Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2189-565/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-08-06
Bylos Nr.: e2A-2189-565/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08667-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vytautas Zelianka, Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina
Atsakovas: UAB ,,Fire Expert“
Ieškovas: M. M.

Kategorijos

1.3.2.11Atsiskaitymas su atleidžiamu darbuotoju

Civilinė byla Nr. e2A-2189-565/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08667-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11.; 1.3.5.10.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISlietuvos respublikos vardu2019 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jelenos Šiškinos ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Fire Expert“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei UAB „Fire Expert“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. M. po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) 2019 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. DGKS-924, priimto darbo byloje Nr. APS-36-1747, kuriuo buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą kaip pateiktą praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Fire Expert“ dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo, prašydamas: atnaujinti DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą ieškiniui paduoti; atnaujinti DK 220 straipsnyje numatytą terminą; priteisti iš atsakovės 2 703,66 Eur (2 192,50 Eur už atliktus darbus, 511,16 Eur kompensaciją), netesybas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog:

1.1. nuo 2010-10-25 iki 2018-05-04 dirbo UAB ,,Fire Expert“ gaisrinės saugos inžinieriumi. Šalys buvo sutarusios, kad už atsakovės surastą klientą ieškovui bus skaičiuojamas 40 proc., o už ieškovo surastą – 45 proc. užmokestis nuo ieškovo atliktų darbų vertės, nurodytos priėmimo-perdavimo aktuose. 2018-05-04 šalims nutraukus darbo santykius, atsakovė neatsiskaitė su ieškovu už keturis projektus ir nesumokėjo ieškovui 2 192,50 Eur (I projekto suma 440 Eur („Panprojektas“ Utenos areštinė) + II projekto suma 810 Eur („Dalis erdvės“ Raguviškių sandėliai) + III projekto suma 560 Eur („Ar maistas“ kepykla) + IV projekto suma 382,52 Eur („Panprojektas“ Biržų mokykla));

1.2. atsakovė taip pat nesumokėjo ieškovui 2 mėnesių kompensacijos, t. y. 511,16 Eur, kuri turėjo būti sumokėta pagal šalių 2010-11-10 sudarytą susitarimą „Dėl nekonkuravimo ir neviliojimo“ (toliau – ir Nekonkuravimo susitarimas);

1.3. nustačius neatsiskaitymo su ieškovu faktą, darbdaviui turėtų būti taikoma sankcija, numatyta DK 147 straipsnio 2 dalyje, bei už uždelstą atsiskaityti laiką ieškovui turi būti priskaičiuotos ir išmokėtos netesybos;

Šalies argumentai

1.4. ieškovas nesutinka, jog buvo praleistas 3 mėnesių kreipimosi į DGK terminas, numatytas DK 220 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismui pripažinus, kad šis terminas vis tik buvo praleistas, ieškovas prašo terminą atnaujinti. Atsiskaityti su ieškovu atsakovė privalėjo gavusi atsiskaitymą iš užsakovų, tačiau nutraukus darbo santykius informacijos apie užsakovų atsiskaitymus ieškovas neturėjo, juolab, kad atsakovė žadėjo atsiskaityti. 2018-10-28 ieškovas kreipėsi į užsakovus dėl sąskaitų apmokėjimo už jo rengtus projektus ir tik 2018-10-30 sužinojo, kad su atsakove užsakovai atsiskaitė 2018-10-12. Ieškovas ragino atsakovę sumokėti jam priklausančias sumas, o negavęs nei apmokėjimo, nei atsakymo, 2019-01-28 kreipėsi į DGK. Ieškovas taip pat prašo atnaujinti DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ieškiniui paduoti. Nurodė, jog ieškovui reikėjo papildomo laiko surinkti įrodymus, pagrindžiančius, jog jis nepraleido 3 mėnesių termino kreiptis į DGK. Teisinių paslaugų sutartis su advokatu buvo sudaryta 2019-03-20, ieškinys buvo parengtas operatyviai ir greitai (per 1 dieną – 2019-03-21) bei pateiktas teismui. Terminas praleistas tik dvi dienas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovas nesąžiningai ir netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, vilkino procesą. Ieškovo teisė skųsti DGK sprendimą neturėtų būti ribojama vien tik formaliu pagrindu.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB ,,Fire Expert“ prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog:

Šalies argumentai

2.1. ieškovo nurodomi projektai buvo tiesioginių jo darbo funkcijų vykdymas, už kurių atlikimą ieškovas gavo darbo sutartimi sutartą darbo užmokestį. Ieškovas nuo 2018-04-04 iki 2018-05-03 buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, t. y. UAB „Fire Expert“ faktiškai nedirbo. Kitą dieną po vaiko priežiūros atostogų pabaigos, tai yra 2018-05-04, ieškovas buvo atleistas iš darbo jo prašymu (ieškovo iniciatyva). Mokėjimo nurodymu Nr. 2019 atsakovė pervedė ieškovui 353,03 Eur sumą, taigi su ieškovu buvo atsiskaityta paskutinę jo darbo dieną;

