- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1008-826/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00067-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Milda Skersienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių keliai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2945-514/2024 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Redus LT“ pareiškimą dėl preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių keliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Redus LT“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės: 20 837,08 Eur pagrindinę skolą, 2 606,92 Eur palūkanas ir 40 Eur išieškojimo išlaidas, 12,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAKSVPĮ) nuostatas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 20 837,08 Eur pagrindinę skolą, 2 606,92 Eur palūkanas, 12,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidas ir 1 051,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, jais su ieškiniu ir teismo 2024 m. sausio 22 d. preliminariu sprendimu nesutiko iš dalies, prašė pakeisti priimtą preliminarų sprendimą ir priteistų sumų mokėjimą atsakovei išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, mokant sumas kas mėnesį lygiomis dalimis, arba kitam teismo nustatytam terminui. Atsakovės manymu, teismas visiškai nevertino, ar egzistuoja pagrindas patenkinus ieškinį spręsti klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra laikinai sunki, nes su atsakove neatsiskaito kiti skolininkai, neužbaigti bylų procesai bankroto procesuose, todėl skolos sumokėjimas ieškovei padarytų turtinę žalą atsakovės interesams. Įmonė yra realiai veikiantis subjektas, tačiau dėl susidariusių nepalankių aplinkybių neturėtų galimybių teismo sprendimą įvykdyti iš karto, todėl būtinas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės prieštaravimus prašė atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo vienerių metų laikotarpiui netenkinti, priimtą preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, papildomai priteisti iš atsakovės šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės teisėti lūkesčiai yra kaip įmanoma greitesnis priteistos skolos susigrąžinimas, o atsakovės įsiskolinimas ir taip tęsiasi ilgą laikotarpį. Prašymo tenkinimas pažeistų ne tik ieškovės teisėtus lūkesčius, bet ir turtinius interesus. Sprendimo įvykdymo išdėstymas nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai neadekvatus ir neatitinkantis šalių lygiateisiškumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovės teiginiai, kad ji susiduria su finansiniais sunkumais, negali turėti lemiamos įtakos, sprendžiant atsiskaitymo su ieškove klausimą. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo reikalavimų debitoriams realų egzistavimą ir pagrįstumą, o ir tokių esant minėtų skolų išieškojimas nėra garantuotas ir gali būti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2024 m. birželio 27 d. galutiniu sprendimu Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei UAB „Telšių keliai“ iš atsakovės UAB „Redus LT“ priteista 20 837,08 Eur pagrindinė skola, 2 606,92 Eur palūkanos, 12,50 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidos ir 1 051,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, paliko nepakeistą.
6. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų galima spręsti, jog atsakovei yra skolingi jos debitoriai, tačiau to nepakanka konstatuoti faktą, jog atsakovės finansinė būklė pagerės ir ji laikysis prašomo nustatyti išdėstyto sprendimo įvykdymo, nes, net ir įsiteisėjus teismo sprendimui (sprendimams), atsakovei skolingi asmenys nebūtinai geranoriškai iš karto įvykdys teismo sprendimą (sprendimus) iki vykdymo proceso pradėjimo. Be to, atsakovė galimybę įvykdyti teismo sprendimą sieja su dar tik įvyksiančiomis sąlygomis – su būsima kitų civilinių bylų baigtimi (jų išnagrinėjimo rezultatu) teismuose vykstančiuose atsakovės skolininkų bankroto, restruktūrizavimo procesuose, nors skolininkų piniginių prievolių atsakovei pagal teismo sprendimus per prašomą vienerių metų laikotarpį gali ir neatsirasti arba šios prievolės atsakovei gali būti ir mažesnės.
