Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-11-30 · Civilinė byla Nr. e2A-588-252/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-11-30Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2024-10-23Šiaulių apygardos teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2024-12-02Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-30
Bylos Nr.
e2A-588-252/2021
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00643-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Vygintas Mažuika
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Domus Auto“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Acerna“
Trečiasis asmuo
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-588-252/2021 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00643-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.4; 2.6.1.1; 2.6.1.3.1.
PANEVĖIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 30 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyginto Mažuikos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus Auto“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-07-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-135-620/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Acerna“ ieškinį dėl piniginių reikalavimų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Domus Auto“, trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini),

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Acerna“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Domus Auto“ 3 025 Eur už nusipirktą netinkamos kokybės daiktą (variklį), 1 602,92 Eur nuostolių už suteiktas paslaugas ir panaudotas medžiagas, iš viso 4 627,92 Eur, taip pat ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas .

2. Nurodė, jog ieškovė iš atsakovės už 3 025 Eur įsigijo naudotą sunkvežimio VOLVO variklį. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodyta, kad parduodama automobilio dėvėta detalė. Atsakovė buvo užtikrinusi, kad variklis yra kokybiškas ir veikiantis, tačiau trečiojo asmens servise variklį sumontavus į transporto priemonę, paaiškėjo, kad jis buvo su paslėptais defektais ir nustojo veikti iš karto po jo bandomojo užvedimo.

3. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl netinkamos kokybės prekės priėmimo atgal ir pinigų grąžinimo. Tačiau atsakovė nesutiko ir ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

4. Be to ieškovė patyrė 1 602, 92 Eur nuostolių už suteiktas trečiojo asmens paslaugas ir panaudotas medžiagas, kurie susiję su netinkamos kokybės variklio montavimu. T.y. ieškovė turėjo įsigyti sankabos komplektą, kuris atitiktų nupirktą variklį, guolį, ir užsakyti pavarų dėžės n/p, dėvėto variklio paruošimą, dėvėto variklio pastatymą, variklio galinio variklio dangčio keitimą, sankabos komplekto keitimą ir smagračio guolio keitimą. Šie nuostoliai susiję su netinkamos kokybės variklio sumontavimu į transporto priemonę, nes išmontuojant variklį šios medžiagos ir darbai taps nereikalingi ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2021-07-07 sprendimu tenkino UAB „Acerna“ ieškinį. Priteisė iš atsakovės 3 025 Eur už nusipirktą netinkamos kokybės daiktą (variklį), 1 602,92 Eur nuostolių už suteiktas paslaugas ir panaudotas medžiagas bei 2 754 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi įgytą sunkvežimio VOLVO variklį (tokios būklės koks jis yra po ekspertizės byloje atlikimo).

6. Teismas konstatavo, kad ir parduodamas nenaujas automobilio variklis, skirtas sumontuoti ir jį eksploatuoti kitame automobilyje, turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį, smarkiai neviršyti įprastinių to daikto eksploatavimo sąnaudų ir ženkliai nepabloginti automobilio eksploatacinių savybių.

7. Ieškovė patvirtino, kad ji nesiekė nusipirkti bet kokių detalių rinkinio už 3 025 Eur, o susitarė su atsakove dėl sunkvežimio Volvo variklio, kuriuo būtų galima pakeisti sugedusį variklį ir transporto priemonę naudoti toliau pagal jos paskirtį, tačiau variklis buvo parduodamas su esminiais trūkumais, išryškėjusiais tik sumontuojant variklį į transporto priemonę.

8. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovės (duomenys neskelbtini) analogiškai paaiškino, kad jiems buvo reikalinga įsigyti variklį, kurį iš karto planavo nuvežti į servisą ir įdėti į įmonei priklausantį sunkvežimį, ką taip pat patvirtina ir (duomenys neskelbtini) pateiktas trečiojo asmens raštas, liudytoju apklaustas serviso (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

9. Ieškovės prašymą nufotografuoti variklio duomenis ir variklio vidų, teismas vertintino, kaip protingus veiksmus siekiant įgyti naudotą, tačiau techniškai tvarkingą sunkvežimio variklį.

Žemesnės instancijos teismas

10. Atsakovės (duomenys neskelbtini) parodymus, kad ieškovei reikėjo variklio detalėms, teismas vertino kritiškai. Pažymėjo, kad šio fakto nepatvirtino ne tik (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini), bet ir ta aplinkybė, kad pagal ieškovės pateiktus viešus skelbimus (kuriuos teismas laikė viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių), pilnos komplektacijos variklis kainuoja nuo 2 000 Eur, kai variklis detalėms - apie 500 Eur.

Šalies argumentai

11. Teismas dėl atsakovės prašymu paskirtos variklio ekspertizės pasisakė, kad ekspertas nurodė, jog tyrimui pateikto variklio negalima eksploatuoti dėl išvadoje įvardytų gedimų. Ekspertas nurodė, jog techniniu požiūriu negalima vienareikšmiai nustatyti, ar 5-o cilindro stūmoklio pažeidimai tokioje apimtyje, kaip tai buvo užfiksuota apžiūrint variklį, susidarė iki šio variklio įrengimo tiriamajame automobilyje, ar jau paleidus šį automobilyje įrengtą variklį.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas konstatavo, jog tiek ieškovės pateikta specialisto išvada, tiek ir teismo skirta ekspertizė iš esmės padarė vienareikšmiškas išvadas, jog nupirktas variklis yra neremontuotinas, turi esminius trūkumus, ginčo variklis turi būti keičiamas kitu tinkamu varikliu.

13. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad parduotas variklis galėjo sugesti dėl po jo pardavimo atsiradimo priežasčių, pavyzdžiui tepalo neįpylimo į variklį. Teismas sprendė, kad tiek ieškovės atstovo A. Č., tiek liudytojų J. P. ir V. B. parodymai patvirtino, jog tepalai buvo įpilti į variklį prieš jį užvedant. Be to tai, jog į variklį nebuvo įpiltas tepalas nepatvirtino ir byloje pateiktos ekspertų išvados, t.y. ieškovės pasirinkto eksperto atsakymas - variklio gedimo scenarijus, kad variklyje sunkvežimyje pakeitę bei alyvas keitę įmonės darbuotojai neužpildė alyva netinkamas, be to ir teismo skirtos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog tiriamojo variklio alkūninio veleno 4-5-6 pagrindinių kakliukų ir jų įdėklų intensyvūs pažeidimai, tuo tarpu kai kitų pagrindinių kakliukų, švaistiklinių kakliukų bei jų įdėklų techninė būklė yra patenkinama, techniniu požiūriu nepatvirtina versijos, jog tiriamasis variklis po jo įrengimo automobilyje buvo paleistas be variklinės alyvos.

14. Teismas darė išvadą, kad variklio kokybės neatitiktis jo įprastinei naudojimo paskirčiai buvo didelė, automobilio eksploatavimas su įsigytuoju varikliu tapo negalimas. Variklis turėjo esminius trūkumus, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas naudoti.

15. Kadangi ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su pardavėja pirkimo–pardavimo sutarties, šios aplinkybės, teismo vertimu leidžia pripažinti sutarties pažeidimą esminiu. Nors ieškovė konkrečiai neįvardino ir nesuformulavo kaip atskiro reikalavimo nutraukti 2020-05-07 pirkimo pardavimo sutartį, tačiau teismas iš ieškinio turinio sprendė, kad ieškovė, kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą, pasirinko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, kas nagrinėjamu atveju iš esmės atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamo kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Dėl ko yra pagrindas priteisti ieškovei jos sumokėtos kainos sumos – 3 025 Eur grąžinimą iš pardavėjos -atsakovės.

16. Teismas nustatė, kad iš trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas ir panaudotas medžiagas ieškovė sumokėjo 1 602,92 Eur. T.y. ieškovė turėjo įgyti sankabos komplektą, kuris atitiktų nupirktą variklį, guolį, ir užsakyti paslaugas, t.y. pavarų dėžės n/p, dėvėto variklio paruošimą, dėvėto variklio pastatymą, variklio galinio variklio dangčio keitimą, sankabos komplekto keitimą ir smagračio guolio keitimą. Teismas vertino, kad grąžinus netinkamos kokybės daiktą, pardavėjui atsiranda pareiga ir atlyginti ir šiuos papildomus nuostolius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Atsakovė UAB „Domus auto“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-07-07 sprendimą ir ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

18. Nurodo, kad atsakovė pardavė ieškovei naudotą variklį detalėms, ką įrodo atsakovo į bylą pateiktos variklio techninių specifikacijų lentelės, nuėmus variklio karterį besimatančių detalių fotonuotraukos, o taip pat byloje esantis (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens raštas ir jo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros. Šie duomenys patvirtina, jog ieškovui priklausančio automobilio variklis buvo išimtas ir pilnai išardytas. Akivaizdu, jog jeigu ieškovė būtų turėjusi tikslą savo automobilio variklį pakeisti kitu varikliu, esamo variklio nebūtų buvę jokio reikalo pilnai išardyti.

19. Nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino atsakovo nurodomų aplinkybių, jog ieškovė iš anksto nepatikrinusi variklio techninės būklės, nutarė jį panaudoti ne detalėms, tačiau įdėti vietoje remontuojamo variklio.

20. Atsakovės įsitikinimu, ginčo variklis buvo tinkamas naudoti ir pagal paskirtį, tik variklis buvo užvestas jo neužpildžius tepalu, dėl ko užgeso ir buvo sugadintas. Tačiau ieškovė arba trečiasis asmuo nepateikė pilnos variklio elektroninės diagnostikos ataskaitos, įskaitant ir informaciją apie tai, kokie variklio gedimai buvo nuskaityti ir užfiksuoti jo bandymo trečiojo asmens servise metu. Tokia informacija buvo nuslėpta, o teismo įpareigojimai šią informaciją pateikti buvo ignoruojami.