Atsiliepimas

2.2. atsakovė taip pat prašo taikyti senatį ieškinio reikalavimams, nurodydama, kad ieškovas terminą galimai pažeistoms jo teisėms ginti praleido dėl subjektyvių priežasčių, kurios nesudaro pagrindo jį atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė: išieškoti iš atsakovės UAB „Fire Expert“ ieškovo M. M. naudai 2 192,50 Eur darbo užmokestį, 800 Eur netesybas ir 729 Eur advokato pagalbos išlaidas, išieškoti iš ieškovo M. M. atsakovės UAB „Fire Expert“ naudai 76 Eur advokato pagalbos išlaidas, likusią ieškinio dalį atmesti; pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019-02-19 sprendimas Nr. DGKS-924 darbo byloje Nr. APS-36-1747 netenka galios. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

3.1. byloje esantys atsakovės darbuotojų (įmonės direktoriaus ir įmonės vyr. buhalterės) ieškovui siųsti el. laiškai su detaliais paskaičiavimais patvirtina faktinį ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl procentinės išraiškos ieškovo darbo apmokėjimui taikymo, užsakovams atsiskaičius su atsakove. Atsakovė teisminio proceso metu neginčijo ieškovo nurodomų projektų bei atliktų pagal juos darbų priskirtinumo ieškovui. Aplinkybė, kad ieškovas buvo tėvystės atostogose, niekaip nepaneigia šių darbų atlikimo fakto ir to, kad darbus įvykdė ieškovas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2019-04-30 „Pranešimas dėl projekto rengimo“, 2019-05-02 raštas „Dėl Techninių projektų gaisrinės saugos dalių rengimo“ patvirtina, o ir ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovas darbus atliko ir kad būtent ieškovas už juos buvo atsakingas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad darbai buvo užbaigti 2018-04-03, t. y. iki ieškovui išeinat tėvystės atostogų. Byloje nėra kitų duomenų ir įrodymų, jog ieškinyje nurodytus projektus (darbus) atliko ir / ar užbaigė kiti asmenys;

3.2. vertintina, jog nuo 2017-05-01 žodžiu šalys pakeitė darbo sutartį: šalys susitarė, jog darbuotojui (ieškovui) bus mokama 40 proc. (už įmonės surastą klientą) ir 45 proc. (už paties darbuotojo surastą klientą) nuo surasto objekto užaktuotos sumos, t. y. šalys pakeitė iki tol buvusią darbo užmokesčio apmokėjimo sistemą – valandinį atlygį po 2,50 Eur. Nors darbo sutartimi nebuvo susitarta raštu dėl konkretaus apmokėjimo, tačiau iš faktinių aplinkybių ir iš konkliudentinių veiksmų matyti, jog toks susitarimas tarp šalių buvo. Todėl atsakovė besąlygiškai privalo sumokėti ieškovui už jo atliktą darbą, nes apmokėjimą pagal jį iš užsakovų atsakovė yra gavusi ir šios aplinkybės neginčijo. Ginčo dėl ieškovo prašomos priteisti sumos dydžio darbdavys taip pat nekėlė. Atleidimo iš darbo momentu atsakovės atliktas galutinis mokėjimas ieškovui tėra kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri ieškovui pervesta mažesnė nei realiai paties darbdavio buvo paskaičiuota. Darbuotojo kaltės tame, kad užsakovai su atsakove atsiskaitė po darbo santykių su ieškovu nutraukimo, nėra, ir ši aplinkybė niekaip nesusijusi ir neįtakoja tinkamo darbdavio įsipareigojimų sumokėti darbuotojui jam priklausantį sutartą atlygį vykdymo;

3.3. atsakovė prieš pat 2019-05-22 teismo posėdį pateikė į bylą rašytinį įrodymą – UAB „Fire Expert“ krepšelio skaičiavimo detalųjį aprašą, patvirtintą 2017-06-01 atsakovo direktoriaus įsakymu (toliau – ir Detalusis aprašas), kuris, atsakovės teigimu, nustato kitokią darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką, pagal kurią ieškovui buvo skaičiuojamas darbo užmokestis ir pagal kurios 12 punktą ieškovui jo prašomas darbo atlygis nepriklauso. Byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent pagal minėtą atsakovės į bylą pateiktą Detalųjį aprašą buvo skaičiuojamas ieškovui (ar kitiems įmonės darbuotojams) darbo užmokestis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų supažindintas su Detaliuoju aprašu, ieškovas tai neigė ir laikėsi pozicijos, jog šį dokumentą mato pirmą kartą. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovas nebuvo supažindintas su Detaliuoju aprašu. Be to, aplinkybę, kad įmonėje nebuvo kitokios apmokėjimo sistemos, patvirtina byloje esanti atsakovės 2019-02-11 pažyma „Dėl darbo apmokėjimo sistemos“ Nr. 2019/V-1 bei atsakovės DGK pateiktas atsiliepimas. Įvertinus byloje esančią medžiagą, teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, labiau tikėtina, kad darbo užmokestis ieškovui buvo skaičiuojamas procentine dalimi nuo objekto (projekto) užaktuotos sumos (vertės), o ne pagal atsakovės pateiktą Detalųjį aprašą;

