Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

nutarimą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui Džeraldui Baliūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundas netenkinamas.

Skundu nesutinkama su E. V. nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kritikuojamas byloje surinktų įrodymų vertinimas, ginčijamos Institucijos padarytos išvados dėl E. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamo Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad E. V. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas pagrįstai ir skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti skundą ir naikinti ar keisti ginčijamą Institucijos nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio E. V. Institucijai pateikto rašytinio paaiškinimo, skundo teismui bei Pareiškėjo paaiškinimų teisme matyti, kad jis neneigia administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavęs transporto priemonę, iš esmės neneigia ir administraciniame kaltinime nurodytų aplinkybių dėl automobilio šoninio slydimo (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., tik pateikia savo versiją, teigdamas, kad jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų. Taipogi skunde be kita ko teigiama apie pakankamų objektyvių E. V. kaltę pagrindžiančių duomenų nebuvimą, byloje surinktų įrodymų kritišką vertinimą. Gi teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo pritarti tokiems skundo teiginiams ir daro priešingą išvadą – kad byloje pakanka įrodymų, jog E. V. administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus atliko tyčia ir iš chuliganiškų paskatų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administraciniame kaltinime aprašytas nusižengimas buvo užfiksuotas nežymėtu tarnybiniu automobiliu važiavusių policijos pareigūnų. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. A., L. B., R. Š. duodami parodymus nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie E. V. atliktus ir administraciniame kaltinime aprašytus veiksmus (akseleravimo, automobilio slydimo šonu, išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, veiksmus), kurie, jų manymu, buvo atlikti tyčia, sąmoningai. Tokias pat aplinkybes policijos pareigūnė V. A. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime, surašytame įvykio dieną. Liudytojų V. A., L. B., R. Š. nurodytos aplinkybės apie E. V. atliktus veiksmus neprieštarauja ir byloje esančių vaizdo įrašų duomenims. Visi trys policijos pareigūnai parodė nepalaikantys jokių asmeninių santykių su E. V., jo iki įvykio nepažinoję, konfliktų neturėję. Motyvų, kodėl pastarieji galėtų apkalbėti Pareiškėją, teismas nenustatė, tokių duomenų byloje nėra, jų nenurodė bei nepateikė ir Pareiškėjas, jo atstovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų V. A., L. B., R. Š. parodymais, V. A. tarnybiniu pranešimu ir juos laiko patikimais, Pareiškėjo kaltę dėl inkriminuojamo nusižengimo padarymo patvirtinančiais įrodymais.

Tuo tarpu E. V. paaiškinimų, kurie be kita ko nebuvo visiškai nuoseklūs ir yra prieštaringi, analizė rodo akivaizdų jo siekį pateisinti savo veiksmus, juos pateikiant kaip nuo jo valios nepriklausiusius. Institucijai rašytame paaiškinime E. V. nurodė įvykio metu važiavęs nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) apie 90 km/val. greičiu, važiuojant jį užmetė, nes daug sniego; rankinis neveikia, nes rankinio kaladėlės baigėsi, ir antipraslydimas neišsijungia, tad paspaudus gazo per daug, galas užsimeta. Skunde teismui Pareiškėjas nurodė, kad nestabilų automobilio vairavimą sąlygojo kelios priežastys: slidi kelio danga, vairavimo patirties stoka, bei tai, kad neveikė automobilio ABS ir praslydimo sistema. Teisme Pareiškėjas kalbėdamas apie tokias pat skunde nurodytas galimai jo nestabilų vairavimą sąlygojusias priežastis, kartu teigė gyvenvietėje vairavęs iki 50 km/h, už gyvenvietės – iki 70 km/h. Iš pastarųjų jo paaiškinimų matyti, kad Pareiškėjas Institucijai ir teismui skirtingai nurodė savo važiavimo greitį, taip pat ir apie automobilio gedimus. Institucijai paaiškinime nurodęs apie rankinio neveikimą, tokių aplinkybių skunde Pareiškėjas teismui jau nebenurodė. Pastebėtina ir tai, kad net paties Pareiškėjo pateiktuose automobilio remonto dokumentuose apie rankinio gedimą, jo taisymą nenurodoma.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Pareiškėjas skunde teismui ir teisme teigė jo vairavimo patirties stoką, kaip vieną galimą jo nestabilų automobilio vairavimą sąlygojusių priežasčių, apie ką Institucijai rašytame paaiškinime net neužsiminė. Priešingai, pastarajame paaiškinime jo nurodytos aplinkybės – kad paspaudus gazo per daug galas užsimeta, turint omenyje ir jo profesiją (autošaltkalvis) rodo jo suvokimą apie vairuoto automobilio ypatumus ir gebėjimą įvertinti jo būklę, galimybę automobiliui dalyvauti eisme. Beje, Pareiškėjas skunde nurodo turintis tik apie 1 metų 6 mėnesių vairavimo stažą, tačiau administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys liudija apie jo neteisėtą vairavimą dar 2018, 2019 metais neturint teisės vairuoti transporto priemonės, apie ką teisme jis buvo linkęs nutylėti – paklaustas apie administracinį baustumą teigė už administracinius nusižengimus nesantis baustas, ir tik teismui pagarsinus minėto išrašo duomenis tą pripažino.

Administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus matęs liudytojas R. Š. teisme parodė, kad BMW vairuotojas (duomenys neskelbtini) sukdamas į dešinę stipriai akseleravo automobilį, ratai prasisuko, automobilis užsiskersavo, mašinos galu išlindo į priešpriešinę eismo juostą, sniegas iš po ratų pūtė, po ko (duomenys neskelbtini) apvažiavo šonu aplink stotelę, išprovokavo slydimą, visą stotelę apčiuožė šonu, grįžo į pirmą juostą, vėl išpūtė sniegą iš po ratų, kadangi ratai prasisuko stipriai ir tada jis nuvažiavo toliau ir įsuko į kiemą, sukeldamas pavojų žmogui, kuris iš priekio šiam atvažiavo. Pastarojo liudytojo įsitikinimu, tokie BMW vairuotojo veiksmai buvo tyčiniai – važiuojant pagal taisykles, nespaudžiant greičio pedalo taip nebūna, ir tam įtakos neturi nei oro sąlygos, nei vairuotojo patirtis, nei ABS daviklio gedimas, nei DSC (dinaminė stabilumo kontrolė) funkcija. Buvus tyčinius Pareiškėjo veiksmus, teigė ir kitos liudytojos. Netikėti tokiais liudytojo R. Š. teiginiais teismas neturi pagrindo, nes iš byloje surinktų duomenų (liudytojų V. A., L. B. parodymų, V. A. tarnybinio pranešimo, Pareiškėjo paaiškinimų teisme, vaizdo įrašų) matyti, kad be administraciniame kaltinime minimų Pareiškėjo posūkių automobiliui slystant šonu, galiausiai Pareiškėjas suko į namo kiemą ir tai padarė be jokių šoninių slydimų, sniego pūgų sudarymo, kas leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad Pareiškėjo vairavimo patirtis ir automobilio techninė būklė visgi buvo pakankami ir tinkami administraciniame kaltinime nurodytu automobiliu važiuoti saugiai, jei sąmoningai nepasirenki ir neatlieki neteisėtų, pavojingų veiksmų, tam beje tuo metu netrukdė ir slydi kelio danga.

