Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „REDUS LT“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutarties dalies panaikinimo civilinėje byloje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių keliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „REDUS LT“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Tiek absoliučių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, tiek pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Tai reiškia, kad civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, o civilinio proceso teisės normos turi būti taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-677-178/2016).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 20 837,08 Eur pagrindinę skolą, 2 606,92 Eur palūkanas, 12,50 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur išieškojimo išlaidas ir 1 051,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodė, jog: i) atsakovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą ir raštu pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus; ii) jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas; iii) preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

10. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prieštaravimus dėl 2024 m. sausio 22 d. preliminaraus sprendimo ir ieškinio. Pirmosios instancijos teismui pateiktuose prieštaravimuose atsakovė: i) nurodė, jog su preliminariu sprendimu iš dalies nesutinka ir prašo pakeisti preliminarų sprendimą, išdėstant teismo sprendimo įvykdymą dalimis vienerių metų laikotarpiui; ii) pažymėjo, jog mano, kad teismas visiškai nevertino, ar egzistuoja pagrindai patenkinus ieškinį, spręsti klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, todėl šio klausimo sprendimas, kai jį prašoma spręsti, yra galimas bet kurioje bylos proceso stadijoje; iii) pateikė argumentus dėl atsakovės turtinės padėties bei įrodymus, kurie pagrindžia atsakovės turtinę padėtį.

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės pateiktų prieštaravimų priėmimo klausimą, padarė išvadą, kad atsakovės prieštaravimai nemotyvuoti ir nepagrįsti, t. y. neatitinka CPK 430 straipsnio 1 dalies reikalavimų, laikė, kad atsakovės pateikti prieštaravimai yra atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą CPK 284 straipsnio prasme. Nurodė, jog kartu su prieštaravimais ieškovė pateikė įrodymus apie turimus debitorinius įsiskolinimus, prieštaravimuose nenurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo preliminariu sprendimu priteista suma ir formuluoja prašymą pakeisti preliminarų sprendimą priteistas sumas išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, mokant sumas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį arba kitam teismo nustatytam terminui. Teismas 2024 m. vasario 14 d. nutartimis atsisakė priimti atsakovės prieštaravimus, teismo posėdį dėl sprendimo vykdymo išdėstymo paskyrė 2024 m. kovo 1 d. Tą pačią dieną atsakovės prašymo dėl priteistų sumų mokėjimo išdėstymo nagrinėjimą atidėjo iki atsakovės atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties išnagrinėjimo.

12. Preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas, įsiteisėja, jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo gavimo dienos nepareiškia motyvuotų prieštaravimų (CPK 428 straipsnio 8 dalis, 430 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 430 straipsnio 1 dalį atsakovo prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti CPK 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Prieštaravimų dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, nes iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 427 straipsnio 4 dalis, 428 straipsnio 8 dalis). Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dokumentinio proceso tvarka, formaliai įvertina ieškovo pateiktus rašytinius dokumentus ir priima preliminarų sprendimą, kuriame nurodo, kaip bus išspręstas ginčas, jeigu šalys neatliks tam tikrų veiksmų (CPK 262 straipsnio 1 dalis).

13. Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo gali būti išdėstyta tik prieštaravimuose. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045/2013). Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kur yra pasisakyta, kad atsakovas, praleidęs terminą prieštaravimams pareikšti (procesinį terminą), praranda teisę, kad sprendimas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šalies teisė, kad sprendimas būtų peržiūrėtas apeliacine tvarka, suformuluota Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijoje Nr. R (95)5 ,,Dėl apeliacinių sistemų funkcionavimo tobulinimo“. Pagal ją šalims paprastai turėtų būti garantuojama teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Jeigu asmuo byloje neturėtų teisės reikalauti peržiūrėti nustatytus faktus ir teisinius santykius apeliacine tvarka, o kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių negalėtų pradėti, tai reikštų nepagrįstą jo teisės į teisminę gynybą ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2006).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės prieštaravimuose nurodytas prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nelaikytina ta priežastimi, dėl kurių pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti prieštaravimų, vertinti atsakovės prieštaravimus prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais (CPK 7 straipsnis).

15. Ieškovei inicijavus dokumentinį procesą, atsakovės nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo gali būti išdėstyta tik teismui teikiamuose prieštaravimuose dėl priimti preliminaraus sprendimo. Taigi, ginčo šalis, pasinaudodama turimomis procesinėmis teisėmis pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, gali juose reikšti tiek materialinius teisinius atsikirtimus, nurodyti šiuos atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes, įrodymus, tiek ir procesinius teisinius atsikirtimus, tokiu būdu gindamasi nuo pareikšto ieškinio. Atsakovei nepareiškus prieštaravimų, preliminarus spendimas būtų įsiteisėjęs ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

16. Nagrinėjau atveju atsakovė pateikė prieštaravimus, atitinkančius bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti šio Kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 430 straipsnio 1 dalis), taip įgyvendindama savo teisę išreikšti prašymą dėl priimto preliminaraus sprendimo, be kita ko, ir dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Pirmosios instancijos teismui nenustačius prieštaravimų trūkumų, nebuvo pagrindo juos atsisakyti priimti ir už ieškovę spręsti dėl jos pasirinktų teisių gynimo būdo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir ieškinio bei ėmėsi kitų procesinių veiksmų, susijusių su preliminaraus sprendimo vykdymu.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesudarė abiem šalims vienodų ir tinkamų galimybių naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus, apribojo atsakovės teisę būti išklausytai teisme, todėl neteisingai išsprendė pateiktų prieštaravimų priėmimo klausimą, dėl ko skundžiama nutartis panaikinama.

18. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas prieštaravimų dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktais, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti prieštaravimų priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.