7. Teismas taip pat nurodė, kad vien sunki skolininko finansinė padėtis dar neleidžia automatiškai spręsti, kad sprendimo vykdymas privalo būti išdėstytas, nes, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis) ir į kitos šalies teisėtus interesus. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju abi šalys yra lygiateisiai ūkio subjektai, t. y. ieškovė taip pat yra komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, todėl akivaizdu, jog ieškovei taip pat yra reikalingos lėšos veiklai vykdyti. Atsakovė yra pelno siekianti, veikianti įmonė, kuriai nėra inicijuotas nemokumo procesas.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, kad per laikotarpį nuo 2024 m. sausio 22 d. preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei bent dalį skolos. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovės skola, kurios ji neginčija, ieškovei atsirado dar 2022 metais, taigi, atsakovė su ieškove neatsiskaito jau ilgą laiką, ji nededa pastangų sumokėti teismo sprendimu priteistą skolą.
9. Teismas konstatavo, kad šioje byloje sprendimo vykdymo išdėstymas suteiktų atsakovei pranašumą prieš ieškovę, nes nenustatyta reikšmingų ir ginamų atsakovės interesų, galinčių nusverti ieškovės interesą, kad teismo sprendimu pripažinta jos teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Teismo vertinimu, atsakovės prašymo patenkinimas pažeistų ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. priimto sprendimo įvykdymą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, atsakovei UAB „Redus LT“ mokant teismo priteistas sumas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį, arba kitam teismo nustatytam terminui. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškiniu prašytas priteisti pinigines sumas, tokio savo sprendimo niekaip nemotyvavo, nepateikė jokio įrodymų vertinimo, nenurodė ir įrodymų, kuriais yra grindžiamos teismo išvados, nenurodė jokių kitų teisinių argumentų ir nustatytų faktinių aplinkybių, kuriais vadovavosi tenkindamas ieškinį. Apeliantės vertinimu, akivaizdu, kad teismo sprendimas yra su aiškiais ir esminiais jo turinio trūkumais, t. y. be motyvų ar sutrumpintų motyvų. Be to, dėl atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą vienerių metų arba teismo nustatytam trumpesniam terminui teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje turėjo pateikti savo išvadas ir priimamą sprendimą, tačiau to nepadarė.
10.2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovei trūksta apyvartinių lėšų atsiskaityti su ieškove dėl neužbaigtų bylų procesų, turėjo būti padaryta išvada, kad atsakovės turtinė padėtis sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.
10.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog šiuo atveju sunki atsakovės turtinė padėtis nėra aplinkybė, kuri savaime galėtų nulemti sprendimo vykdymo išdėstymą, nes atsakovei nėra inicijuota nemokumo byla, atsakovė nuo bylos iškėlimo teisme nė kiek skolos nesumokėjo, o ieškovė ilgą laiką negali naudotis teismo priteistomis sumomis, neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas, taip pat neteisingai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatas.
10.4. Akcentuoja, kad atsakovė įrodė, jog jos finansinė padėtis leidžia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesį dvylika mėnesių iš eilės mokėti dalimis ir sumokėti visą ieškovei teismo sprendimu priteistą pinigų sumą. Išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą vieneriems metams, būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, taip pat būtų mažesnėmis sąnaudomis ir geruoju įvykdytas teismo sprendimas. Pažymi, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą ieškovė gaus teismo sprendimu priteistas palūkanas, kurios kompensuos jos nuostolius. Apeliantės vertinimu, šiuo momentu ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovės, todėl tokia aplinkybė taip pat sudaro pagrindą tenkinti atsakovės prašymą.
10.5. Pažymi, kad atsakovės pateiktų argumentų ir įrodymų visuma sudaro prielaidas bent jau iš dalies tenkinti atsakovės prašymą ir sprendimo įvykdymą išdėstyti trumpesniam terminui, tačiau teismas tokios galimybės net nesvarstė.