21. Nurodo, kad vietoje pilnos elektroninės diagnostikos išrašo trečiasis asmuo 2020-11-27 teismui pateikė tą patį kompiuterinės diagnostikos išrašą, kurį su ieškiniu buvo pateikusi ieškovė. Apeliantė kritikuoja šio išrašo patikimumą, mano, kad teismui buvo pateikti ne atsakovės ieškovei parduoto variklio diagnostiniai duomenys, o ieškovės transporto priemonėje buvusio variklio diagnostiniai duomenys.

22. Atkreipia dėmesį, kad tik paskyrus ekspertizę, (duomenys neskelbtini) pateikė prašomą išplėstinę automobilio diagnostikos ataskaitą. Analizuojant šią ataskaitą, negalima pasakyti, kurie ataskaitoje esantys duomenys yra apie ginčo variklį, o kurie - apie buvusį variklį, ataskaitoje nėra duomenų apie tai, kokie variklio gedimai buvo nuskaityti ir užfiksuoti jo bandymo trečiojo asmens servise metu, nors tokių duomenų prašė tiek atsakovas, tiek teismas. Be to, ataskaita nepasirašyta, todėl negali būti laikoma patikimu įrodymu.

23. Nors byloje buvo paskirta teismo techninė ekspertizė, ekspertas variklio valdymo bloko neišreikalavo, jo netyrė, nenuskaitė jo duomenų, taip pat netyrė duomenų, esančių ieškovo transporto priemonės kompiuterinėje sistemoje bei duomenų transporto priemonės, iš kurios buvo išimtas atsakovo ieškovui parduotas variklis, kompiuterinėje sistemoje. Kur ir kodėl yra paslėpti variklio valdymo blokas bei variklio turbina iki šiol nėra aišku, teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Būtent šiame bloke turi būti informacija apie tai, kokie variklio gedimai buvo nuskaityti ir užfiksuoti.

24. Apeliantė kelia abejones teismo eksperto kompetencija. Pažymi, apie atsakovės (duomenys neskelbtini) privalumus bei dėsto nuomonę, kad 2021-01-26 nutartimi pavesdamas atlikti ekspertizę (duomenys neskelbtini), teismas pažeidė CPK 212 straipsnio 2 dalį.

25. Mano, kad teismas be pagrindo nepriėmė atsakovės pateiktų UAB „Rokauta“, kuri nuskaitė transporto priemonės, iš kurios buvo išimtas atsakovo ieškovui parduotas variklis, kompiuterinėje sistemoje esančius duomenis, duomenų, įrodančių, jog trečiojo asmens pateiktame kompiuterinės diagnostikos išraše nurodyti duomenys yra ne atsakovo ieškovui parduoto variklio diagnostiniai duomenys, jog parduotas variklis sugedo dėl po jo pardavimo atsiradusių priežasčių. Todėl prašo šį įrodymą priimti apeliacinės instancijos teismą.

26. Susiklosčius tokiai situacijai, atsakovas kreipėsi į nepriklausomą autotechninių ekspertizių specialistą(duomenys neskelbtini), kuris atsakovui pateiktame 2021-05-25 atsakyme išdėstė savo išvadą, jog atsakovo ieškovui parduotą variklį sugadino UAB (duomenys neskelbtini) serviso mechanikas, sumontavęs variklį ir užvedęs jį be alyvos dugninėje. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, jog trečiojo asmens įmonės pateiktoje kompiuterinės diagnostikos ataskaitoje, prie duomenų gautų iš atsakovo parduoto variklio valdymo bloko (duomenys neskelbtini) yra „priklijuojami“ duomenys, ištraukti iš UAB „Acerna“ variklio valdymo bloko (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas šio atsakymo nevertino apskritai.

27. Pažymi, kad tik dėl ieškovės kaltės ir tyčinių veiksmų, t.y. variklio valdymo bloko paslėpimo ir variklio diagnostikos ataskaitos duomenų apie variklio gedimus jo užvedimų trečiojo asmens įmonėje metu nepateikimo, duomenys apie variklio valdymo bloke fiksuotas variklio klaidas jo užvedimo metu iki šiol nėra pateikti.

28. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo (variklio valdymo bloko išreikalavimo), pažeidė rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principus, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla.

29. Atkreipia dėmesį, jog ieškovės procesinį nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ieškovė nepateikė trečiojo asmens įmonėje tepalų pylimo į variklį fiksuojančio vaizdo įrašo, nors tai įpareigojo teismas.

30. Teismo išvada, kad atsakovė nesutiko priimti (ar atvykti pasiimti) parduoto variklio iš ieškovės yra nepagrįsta. Atsakovė iki bylos iškėlimo teisme geranoriškai sutiko spręsti situaciją, sutikdama grąžinti pinigus grąžinus dėvėtą detalę. Norėdama atgauti pinigus, ieškovė privalėjo variklį grąžinti pilnoje komplektacijoje, o ne tik atskiras jo dalis.

31. Ieškovės netinkamas procesinis elgesys ir nemotyvuotas atsisakymas spręsti ginčą taikiai iki teismo, net ir tenkinus ieškinį sudarė pagrindą teismui nepriteisti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

32. Mano, jog teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią išeiti iš ieškinio ribų ir peržengti byloje pareikštus reikalavimus, nes nesant suformuluoto reikalavimo darė išvadą, kad ieškovė kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, bei įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei naudotą sunkvežimio VOLVO variklį

33. Pabrėžia, kad pagal teismų praktiką, daikto pirkėjui nepateikus duomenų apie daikto faktinį grąžinimą pardavėjui, taip pat nenutraukus šalių sudarytos sutarties, nėra pagrindo pripažinti, kad pirkėjas savo pažeistas teises nusprendė ginti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, tad toks ieškinys negali būti tenkinamas.

34. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų jog trečiojo asmens sąskaitoje nurodyti darbai ir medžiagos, buvo būtini, ir turi tiesioginį priežastinį ryšį su variklio montavimu. Juolab, kad liudytoju apklaustas ieškovės (duomenys neskelbtini) teigė, jog nusipirkta sankaba buvo įdėta į ieškovės automobilį su naujuoju varikliu, tačiau nepaisant to, teismas šios detalės kainą nepagrįstai priteisė iš atsakovės.

35. Atkreipia dėmesį, jog į bylą pateikto trečiojo asmens rašto turinys įrodo, jog ieškovė, nutardama montuoti variklį į savo automobilį elgėsi ypatingai neatsakingai, nekreipė dėmesio į trečiojo asmens darbuotojų rekomendacijas, kategoriškai reikalavo, jog variklis būtų sumontuotas, informavo, kad jis yra patikrintas, tačiau kur ieškovė tikrino pristatytą variklį nenurodė. Be to, variklio duomenis ir atspausdinti gedimų ataskaitą nutarta tik po to, kai variklis buvo sumontuotas ir nebeužsivedė, o ne prieš jo montavimą. Nors variklio, remiantis trečiojo asmens PVM sąskaita faktūra, diagnostika būtų tekainavusi 40 Eur.

36. Nurodo, kad net jeigu atsakovė ieškovei ir būtų pardavusi netinkamos kokybės variklį, ieškovė dėl savo elgesio neturėtų teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, kadangi pati, elgėsi neatsakingai ir aplaidžiai, tad turėtų būti laikoma kalta ar iš dalies kalta dėl kilusių nuostolių.

37. Mano, kad teismas neįvertino jog ieškovė yra PVM mokėtoja, tad priteisiant atitinkamas sumas su ieškovės savarankiškai apskaičiuotu PVM, iš esmės leido jai praturtėti atsakovės sąskaita.

Atsiliepimas

38. UAB „Acerna“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo UAB „Domus Auto“ apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

39. Nurodo, kad apeliantės pozicija, kad ieškovė siekė įsigyti variklį ardymui vertintina kaip gynybinė versija, siekiant išvengti kylančios civilinės atsakomybės. Tokiu atveju ieškovė būtų prašiusi parduoti tam tikras detales ar atsiųsti konkrečios detalės nuotraukas.

40. Atkreipia dėmesį į atsakovės kintančią poziciją, nes vėliau ji jau tvirtino, kad pardavė techniškai tvarkingą variklį, bet jis sugedo autoservise paleidus variklį neužpylus tepalo. Apeliantė nesugebėjo nurodyti kokios variklio detalės galėtų būti panaudotos ir kurių iš jų techniniai parametrai leidžia jas eksploatuoti.

41. Nuotraukos buvo siųstos ieškovei patvirtinti ne kaip tokio variklio egzistavimą, o aplinkybei, kad variklis yra techniškai tvarkingas ir nėra jokių požymių patvirtinančių jo blogą techninę būklę. Nors iš nuotraukų atrodė, kad variklis idealaus stovio, bet atlikus variklio tyrimą buvo nustatyta, kad jis buvo išplautas, kas parodo, kad apeliantė ėmėsi sąmoningų veiksmų, siekiant nuslėpti variklio blogą būseną ir jį išplovė panaudodamas specialius skysčius.

42. Nors (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodyta, kad ginčo variklis buvo išardytas ir buvo sudaryta remonto sąmata, tačiau variklio remontas naujomis detalėmis, pasirodė itin brangus, todėl buvo nuspręsta tiesiog pakeisti naudotu, bet techniškai tvarkingu varikliu.

Žemesnės instancijos teismas

43. Pažymi, kad teismo ekspertizė buvo paskirta pagal apeliantės atstovo prašymą. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė abiem ginčo pusėms pateikti klausimus, bei pateikti ekspertų kandidatūras. Būtent apeliantė siūlė pavesti atlikti teismo ekspertizę ne teismo ekspertui, o Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros (duomenys neskelbtini), bendradarbiaujančiam su BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“. Ieškovė nesutiko su siūlomu asmeniu, nes jis nėra teismo ekspertas. Mano, kad teismas pagrįstai pripažino, kad (duomenys neskelbtini) yra aukštesnės kvalifikacijos, kadangi jis buvo įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Teismo eksperto kvalifikacija suteikiama nepriklausomai ar asmuo dirba privačioje ar valstybinėje įstaigoje.

44. Nurodo, kad atsakovės minimas (duomenys neskelbtini) teikia išvadas, net realiai neapžiūrėjęs variklio, neatlikęs jokių matavimų ir skaičiavimų. Nėra ginčo, kad tiek teismo (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) detaliai apžiūrėjo variklį, atliko matavimus, bei padarė motyvuotas išvadas. Pažymi, kad abiejų šių asmenų išvados yra kategoriškos, aiškios ir visapusiškos, detaliai aprašant nustatytus variklio techninius parametrus.

