Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2.

2021 m. rugsėjo 29 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. (M. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (13 veikų), 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 183 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 5 000 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2 700 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4 500 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 6 500 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3 600 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 6 700 Eur įgijimo iš T. V.) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4 000 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 3 900 Eur įgijimo iš V. N.-B.) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 9 000 Eur įgijimo iš P. K.) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 5 500 Eur įgijimo iš V. M.) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 11 500 Eur įgijimo iš V. M.) – laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4 200 Eur įgijimo iš G. K.) – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 11 000 Eur įgijimo iš P. K.) – laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 14 900 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 20 000 Eur įgijimo iš D. K.) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 21 650 Eur įgijimo iš G. K.) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 111 410 Eur, priklausančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasisavinimo) – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, ir M. J. paskirta subendrinta bausmė – 4 (keturi) metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. J. skirta galutinė bausmė – 3 (trys) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, M. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios bausmės – 2 (metų) metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą tęsti darbą ir dalį darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį skirti nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui kiekvienam iš nukentėjusiųjų.

Nuteistajam M. J. išaiškinta, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

Iš M. J. P. K. naudai priteisti 20 000 Eur turtinei žalai atlyginti, D. K. naudai priteisti 61 200 Eur turtinei žalai atlyginti, V. N.-B. naudai priteisti 3 900 Eur sumą turtinei žalai atlyginti.

Iš M. J. priteista nukentėjusiesiems P. K. 1250 Eur, V. N.-B. – 500 Eur, D. K. – 800 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, po to, kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios adresu (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 5000 Eur, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nukentėjusiajam D. K. nurodydamas, kad ir šie pinigai reikalingi įrangos įsigijimui, garantuodamas, kad grąžins pinigus, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad susitarimai naudoti perduodamus pinigus jo numatytiems tikslams ir pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-03-09 prie nukentėjusiojo D. K. namų adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytu laiku, paruošė ir pasirašė paprastus neprotestuotinus vekselius 6900 Eur ir 9200 Eur sumoms, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šiuos paprastus neprotestuotinus vekselius 6900 Eur ir 8000 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - D. K. priklausančius – 14 900 Eur.

1.2. Taip pat jis, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, po to, kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo D. K. 5000 Eur, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, o 2016 metų kovo mėnesio pradžioje (iki 2016-03-14), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, vėl labai trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 2500 Eur, po ko netrukus grąžino 3000 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-03-14 prie nukentėjusiojo D. K. namų adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paruošė ir pasirašė paprastus neprotestuotinus vekselius 2500 Eur ir 3000 Eur sumoms, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šiuos paprastus neprotestuotinus vekselius atitinkamai 2300 Eur ir 2700 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. K. priklausančius – 5000 Eur.

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, po to, kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 5000 Eur, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, o 2016 metų kovo mėnesio pradžioje (iki 2016-03-14), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, vėl labai trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 2500 Eur, po ko netrukus grąžino 3000 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-03-23, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais laiku ir vietoje, paruošė ir pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 3000 Eur sumai, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šį paprastą neprotestuotiną vekselį 2700 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. K. priklausančius – 2700 Eur.

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, po to, kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 5000 Eur, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, o 2016 metų kovo mėnesio pradžioje (iki 2016-03-14), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, vėl labai trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 2500 eurų, po ko netrukus grąžino 3000 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, nurodydamas nukentėjusiajam D. K., kad pinigai neva reikalingi automobilio BMW įsigijimui, kurį jis įsigis ne aukciono būdu už 17000 Eur, o galės parduoti už 30000 Eur, nors iš anksto žinojo, kad neketina jokio automobilio pirkti, o po to parduoti brangiau, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-04-06 prie nukentėjusiojo D. K. namų adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paruošė ir pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 5000 Eur sumai, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šį paprastą neprotestuotiną vekselį 4500 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. K. priklausančius – 4500 Eur.

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (bendrovė įregistruota 2016-05-27) yra sėkmės lydimas verslininkas, po to kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 5000 Eur, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, o 2016 metų kovo mėnesio pradžioje (iki 2016-03-14), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, vėl labai trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 2500 Eur, po ko netrukus grąžino 3000 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, nukentėjusiajam D. K. nurodydamas, kad pinigai neva reikalingi jo (M. J.) draugui brangaus automobilio įsigijimui, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-06-10, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais laiku ir vietoje, paruošė ir pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 6500 Eur sumai, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šį paprastą neprotestuotiną vekselį 6500 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. K. priklausančius – 6500 Eur.

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, po to kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 5000 eurų, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, o 2016 metų kovo mėnesio pradžioje (iki 2016-03-14), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, vėl labai trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 2500 eurų, po ko netrukus grąžino 3000 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, bei siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-06-25, nenustatytu laiku ir vietoje, paruošė ir pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 4000 Eur sumai, kaip garantą nurodydamas nukentėjusiajam D. K. automobilius BMW X5 ir AUDI A3, kurie jam (M. J.) nepriklausė, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šį paprastą neprotestuotiną vekselį 3600 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. K. priklausančius – 3600 Eur.

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, 2017 m. birželio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, kreipėsi į P. K. prašydamas paskolinti 10000 eurų, nurodydamas, kad pinigai neva reikalingi įrangos pirkimui, pastarajam atsisakius paskolinti kol nėra grąžinta ankstesnė skola, jis 2017-06-22 kreipėsi į P. K. pažįstamą, jo (M. J.) žmonos J. J. seserį T. V. su prašymu tarpininkauti paprašant P. K. paskolinti jam pinigus, pasinaudodamas jų gerais santykiais ir piktnaudžiaudamas pastarosios pasitikėjimu, žadėdamas greitu laiku skolą grąžinti ir tvirtindamas, kad kitaip jis gali nukentėti, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, T. V. sutikus garantuoti jo paskolos grąžinimą, pasirašant P. K. vekselį už jo (M. J.) realiai pasiskolinamus pinigus, o P. K. sutikus paskolinti pinigus pagal T. V. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, realiai pinigus perduodant jam (M. J.), jis T. V. padavė pasirašyti jo paruoštą paprastąjį neprotestuotiną vekselį be nurodytos sumos, po ko T. V. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį be nurodytos sumos nuvežė pas P. K. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur pastarasis įrašė savo vardą ir pavardę, o jis įrašė P. K. sutiktą paskolinti 6700 Eur sumą, patikindamas, kad pinigus grąžins iki 2017-09-22, po ko P. K. perdavė jam 6700 Eur, kurių grąžinimą garantavo ir vykdo T. V., o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - T. V. priklausančius – 6700 Eur.