Šalies argumentai
10.6. Apeliantės vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, vadovaujantis atsakovės nurodytais motyvais, pateiktais įrodymais, patvirtinančiais atsakovės realią galimybę įvykdyti teismo sprendimą jo vykdymą išdėsčius jos prašomu terminu, nereikštų teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimo, ieškovės teisėtų lūkesčių pažeidimo.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat iš atsakovės priteisti ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
11.1. Atsakovė prieštaravimuose ieškinio reikalavimų neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti preliminarų sprendimą nepakeistą, neprivalėjo papildomai jo motyvuoti ieškinio reikalavimų tenkinimo aspektu, nes visi motyvai jau buvo išdėstyti preliminariame teismo sprendime.
Šalies argumentai
11.2. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai nurodė, kad sprendimu faktiškai nebuvo išspręstas atsakovės prieštaravimuose išreikštas prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai galutiniu teismo sprendimu pasisakė dėl prieštaravimuose išdėstytų atsakovės argumentų, susijusių būtent su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu, ir rezoliucinėje dalyje nurodė, kad preliminarų sprendimą palieka nepakeistą. Akivaizdu, kad tokio turinio teismo sprendimo rezoliucinė dalis kartu reiškia ir atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo netenkinimą.
11.3. Ieškovės vertinimu, apeliantės teiginiai dėl atsakovės laikinai apsunkintos turtinės padėties ir jos pagerėjimo bei kitų aplinkybių, kurios neva sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, yra deklaratyvaus pobūdžio. Nors atsakovė ir pateikė savo debitorių sąrašą, tai negarantuoja piniginių įplaukų atsakovei per terminą, per kurį atsakovė prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (metų laikotarpiui), ar kad įplaukų, gautų vykdant šių skolų išieškojimą, pakaktų atsiskaityti proporcingai su visais kreditoriais, įskaitant ieškovę.
11.4. Pažymima, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo reikalavimų debitoriams realų egzistavimą ir pagrįstumą, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip keitėsi jos turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu (byla buvo pradėta 2024 m. sausio mėn.), įskaitant ir debetinių skolų susigrąžinimą bei skolų mokėjimą kreditoriams.
11.5. Akcentuojama, kad ieškovės teisėti lūkesčiai yra kaip įmanoma greitesnis priteistos skolos susigrąžinimas. Pabrėžiama, kad atsakovės įsiskolinimas tęsiasi jau beveik 2 metus, todėl visu šiuo laikotarpiu ieškovė patiria vis didėjančių nuostolių dėl ieškovės skolos negrąžinimo. Patenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, skolos susigrąžinimas būtų pratęstas dar ilgesniam laikotarpiui, tai prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir teisėtiems ieškovės lūkesčiams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. preliminarus sprendimas, iš esmės netenkinant ir atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė (subrangovė) ir atsakovė (generalinė rangovė) 2022 m. rugpjūčio 8 d. sudarė subrangos sutartį Nr. TK-22-123, pagal kurią ieškovė įsipareigojo objekte, adresu Žlibinų kel. 8, Glaudžių k., Plungės r. sav., atlikti asfaltavimo (važiuojamosios dalies dangos įrengimo) darbus, nurodytus subrangos sutarties 1 priede (lokalinėje sąmatoje), o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus subrangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
16. 2024 m. sausio 22 d. Plungės apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškovė, vykdydama subrangos sutartį, atliko šia sutartimi sulygtus darbus už 81 036,36 Eur sumą, o atsakovė už atliktus darbus pagal subrangos sutartį neatsiskaitė, sumokėjo dalį (60 199,28 Eur) skolos ir liko skolinga ieškovei 20 837,08 Eur sumą, tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 20 837,08 Eur pagrindinę skolą, 2 606,92 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 12,50 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 051,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
17. Atsakovė prieštaravimuose ieškinio (jo dalies) ir teismo priimto preliminaraus sprendimo (jo dalies) nepagrįstumo neįrodinėjo, ieškovės argumentų dėl skolos susidarymo, pagrįstumo ir jos dydžio neginčijo, tačiau pareiškė prašymą dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo ilgesniam laikui – vieneriems metams ar teismo nustatytam kitam terminui.