Skunde be kita ko teigiant apie greičio neviršijimą, ginčijamas KET 127 punkto reikalavimų nesilaikymas. Teismas gi pastebi, kad Pareiškėjui ir nėra inkriminuotas greičio viršijimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarojo KET punkto turinys yra platesnis, jame numatyta, kad: „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“. Iš administracinio kaltinimo matyti, kad Pareiškėjui inkriminuotas KET 127 punkte numatyto reikalavimo – pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas – nesilaikymas. Kad pastarųjų sąlygų tinkamai neįvertino, neneigė ir pats Pareiškėjas, apie tai liudija ir byloje esantys vaizdo įrašai, liudytojų parodymų turinys. Todėl teismas konstatuoja, kad KET 127 punkto reikalavimų nesilaikymas kaltinime nurodyta apimtimi Pareiškėjui inkriminuotas pagrįstai ir teisingai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Pareiškėjo važiavimas automobiliu administraciniame kaltinime nurodytu laiku neapsiribojo vienkartiniu netinkamo elgesio kelyje pasirinkimu. Byloje surinktų įrodymų visuma, tame tarpe ir byloje esančių vaizdo įrašų duomenys, patvirtina, kad Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) k. išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, sankryžoje, sukdamas į dešinę pusę spaudė akseleratoriaus pedalą ir taip sukėlė automobilio šoninį slydimą, po ko savo neteisėtus ir pavojingus veiksmus jis tęsė – vėliau jis jau (duomenys neskelbtini) k. esančioje autobusų sustojimo stotelėje apvažiavo ją vėl akseleruodamas greičio pedalą, taip sukeldamas automobilio šoninį slydimą, išvažiavo į pagrindinį kelią vėl akseleruodamas greičio pedalą ir sukeldamas šoninį slydimą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Teismo nuomone, filmuojant policijos automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi užfiksuoti akivaizdžiai tyčiniai Pareiškėjo veiksmai, kuriais automobilis išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, sukdamas į dešinę pusę spaudė akseleratoriaus pedalą ir taip sukėlė automobilio šoninį slydimą, po ko padidinęs greitį nuo (duomenys neskelbtini) k. važiavo į (duomenys neskelbtini) k., ten vėl akseleruodamas greičio pedalą ir sukeldamas šoninį slydimą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Nors byloje esančiuose vaizdo įrašuose nėra visiškai aiškiai užfiksuotas Pareiškėjo apvažiavimas autobusų sustojimo stotelės ir iš esmės matyti tik išvažiavimas iš jos į pagrindinį kelią akseleruojant greičio pedalą ir sukeliant šoninį slydimą, taip pat išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, pats Pareiškėjas pripažino apvažinėjęs stotelę, o liudytojai V. A., L. B., R. Š. parodė aiškiai matę, kaip vykęs tas apvažinėjimas – akseleruojant greičio pedalą ir taip sukeliant automobilio šoninį slydimą. Kaip minėta, netikėti pastarųjų liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo nenustatė. Šie faktiniai duomenys paneigia Pareiškėjo teiginius apie tai, kad automobilis ne vieną kartą ir skirtingose vietose slydo ne dėl tyčinių veiksmų ir kad vairuotojas E. V. neturėjo chuliganiškų paskatų.

Nors skunde akcentuojama, kad Pareiškėjo veiksmų negalima vertinti kaip chuliganiško vairavimo, nes jo veiksmais niekam nepadaryta žala ir jis nenorėjo tyčia vairuoti chuliganiškai, teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog niekam nebuvo padaryta žala, savaime nereiškia, kad toks vairavimas nėra chuliganiškas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu Pareiškėjas važiavo ne vienas, automobilyje buvo keleivis, be to, (duomenys neskelbtini) k. administraciniame kaltinime nurodytu būdu apvažiavęs stotelę, jis į pagrindinį kelią išvažiavo vėl akseleruodamas greičio pedalą ir sukeldamas šoninį slydimą, be to, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tai Pareiškėjas padarė gyvenvietėje, kurioje yra išvažiavimai iš kiemų, šalutiniai keliai, iš kurių gali išvažiuoti kiti eismo dalyviai. Šiuo atveju Pareiškėjui iš paskos važiavo nežymėtas policijos pareigūnų automobilis, o priešpriešais atvažinėjo kitas automobilis. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjas savo veiksmais sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, nes rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ir (ar) turtu.

Teismo manymu, toks Pareiškėjo elgesys kelyje, gan per trumpą laiką, neilgoje atkarpoje automobiliu atliekant tokius administraciniame kaltinime nurodytus tyčinio šoninio automobilio slydimo ir kitus veiksmus visų aplinkybių visumos kontekste, negali būti laikomas atsitiktiniu, nes jis rodo akivaizdų pastarojo norą išsiskirti ir kartu nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

Įvertinus visas reikšmingas įvykio aplinkybes, surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad E. V. administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo chuliganiškai, tai yra dėl chuliganiškų paskatų pažeidė KET, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl ko pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Subjektyvūs ir Pareiškėjui palankiai skunde dėstomi faktinių aplinkybių vertinimai bei interpretavimai, taip pat Pareiškėjo pateiktieji duomenys apie administraciniame kaltinime nurodyto automobilio remontą praėjus keletai dienų po įvykio Pareiškėjo darbovietėje, minėtos teismo išvados nekeičia ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Institucijos nutarimą, kuris priimtas tinkamai ir teisingai įvertinus visus reikšmingus duomenis, Pareiškėjo elgesį įvykio metu ir paskatas dėl tokio neteisėto elgesio.