45. Apeliantė tik susipažinusi su nepalankiomis (duomenys neskelbtini) ekspertizės išvadomis, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kad šis pateiktų priešingą išvadą, kuris nedelsdamas tokią išvadą surašė.

46. Esant įrodytai aplinkybei dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą teisių gynimo būdą.

47. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl atsakovės siekio geranoriškai spręsti situaciją, sutinkant grąžinti pinigus už dėvėtą detalią, taip pat tai, kad ieškovė nuslėpė variklio valdymo bloką bei kompresorių yra visiškai klaidingos. Pabrėžia, kad šalių atstovai susirašinėjimą, kuris patvirtintų priešingas aplinkybes, vykdė naudodami Viber programą, tačiau atsakovės atstovas abipusiai žinutes ištrynė.

48. Atsakovės (duomenys neskelbtini) kategoriškai reikalavo grąžinti „neužkaltą variklį“. Jeigu apeliantė būtų sutikusi priimti variklį, šios bylos nebūtų. Ieškovė net buvo sutikusi, kad apeliantė grąžintų net 500 Eur mažesnę kainą. Taigi, apeliantė ir pirmosios instancijos teisme turėjo realias galimybės pabaigti ginčą, pasiimti variklį ir susitarti dėl kompromisinio varianto. Nurodo, kad ieškovė sąžiningai siekė grąžinti naudotą Volvo variklį pardavėjui ir prašė grąžinti sumokėtus pinigus.

49. Dėl argumentų, susijusių su sankaba, pabrėžia, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) apklaustas liudytoju dirba Vilniuje ir jis nežino tiksliai visų aplinkybių. Sankabos diskas bus grąžinamas taip pat, jeigu apeliacinės instancijos teismas paliks pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu.

50. Ieškovės atstovai neturėjo jokio pagrindo abejoti apeliantės patvirtinimais dėl variklio techninės būklės, todėl ir neprašė atlikti variklio diagnostikos, o trečiajam asmeniui ir nurodė, kad variklis yra techniškai tvarkingas.

51. Kadangi prekės grąžinimas turi vykti tokia pačia tvarka, kaip buvo įgytas variklis, ieškovė privalės apeliantei išrašyti PVM sąskaitą - faktūrą dėl grąžinimo, tad keisti sprendimo dėl šio mokesčio įskaitymo į priteistą sumą nėra pagrindo.

52. Mano, kad atsakovės prašymas priimti naujus įrodymus yra nesavalaikis, todėl neturėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (329 straipsnis).

54. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314, 338 straipsniai). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

55. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovų su apeliaciniu skundu pateiktas įrodymas – (duomenys neskelbtini) atlikta transporto priemonės – sunkvežimio VOLVO, VIN (duomenys neskelbtini), kompiuterinė diagnostika, kolegijos vertinimu neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų dėl dokumentų užsienio kalba išvertimo į lietuvių kalbą, nes dalis duomenų yra anglų kalba. Nors kolegijos vertinimu, šiame dokumente užfiksuoti duomenys gali turėti reikšmės nagrinėjamai bylai (apie ką yra (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) teismui pasisakęs ir (duomenys neskelbtini)), todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio įrodymo priėmimo klausimą, turėjo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą ir spręsti dėl papildomo ekspertinio tyrimo būtinybės, o ne vertinti, kad jis pateiktas nesavalaikiai. Tačiau tai nepaneigia šalies teikiančios įrodymus teismui pareigos laikytis CPK reikalavimų, todėl jo apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, šio įrodymo nepriima. Išaiškintina apeliantei, kad nagrinėjant bylą iš naujo, ji turės galimybę, pašalinus šio dokumento trūkumus, t.y. jį išvertus į valstybinę kalbą, kuria ir vyksta bylos nagrinėjimo procesas, pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris ir spręs jo priėmimo klausimą.