1.8. Taip pat jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:

jis, laikotarpyje nuo 2016-07-18 – 2017-07-02, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir akcininku, užimamų pareigų pagrindu disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, valdydamas jam patikėtą šios bendrovės turtą, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančius pinigus – 111 410 eurų, šiomis aplinkybėmis: laikotarpyje nuo 2016-07-18 iki 2017-06-29 iš UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)" priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, pervedė 105926,75 Eur., po ko laikotarpyje nuo 2016-07-18 iki 2017-07-02 panaudojant kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino per bankomatus šioje sąskaitoje buvusius 111 410 Eur, kurių panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ir juos pasisavino, tokiu būdu, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 111 410 Eur.

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (bendrovė įregistruota 2016-05-27) yra sėkmingas verslininkas, po to, kai norėdamas sudaryti sąžiningo ir patikimo asmens įvaizdį, 2016 metų vasario mėnesio pabaigoje, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, neva montuojamos apsaugos sistemos įrangai įsigyti, trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 5000 Eur, po ko netrukus grąžino 5500 Eur, o 2016 metų kovo mėnesio pradžioje (iki 2016-03-14), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, vėl labai trumpam laikui pasiskolino iš nukentėjusiojo 2500 eurų, po ko netrukus grąžino 3000 Eur, ir taip įtikinęs nukentėjusįjį, kad jis yra sąžiningas bei patikimas asmuo, pasiūlė nukentėjusiajam D. K. darbą jo įkurtoje ir vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, neva nukentėjusysis dirbdamas jo įmonėje matytų kur keliauja įmonės pinigai, kad jis nukentėjusiojo neapgaudinėja, nukentėjusiajam D. K. nurodydamas, kad pinigai neva reikalingi atsiskaitymui su įrangos tiekėjais, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2016-08-13 prie nukentėjusiojo D. K. namų adresu (duomenys neskelbtini), nenustatytu laiku, paruošė ir pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 5000 Eur sumai, kaip garantą nurodydamas automobilius BMW X5 ir AUDI A3, kurie jam (M. J.) nepriklausė, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šį paprastą neprotestuotiną vekselį 4000 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - D. K. priklausančius – 4000 Eur.

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiosios V. N.-B. pasitikėjimu, nurodydamas, kad turi didelių nemalonumų ir todėl jam skubiai savaitei laiko reikalingi pinigai, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, dėl ko apgaulės suklaidinta V. N.-B. 2016 metų pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini), perdavė jam 6000 Eur, kurių dalį – 2100 Eur po daugkartinių V. N.-B. raginimų pastarajai grąžino, o dalį – 3900 Eur pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - V. N.-B. priklausančius – 3900 Eur.

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo P. K. pasitikėjimu, 2017 metų pradžioje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas P. K. į namus adresu (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, įtikino pastarąjį paskolinti pinigų, nurodydamas, kad pinigai reikalingi verslo plėtrai, žadėdamas priimti į darbą į jo vadovaujamą įmonę UAB "(duomenys neskelbtini)", o siekiant sudaryti įspūdį, kad paskolinti pinigai tikrai bus grąžinti, jis 2017-02-27 UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpose adresu (duomenys neskelbtini), paruošė ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 9000 Eur sumai, po ko apgaulės suklaidintas P. K. perdavė jam 9000 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - P. K. priklausančius – 9000 Eur.

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo V. M. pasitikėjimu, 2017 m. balandžio mėn., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad V. M. planuoja pirkti automobilį, pažadėjo pastarajam padėti įsigyti automobilį ir šiam sutikus, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, per du kartus, neva automobilio pirkimui, Vilniaus mieste, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš V. M. paėmė 5500 Eur, tačiau automobilio V. M. nenupirko ir gautų pinigų V. M. negrąžino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - V. M. priklausančius - 5500 Eur.

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo V. M. pasitikėjimu, kreipėsi į V. M. prašydamas paskolinti 10 000 Eur, nurodydamas, kad pinigai neva reikalingi jo įmonės veiklai ir bankas turi suteikti jo įmonei kreditą iš kurio jis atsiskaitys su V. M., nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, po ko apgaulės suklaidintas V. M., 2017-04-13 nenustatytoje vietoje, jam perdavė 10 000 Eur, po ko jis, 2017-04-14 vėl kreipėsi į V. M. prašydamas paskolinti dar 4000 Eur, nurodydamas, kad pinigai neva reikalingi jo įmonės veiklai ir bankas turi suteikti jo įmonei kreditą, iš kurio jis atsiskaitys su V. M., nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, o V. M. nurodžius, kad turi tik 1500 Eur, jis (M. J.) paprašė paskolinti turimus 1500 Eur, po ko apgaulės suklaidintas V. M., (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje ,,(duomenys neskelbtini)", jam perdavė 1500 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - V. M. priklausančius – 11 500 Eur.

1.14. Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo D. K. pasitikėjimu, pastarajam pasakė, o vėliau ir parodė dokumentus iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtinančius, kad jis (M. J.) gaus 30000 Eur kreditą, o vėliau dar 15000 Eur kreditą, nurodydamas nukentėjusiajam D. K., kad iš gauto kredito, pastarajam grąžins skolą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, siekdamas sudaryti D. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, 2017-04-27, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais laiku ir vietoje, paruošė ir pasirašė 6 paprastus neprotestuotinus vekselius po 3000 Eur ir paprastą neprotestuotiną vekselį 2000 Eur sumai, po ko apgaulės suklaidintas D. K. tą pačią dieną perdavė jam pagal šiuos paprastus neprotestuotinus vekselius 20 000 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - D. K. priklausančius – 20 000 Eur.

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo G. K. pasitikėjimu, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (bendrovė įregistruota 2016-05-27) yra sėkmingas verslininkas, 2017-08-08, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs į G. K. priklausančią automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, įtikino pastarąjį paskolinti 4200 Eur, nurodydamas, kad neva pinigai reikalingi UAB "(duomenys neskelbtini)" apyvartinėms lėšoms, žadėdamas visą pinigų sumą grąžinti iki 2017-09-08, o siekdamas sudaryti įspūdį, kad paskolinti pinigai bus grąžinti nurodytu laiku, jis ten pat paruošė, o apie jo nusikalstamus ketinimus nežinojusi kartu buvusi jo žmona J. J. pasirašė du paprastus neprotestuotinus vekselius 2100 Eur sumai, po ko apgaulės suklaidintas G. K. perdavė jam 4200 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - G. K. priklausančius – 4200 Eur.

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo P. K. pasitikėjimu, 2017-11-10 paskambino pastarajam ir paprašęs susitikti pokalbiui dėl paskolos, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas P. K. į aikštelę prie namų adresu (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, įtikino pastarąjį paskolinti 11000 Eur, nurodydamas, kad pinigai neva reikalingi įnešti į UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą, tam, kad minėta įmonė galėtų dalyvauti konkurse dėl užsakymo, žadėdamas visą pinigų sumą, t. y. jau ankščiau paskolintus 9000 Eur ir prašomus paskolinti 11000 Eur, grąžinti iki 2017-11-14, o siekdamas sudaryti įspūdį, kad paskolinti pinigai bus grąžinti nurodytu laiku, jis ten pat paruošė ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 11 000 Eur sumai, kurį, taip pat laiduodama už sūnų pasirašė apie jo nusikalstamus ketinimus nežinojusi kartu buvusi jo motina Z. J., po ko apgaulės suklaidintas P. K. perdavė jam 11 000 Eur, o šis juos pasisavino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - P. K. priklausančius – 11 000 Eur.