Dėl skunde teismui nurodytų, Pareiškėjo veiksmus teisinančių aplinkybių teismas be kita ko pažymi, kad teismų praktikoje yra įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, nepadaryta žala; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą numatyti tam tikri teisiniai padariniai – atsakomybės taikymas. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį - jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti. Taigi, Pareiškėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo žinoti teisės aktuose jam nustatytus reikalavimus ir numatytus draudimus, turėjo laikytis Kelių eismo taisyklių, būti itin atidus ir rūpestingas, tačiau toks nebuvo.

Skunde pateikiamas ir alternatyvus prašymas, teismui nepanaikinus Institucijos 2022 m. vasario 11 d. nutarimo ir administracinio nusižengimo teisenos Pareiškėjo atžvilgiu nenutraukus, prašoma minėtą nutarimą pakeisti iš dalies bei pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas neskirti Pareiškėjui administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau teismas pagrindo švelninti Pareiškėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę nenustatė.

Visų pirma teismas pastebi, kad nors Pareiškėjui prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, pačiame skunde cituojamas ANK 34 straipsnio 6 dalies turinys, kas, įvertinus prašymo dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo turinį, leidžia pagrįstai manyti apie skunde formuluojant prašymą padarytą klaidą. Todėl teismas toliau pasisakys dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies galimo taikymo Pareiškėjui.

Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 420 straipsnio 2 dalis numato, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Taigi, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu.

Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis lygus vidurkiui, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliai trukmei artimam laikotarpiui. Nors Pareiškėjas (jo atstovas) mano, kad šiuo atveju yra pagrindas Pareiškėjo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį šios poveikio priemonės visai neskirti, teismas su tuo nesutinka.

Vertinant pažeidėjo asmenybę matyti, kad E. V. nevedęs, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo per pastarųjų penkerių metų laikotarpį buvo du kartus baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, tame tarpe – 2018 ir 2019 m. už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemonės, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui turėtų būti švelninama. Visos skunde nurodytos aplinkybės (kad Pareiškėjas jauno amžiaus, dirbantis ir jam darbui reikalingas vairuotojo pažymėjimas) nėra išskirtinės ir savo esme reikšmingai lemia tai, kad pažeidėjui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė paskiriant minimaliam terminui artimą privalomą administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti atėmimą). Teismo įsitikinimu, E. V. paskirta sankcija nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslus. Skunde nurodyti subjektyvūs teiginiai bei aplinkybės taip pat nerodo, kad ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas Pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Atkreiptinas dėmesys, kad visas skunde nurodytas aplinkybes Pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti prieš transporto priemonės vairavimą ir elgtis tokiu būdu, kad vairavimas jam nesukeltų neigiamų padarinių. Nėra abejonių, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės Pareiškėjas patiria ir turės tam tikrų nepatogumų. Visgi asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės gerovės, ir tai nėra pagrindas įstatymo numatytos atsakomybės švelninimui. Per sankciją pažeidėjui taikoma prievarta ir yra tas būdas, kuris dėl proporcingų pažeidimo padarymui nepatogumų turi priversti asmenį atsisakyti tokio ir panašaus neteisėto elgesio ateityje. Tuo tarpu asmeniniai interesai ir jų įgyvendinimas gali būti pasiektas kitais būdais ir laikinai neturint teisės vairuoti transporto priemones. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės švelninimui.

Apibendrindamas aukščiau išdėstytas nuostatas teismas daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visumos analizė nepalieka abejonių dėl E. V. kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame Institucijos nutarime padarytomis išvadomis dėl jo kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu ir konstatuoja, kad pažeidėjo kaltė dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo yra tinkamai įrodyta, todėl nutraukti administracinio nusižengimo teiseną E. V. atžvilgiu nėra pagrindo. Taip pat E. V. teisingai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, pagrindo taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.