laikotarpį, kas atitinka interesų pusiausvyrą ir nukentėjusios bendrovės atžvilgu. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsti klausimą, ar nuteistoji galės įvykdyti jai paskirtą įpareigojimą, šioje proceso stadijoje yra per anksti, juo labiau, kad priešingu atveju įpareigojimas atlyginti žalą būtų atsietas nuo paskirtos bausmės vykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirtas įpareigojimas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios V. Š. ir jos gynėjo advokato Šarūno Rameikio apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistosios V. Š. priteisti civilinei ieškovei UAB „X“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 200 Eur (du šimtus eurų) patirtų išlaidų apmokėti teisinėms paslaugoms apeliacinės instancijos teisme.