1.17. Taip pat jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo G. K. pasitikėjimu, laikotarpyje nuo 2016 metų rudens iki ne vėliau nei 2017-08-07, tiksliai nenustatytais laikais ir aplinkybėmis, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (bendrovė įregistruota 2016-05-27) yra sėkmingas verslininkas, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas savo tikrosios turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie itin didelę skolų naštą ir nemokumą, t. y. turimus įsiskolinimus juridiniams ir fiziniams asmenims, per keletą kartų iš G. K. pasiskolino 21 650 Eur, po ko 2018-02-07, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, piktnaudžiaudamas G. K. pasitikėjimu, nurodydamas, kad iki 2019-02-06 pastarajam grąžins skolą, siekdamas sudaryti G. K. įspūdį, kad pasiskolintų pinigų grąžinimas yra realus, paruošė ir pasirašė 4 paprastus neprotestuotinus vekselius 2500 Eur sumoms, 2 paprastus neprotestuotinus vekselius 2100 Eur sumoms, paprastą neprotestuotiną vekselį 750 Eur sumai, paprastą neprotestuotiną vekselį 2600 Eur sumai, paprastą neprotestuotiną vekselį 2800 Eur sumai ir paprastą neprotestuotiną vekselį 1300 Eur sumai, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - G. K. priklausančius – 21 650 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Nuteistojo M. J. apeliaciniame skunde prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį, jį sušvelninant – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nusprendė atidėti bausmės vykdymą iš dalies, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo jis (M. J.) nedelsiant turi atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios laisvės atėmimo bausmės – 2 metų 6 mėnesių – vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo terminą tęsti darbą ir dalį darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį skirti nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui kiekvienam iš nukentėjusiųjų.

2.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas bausmės vykdymą atidėti tik iš dalies, priėmė neteisingą nuosprendį. Paskirta bausmė, atsižvelgus į visas baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, paties M. J. asmenybę, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesus, atsakomybę švelninančias aplinkybes, neatitinka teisingumo principo.

2.2. Skundžiamu nuosprendžiu buvo teisingai išskirtas ir pabrėžtas prioritetinis nukentėjusiųjų interesas garantuotai gauti žalos atlyginimą, padarytos pagrįstos išvados dėl M. J. pozicijos laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikalsti, įvertinta jo turtinė padėtis ir galimybė atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Tačiau teismas, nurodydamas dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 6 mėnesius atlikti nedelsiant po nuosprendžio įsiteisėjimo, atėmė galimybę jam (M. J.) dirbti ir atlyginti civilinius ieškinius. Galimybę būti naudingu visuomenei jis turi tik būdamas laisvėje, dirbdamas ir grąžindamas skolas.

2.3. Nuteistasis nurodė, kad skundo padavimo dienai yra atlyginęs dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos: G. K. – 7 080 Eur, P. K. – 3 000 Eur, V. M. – 300 Eur. G. K. jis pinigus pervedinėja nuo 2018 m. birželio mėn., P. K. pinigus siuntė per savo žmoną J. J., kuri perduodavo T. V., o ši atiduodavo pastarajam. Teismo posėdžio metu patys nukentėjusieji patvirtino pinigų gavimo faktą. Taip pat jis pervedė 100 Eur V. N.-B., tačiau ji pinigų perlaidos per (duomenys neskelbtini) neatsiėmė pašte. Kadangi neturi nei V. N.-B., nei D. K. sąskaitų numerių, teismo posėdžio metu paprašė jų juos atsiųsti, nurodė savo elektroninio pašto adresą, tačiau iki šiol jų banko sąskaitų numerių nėra gavęs. Po pirmo teismo posėdžio banko sąskaitą atsiuntė V. M., kuriam jau tris kartus pervedė po 100 Eur kas mėnesį. Todėl nuteistasis nesutinka su teismo nuosprendžio išvada, kad jis nedėjo daug pastangų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, nors stengdamasis sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius ir ėmėsi veiksmų atlyginti nors dalį žalos (t. 5, b. l. 104-124), tačiau tie veiksmai nebuvo pakankami, pažymint, kad jis nenurodė konkrečių sumų, taip pat nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti neginčytiną išvadą apie tam tikrų konkrečių sumų sumokėjimą nukentėjusiesiems. Apelianto tvirtinimu, jis labai stengiasi atlyginti žalas ir kas mėnesį perveda pinigus nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams beveik viską, ką uždirba.

2.4. Taip pat M. J. atkreipia dėmesį, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu dalis nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų (V. M., jo atstovas ir kiti) teismo prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės ir sudaryti galimybes toliau dirbti ir atiduoti skolas. Jis anksčiau nebuvo teistas, nėra linkęs nusikalsti, todėl ikiteisminis tyrimas, teismo procesas, kardomosios priemonės paskyrimas savaime jam yra didžiulė bausmė. Prarastas žmonių pasitikėjimas, jį užklupusios ligos, tėvo netektis, verslo žlugimas, turto areštas – visa tai jo klaidų pasekmės ir pakankamas nubaudimas. Be to, nukentėjo ir jo šeima, vaikai, jie susilaukė grasinimų.

2.5. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis šiuo metu dirba ir gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Dirba net trijose darbovietėse. Pagrindinė darbovietė yra (duomenys neskelbtini). Užimamos pareigos yra sklandaus technikos darbo (duomenys neskelbtini) organizavimas ir užtikrinimas. Šios pareigos yra atsakingos, svarbios ir gerai apmokamos. Taip pat papildomai dirba krovėju siuntų tarnyboje (duomenys neskelbtini) bei siuntų tarnyboje (duomenys neskelbtini) siuntų išvežiotoju. Darbas šiose dvejose papildomosiose darbovietėse leidžia užsidirbti papildomai. Trijose darbovietėse gaunamas darbo užmokestis sudaro realias galimybes atlyginti žalą, dengti įsiskolinimus civiliniams ieškovams, taip pat išlaikyti šeimą. Jis stengiasi ir sunkiai dirba Vokietijoje bei siekia maksimaliai padengti padarytą žalą nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams. Lietuvoje jam buvo sudėtinga rasti pakankamai kvalifikuotą ir gerai atlyginamą darbą, atitinkantį jo darbo patirtį ir specialybę, kokį, gerai žinodamas vokiečių kalbą, rado ir dirba Vokietijoje.

2.6. Apeliantas pažymi, jog jis turi šeimą – sutuoktinę ir du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena kartu su jo mama bute Lietuvoje. Jo mama, siekdama padėti jam įvykdyti finansinius įpareigojimus, pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, kurį šiuo metu nuomojasi iš naujo jo savininko. Jis, dirbdamas Vokietijoje jau kelis metus, kiekvieną mėnesį siunčia ir šeimai būtinas išlaikyti lėšas. Taip pat jis kiekvieną mėnesį perveda pinigus nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams. Darbas Vokietijoje suteikia galimybę periodiniais mokėjimais atlyginti padarytą žalą nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams. Todėl, jeigu privalėtų atlikti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį pataisos įstaigoje, netektų darbo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pat nutrūktų jo nuomojamo užsienyje buto nuomos sutartis, nebegautų pajamų ir negalėtų atlyginti žalos civiliniams ieškovams, patirtų finansinius nuostolius, negalėtų išlaikyti savo šeimos.

2.7. Apeliantas nurodo, kad po realios bausmės atlikimo jis vargu ar sugebėtų surasti gerai apmokamą darbą Lietuvos Respublikoje. Darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje bus žymiai mažesnis nei dabar jo gaunamas trijose darbovietėse. Mažiausiai pusei metų bus sustabdytas žalos atlyginimas nukentėjusiesiems, laiko užims ir naujų darbų paieška. Ir nors tikėtina, kad jam pavyks įsidarbinti, tačiau galimybės atlyginti žalas žymiai sumažės arba jų gali nebelikti. Jeigu jo darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje bus minimalus ar nežymiai skirsis nuo minimalaus, tai gaunamų pajamų neužteks atlyginti padarytas ir priteistas žalas, neužteks net šeimai išlaikyti. Teigia, kad dėl pandemijos ir nustatyto karantino praktiškai net neįmanoma būtų susirasti darbus atlikus laisvės atėmimo bausmę.

2.8. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl galimybės jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo paskirta reali 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neadekvati padarytai veikai, per griežta, tinkamai neindividualizuota, atsižvelgus į jo, kaip kaltininko, asmenybę ir dabartinių gyvenimiškų aplinkybių visumą. Jis kaltę pripažino, gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, visus civilinius ieškinius pripažino, dirba trijose darbovietėse tam, kad padengtų žalas. Pateiktos charakteristikos patvirtina, kad jis darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą ir ją išlaiko. Todėl reali laisvės atėmimo bausmė sąlygotų ne tik darbų netekimą, bet ir būtų neteisinga nukentėjusiųjų, jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nes dėl to nukentėjusieji ilgą laiką negalėtų atgauti priteistas sumas, o jo vaikai be tėvo pagalbos, finansinės paramos augtų žymiai sunkesnėmis sąlygomis.

2.9. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog visos nusikalstamos veikos, išskyrus 11 000 Eur įgijimą iš P. K. ir 21 650 Eur įgijimą apgaule savo naudai buvo padarytos, galiojant BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatai, kurioje nebuvo numatyta, kokia bausmės už kiekvieną nusikaltimą dalis turi būti pridėta prie griežčiausios paskirtos bausmės (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 6 d.). Todėl tik dvi iš septyniolikos padarytų veikų pateko po nauju teisiniu bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas reguliavimu, o kitos 15 veikų – po ankstesniu, galiojusiu iki 2017 m. spalio 6 d. redakcijos. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, skiriant galutinę subendrintą bausmę, galima bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti, todėl teismo pasirinktas bendrinimo būdas – dalinis bausmių sudėjimas skundžiamame nuosprendyje nemotyvuotas. Apelianto manymu, visi jo padaryti nusikaltimai yra vienarūšiai, nesmurtinio pobūdžio. Pagal pobūdį nėra pavojingi ir teismas tai turėjo įvertinti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui gali būtį pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, teismas turėjo padaryti išvadą, kad nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslams pasiekti būtina skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmės tikslai gali būti pasiekti, suteikiant jam galimybę koreguoti netinkamą elgesį laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Todėl nuteistasis mano, kad bausmės tikslai būtų pasiekti visiškai atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 4 dalis).

2.10. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pilnai pripažino savo kaltę, atsakomybės nevengia. Mano, kad teismo jam paskirta bausmė yra per griežta. Jis jau tris metus dirba Vokietijoje ir atidavinėja skolas. Tam ir išvažiavo, kad galėtų dirbti ir padengti ieškinius, labai stengiasi. Užsienyje gyvena be savo šeimos (žmonos, vaikų). Praktiškai viską atiduoda, kartais net neužtenka maistui. Labai bijo prarasti turimus darbus, nes dėl konkurencijos, bedarbystės nebuvo ir nėra paprasta susirasti gerai apmokamus darbus, darbe gerai užsirekomenduoti. Teismui palikus galioti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis praras šitas galimybes. Nurodo, kad prarado gyvenime jau viską, netgi negalėjo atvykti i Lietuvą palaidoti tėvo, nes turėjo dirbti, kad neprarastų darbo. Puikiai supranta, kad yra pats kaltas dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau prašo gerbiamo teismo taikyti švelnesnę bausmę, neskiriant realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, suteikiant jam galimybę dirbti ir toliau atlyginti žalas, įrodyti, kad jis tikrai bando ištaisyti padarytas klaidas. BK 62 straipsnis numato galimybę skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Apeliantas nuoširdžiai prašo suteikti jam galimybę pasitaisyti, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės, kuri turės neigiamos įtakos ne tik jo sveikatos būklei, socialiniams ryšiams, bet ir galimybei atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą.

III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

3. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Rimutė Dzimanavičienė prašo nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Prokurorės manymu, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam skirtos bausmės yra teisėta ir pagrįsta. Teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nustatytą baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir nuteistajam už kiekvieną iš padarytų 17 nusikalstamų veikų paskyrė švelnesnę, nei įstatymo numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę.

3.2. Pažymima ir tai, kad už veikas, už kurių padarymą yra nuteistas M. J. (BK 182 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalis), yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Be to, teismas vadovavosi BK 75 straipsnio 3 dalies nuostata ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo iš dalies, nustatydamas po nuosprendžio nedelsiant atliktinos laisvės bausmės dalį, kuri yra minimali, numatyta minėtu įstatymu.

3.3. Prokurorės nuomone, įvertinus visas aplinkybes, keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nuteistajam skirtos bausmės nėra pagrindo.

4. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusiųjų D. K. (D. K.) ir P. K. (P. K.) atstovas advokatas Renaldas Baliūtis prašo nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti, iš nuteistojo priteisti nukentėjusiųjų (civilinių ieškovų) naudai patirtas proceso išlaidas.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. melagingai tvirtina, jog P. K. jis yra grąžinęs 3 000 Eur. Prie apeliacinio skundo nuteistojo pridėtuose pavedimuose jokių pavedimų nukentėjusiajam P. K. nėra. Todėl M. J. teiginiai apie nukentėjusiajam grąžintą sumą yra tik teismo klaidinimas.

