Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9364-955/2018 pagal pareiškėjų G. K. (buvusi pavardė M.) ir T. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. K. (buvusi pavardė M.) atsiliepimo nepateikė.

Byla dėl proceso atnaujinimo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 42-43).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą, ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti, tačiau jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009 ir kt.).

Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. Pareiškėjas nurodo, kad apie tai, jog jis nebuvo įtrauktas į G. K. (buvusi pavardė M.) ir T. M. santuokos nutraukimo procesą tapo žinoma 2020 m. sausio 22 d. pateikus reikalavimą dėl neterminuotos prievolės įvykdymo ir T. M. atsisakius ją vykdyti. Suinteresuotas asmuo T. M. atsiliepime nurodo, jog terminas prašymui atnaujinti procesą paduotas praleidus terminą, kadangi E. K. ir pareiškėjai artimai bendravo, aktyviai dalyvavo pareiškėjams sprendžiant su santuokos nutraukimu ir turto padalijimu susijusius klausimus, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo parengta nusprendus, kad abiejų pareiškėjų tėvų dovanotos sumos tolygios, ir todėl pareiškėjai turtą dalinsis per pusę, o po to spręs, ar jį parduos, ar atpirks vienas iš kito, todėl E. K. apie kreipimąsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir apie priimtą teismo sprendimą buvo žinoma. Tačiau teismas šiuos suinteresuoto asmens argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus nevertina patvirtinančiais pareiškėjo sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą faktą. Byloje duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes nėra, todėl teismo laiko, kad CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas nepraleistas. Taip pat nėra praleistas ir CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis 5 metų terminas, nes sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-9364-955/2019 buvo priimtas 2019 m. balandžio 2 d.

Byloje nėra duomenų, kad bent viena iš šalių (G. K. (buvusi pavardė M.), T. M.) po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę (CPK 366 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. teismo sprendimu nusprendus dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Nurodo, kad T. M. ir G. K. (buvusi pavardė M.) gyvenant santuokoje pareiškėjas E. K., 2015 m. lapkričio 10 d. susitarimo pagrindu mokėdamas T. M. ir G. K. (buvusi pavardė M.) priklausančio šeimos būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir įsirengimo išlaidas, suteikė 26 681,24 Eur paskolą. Ši prievolė yra solidari, tačiau G. K. (buvusi pavardė M.) ir T. M. santuokos nutraukimo metu į procesą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtrauktas pareiškėjų kreditorius E. K.. Savo prašymui pagrįsti pateikė 2015 m. lapkričio 10 d. susitarimą, sudarytą tarp jo ir G. K. (buvusi pavardė M.), kuriuo numatė, kad pareiškėjas skolina iki 30 000 Eur šeimos gyvenimo sąlygoms gerinti – įsigyjant namą ar kotedžo tipo būstą; paskola suteikiama dalimis apmokant tretiesiems asmenims būsto pirkimo išlaidas, būsto įrengimo išlaidas; paskola suteikiama nenumatant grąžinimo termino; paskola suteikiama su sutuoktinio T. M. žinia.

Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tik tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014, 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

Sprendžiant pareiškėjo prašymo pagrįstumą jo nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina nutraukiant santuoką tiek ginčo teisenoje, tiek supaprastinto proceso tvarka. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-58-219/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami dėl kreditoriaus pasirinkto jo pažeistų teisių ir interesų gynybos būdo tinkamumo, taip pat turėtų įvertinti ir atsižvelgti į kreditoriaus reikalavimų pobūdį. Atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), todėl kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje. Priešingu atveju, jei nutraukus santuoką ir teismui išsprendus dėl jos teisinių pasekmių kreditoriaus reikalavimas negali būti patenkinamas nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo, atsakomybės pagal turtines prievoles formos ir apimties, kreditorius privalo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-58-218/2015).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendime nėra nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, nes sprendime dėl jų tiesiogiai nepasisakyta, t. y. skolinis įsipareigojimas pareiškėjui minėtu sprendimu nenurodytas nei kaip bendra sutuoktinių, nei kaip asmeninė vieno iš sutuoktinių prievolė. Teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta G. K. (buvusi pavardė M.) ir T. M. santuoka, byloje nedalyvaujančio asmens – pareiškėjo E. K., kuris nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo procesą kaip galimas kreditorius, teisėms ir pareigoms, neturi res judicata galios, ir neužkerta kelio jam kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nes kreditoriaus ir skolininkų ginčas neišspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Pareiškėjo reikalavimas, t. y. nurodoma suma – 26 681,24 Eur, kurią galimai yra skolingi pareiškėjai, gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens atsiliepimo, iš pareiškėjo pateiktų rašytinių paaiškinimų, iš esmės yra kilęs ginčas dėl pareiškėjo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teisės. Esant ginčui dėl reikalavimo teisės, pareiškėjas gali kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje, kurioje vienam iš skolininkų patenkinus kreditoriaus reikalavimą, jis turėtų atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisę į kitą skolininką, jeigu byloje bus pateikta pakankamai duomenų nustatyti, jog kreditoriaus prievolė yra solidari abiem skolininkams. Proceso atnaujinimas santuokos nutraukimo byloje, šiuo atveju prieštarautų protingumo, ekonomiškumo ir koncentracijos principams, kadangi kreditoriaus suėjusio termino prievolės įvykdymas yra įmanomas ir nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo, kas visiškai atitinka CPK 7 straipsnyje numatytus koncentracijos ir ekonomiškumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-58-218/2015). Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo neatima pareiškėjo galimybės ginti savo pažeistą teisę ginčo teisenos tvarka, todėl nėra pagrindo spręsti, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimtas teismo sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ar įstatymo saugomus interesus, ir tuo pačiu nėra pagrindo spręsti, kad byloje egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas pagrindas procesui atnaujinti.

Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas, kaip nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-9364-955/2019 (CPK 178, 185, 366 ir 370 straipsniai).

Atmetus pareiškėjo prašymą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 83 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 3 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. K. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-9364-955/2019 pagal pareiškėjų G. K. (buvusi pavardė M.) ir T. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti proceso dalyviams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.