3.4. šalys 2010-11-10 buvo pasirašiusios Nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą (su vėlesniais 2011-05-30 ir 2011-07-11 pakeitimais), kurio 2.6 punkte numatyta, jog pasibaigus darbo sutarčiai darbdavys įsipareigoja mokėti kompensaciją už kiekvieną susitarimo galiojimo mėnesį iki paskutinės mėnesio kalendorinės dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis pasibaigia dėl darbuotojo kaltės (2.7 punktas), o jei darbo santykiai nutrūksta darbuotojo prašymu, kompensacija mažinama 50 proc. (2.8 punktas). 2018-06-26 pranešimu „Dėl nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimo nutraukimo“ ieškovas buvo informuotas, kad paskutinė minėto susitarimo galiojimo diena yra 2018-07-03. Duomenų apie išmokų mokėjimą ieškovui šio Nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimo pagrindu nėra ir tokios atsakovei tenkančios pareigos ji faktiškai neginčijo, dar DGK teiktame atsiliepime į darbuotojo prašymą savo tokią prievolę pripažino. 2019-04-01 teisėjos rezoliucija tenkintas ieškovo prašymas dėl procesinio termino ieškiniui paduoti atnaujinimo ir pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis, ieškinys priimtas nagrinėjimui, tačiau nėra pagrindo pripažinti, kad terminas reikalavimui priteisti 511,16 Eur kompensaciją už Nekonkuravimo susitarime įtvirtintų įsipareigojimų nesilaikymą taip pat buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas apie savo teisės gauti kompensaciją už Nekonkuravimo susitarime įtvirtintų įsipareigojimų laikymąsi pažeidimą turėjo sužinoti ir faktiškai sužinojo kitą dieną po Nekonkuravimo susitarimo paskutinės galiojimo dienos, t. y. po 2018-07-03. Ieškovas į DGK kreipėsi tik 2019-01-28, t. y. apie savo galimai pažeistą teisę žinojo ilgiau kaip šešis mėnesius, tačiau jokių veiksmų apginti šią teisę nesiėmė ir faktiškai ją realizavo praleidęs ieškinio senaties terminą. Aplinkybė, jog ieškinio senatį ieškovas praleido dėl to, jog tikėjosi, kad darbdavys su juo atsiskaitys kompleksiškai, nelaikytina svarbia ir nepaneigia ieškovo pareigos kreipiantis į teismą laikytis įstatymų nustatytos tvarkos. Neatsižvelgiant į tai, jog ieškovo reikalavimas dėl 511,16 Eur kompensacijos dėl Nekonkuravimo susitarime įtvirtintų įsipareigojimų nesilaikymo priteisimo laikytinas pagrįstu, šis reikalavimas, atsakovei prašant taikyti senatį, atmetamas;

3.5. reikalavimui išieškoti iš atsakovės 2192,50 Eur darbo užmokesčio ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuotas žodinio faktinio susitarimo tarp ginčo šalių buvimas, kurio esmė – atsiskaityti su darbuotoju pagal jo vykdytus projektus jam tenkančia sutarta procentine išraiška po užsakovų atsiskaitymo su atsakove. Nustatyta, kad užsakovai su atsakove atsiskaitė jau po darbo santykių su ieškovu nutraukimo. Apie užsakovų atsiskaitymą ieškovas sužinojo tik 2018-10-30, tai yra po daugkartinių raginimų ir priminimų, mėginimų pačiam ieškoti informacijos jau nebedirbant pas atsakovę. 2019-01-28 ieškovas kreipėsi į DGK, t. y. nepraėjus 3 mėnesiams nuo tada, kai sužinojo apie savo pažeistą teisę;

3.6. byloje yra nustatytas neatsiskaitymo su ieškovu faktas ir nenustatyta jo kaltė dėl neatsiskaitymo. Gavusi apmokėjimą iš užsakovų, atsakovė, veikdama sąžiningai ilgamečio darbuotojo atžvilgiu, privalėjo atsiskaityti su juo, tačiau to nepadarė, todėl ieškovo reikalavimas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodytas sankcijas atsakovei iš esmės yra pagrįstas. Teismas, atsižvelgęs į ieškovui neišmokėtos sumos dydį, į ieškovo dirbtą laikotarpį įmonėje, į neatsiskaitymo su juo laikotarpį ir į atsiskaitymo su juo sąlygas, į tai, kad darbuotojas su reikalavimu į darbo ginčų komisiją kreipėsi besibaigiant terminui tokiai savo pažeistai teisei ginti, tuo sąlygodamas didesnius laiko kaštus galimam netesybų laikui, į bylos nagrinėjimo teisme trukmę, į atsakovės byloje išreikštą nenuoseklią ir prieštaringą poziciją, į atsakovės nenorą eiti į jokį kompromisą su buvusiu ilgamečiu darbuotoju, kuris buvo nekartą premijuojamas, sprendė, kad 2 VDU dydžio išmoka už visą uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavio padarytam pažeidimui. Ieškovas teigė, jog skaičiuojant proporcinę jam tenkančio atlyginimo dalį pagal faktinį žodinį susitarimą jo mėnesio atlyginimas paprastai ir būdavo toks, koks įvardytas pirminėje darbo sutartyje – 400 Eur. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir mokėjimo dokumentuose ieškovui nurodoma pervedama suma, kuri kas mėnesį sudarydavo 400 Eur, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 800 Eur netesybų;