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė iš atsakovės už 3 025 Eur įsigijo naudotą sunkvežimio VOLVO variklį. Variklį į ieškovės transporto priemonę sumontavo trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Ieškovė (duomenys neskelbtini) atsakovei rašytine pretenzija nurodė, kad sumontavus variklį į transporto priemonę paaiškėjo, jog variklis yra susidėvėjęs. Taip pat kartu buvo pirktas variklio borto kompiuteris, iš kurio buvo ištraukti duomenys, kurie patvirtina apie netinkamą variklio eksploataciją. Ieškovė CK 6.334 straipsnio 3 dalies pagrindu prašė arba pakeisti netinkamos kokybės variklį į tinkamos kokybės variklį, arba grąžinti už nekokybišką prekę sumokėtus pinigus. Atsakovė pranešimu į pretenziją nurodė, kad remiantis ta pačia teisės norma, grąžinus dėvėtą detalę tokiame stovyje, kokiame ji buvo nupirkta, bus gražinami pinigai. Variklio montavimo darbus atlikusi (duomenys neskelbtini) rašte, adresuotame ieškovei nurodė, kad dar prieš montuojant ginčo variklį, įmonės darbuotojai nuėmę variklio karterį ir apžiūrėję variklio paskirstymo veleną pastebėjo, kad yra susidėvėjęs vienas paskirstymo veleno kakliukų. Apie tai netrukus informuota ieškovė, kurios darbuotojas po variklio su aiškiu defektu apžiūros, visgi nurodė jį montuoti, teigdamas, kad variklis yra geras ir patikrintas. Užpylus alyvos ir užvedus variklį, jis padirbo apie 20 sekundžių ir buvo užgesintas, kad būtų galima variklį užvesti ilgesniam laikui, variklio aušinimo sistema buvo pilnai užpildyta aušinimo skysčiu ir atliktas pakartotinis užkūrimas, tačiau po 30 sekundžių nuo užkūrimo pasikeitė variklio garsas, iš jo galinės dalies pasigirdo pašalinis garsas ir variklis savaime užgeso. Visgi meistras nusprendė pilnai pabaigti variklio montavimo darbus, tačiau užvedus variklį jis pradirbo tik 10 sekundžių ir daugiau bandomas užvesti nebesisuko.

57. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktų įrodymų visumą ir ginčo šalių poziciją, sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl tikrųjų ieškovės ketinimų įsigyti variklį detalėms, o ne kaip nurodo ieškovė - nedalomai keistiną automobilio detalę, atmestini kaip neįrodyti.

58. Šalių vėlesnis elgesys, kuomet ieškovė trečiajam asmeniui nurodė sumontuoti būtent iš atsakovės pristatytą variklį, o ne jo detalėmis remontuoti sugedusį variklį, atsakovės darbuotojo(duomenys neskelbtini) paaiškinimai, kad jis apie atskirų variklio pirkimo detalių negirdėjo bei ieškovės pateikti įrodymai apie pilnos komplektacijos tokio tipo variklių ir variklių detalėms akivaizdžiai ženklius kainų skirtumus, bei aplinkybė, kad atsakovė pardavė kitokios (didesnės) galios variklį, nei sugedęs ieškovės variklis, nesudaro pagrindo vertinti, kad ieškovai įsigijo variklį ardymui. Tokio vertinimo nekeičia ir tai, kad variklis trečiojo asmens buvo išardytas, siekiant išsiaiškinti dėl kokių priežasčių ginčo variklis nebeveikia.

59. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, dalies reikšmingų aplinkybių neišsiaiškino, kad ginčas būtų teisingai išspręstas, jų bylos duomenų kontekste neįvertino, dėl ko liko neatskleista bylos esmė.

60. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismo 2020-12-01 nutartimi trečiasis asmuo buvo įpareigotas pateikti variklio valdymo bloko diagnostinę ataskaitą ir filmuotą medžiagą, kuri patvirtintų tepalų įpylimo prieš užvedant variklį faktą, nes tokias aplinkybes nurodė ieškovė. Tačiau dėl neaiškių priežasčių pilni diagnostiniai duomenys nebuvo teikiami savalaikiai. O ginčui aktualus vaizdo įrašas taip ir nepateiktas.

61. Kaip paaiškino trečiojo asmens (duomenys neskelbtini), jie tokių įrašų taip ilgai neišsaugo. Tai kelia pagrįstų abejonių trečiojo asmens sąžiningumu, nes ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu yra užsiminęs apie tokio įrašo išsaugojimą ir trečiojo asmens galimybes jį pateikti. Kita vertus, trečiasis asmuo turėjo būti suinteresuotas tokios aplinkybės patvirtinimu, nes atsakovas iškart buvo išsakęs versiją, kad variklis galėjo būti užvestas be alyvos. Trečiasis asmuo 2020-05-28 rašte dėl šios aplinkybės teikė tam tikrus paaiškinimus, tad teismas turėtų išsiaiškinti dėl kokių priežasčių, esant akivaizdžiam ginčo šalių nesutarimui dėl pakankamai brangios detalės, trečiasis asmuo neįvykdė teismo įpareigojimo, ir išsiaiškinti ar nėra galimybės tokį įrašą atkurti.

62. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas apsiribojo pirminės, t.y. ne pilnos (vietoje 6 lapų, pateikta 5 lapai) variklio valdymo bloko diagnostikos ataskaitos duomenų vertinimu. O dėl trečiojo asmens tik 2021-01-28 (po (duomenys neskelbtini) ekspertizės išvados gavimo) pateiktos variklio kompiuterio pilnos diagnostikos ataskaitos, įskaitant ir variklio diagnostinių duomenų jo paskutinio užsivedimo metu, visiškai nepasisakė.

63. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad tiek minėtoje ataskaitoje, tiek eksperto (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte, kuriuo savo išvadas grindė ir pirmosios instancijos teismas, turinyje yra įrašų užsienio kalba, kurie neišversti į valstybinę kalbą, kas vertintina kaip CPK 11 straipsnio pažeidimas. Beje, CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų <...>, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 113 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis procesinis pažeidimas negali būti pripažįstamas kaip formalus, nes užsienio kalba pateikti ir su tokiais trūkumais priimti pirmosios instancijos teismo dokumentai, yra reikšmingi nustatant esmines šalių įrodinėtinas aplinkybes.