Dėl pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo motyvų
18. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo priimtas galutinis sprendimas neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų bei sprendimo turinio reikalavimų, todėl tokie trūkumai sudaro pagrindą panaikinti visą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuos savo teiginius atsakovė grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškiniu prašytas priteisti pinigines sumas, tokio savo sprendimo nemotyvavo, nepateikė įrodymų vertinimo, nenurodė nei įrodymų, kuriais yra grindžiamos teismo išvados, nei kitų teisinių argumentų ir nustatytų faktinių aplinkybių, kuriais vadovavosi, tenkindamas ieškinį. Apeliantės vertinimu, akivaizdu, kad teismo sprendimas yra su aiškiais ir esminiais jo turinio trūkumais, t. y. be motyvų ar sutrumpintų motyvų. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
19. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, 2024 m. sausio 22 d. priimdamas preliminarų sprendimą, atliko detalų ieškinio pagrįstumo vertinimą ir pateikė išsamius ieškinio tenkinimo motyvus.
20. Svarbu pažymėti tai, kad atsakovė prieštaravimuose ieškinio reikalavimų neginčijo, nepateikė argumentų, kuriais nesutiktų su skolos dydžiu ir jos susidarymo aplinkybėmis, iš esmės prieštaravimuose pateikė tik argumentus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors atsakovė prieštaravimuose konkrečiai nenurodė, jog su ieškiniu sutinka, tačiau pats prieštaravimų turinys, atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimuose nėra pateikta jokių nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentų, o pateiktas prašymas leisti sumokėti visas ieškinio reikalavimus sudarančias ir teismo priteistas sumas dalimis, suponuoja išvadą, kad atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko visa apimtimi. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, priimdamas galutinį teismo sprendimą, kuriuo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, detaliau nepasisakė dėl atsakovei ieškiniu pareikštų ir preliminariu sprendimu patenkintų ieškovės reikalavimų, nes visi motyvai, kurių atsakovė neginčijo, jau buvo išdėstyti preliminariame teismo sprendime. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sprendime pasisakydamas tik dėl prieštaravimų esmės – atsakovės argumentų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pasielgė visiškai teisingai ir nepažeidė teisinio aiškumo reikalavimų.
21. Apeliantė nurodo ir tai, kad iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio (motyvuojamosios dalies) matyti, jog teismas pateikė motyvus, dėl kurių netenkina apeliantės prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje šį klausimą taip pat atitinkamai turėjo išspręsti, t. y. nurodyti, kokį sprendimą dėl šios dalies teismas priima, tačiau to nepadarė. Atsakovė tai vertina kaip proceso teisės normų pažeidimą, teigdama, jog teismo sprendimu faktiškai nebuvo išspręstas (pradėtas, bet neužbaigtas spręsti) apeliantės prašymas, kuriuo prašyta išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą vienerių metų laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas galutiniu teismo sprendimu išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl prieštaravimuose išdėstytų atsakovės argumentų, susijusių būtent su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu, ir rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, kad preliminarų sprendimą palieka nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės pateiktuose prieštaravimuose nurodyto prašymo esmė ir tikslas buvo preliminaraus sprendimo pakeitimas, išdėstant sprendimu iš atsakovės priteistų sumų mokėjimą metų laikotarpiui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, yra aiški ir suprantama, reiškianti ir atsakovės prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ta aplinkybė, jog teismo galutinio sprendimo rezoliucinėje dalyje atskiru sakiniu nebuvo nurodyta, jog atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą yra netenkinamas, priešingai, nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismą padarius proceso teisės normų pažeidimą. Juolab pačiai atsakovei pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo rezoliucinė dalis buvo visiškai aiški, kadangi apeliaciniame skunde atsakovė konkrečiai nurodė, jog skundžia sprendimo dalį dėl prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą.
Dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą
23. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Taigi, nurodytos CPK 284 straipsnio nuostatos įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Aiškindamas ir taikydamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?626?378/2015). Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.