3.7. ieškovas pateikė teismui įrodymus dėl patirtų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, atsakovė – dėl 400 Eur. Todėl ieškinį tenkinus 81 proc., ieškovui iš atsakovės priteistina 729 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, o atsakovei iš ieškovo – 76 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Iš atsakovės, kaip darbdavio, kuris nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, išieškotina 67 Eur žyminio mokesčio, skaičiuotino nuo patenkintų reikalavimų sumos, nuo kurios mokėjimo ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Atsakovė UAB ,,Fire Expert“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo prašo: skundžiamo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš UAB „Fire Expert“ ieškovo naudai 2192,50 Eur darbo užmokesčio, 800 Eur netesybų, 729 Eur advokato pagalbos išlaidų, panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo 560 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas ir 67 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. ieškovą ir apeliantę darbo teisiniai santykiai siejo nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. Tuo tarpu į DGK ieškovas kreipėsi tik 2019 m. sausio 28 d., t. y., beveik po 9 mėnesių nuo darbo santykių su apeliante pasibaigimo dienos. Ieškinio senaties termino paskirtis – skatinti darbo santykių dalyvius laiku domėtis jiems priklausančiomis išmokomis, elgtis atidžiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu, todėl įstatymo leidėjas numatė terminus, kuriems pasibaigus išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą. Ieškovas nuolat domėjosi jam galbūt priklausančių išmokėti sumų klausimais (el. paštu rašė paklausimus buvusiam darbdaviui), yra raštingas, turi didelę darbo patirtį, todėl turėjo visas galimybes kreiptis į darbo ginčų komisiją DK nustatyta tvarka ir terminais, svarbių termino praleidimo priežasčių nagrinėjamu atveju nebuvo. Neveikimu ieškovas prisiėmė sau galinčių kilti neigiamų padarinių riziką, todėl termino praleidimo aplinkybė sąlygoja savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis);

4.2. darbo ginčų komisija priėmė sprendimą 2019 m. vasario 19 d., o ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškovas pateikė 2019 m. kovo 21 d. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jam reikėjo laiko susirasti advokatą, kuris specializuojasi tokio pobūdžio bylose ir galėtų parengti ieškinį, taip pat surinkti įrodymus, pagrindžiančius, jog nebuvo praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis į DGK, yra subjektyvaus pobūdžio ir neturėtų būti pripažintos kaip svarbios ieškinio pareiškimo termino praleidimo priežastys. Darbo ginčuose taikomi koncentruotumo ir kooperacijos principai (DK 214 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios kliudė jam laiku pareikšti ieškinį, nors apie tokią galimybę jam buvo žinoma nuo pat DGK sprendimo priėmimo dienos (2019 m. vasario 19 d.). Ieškovas ieškinio pareiškimo terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių, kurios neturėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis. Šio termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis);

4.3. skundžiamame sprendime dėstomi teiginiai, kurių pagrindu daromos atitinkamos išvados, prieštarauja vieni kitiems. Viena vertus, konstatuojama, kad ieškovas iš anksto žinojo, kad tarp ginčo šalių egzistuoja žodinis susitarimas, kurio esmė – atsiskaityti su darbuotoju pagal jo vykdytus projektus jam tenkančia sutarta procentine išraiška. Kita vertus, šis teiginys paneigiamas, susiejant ieškovo sužinojimo apie galbūt pažeistą jo teisę momentą su jo sužinojimo apie užsakovų atsiskaitymo su apeliante momentu (2018 m. spalio 30 d.). Toks vertinimas yra nelogiškas ir teisiškai nepagrįstas, nes sužinojimo ar turėjimo žinoti apie pažeistą ieškovo teisę gauti darbo užmokestį ir užsakovų atsiskaitymo su apeliante momentai nėra ir negali būti tapatūs. Aiškinant priešingai, būtų paneigta pačios teisės į darbo užmokestį prigimtis ir esmė, nes jeigu vienas ar kitas užsakovas neatsiskaitytų su apeliante, tai ieškovas išvis neturėtų galimybės ginti savo galbūt pažeistą teisę gauti darbo užmokestį, nes tokia teisė neatsirastų. Juolab, kad ieškovas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad atleidimo iš darbo dieną žinojo apie jam esą priklausančias sumas, kurios buvo nurodytos PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose 2019 m. gegužės 4 d.;

4.4. skundžiamame sprendime netinkamai įvertintas rašytinis įrodymas – UAB „Fire Expert“ krepšelio detalusis aprašas, patvirtintas UAB „Fire Expert“ direktoriaus 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 2017/P-9, kurio 12 punkte nustatyta, kad: „Pasibaigus darbo santykiams į darbuotojo krepšelio skaičiavimus patenka tik tos pardavimo sąskaitos, kurios atleidimo dieną yra apmokėtos. Jeigu jos yra apmokamos vėliau, negu darbuotojo atleidimo diena, tokios pardavimo sąskaitos nėra vertinamos atliekant skaičiavimus“. UAB „Fire Expert“ direktorius įsakė buhalterei vadovautis Detaliuoju aprašu ir įpareigojo su šiuo teisės aktu supažindinti visus UAB „Fire Expert“ darbuotojus. Skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovas buvo pasirašytinai susipažinęs su Detaliuoju aprašu, nepaneigia šio akto, kuris skirtas visiems UAB „Fire Expert“ darbuotojams, teisėtumo ir įrodomosios vertės. Šias aplinkybes galėjo patvirtinti UAB „Fire Expert“ akcininkas ir buvęs direktorius A. L., tačiau pirmos instancijos teismas nutarė netenkinti UAB „Fire Expert“ atstovo prašymo apklausti A. L. kaip liudytoją;