4.2. Pažymima ir tai, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusieji D. K., P. K. ir V. N.-B. teismo posėdžio metu nepatvirtino, gavę pinigus iš nuteistojo jo nurodytomis aplinkybėmis. Teisme tik vienintelis nukentėjusysis V. M., su kuriuo nuteistasis susitarė, jog jam mokės po 100 Eur skolai grąžinti, patvirtino gavęs pinigus iš nuteistojo.

4.3. Nukentėjusysis P. K. patvirtina, kad jis niekada negavo pinigų iš T. V., kuriuos neva jai perdavė apeliantas. Pastaroji taip pat yra nukentėjusioji, todėl, jeigu ji ir gavo iš nuteistojo pinigus, tai jie buvo skirti T. V. skolos padengimui (nors byloje nėra duomenų, kad su pastarąja buvo atsiskaityta ar padengta dalis skolos). Taip pat byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų perdavęs pinigus T. V., kad būtų padengtos skolos. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys ir į nukentėjusiosios parodymus, duotus 2019 m. vasario 7 d., kad M. J. nebuvo atlyginęs žalos, jokių kontaktų su ja nepalaiko, neketina atlyginti žalos ir spręsti situacijos dėl šeimos buto (t. 2, b. l. 184). Tai, pasak nukentėjusiųjų atstovo, rodo, kad T. V. niekada negavo iš nuteistojo pinigų ir niekaip negalėjo jų perduoti P. K..

4.4. Apeliaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad nuteistasis neturi jokių nukentėjusiųjų kontaktų, banko sąskaitų numerių. Jau nuo 2016 m. M. J. turėjo visus reikiamus nukentėjusiųjų kontaktus. Šie kontaktai (telefono numeriai, socialinių tinklų kontaktai, elektroniniai pašto adresai, banko sąskaitos numeriai) nuo 2016 m. niekada nesikeitė. Be kita ko, byloje yra pateikti elektroniniai laiškai tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo D. K., taip pat susirašinėjimas žinutėmis su nukentėjusiąja V. N.-B.. Todėl teigiama, kad jei nuteistasis būtų nuoširdžiai norėjęs atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, jis tą senai galėjo padaryti.

4.5. Nors nuteistasis aiškina, kad jis stengiasi atlyginti žalą, kas mėnesį pervesdamas nukentėjusiesiems pinigus, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. O tai, kad nuteistasis niekada nesistengė sugrąžinti skolas, patvirtina ta aplinkybė, jog pastarasis atsiskaito tik su dviem nukentėjusiaisiais – G. K. bei V. M.. Tuo tarpu nuo 2016 m. iki šiol nukentėjusiesiems D. K., P. K. ir V. N.-B. nieko negrąžino. Jis taip pat iki bylos nagrinėjimo teisme niekuomet nesikreipė į nukentėjusiuosius, kad atlygintų jiems skolas. Todėl teiginiai, kad jis stengiasi atlyginti skolas, yra nepagrįsti, skirti tik sušvelninti jam bausmę.

4.6. Be šių aplinkybių, atsiliepime nurodoma ir tai, kad savo apeliaciniame skunde nuteistasis tik selektyviai atrinko skundžiamo nuosprendžio vietas, kuriose yra pasisakoma apie žalos atlyginimą, tačiau nutyli apie teismo pasisakymą dėl bausmės skyrimo. Nors teismas pabrėžė prioritetinį nukentėjusiųjų interesą garantuotai gauti žalos atlyginimą, tačiau tuo pačiu aiškiai konstatavo, jog M. J. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai nešalina padarytų veikų pavojingumo, sunkumo ir nesumažina kaltės <...>. Skundžiamame nuosprendyje nemažas dėmesys buvo skirtas M. J. skiriamai bausmei – įvertinti veiksmingiausios bausmės tikslai, nuteistojo asmenybė, visos faktinės aplinkybės, BK 75 straipsnio taikymo galimybė ir šių duomenų analizės pagrindu paskirta teisinga bei pagrįsta bausmė.

4.7. Atsiliepime nepagrįstais laikomi nuteistojo teiginiai, jog jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas atims galimybę dirbti ir atlyginti žalas. Nuteistasis iki teismo posėdžio pradžios turėjo daugybę laiko sąžiningai dirbdamas atlyginti bent dalį skolų, tačiau vengė tą daryti, todėl remtis vien tik jo teiginiais, kad jis dirbs ir grąžins skolas, nėra pagrindo. Nuteistasis skolą mokėjo tik vienam nukentėjusiajam G. K., todėl toks jo paties elgesys yra nesąžiningas kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nors praėjo jau beveik 5 metai, nuteistasis su nukentėjusiaisiais D. K., P. K. ir V. N.-B. iki šiol nėra atsiskaitęs, todėl vien tai, kad jis, atlikdamas bausmę, nedirbs 6 mėnesius, neturės didelių neigiamų pasekmių šiems nukentėjusiesiems. Kaip pagrįstai pažymėta pirmosios instancijos teismo, pats nuteistasis nepakankamai skyrė pastangų sumokėti žalas. Nukentėjusiųjų nuomone, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, M. J. yra būtina, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Jeigu nuteistasis būtų sąžiningas ir iškart atidavęs bent dalį žalos, galimai jam nebūtų atsiradę ir esamų padarinių.

4.8. Atsiliepime pažymima, kad nuteistasis yra susitaręs su V. M., jog jam mokės po 100 Eur, todėl šis ir neprašė skirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Savo ruožtu vieninteliam nukentėjusiajam G. K. žala buvo atlyginama vien tik dėl to, kad ir nuteistojo žmona J. J. yra pasirašiusi vekselius, todėl nuteistasis turėjo suinteresuotumą atsiskaityti tik su pastaruoju, kad būtų apsaugota žmona.

4.9. Nesutinkama ir su skundo argumentais dėl nuteistojo rūpinimosi šeima, kad jo mamai teko parduoti butą. Nuteistasis, darydamas nusikalstamas veikas, galėjo pagalvoti apie gresiančias pasekmes ir tiesiog nedaryti nusikaltimų. Vien rūpinamasis šeima ir mamos buto pardavimas, neatleidžia jo nuo atsakomybės bei paskirtos bausmės. Juo labiau, kad tai, jog jo šeimos padėtis pablogėjo, yra jo nusikalstamų veiksmų pasekmė. Nukentėjusieji nesusiję su nuteistojo šeimos sunkumais, tuo labiau, kad patys patyrė finansinių sunkumų dėl M. J. nusikalstamų veiksmų.

4.10. Kritiškai vertinami ir nuteistojo teiginiai, jog bausmė paskirta, pažeidžiant BK 63 straipsnio 1 dalies bei BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamu nuosprendžiu buvo tinkamai pritaikytos minėtos baudžiamojo įstatymo normos, o tuo pačiu pasisakyta ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės.