24. Svarbu tai, kad vien skolininko bloga turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas visais atvejais taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2?978-407/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021 16 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2?1033-330/2022 26 punktą).
25. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Redus LT“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš pateiktų atsakovės duomenų apie jos skolininkus (debitorius) teisingai nusprendė, jog pateikti duomenys rodo, jog atsakovei trūksta apyvartinių lėšų atsiskaityti su ieškove dėl neužbaigtų bylų procesų tiek teismuose, tiek priverstiniame vykdymo procese, tiek bankroto procese. Apeliantė pažymi, kad šios nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės turėjo būti tinkamai įvertintos, t. y. teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, turėjo padaryti priešingas išvadas, t. y. kad atsakovės turtinė padėtis sudaro pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad atsakovė tiek savo sunkią turtinę padėtį, tiek jos pagerėjimą ateityje įrodinėja iš esmės tik savo debitorių skolomis. Atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, pateikė: 2024 m. vasario 8 d. buhalterinę pažymą apie debetinius įsiskolinimus (408 955,87 Eur suma); raštus apie atsakovei skolingas šešias nemokias įmones, jų atžvilgiu vykdomas bankroto ir restruktūrizavimo procedūras ir bendrą šių skolininkų 22 313,03 Eur skolų sumą; taip pat informaciją apie atsakovės turimus įsipareigojimus penkiems kreditoriams, kurių bendra suma 47 435,11 Eur. Esant šiems pateiktiems įrodymams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš pateiktų duomenų galima spręsti, jog atsakovei yra skolingi jos debitoriai, gavus lėšų iš debitorių, egzistuotų atsakovės turtinės padėties ateityje gerėjimo tikimybė, tačiau tokia tikimybė nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovės finansinė būklė greitu metu tikrai pagerės ir ji laikysis prašomo nustatyti išdėstyto sprendimo įvykdymo, nes, net ir įsiteisėjus teismo sprendimui (sprendimams), atsakovei skolingi asmenys nebūtinai geranoriškai iš karto įvykdys teismo sprendimą (sprendimus). Pabrėžtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debetinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Be to, pripažįstama, jog skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (2015 m. liepos 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Taigi, nors atsakovė ir pateikė savo debitorių sąrašą, tai negarantuoja piniginių įplaukų atsakovei per terminą, kuriam atsakovė prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (metų laikotarpiui), ar kad įplaukų, gautų vykdant šių skolų išieškojimą, pakaktų atsiskaityti proporcingai su visais kreditoriais, įskaitant ieškovę. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo reikalavimų debitoriams realų egzistavimą ir pagrįstumą, taip pat sutiktina su ieškove, kad minėtų skolų išieškojimas nėra garantuotas ir gali būti neįmanomas. Pati atsakovė kartu su teismui pateiktais duomenimis nurodė, kad dalis debitorių yra nemokūs, taip pat teigė, kad šiuo metu nėra jokių civilinių bylų teismuose, kuriuose ji būtų ieškovė, t. y. teisminiu būdu bandytų susigrąžinti deklaruojamas skolas iš savo debitorių. Priešingai, atsakovė pateikė sąrašą kreditorių, kuriems dalimis moka savo skolas pagal atitinkamas taikos sutartis.