4.5. ieškinyje minimų darbų atlikimą patvirtina jų perdavimo – priėmimo aktai, kuriuos 2018 m. gegužės 4 d. pasirašė UAB „Fire Expert“ direktorius, o apmokėjimą už šiuos darbus apeliantė gavo dar vėliau. Darbai laikomi atliktais, kai su užsakovu pasirašomi darbų perdavimo – priėmimo aktai. Tuo tarpu ieškovas nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų, t. y. minėtu laikotarpiu UAB „Fire Expert“ faktiškai nedirbo ir kitą dieną po vaiko priežiūros atostogų pabaigos buvo atleistas iš darbo sumokant ieškovui visas su darbo santykiais susijusias išmokas (353,03 Eur) paskutinę jo darbo dieną (2018 m. gegužės 4 d.). Be to, ieškovas 2016 m. birželio 16 d. buvo pasirašytinai supažindintas su gaisrinės saugos inžinieriaus pareiginiais nuostatais, kurie įpareigojo ieškovą, nutraukiant darbo santykius, perduoti darbdaviui visą dokumentaciją, materialines vertybes bei pinigines lėšas (gaisrinės saugos inžinieriaus pareiginių nuostatų 8.22 punktas), todėl ieškovo pateikti dokumentai tik patvirtina šio punkto vykdymą.

Atsiliepimas

5. Ieškovas M. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas – 330 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos esminius argumentus:

5.1. ieškovas po darbo sutarties nutraukimo (po 2018-05-04) ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl jam priklausančių piniginių sumų išmokėjimo, tikėdamasis ginčą išspręsti taikiai. Atsakovė žadėjo atsiskaityti, todėl ieškovui buvo suteiktas pagrindas tikėti, kad jam priklausantis darbo užmokestis bus sumokėtas. Atsakovė pripažįsta faktą, kad 2018-05-04 – 2018-10-30 buvo bandoma bendradarbiauti ir komunikuoti dėl darbo užmokesčio sumokėjimo ieškovui. Byloje pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, jog ieškovas buvo priverstas laukti atsakymo iš buvusio darbdavio, kuris leido tikėti, jog pinigai bus išmokėti ir šios aplinkybės nagrinėjamu atveju pripažintinos svarbiomis;

5.2. 2019-03-05 Pranešimas dėl mokėjimo patvirtinimo įrodo, kad nuo 2018-10-28 ieškovas kreipėsi dėl apmokėjimo už jo rengtą projektą, o už projekto atsiskaitymą su atsakove UAB ,,Fire Expert“ galutinis mokėjimas atliktas 2018-10-12 ir šią informaciją ieškovas sužinojo tik 2018-10-30, todėl nebuvo praleistas įstatyme numatytas 3 mėn. terminas kreiptis į DGK. 2019-01-28 ieškovas inicijavo ginčo nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje, kuri 2019-02-19 sprendimu atsisakė jo prašymą nagrinėti, kaip paduotą praleidus 3 mėnesių terminą. Šį Darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovas pavėlavo apskųsti tik 2 dienas. Teismui atsisakius atnaujinti terminą, ieškovui būtų atimta galimybė išdėstyti savo argumentus ir įrodinėti aplinkybes, dėl kurių ieškovas nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros;

5.3. atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas su atsakovės į bylą pateiktu Detaliuoju aprašu, kuris, tikėtina, suformuotas sąmoningai, klaidinančiai interpretuojant jau nustatytus bylos faktus bei ginčo šalių jau išsakytus argumentus. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, jog pagal Detalųjį aprašą buvo skaičiuojamas ieškovui (ar kitiems įmonės darbuotojams) darbo užmokestis. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai (pvz. susirašinėjimai el. paštu) patvirtina aplinkybę, jog ieškovo darbo santykių metu jo darbo užmokestis įmonėje buvo skaičiuojamas būtent pagal žodinį šalių susitarimą (nuo 2017-05-01). Atsakovės į bylą pateiktą Detalųjį aprašą ieškovas matė pirmą kartą. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog ieškovas nebuvo supažindintas su šiuo aprašu bei negalėjo paaiškinti, kodėl šio dokumento neteikė į bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį ar parengiamojo posėdžio metu, taip pat, kodėl jis nebuvo teikiamas darbo ginčų komisijai;

Šalies argumentai

5.4. apeliantės prašomas liudytoju apklausti A. L. nėra niekaip tiesiogiai susijęs su ieškovu ir jo darbo santykiais su atsakove, todėl A. L. parodymai nebūtų buvę objektyvūs. UAB ,,Fire Expert“ vyr. buhalterės Ž. L. elektroninis laiškas patvirtina, kad: ,,pagal naują susitarimą nuo 05 mėn. 01 d. tu turi gauti 400,00 Eur į rankas ir ši suma jau minusuojasi iš mokėtino priedo“. Tuo metu kai buvo aptartas naujas susitarimas dėl darbo užmokesčio, direktoriumi buvo P. G., o ne A. L.. Be to, P. G. pasirašė perdavimo aktais perduotus atliktus darbus, t. y. – 2018-05-04 Mokyklos paskirties pastato – Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos kapitalinio remonto techninio projekto gaisrinės saugos dalis; 2018-05-04 Kepyklos „AR maistas“ statybos projekto gaisrinės saugos dalis; 2018-05-04 pastato, skirto žemės ūkio reikmėms su ofiso patalpomis rekonstravimo projekto gaisrinės saugos dalis; 2018-05-04 Utenos AVPK areštinės pastato remonto projekto gaisrinės saugos dalis. 2018-11-05 ieškovas elektroniniu paštu kreipėsi būtent į atsakovės direktorių P. G., informuodamas, jog nėra gavęs apmokėjimo už atliktus darbus bei nurodė, jog jam yra žinoma, jog užsakovai yra apmokėję pagal ieškinyje nurodomus atliktų darbų aktus, taip pat, kad jam mokėtina suma yra 2 192,50 Eur, tačiau direktorius P. G. nereagavo ir neatsakė į šį ieškovo paklausimą;