4.11. Nuteistojo teiginiai dėl galimų realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmių vertinami kaip gynybiniai ir niekuo neparemti. Pats apeliantas savo skunde nurodo, kad yra pakankamai kvalifikuotas, todėl jis, kaip asmuo, turintis gerą kvalifikaciją, galės lengvai rasti kitą darbą. Tuo labiau, kad gerų kvalifikuotų specialistų reikia ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje, kur taip pat yra gerai apmokamų darbų.

4.12. Apibendrinus, teigiama, kad nuteistasis veikė tyčia, t. y. sąmoningai skolinosi iš nukentėjusiųjų pinigus, žadėdamas greitu laiku skolą grąžinti, tačiau nuslėpdamas tikruosius savo ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neatskleisdamas tikrosios savo turtinės padėties, nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą. Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai ir situacijos apie sunkią padėtį aprašymas vertinami tik kaip bandymas išsisukti nuo realios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai turėtų būti įvertinti kritiškai ir atmesti.

5. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusiojo V. M. atstovas advokato padėjėjas Gytis Gaurilčikas prašo tenkinti nuteistojo M. J. apeliacinį skundą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad po baudžiamosios bylos nagrinėjimo M. J. nukentėjusiajam V. M. pradėjo atlyginti žalą. Jis periodiškai kas mėnesį perveda po 100 Eur. Todėl nukentėjusysis prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į nuteistojo skundo motyvus ir sušvelninti paskirtą bausmę M. J., neskiriant realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistasis turi darbą Vokietijoje, stengiasi atlyginti padarytą žalą ir po truputį ją atlygina. Tik turėdamas sąlygas ir galimybes dirbti, nuteistasis turės galimybę uždirbti ir grąžinti pinigus. Todėl V. M. prašo, esant galimybei, sušvelninti bausmę M. J., paliekant jį laisvėje ir leidžiant jam toliau dirbti ir atlyginti padarytą žalą.

6. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą nukentėjusysis G. K. prašo tenkinti nuteistojo M. J. apeliacinį skundą.

6.1. Atsiliepime nurodo, kad nuteistasis jam iš dalies atlygino padarytą žalą ir nuo 2018 metų jam pervedė 7000 eurų. Mano, kad nuteistasis M. J., būdamas laisvėje ir dirbdamas, bus daug naudingesnis visuomenei, jam (G. K.) ir kitiems nukentėjusiems asmenims, civiliams ieškovams. Nukentėjusysis prašo atsižvelgti į nuteistojo dedamas pastangas grąžinti pinigus kreditoriams ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, o leisti jam toliau dirbti ir grąžinti skolas.

7. Pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Apeliaciniame skunde neginčijamos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimo, apimties bei nuteistojo kaltės klausimai. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu bausmė paskirta, pažeidžiant BK 63 straipsnio 1 dalies bei BK 75 straipsnio nuostatas. Jis apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta jam paskirtosios subendrintos bausmės vykdymą atidėti iš dalies, paskiriant nedelsiant atliktinos bausmės dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija, nenustačiusi jokių su tuo susijusių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

9. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis, nuteistojo apeliacinio skundo, o taip pat prokurorės bei nukentėjusiųjų ir jų atstovų atsiliepimų į jį argumentus, konstatuotina, jog priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamu nuosprendžiu parenkant bausmių rūšį ir nustatant jų dydį, buvo tinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo normos, o tuo pačiu pasisakyta ir dėl galimybės skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, bausmę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl M. J. pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalį, 183 straipsnio 2 dalį paskirtų bausmių yra teisingas ir priimtas, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

10. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

11. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius motyvus dėl nuteistajam skirtinų bausmių. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė 13 nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), 4 sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia. M. J. anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka (t. 5., b. l. 14-15). M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas pažymėjo, jog nuteistasis, stengdamasis sušvelninti nusikalstamų veikų padarinius, ėmėsi veiksmų atlyginti nors dalį žalos (t. 5, b. l. 104-124), tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistojo veiksmai atlyginti žalą nebuvo pakankami, tam nebuvo įdėta daug pastangų, M. J. negalėjo nurodyti konkrečių nukentėjusiesiems sumokėtų sumų, taip pat nepateikė duomenų neginčytinai išvadai apie tam tikrų konkrečių sumų sumokėjimą nukentėjusiesiems.

12. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, M. J. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai nemažina padarytų veikų pavojingumo, sunkumo ir nešalina jo kaltės, tačiau teismas atsižvelgė į tai, jog M. J. teisiamas pirmą kartą, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, taip pat ir nukentėjusiųjų interesus, galimybę atlyginti pareikštus ir priteistus civilinius ieškinius, nustatė pagrindą taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies.

13. Teismas padarė išvadą, kad tinkamiausią balansą tarp nukentėjusiųjų intereso, kad jiems būtų atlyginta žala, ir veiksmingiausio M. J. skirtinos bausmės tikslų pasiekimo sudaro laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, iš dalies atidedant jos vykdymą, t. y. paskyrus nedelsiant atlikti minimalią 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones.

14. Nuteistasis M. J. su šia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis, turėdamas atlikti minėtą bausmės dalį pataisos įstaigoje, praras turimus darbus ir galimybę iš gaunamo darbo užmokesčio ne tik išlaikyti šeimą, bet ir atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Paskirtoji neatidėliotinai atlikti laisvės atėmimo bausmės dalis sąlygos jo turimų darbų praradimą, o tuo pačiu reikš, kad nukentėjusieji ilgą laiką neatgaus priteistų sumų. Nuteistasis prie apeliacinio skundo pateikė vienos iš darboviečių – (duomenys neskelbtini) charakteristiką, kurioje jis apibūdinamas, kaip patikimas, turintis daug žinių ir gebantis jas pritaikyti praktikoje darbuotojas, pasižymintis nepriekaištingu elgesiu, mokantis spręsti įvairaus sudėtingumo problemas, lojalus įmonei, atsparus dideliam darbo krūviui (t. 6, b. l. 7–8). Taip pat kartu su apeliaciniu skundu bei papildomai pateikdamas dokumentus, M. J. nurodo, kad jis deda visas pastangas atsiskaityti su nukentėjusiaisiais. Vertinant šį argumentą, teisėjų kolegija pakartotinai išanalizuoja duomenis apie nuteistojo veiksmus, atlyginant žalą nukentėjusiesiems.

14.1. Prie apeliacinio skundo ir papildomai 2021 m. rugsėjo 13 d. teismui pateikti duomenys apie žalos atlyginimą patvirtina, kad nuteistasis nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. betarpiškai iki skundo nagrinėjimo dienos keletą kartų per mėnesį įvairiomis sumomis perveda pinigus per (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems P. K., T. N.–B., G. K., P. M.. Pažymėtina, kad duomenys apie pinigų pervedimus nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 11 d. buvo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, kuris šių duomenų (pervesta keletas sumų nukentėjusiesiems T. N.–B., P. K., kita dalis– nukentėjusiajam G. K. ir nuteistojo žmonai J. J.) analizės pagrindu priėjo prie išvados dėl nuteistojo pastangų atlyginti žalą, pripažinęs jas nepakankamomis.