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad svarbi yra ir ta aplinkybė, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip keitėsi jos turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu (byla buvo pradėta 2024 m. sausio mėn.), įskaitant ir debetinių skolų susigrąžinimą bei skolų mokėjimą kreditoriams. Taip pat atsakovė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, įrodymų apie valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sudarytas sutartis, iš kurių vykdymo planuojamos gauti atitinkamos pajamos. Daroma išvada, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, užtikrinančių, kad atsakovės turtinė padėtis ateityje gali realiai pagerėti ir tai leistų atsiskaityti su ieškove. Juolab atsakovė tokiems dokumentams pateikti turėjo pakankamai laiko (byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pusę metų), be to, tokiems įrodymams pateikti pirmosios instancijos teismas atidėjo byloje paskirtą 2024 m. birželio 10 d. posėdį tik dėl tos priežasties, kad atsakovė pageidavo pateikti paminėtus įrodymus. Tačiau, kaip jau minėta, atsakovė jokių įrodymų nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės elgesys suteikia pagrindą manyti, kad tikrieji atsakovės ketinimai yra orientuoti į skolos grąžinimo vilkinimą, o ne į realų atsiskaitymą su ieškove ir teismo sprendimo vykdymą net ir tuo atveju, jeigu vykdymas būtų išdėstytas. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės skola, kurios ji neginčija, atsirado dar 2022 metais, taigi, atsakovė su ieškove neatsiskaito jau ilgą laiką. Minėtos faktinės aplinkybės, priešingai, nei teigia apeliantė, nesudaro prielaidų net iš dalies tenkinti atsakovės prašymo ir sprendimo įvykdymą išdėstyti trumpesniam terminui.
28. Įvertintina ir tai, kad atsakovė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui, nepagrindė prašomo laikotarpio objektyvaus būtinumo. Atsakovė nei pirmosios instancijos teismui pateiktuose prieštaravimuose, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kokios konkrečios aplinkybės užtikrins atsakovės galimybes įvykdyti teismo sprendimą būtent per atsakovės nurodytą laikotarpį, taip pat nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos turtinės padėties pagerėjimo perspektyvas per laikotarpį, kuriam prašoma išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (CPK 178 straipsnis).
29. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė prieštaravimus dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. preliminaraus sprendimo, prašydama išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nurodytam laikotarpiui, pateikė 2024 m. vasario 12 d. Nors atsakovė skolos dydžio neginčijo, tačiau, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė duomenų, kad per visą laikotarpį nuo Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. preliminaraus sprendimo priėmimo nors iš dalies padengė ieškovei įsiskolinimą, kurį pati nurodė sutinkanti padengti per vienerių metų laikotarpį. Pažymėtina, kad nuo Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. preliminaraus sprendimo priėmimo iki šios nutarties priėmimo dienos yra praėję daugiau nei dešimt mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, būdama sąžininga ir atsakinga, suinteresuota įvykdyti turimą prievolę ieškovei, turėjo pakankamai laiko, net ir teismo sprendimu neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo, grąžinti ieškovei didžiąją dalį skolos.
30. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti įrodyta aplinkybę, kad atsakovės prašomas sprendimo išdėstymo būdas yra realiai įgyvendinamas, t. y. kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas galėtų sudaryti sąlygas atsakovei atsiskaityti su ieškove. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą ieškovė gaus teismo sprendimu priteistas palūkanas, kurios kompensuos jos nuostolius, taip pat tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra daug geresnė nei atsakovės, atmestini kaip neturintys esminės teisinės reikšmės. Pabrėžtina, kad atsakovė yra privatus verslo subjektas, prisiimantis riziką už vykdomą veiklą (kartu ir už ekonominį veiklos atsipirkimo prognozavimą) ir iš jos kylančius įsipareigojimus. Nesant objektyvių duomenų, kad apeliantės turtinė padėtis ateityje pagerės, kad ji bus pajėgi įvykdyti teismo sprendimą per prašomą vienerių metų išdėstymo laikotarpį, išlieka grėsmė, jog nebus užtikrinta tinkama bylos šalių interesų pusiausvyra, bus pažeistas ieškovės teisėtas lūkestis, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią įmanomą laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tenkinus atsakovės prašymą būtų neužtikrintas teismo sprendimo privalomumas, taip pat nebūtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, būtų pažeisti ieškovės interesai ir lūkesčiai kuo greičiau atgauti priteistą sumą, o apeliantei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, tai neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apeliantė nepateikė jokių esminių ir reikšmingų argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino klausimui dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 284 straipsnio normas, pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ir šiuo aspektu pagrįstai preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir remdamasi anksčiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl tokių išlaidų atlyginimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. birželio 27 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.