5.5. byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra 2019-04-30 ,,Pranešimas dėl projekto rengimo“; 2019-05-02 raštas „Dėl Techninių projektų gaisrinės saugos dalių rengimo“ patvirtina, kad ieškovas darbus atliko, užbaigė ir kad būtent ieškovas už juos buvo atsakingas. Be to, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo nei paneigti, nei patvirtinti, kad darbai buvo užbaigti 2018-04-03 iki ieškovui išeinat tėvystės atostogų. Taip pat nėra kitų duomenų ir įrodymų, jog ieškinyje nurodytus projektus (darbus) atliko ir / ar užbaigė kiti asmenys, todėl šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti bei neįrodyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Apeliacinės instancijos teisme nekeliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovo prašymas priteisti 511,16 Eur dydžio kompensaciją pagal 2010 m. lapkričio 10 d. ieškovo ir atsakovės pasirašytą Nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą (su vėlesniais 2011 m. gegužės 30 d. ir 2011 m. liepos 11 d. pakeitimais) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundžia nei ieškovas, nei atsakovė, todėl, nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl šios sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma (CPK 320 straipsnis). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovui iš apeliantės priteisė 2 192,50 Eur darbo užmokesčio, 800 Eur netesybų bei 729 Eur advokato pagalbos išlaidų, prašydama šioje dalyje sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pagal ginčo šalių 2010 m. spalio 25 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 6 (su vėlesniais pakeitimais) ieškovas nuo 2010 m. spalio 25 d. pradėjo dirbti atsakovės bendrovėje gaisrinės saugos inžinieriaus pareigose. Pagal darbo sutarties 3 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 800 Lt (231,69 Eur) darbo užmokestį, mokant vieną kartą per mėnesį; pagal darbo sutarties 5 punktą ieškovui nustatyta 5 darbo dienų savaitė, 40 val. per savaitę. Nuo 2011 m. kovo 1 d. pakeistas darbo sutarties 3 punktas – ieškovui mokamas 1926 Lt (557,81 Eur) darbo užmokestis. Nuo 2011 m. birželio 1 d. pakeistas darbo sutarties 5 punktas – ieškovui nustatyta 4 val. darbo diena, 5 darbo dienos per savaitę, viso 20 val. per darbo savaitę. Nuo 2011 m. spalio 3 d. pakeistas darbo sutarties 5 punktas – nustatoma 8 val. darbo diena, 5 darbo dienos per savaitę. Nuo 2012 m. birželio 1 d. buvo pakeistas darbo sutarties 3 punktas – ieškovui mokamas 400 Lt (115,85 Eur) mėnesinis darbo užmokestis bei 5 punktas, nustatant 4 val. darbo dieną 5 darbo dienas per savaitę, viso 20 val. per darbo savaitę. Nuo 2012 m. liepos 2 d. pakeistas darbo sutarties 5 punktas – ieškovui nustatant 16 val. darbo savaitę. Paskutiniu 2017 m. liepos 1 d. darbo sutarties pakeitimu buvo pakeistas darbo sutarties 3 punktas, kuriuo darbdavys po šio pakeitimo įsipareigojo mokėti darbuotojui 2,50 Eur valandinį darbo užmokestį (e. b. T. I., b. l. 11 – 15). Darbo sutartis nutraukta 2018 m. gegužės 4 d. darbuotojo (ieškovo) iniciatyva pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). 2018 m. gegužės 4 d. atsakovės direktoriaus įsakymu dėl atleidimo iš darbo Nr. 2018/P-8, nurodyta išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (DK 127 straipsnio 5 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovui buvo paskaičiuota 375,36 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (e. b. T. I., b. l. 16, 103, 118, 137).

9. Ieškovas įrodinėja, jog nutraukus darbo sutartį atsakovė pilnai su juo neatsiskaitė, tai yra nesumokėjo 2 192,50 Eur sumos pagal šalių sudarytą žodinį susitarimą dėl procentinės išraiškos ieškovo darbo apmokėjimui pagal ieškovo kuruotus projektus. 2019 m. sausio 22 d. ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri 2019 m. vasario 19 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, nes prašymas pateiktas praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Šį sprendimą ieškovas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

10. DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys. Praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (DK 220 straipsnio 2 dalis).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje pasisakydamas dėl DK 289 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2127, įsigaliojusio 2013 m. sausio 1 d., redakcija), yra ne kartą konstatavęs, kad trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis. Šis terminas nėra ieškinio senaties terminas, todėl dėl jo netaikomos CK pirmosios knygos IV dalies VII skyriaus „Ieškinio senatis“ (CK 1.124 – 1.135 straipsniai) normos. Procedūrinis terminas – tai įstatymuose, kituose teisės aktuose, sutartyse arba neteisminių institucijų nustatytas laikotarpis veiksmams atlikti įvairiose neteisminėse institucijose vykstančiose procedūrose. DK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Terminui pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau asmuo, nesutinkantis su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę per vieno mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį apylinkės teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Būtent šia teisminės gynybos teise ieškovas ir pasinaudojo.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojusios darbo kodekso redakcijos 289 straipsnio 1 dalyje ir šiuo metu galiojančio DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl termino kreiptis į darbo ginčų komisiją teisinio kvalifikavimo. Įvertinus DK 231 straipsnį, kuriame nustatyta, jog darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis); o taip pat, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis (DK 231 straipsnio 2 dalis), darytina išvada, kad išvardinti terminai lieka procedūriniais terminais, kadangi ieškiniu apskundus darbo ginčų komisijos sprendimą, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu.

13. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 straipsnis). Įstatyme neįvardijama, kurios priežastys laikytinos svarbiomis, šis klausimas paliekamas spręsti teismui savo nuožiūra, taigi, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad nežymus nustatyto termino praleidimas nelaikytinas pagrindu atsisakyti priimti procesinį dokumentą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. M. ieškinys (skundas) dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo ginčų komisijos 2019 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. DGKS-924 pirmosios instancijos teisme užregistruotas 2019 m. kovo 22 d. Įvertinus įstatyminį ieškinio pateikimo termino reglamentavimą, ieškovo praleistas ieškinio pateikimo terminas (dvi darbo dienos) laikytinas nežymiu, todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 1 d. teisėjos rezoliucija ieškovo prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo ieškiniui paduoti, pripažinus ieškovo nurodytas termino praleidimo priežastis (suklydimas skaičiuojant darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą vieno mėnesio terminą) svarbiomis, tenkintas pagrįstai.

14. Ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš apeliantės 2 192,50 Eur sumą už papildomus darbus (įvykdytus projektus), nurodydamas, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas, kad už įmonės UAB ,,Fire Expert“ surastą klientą ieškovui bus skaičiuojamas 40 %, o už paties ieškovo surastą – 45 % užmokestis nuo atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktų. Nurodė, jog pagal su atsakove sudarytą susitarimą ieškovas atliko IV projektus (I projekto suma 440,00 Eur („Panprojektas“ Utenos areštinė) + II projekto suma 810,00 Eur („Dalis erdvės“ Raguviškių sandėliai) + III projekto suma 560,00 Eur („Ar maistas“ kepykla) + IV projekto suma 382,52 Eur („Panprojektas“ Biržų mokykla)) už kuriuos atsakovė, nutraukdama darbo sutartį, su ieškovu neatsiskaitė.

15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės pateiktuose dokumentuose aiškiai nenurodytas arba nenurodytas ieškovo išdirbtų valandų skaičius (e. b. T. I, b. l. 157 – 159), dėl ko jam per išdirbtą laikotarpį išmokamų sumų mechanizmas nėra aiškus (e. b. T. I., b. l. 94, 119 – 131, 138).

16. Pirmosios instancijos teismas išsamiai aiškinosi ir tyrė šalių ginčo faktines aplinkybes, analizavo byloje esančius rašytinius įrodymus, o taip pat bylą nagrinėjant iš esmės šalių duotus parodymus. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tarp šalių buvus susitarimą dėl ieškovo nurodomo procentinio apmokėjimo už atliktus projektus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys rašytiniai dokumentai, tai yra apeliantės darbuotojų (įmonės direktoriaus ir įmonės vyr. buhalterės) ieškovui siųsti el. laiškai su detaliais ieškovui priklausančios procentinės išraiškos paskaičiavimais, prašymas pateikti darbų užaktavimus (e. b. T. I., b. l. 18-22, 31, 188-196), tiesiogiai ir vienareikšmiškai patvirtina ieškovo nurodomo šalių faktinio susitarimo dėl apmokėjimo už atliktus projektus procentine išraiška buvimą byloje įrodinėjamų aplinkybių kontekste.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2018-05-04 darbų perdavimo aktu buvo perduoti ieškovo nurodomi atlikti darbai – Mokyklos paskirties pastato – Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos kapitalinio remonto techninio projekto gaisrinės saugos dalis, šį perdavimo aktą pasirašė užsakovas – Panprojektas, E. K. architektūros firmos direktorė E. K. ir vykdytojas – UAB „Fire Expert“ direktorius P. G. (e. b. T. I., b. l. 17). 2018-05-04 darbų perdavimo aktu buvo perduoti atlikti darbai – Kepyklos „AR maistas“ statybos projekto gaisrinės saugos dalis, šį perdavimo aktą pasirašė užsakovas – UAB „Ar maistas“ direktorius S. R. ir vykdytojas – UAB „Fire Expert“ direktorius P. G. (e. b. T. I., b. l. 23). 2018-05-04 darbų perdavimo aktu buvo perduoti atlikti darbai – pastato, skirto žemės ūkio reikmėms su ofiso patalpomis rekonstravimo projekto gaisrinės saugos dalis, šį perdavimo aktą pasirašė užsakovas –UAB „Dalis erdvės“ direktorius A. T. ir vykdytojas – UAB „Fire Expert“ direktorius P. G. (e. b. T. I., b. l. 24). 2018-05-04 darbų perdavimo aktu buvo perduoti atlikti darbai – Utenos AVPK areštinės pastato remonto projekto gaisrinės saugos dalis, šį perdavimo aktą pasirašė užsakovas – Panprojektas, E. K. architektūros firmos direktorė E. K. ir vykdytojas – UAB „Fire Expert“ direktorius P. G. (e. b. T. I., b. l. 33).

18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo ir pačios apeliantės nurodytą aplinkybę, jog nurodyti projektai buvo priskirti ieškovui, o taip pat, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog projektai yra įvykdyti ir už juos apeliantė gavo apmokėjimą iš užsakovų (e. b. T. I., b. l. 186, 187, 198). Ginčo dėl ieškovo prašomos priteisti sumos dydžio atsakovė pirmosios instancijos teisme nekėlė, tik įrodinėjo, jog ieškinyje minimų darbų priėmimo – perdavimo aktai buvo pasirašyti 2018 m. gegužės 4 d., kai tuo tarpu ieškovas nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų ir UAB ,,Fire Expert” faktiškai nedirbo, taip pat, jog apmokėjimą už šiuos darbus apeliantė gavo dar vėliau. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustačius, kad minėtus projektus atliko ieškovas, jis turi teisę reikalauti už juos apmokėjimo pagal tarp šalių susiklosčiusią apmokėjimo už atliktus darbus praktiką, neatsižvelgiant į tai, jog atlikus darbus ieškovas buvo vaiko priežiūros atostogose. Darbuotojo kaltės, kad užsakovai su apeliante atsiskaitė po darbo santykių su ieškovu nutraukimo, nėra ir ši aplinkybė negali įtakoti tinkamo darbdavio įsipareigojimų sumokėti darbuotojui jam priklausantį sutartą atlygį vykdymo.

19. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinti ieškovo prašymai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – UAB ,,Fire Expert“ krepšelio detalųjį aprašą, patvirtintą UAB ,,Fire Expert“ direktoriaus 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 2017/P-9, kurio 12 punkte nustatyta, kad ,,Pasibaigus darbo santykiams į darbuotojo krepšelio skaičiavimus patenka tik tos pardavimo sąskaitos, kurios atleidimo dieną yra apmokėtos. Jeigu jos apmokamos vėliau, negu darbuotojo atleidimo diena, tokios pardavimo sąskaitos nėra vertinamos atliekant skaičiavimus“. Apeliantė teigia, jog aplinkybė, kad ieškovas nebuvo pasirašytinai susipažinęs su minėtu aprašu, nepaneigia šio aprašo, skirto visiems UAB ,,Fire Expert“ darbuotojams, teisėtumo ir įrodomosios vertės.

20. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

21. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovės į bylą pateiktą Detalųjį aprašą ištyrė ir įvertino pagal tokių įrodymų tyrimą reglamentuojančias taisykles. Teismas, vertindamas visų byloje esančių duomenų visumą bei atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, jog su Detaliuoju aprašu ieškovas nebuvo supažindintas, taip pat į tai, jog pati apeliantė neneigė aplinkybės, jog ieškovas su šiuo aprašu supažindintas nebuvo, be to nustatęs, jog Detaliojo aprašo apeliantė neteikė nei darbo ginčų komisijai, nei kartu su atsiliepimu į ieškinį, pagrįstai šiuos įrodymus vertino kritiškai ir nepalankiai darbdaviui. Byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog labiau tikėtina, kad darbo užmokestis ieškovui buvo skaičiuojamas procentine dalimi nuo projekto užaktuotos sumos (e. b. T. I., b. l. 18-22, 69-74, 188, 190-192, 194-196), taip pat, kad tokio susitarimo apeliantė nesilaikė, todėl ieškovo reikalavimas dėl 2192,50 Eur sumos yra pagrįstas todėl pirmosios instancijos teismo tenkintas pagrįstai.

22. Nepagrįstu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija pripažįsta ir argumentą, kad ieškovui be pagrindo priteista 800 Eur netesybų suma. DK 147 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta konkreti netesybų apskaičiavimo tvarka ir ji susieta su darbuotojo vidutiniu darbo užmokesčiu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl netesybų dydžio, nustatė, kad iki darbo sutarties su ieškovu nutraukimo, skaičiuojant procentinę ieškovui tenkančio atlyginimo dalį pagal faktinį žodinį susitarimą, ieškovo mėnesio atlyginimas paprastai būdavo 400 Eur, todėl nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju dviejų vidutinių darbo užmokesčių išmoka už uždelstą atsiskaityti laiką (netesybos) yra pakankama ir adekvati darbdavio padarytam ir tebesitęsiančiam pažeidimui, o ieškovas sutinka su tokiu netesybų dydžiu. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normoje yra įtvirtinta konkreti netesybų skaičiavimo taisyklė, darytina išvada, kad nuo jos galima nukrypti tik nustačius, kad darbdavys uždelsė su darbuotoju atsiskaityti dėl darbuotojo kaltės. Tokių aplinkybių šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė. Vis dėlto pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas netesybų dydis nekeistinas, nes ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, o CPK 313 straipsnio norma draudžia dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių.

23. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

24. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (CPK 177, 178, 185 straipsniai), taip pat tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymo už darbą tvarką ir pasekmes ją pažeidus. Naikinti ar keisti apskųstą teismo sprendimo dalį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiam advokatui sumokėjo 330 Eur (e. b. T. II., b. l. 62 – 63). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, o atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodyto maksimalaus dydžio, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas ir ieškovui M. M. iš atsakovės UAB ,,Fire Expert“ priteistinos 330 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovo patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB ,,Fire Expert” (juridinio asmens kodas 302413755) 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Rūta BurdulienėJelena ŠiškinaVytautas Zelianka