14.2. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys nuo 2018 m. lapkričio 11 d. patvirtina piniginių lėšų pervedimus išimtinai nukentėjusiajam G. K. ir nuteistojo žmonai J. J. bei 2021 m. kovo – gegužės mėnesiais – 300 eurų nukentėjusiajam P. M.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie nepakankamas nuteistojo pastangas esmingai sumažinti savo nusikalstamų veikų padarinius nepaneigia ir tolesnis nuteistojo elgesys. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis ir po teismo nuosprendžio priėmimo pinigines lėšas perveda tik nukentėjusiajam G. K., tuo tarpu kitiems nukentėjusiesiems nuteistasis yra sumokėjęs – P. M. 300 eurų, T. N.–B. – 100 eurų, P. K. – 100 eurų. Nuteistojo pozicija, kad jis išlaiko šeimą, teisėjų kolegijai abejonių nekelia, ji patvirtinta duomenimis apie jo pervedamas pinigines lėšas žmonai J. J.. Tačiau jo teiginiai, kad pastaroji iš jo gautomis piniginėmis lėšomis atsiskaito su nukentėjusiaisiais, rašytiniais įrodymais nepatvirtinti. Taip pat teismui nepateikti duomenys apie atsiskaitymą su nukentėjusiaisiais kitokiomis formomis.

14.3. Atsiskaitymų su nukentėjusiaisiais apimtis patvirtinta ir jų atsiliepimuose į nuteistojo apeliacinį skundą nurodyti duomenys: D. K., P. K. ir V. N.-B. teigė, jog nuteistasis nieko jiems negrąžino, iki bylos nagrinėjimo teisme niekuomet nesikreipė į juos, kad atlygintų skolas; P. M. patvirtino gavęs 300 eurų, o nukentėjusysis G. K., kuriam, kaip minėta, nuteistasis pinigus pervedinėja, patvirtino, kad M. J. jam grąžino 7000 eurų.

14.4. Vertinant nurodytus įrodymus, darytina išvada, kad nuteistojo teiginiai, jog jis, dirbdamas trijose darbo vietose, deda visas pastangas atlyginti skolas, yra deklaratyvūs, skirti tik siekiui sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino minėtas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnio paskirties įgyvendinimą (dalį jos atliekant pataisos įstaigoje, o didesnėje apimtyje – jos vykdymą atidedant).

15. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas nuteistajam parinktinos bausmės rūšies ir jos dydžio klausimą, kaip minėta, vertino ir nusikalstamų veikų, kurių padarymu M. J. pripažintas kaltu, sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės atitikties teisingumo principui klausimą. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybės, paprastai kitokia, nei straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių visuma ir nėra pagrindų, numatytų BK 62 straipsnyje, paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

16. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai argumentavo išvadą, kad pagrindų taikyti BK 62 straipsnį nėra. Todėl teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalimi teismui suteikiama galimybė pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, kuris visų pirma reiškia įstatyme nustatyto optimalaus kaltininkui pasitaisyti reikalingos bausmės dydžio parinkimą, atsižvelgė ne tik į kaltininką ir nusikalstamą veiką, bet ir į visuomenės interesą, kuris ne visada gali atsispindėti baudžiamuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 194- 942/2017).

17. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad visuma nustatytų aplinkybių – tai, kad nuteistasis anksčiau nebuvo teistas, jis po nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padarytų nusikalstamų veikų daugiau teisės pažeidimų nedarė, dirba, turi šeimą, iš dalies atlygino žalą nukentėjusiesiems, o taip pat M. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis (17 nusikalstamų veikų, iš jų keturi sunkūs nusikaltimai), kurių padarinių esmingai sumažinti M. J. nesiekė, nesudaro pagrindo taikyti M. J. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, švelnesnę bausmę, nei šiame straipsnyje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

18. Baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės rodo susiformavusį M. J. elgesio modelį siekiant pasipelnyti iš nusikaltimų, susijusių su apgaulės nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudojimu ir jų piniginių lėšų užvaldymu, tačiau nuteistojo pozicija baudžiamojo proceso metu, nuoširdus bei kritiškas požiūris į savo elgesį, siekis savo elgesiu sumažinti nusikalstamo elgesio padarinius – atlyginti žalą nukentėjusiesiems, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėti. Tik laisvės atėmimas, dalį šios bausmės atliekant pataisos įstaigoje, gali būti efektyvi priemonė siekiant pakeisti asmens požiūrį į teisę ir jo elgesį ateityje.

19. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu visiškai atidėti. Šis nuteistojo prašymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas ir negalimas dėl dviejų skirtingų priežasčių. Pirma, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, t. y. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti mažesnę, nei numatyta sankcijoje mažiausia, bausmę, arba švelnesnę bausmės rūšį. Tačiau teismas, parinkęs laisvės atėmimo bausmę, priėjo prie pagrįstos išvados dėl galimybės M. J. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Antra, BK 75 straipsnis taikomas, esant įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams. Pagal šioje byloje taikytiną ir aktualią BK 75 straipsnio redakciją sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo atveju visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas apskritai negalimas. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2020 m. birželio 31 d. (nuteistojo nusikalstamos veikos padarytos nuo 2016 metų kovo 9 d. iki 2018 m. vasario 7 d.), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už sunkų tyčinį nusikaltimą, teismas apskritai negalėjo – nei iš dalies, nei visa apimtimi – atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Vadovaujantis galiojančia BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), asmeniui, nuteistam už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, bausmės vykdymo atidėjimas šiuo metu, t. y. priešingai nei veikų padarymo metu, galimas, tik esant kitoms BK 75 straipsnyje 3 dalyje numatytoms sąlygoms ir tik iš dalies atidedant ne mažesnę nei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paskirti atlikti tik minimalią, t. y. 6 mėnesių trukmės, laisvės atėmimo bausmę yra maksimaliai švelnus ir negali būti keičiamas.

20. Apeliantas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog visos nusikalstamos veikos, išskyrus 11 000 Eur įgijimą iš P. K. ir 21 650 Eur įgijimą apgaule savo naudai buvo padarytos, galiojant BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatai, kurioje nebuvo numatyta, kokia bausmės už kiekvieną nusikaltimą dalis turi būti pridėta prie griežčiausios paskirtos bausmės (nauja redakcija įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 6 d.), teigia, kad teismas neteisingai pritaikė BK 63 straipsnio 1 dalį, nes nepagrįstai netaikė švelnesnio bausmių bendrinimo būdo, o pritaikyto – nemotyvavo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad skundžiamo teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo nėra aiški ir pakankamai motyvuota, todėl bausmių bendrinimo klausimą peržiūri iš esmės iš naujo.

20.1. Apeliantas teisingai nurodo, kad tik dvi iš septyniolikos padarytų veikų pateko po nauju teisiniu bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas reguliavimu, o kitos 15 veikų – po ankstesniu, galiojusiu iki 2017 m. spalio 6 d. redakcijos. Tačiau šiuo atveju nauja įstatymo redakcija nėra griežtesnė už ankstesnę ir situacijos nekeičia, nes teismų praktikoje analogiškas BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinimas buvo suformuluotas dar iki minėto įstatymo priėmimo. Antai, dar 2005 m. kovo 15 d. nutartyje byloje Nr. 2K-131/2005 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, aiškindama BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nurodė, kad teismas, taikydamas dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Tokios pat pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikėsi ir vėliau, be kita ko nurodydamas, kad bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi būti iš dalies pridedama ne mažesnė kaip BK VII skyriuje nustatytus atitinkamų bausmių rūšių dydžius atitinkanti bausmė (laisvės atėmimo atveju – ne mažiau trijų mėnesių laisvės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-686/2006, Nr. 2K-316/2009 ir kt.). Taigi, įstatymų leidėjas, priimdamas apelianto akcentuojamą BK 63 straipsnio 4 dalies pakeitimą, siekė įstatymo tikslumo ir aiškumo, jį detalizavo ir tiesiog įtvirtino teismų praktikoje jau taikytą taisyklę. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl tariamai jam palankesnės ankstesnės įstatymo redakcijos taikymo atmestini.

20.2. BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyti galimi bausmių bendrinimo būdai – apėmimas arba visiškas ar dalinis sudėjimas. Kitose šio straipsnio dalyse nurodyti pagrindai, kuriems esant teismas gali pasirinkti atitinkamą bausmių bendrinimo būdą. Kaip minėta, nuteistasis pripažintas kaltu padaręs trylika nesunkių nusikaltimų ir keturis sunkius nusikaltimus. Todėl nuteistajam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos, pirmiausia subendrinant tarpusavyje bausmes už nesunkius nusikaltimus, tuomet tarpusavyje bausmes už sunkius nusikaltimus (abiem atvejais bausmės turėjo būti bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu ( BK 63 straipsnio 4 dalis)) šios subendrintos už nesunkius nusikaltimus ir sunkius nusikaltimus bausmės tarpusavyje turėjo būti subendrintos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu (padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius).

20.3. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė įstatymą ir neteisingai paskyrė subendrintą bausmę, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl M. J. paskirtų bausmių subendrinimo naikintina ir nuteistajam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos taip– bausmės už nesunkius nusikaltimus tarpusavyje ir bausmės už sunkius nusikaltimus tarpusavyje bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu ( BK 63 straipsnio 4 dalis), o subendrintos bausmės tarpusavyje subendrintos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

20.4. Atsižvelgiant į tai, bausmės už keturis sunkius nusikaltimus bendrinamos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš jų pridedant po dalį bausmės (5 mėnesius), ir nustatoma subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Ši bausmė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu apėmimo būdu bendrinama su bausme, gauta, BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu tarpusavyje subendrinus bausmes, paskirtas už trylika nesunkių nusikaltimų. Tokiu būdu, nuteistajam skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, ją BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinus 1/3, nustatytina – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas iš dalies, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios bausmės – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 (trejiems) metams, paliekant pirmosios instancijos teismo skirtus įpareigojimus.

20.5. M. J. skunde teigia, kad jam turėjo būti taikoma BK 75 straipsnio 4 dalis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas visiškai atidėtas. Nors, apelianto manymu, visi jo padaryti nusikaltimai yra vienarūšiai, nesmurtinio pobūdžio. pagal pobūdį nėra pavojingi ir teismas turėjo padaryti išvadą, kad nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslams pasiekti būtina skirti realią laisvės atėmimo bausmę, minėti argumentai nepagrindžia galimybės jam taikyti BK 75 straipsnio 4 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą visiškai atidėti. Kaip minėta, nuteistajam taikytina šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 3 dalies redakcija (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), kurios 3 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, bausmės vykdymo atidėjimas taikomas, tik esant kitoms BK 75 straipsnyje 3 dalyje numatytoms sąlygoms ir tik iš dalies atidedant ne mažesnę nei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. BK 75 straipsnio 4 dalyje, kurią nuteistasis prašo jam taikyti, numatyta bendra BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, kartu duodama nuoroda į šio straipsnio 1, 2, 3 dalis. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio 3 dalį.

21. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai). Pagrindo atidėti visos apeliantui nuteistajam M. J. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra. Teismo sprendimas taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatą ir subendrintos bausmės vykdymą atidėti iš dalies, paskiriant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, užtikrina vieningos bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimą.

22. Nukentėjusiųjų D. K. ir P. K. atstovo advokato R. Baliūčio atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundą prašoma iš nuteistojo priteisti nukentėjusiųjų naudai patirtas proceso išlaidas – išlaidas advokato paslaugų už atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą parengimą atlyginimui. Pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai – 2021 m. liepos 2 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantys, kad D. K. sumokėjo advokatui Renaldui Baliūčiui 200 eurų, 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantys, kad P. K. sumokėjo advokatui Renaldui Baliūčiui 500 eurų. Minėtos sumos sumokėtos už advokato parengtą atsiliepimą į nuteistojo M. J. apeliacinį skundą.

23. 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180, įsigaliojusio 2020 m. liepos 15 d., redakcijos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) atstovas paslaugoms apmokėti. Pagal galiojančią teismų praktiką apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai klausimus dėl proceso išlaidų ir advokato darbo apmokėjimo sprendžia, vadovaudamiesi tomis pačiomis BPK normomis. Pažymėtina, kad, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėta byla ir koks yra šių skundų nagrinėjimo rezultatas.

24. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Nors baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teismo buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nukentėjusiųjų atstovas rengė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, todėl nukentėjusieji patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurios yra pagrįstos kartu su atsiliepimu pateiktais rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma nėra per didelė, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl priteistina iš nuteistojo M. J.: nukentėjusiajam D. K. 200 eurų, nukentėjusiajam P. K. 500 eurų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. J. paskirtų bausmių subendrinimo ir nuteistajam paskirtas bausmes subendrinti–

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalies pagrindu bausmes už keturis sunkius nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (trys veikos) ir 183 straipsnio 2 dalį (viena veika) subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš jų pridedant po dalį bausmės (5 mėnesius), ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Šią bausmę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu apėmimo būdu subendrinti su bausme, gauta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu tarpusavyje subendrinus bausmes, paskirtas už trylika nesunkių nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti nuteistajam M. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, M. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius, likusios bausmės dalies – laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą tęsti darbą ir dalį darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį skirti nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui kiekvienam iš nukentėjusiųjų.

Priteisti iš M. J. nukentėjusiojo D. K. (D. K.) naudai 200 eurų, nukentėjusiojo P. K. (P. K.) naudai 500 eurų už advokato suteiktas paslaugas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.