64. Pirmiau aptarto teisinio reguliavimo pagrindu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šie dokumentų trūkumai, iš esmės ribojantis proceso dalyviams, o ir teismui suprasti dokumento turinį, turi būti ištaisyti, įpareigojant juos padavusius asmenis pateikti teismui tokius dokumentus išverstus į valstybinę kalbą.

65. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus, apeliantės argumentus, kad vien dėl to, kad išplėstinė ataskaita nėra pasirašyta, tai ji negali būti pripažintina tinkamu įrodymu. Pabrėžtina, kad ataskaita tėra konkrečios detalės, šiuo atveju variklio valdymo bloko kompiuterio, o ne asmens suvesti duomenys, todėl tai, kad ją pateikęs asmuo nėra pasirašęs, visgi nesumenkina šio dokumento įrodomosios galios. Kita vertus, jį pateikęs elektroninių ryšių priemonėmis asmuo yra aiškiai identifikuojamas ir atitinkamai neša atsakomybę už tokių duomenų teisingumą.

66. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl abejotinos (duomenys neskelbtini) kompetencijos ir procesinės teisės normų pažeidimų jam pavedant atlikti teismo ekspertizę, kaip deklaratyvius. Nors didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK nustatyta tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Tačiau reikšminga ir tai, kad eksperto išvada kaip ir kiti byloje esantys įrodymai turi būti vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis).

67. Dėl CPK 218 straipsnio taikymo kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turi būti įvertinti visi įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant vertinimą atsižvelgiama į tų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (LAT 2016-06-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

68. Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ekspertizės aktų išvadas, visiškai ignoravo atsakovės prašymu savo poziciją šiuo klausimu pateikusio docento, (duomenys neskelbtini), nors ir neįrašyto į ekspertų sąrašus, bet akivaizdžiai turinčio specialių žinių, reikšmingų ginčo klausimui pastebėjimų dėl ataskaitoje esančių dviejų variklių (pagal automobilių į kuriuos jie buvo įmontuoti VIN kodų pabaigas (duomenys neskelbtini) (atsakovės automobilio iš kurio išmontuotas ginčo variklis) ir (duomenys neskelbtini) (ieškovės automobilio, kurio variklis sugedo ir todėl buvo būtina arba jį remontuoti, arba pirkti kitą)) duomenų apjungimo. Juolab, kad tokios galimybės iš esmės nepaneigė ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) teikdamas paaiškinimus, o ir V. V. pateikti ataskaitose žymėjimai patvirtina apeliantės argumentus, kad šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos. Be to, ir atsakovės automobilio iš kurio išmontuotas ginčo variklis tokių duomenų gavimo būtinybę nurodė ir (duomenys neskelbtini).

69. Pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu, būtina tikslinti šalių pareigą įrodinėti ir siūlyti atlikti pakartotinai parduoto variklio valdymo bloko diagnostiką, kurioje atsispindėtų tik parduoto variklio diagnostiniai duomenys, skiriant dėmesį ir duomenų po jo pardavimo ieškovei, analizei, o ne tik apsiribojant variklio naudojimo problemoms 2019 metais, idant būtų pašalintos visos abejonės dėl šių duomenų patikimumo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taip pat neišsiaiškintos variklio išėmimo iš atsakovės transporto priemonės ir perdavimo ieškovei aplinkybės, kodėl užvedant variklį trečiasis asmuo nebuvo užpylęs aušinimo skysčio, ar gamyklinių parametrų (iš ieškovės automobilio išmontuoto variklio ir naujai įsigyto iš atsakovės variklio galingumas buvo skirtingas) neatitinkančio variklio sumontavimas ir užvedimas galėjo turėti reikšmės variklio vėlesnei būklei, o jei variklis jį išbandant buvo užvestas įpylus tepalo, kodėl nebuvo tepalo likučių ir ekspertai nurodė, kad jis išplautas. Kelia abejonių ir ta ieškovės nurodoma aplinkybė apie variklio išplovimą, nes jau po trečiojo asmens alyvos užpylimo, jos likučiai turėjo likti.

70. Taip pat turi būti papildomai išsiaiškinta kokia medžiaga buvo pateikta (duomenys neskelbtini), nes iš ekspertinės išvados galima spręsti, kad jis atliko variklio valdymo bloko analizę, tačiau nėra aišku ar jam buvo pateiktas variklio valdymo blokas, ar trečiojo asmens šio bloko duomenų ataskaita (jei taip, tai kokia), kita vertus, išvados 11 lape nurodoma, kad analizė pateikta (duomenys neskelbtini) rašte. Tad neišsiaiškinta kokiais duomenis, savo paties analizuotais, ar trečiųjų asmenų (turinčių suinteresuotumą) įvertintais, ekspertas grindė savo išvadas, kuriomis beje vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Tuo labiau, kad atsakovas nebuvo informuotas apie tai, kad variklis bus perduotas (duomenys neskelbtini), nors teisminis ginčas jau buvo prasidėjęs ir atsakovas nesutiko su ieškovės pozicija.

71. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad 2021-02-19 nutartimi jis buvo įpareigojęs ieškovę sudaryti tinkamas sąlygas ir galimybes teismo paskirtos ginčo variklio techninės ekspertizės atlikimui. Tačiau teismas visiškai ignoravo atsakovės 2021-03-04 rašte nurodomą aplinkybę, kad 2021-02-26 ekspertas atliko ginčo variklio apžiūrą ir šios apžiūros metu buvo matyti, jog nuo variklio yra nuimtas variklio valdymo blokas, kuriame yra visi kompiuterinės diagnostikos duomenys bei variklio turbina. Apie tai yra pažymėta ir eksperto išvados tiriamojoje dalyje (2.1 punktas) nurodant, kad nei variklio valdymo blokas, nei turbina jam nepateikti.

72. Kadangi atsakovė procese abejojo trečiojo asmens ir ieškovės sąžiningumu, bei nurodė, kad neturi galimybės pateikti eksperto prašomo automobilio VOLVO, kuriame buvo įrengtas tiriamasis variklis (Nr. (duomenys neskelbtini)) kompiuterinės diagnostikos duomenų ir, kad tokią galimybę galimai turi pats ekspertas, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovė teikė tyrimui nepilnos komplektacijos variklį ir kodėl ekspertas, siekdamas išsiaiškinti jam pavestus klausimus, pats neatliko variklio ir automobilio, kuriame iki variklio pardavimo, ir buvo įmontuotas ginčo variklis kompiuterinės diagnostikos, o, kaip galima spręsti iš akto turinio vėl gi vadovavosi trečiojo asmens 2020-05-28 raštu, ir jo pateikta 5 lapų (t.y. ne pilnos apimties ir ne išplėstine) diagnostikos ataskaitos kopija. Atsižvelgiat į tai, turi būti sprendžiama dėl eksperto apklausos, arba papildomo tyrimo, kuriam būtų pateikti visi ginčijamam klausimui reikšmingi duomenys, idant būtų identifikuota būtent ginčo variklio būklė tiek iki jo pardavimo, tiek po jo pardavimo.

73. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisę kreiptis į teismą teisinės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes (LAT 2019-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2018).

74. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą pagal ieškovės suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą, ne tik tenkino visus ieškinio reikalavimus, bet ir, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, nesant suformuluoto reikalavimo darė išvadą, kad ieškovė kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirinko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, bei įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovei naudotą sunkvežimio VOLVO variklį. Toks procesinis sprendimas kolegijos vertinimu yra siurprizinis abiems šalims, nes teismas turėjo šalims pasiūlyti pateikti paaiškinimus minėtu aspektu, įvertinti kokios būklės ir komplektacijos apskritai yra ginčo variklis.

75. Kita vertus, teismas ignoravo faktą, kad ieškovę, kaip juridinį asmenį, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, atstovavo teisininkas profesionalas, tad turėjo visas galimybes suformuluoti tinkamai ieškinio reikalavimus, kurie atitiktų atstovaujamosios interesus ir valią. Esant šiuo klausimu neaiškumams dėl ieškovės teisių gynimo būdo, teismas tai galėjo spręsti ir taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

76. Dėl tiesioginių nuostolių, susijusių su netinkamos kokybės variklio sumontavimu į transporto priemonę pažymėtina, kad tik išsiaiškinus esmines aplinkybes, susijusias su variklio gedimo priežastimis, galimais defektais ir jų atsiradimo laiku, galima spręsti klausimą dėl tiesioginių nuostolių. Nuostolių priteisimas turi būti detaliai argumentuotas, vertinant tam tikrų paslaugų ir medžiagų panaudojimo būtinybę ir priežastinį ryšį su netinkamos kokybės daikto pardavimu. Kartu turi būti atsižvelgiama ir į tai, kiek prie tokių išlaidų susidarymo prisidėjo pirkėjo nerūpestingumas ir neatidumas bei atitinkamai prisiimta rizika pasirinkus įsigyti ne naują, bet pakankamai ilgą laiką dėvėtą, neatitinkančią turimos komplektacijos (gamyklinių parametrų) transporto priemonės (pavyzdžiui kitokio galingumo variklį, dėl ko netiko turima sankaba) detalę, bet ir dar prieš detalės sumontavimą gavus informacijos apie aiškiai matomus defektus ir akivaizdžiai ignoravus galimybę atlikti tokios detalės kompiuterinę diagnostiką.

77. Taigi, bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme dėl materialinių teisinių reikalavimų, kurie nebuvo iš esmės nagrinėjami pirmojoje instancijoje ir nėra apeliacinio skundo objektu. Teismo priimtas sprendimas dėl netinkamo materialinės teisės reikalavimų taikymo nesukels bylos šalims teisinių pasekmių.

78. Dėl nurodytų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

79. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, tam tikslinti šalių pareigą įrodinėti.

80. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde ir atsiliepime nurodytų argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

81. Panaikinus Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-07-07 sprendimą ir bylą perdavus teismui nagrinėti pakartotinai, apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021-07-07 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Vygintas MažuikaNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė