Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-06-10 · Administracinė byla Nr. P-78-858/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-15Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-05-06Regionų apygardos administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2015-02-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2015-05-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  6. P-78-858/2015Nutartis · 2015-06-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-10
Bylos Nr.
P-78-858/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01798-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
A. P., D. P., P. P.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. P., T. P.
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-78-858/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01798-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 80.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P., D. P. ir P. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-329-552/2015 pagal pareiškėjų A. P., D. P. ir P. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. P. ir T. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai A. P., D. P. ir P. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslindami ir galutinai formuluodami skundo reikalavimus (t. 1, b. l. 1–7; t. 3, b. l. 56–58) prašė teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5.)-90 „Dėl R. P. ir T. P. atstovaujančio advokato A. K. skundų išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1, 2, 3, 6 ir 7 punktus.

Pagrįsdami savo reikalavimus paaiškino, kad ginčijamo Sprendimo 1, 2, 3, 6 ir 7 punktai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl naikintini. Priimant sprendimą nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nustatančių, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Tarnyba nepagrįstai pripažino, kad žemės naudojimasis nuomos sutarčių pagrindu, vien dėl to, kad yra iškelta civilinė byla, yra neteisėtas. Nepagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 3 punktų reikalavimų. Be to, civilinėje byloje yra taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. sustabdytas Vilniaus apskrities viršininko įsakymų, kuriais nutrauktos valstybinės žemės sklypo žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime nuomos sutartys, vykdymas. Ginčijamas sprendimas grindžiamas prielaidomis apie galimą civilinės bylos baigtį, nesant jokių teisės aktuose nustatytų imperatyvių pagrindų. Pareiškėjai buvo teisėti valstybinės žemės naudojai, todėl Tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus (Švenčionių skyriaus, toliau – ir Tarnybos skyrius) sprendimai neturėjo būti panaikinti. Pareiškėjų teigimu, ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal jas, ginčams dėl Tarnybos teritorinių padalinių sprendimų išnuomoti žemės sklypą ar perduoti jį naudotis neatlygintinai netaikoma privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl skundas dėl Tarnybos skyriaus sprendimų turėjo būti pateiktas tiesiogiai teismui. Tarnybos direktorius, priimdamas ginčijamą sprendimą rėmėsi Rekomendacijomis, kurios nebuvo patvirtintos ir paskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnybos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba teismui pateiktame bendrame atsiliepime su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti (t. 1, b. l. 79–85; t. 3, b. l. 93–94). Pagrįsdami savo poziciją, pažymėjo, kad ginčijamas Tarnybos direktoriaus sprendimas yra teisėtas. Išnagrinėjęs trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovo skundus, direktorius nustatė, kad Tarnybos skyrius, nagrinėdamas P. P., D. P., A. P., R. P. ir T. P. prašymus suteikti laikinai naudotis valstybiniais žemės sklypais, tik iš dalies vadovavosi Rekomendacijų 3.2 punkte nurodytu pirmumo kriterijumi – asmenys turi pirmumo teisę laikinai naudoti valstybinius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, jeigu pageidaujamas naudoti žemės sklypas ribojasi su nuosavybės teise turimu sklypu. Sprendimas, kad P. P., pagal Rekomendacijų 3.1 punktą, turi pirmumo teisę naudoti ginčo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse, galės būti priimtas tik pasibaigus civiline tvarka nagrinėjamam ginčui dėl 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-66, Nr. 86/03-64 nutraukimo teisėtumo, ir tik tuo atveju, jei teismas pripažins, kad sutartys nutrauktos neteisėtai. Kol teismas nenustatė, ar P. P. iki 2010 m. gruodžio 31 d. žemės sklypus naudojo teisėtai, Tarnybos skyrius negalėjo priimti jokių sprendimų dėl teisės laikinai naudoti šiuos sklypus. Visi žemės sklypai, kurie pareiškėjams suteikti laikinai naudoti, ribojasi su R. P. ir T. P. nuosavybės teise priklausančiais sklypais, todėl Tarnybos direktorius įpareigojo panaikinti įsakymus, suteikiančius pareiškėjams teisę naudoti ginčo žemės sklypus, ir patikslinti asmenų, kuriems žemės sklypai bus formuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupę, sąrašus. Tarnybos skyriaus vedėjas 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. VĮ-(14.45.2)-954 pripažino netekusiais galios Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-440, 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445, 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446, 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441 ir 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435. Taip pat Tarnybos skyrius 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. VĮ-(14.45.2)-955 panaikino 2011 m. birželio 9 d. raštus Nr. 45SS-(14.45.45)-408 ir Nr. 45SS-(14.45.45)-409. Tarnybos skyriaus 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr.45VĮ-(14.45.2)-1022 buvo patikslinti asmenų, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupę, sąrašai. Nurodyta, kad A. P., D. P. ir P. P. gali įsigyti tik nesančius ginčo objektais sklypus, kuriuos 2011 metais leista naudoti vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis ir kurie naudojami ne mažiau kaip metus. Taip pat patikslinti asmenų sąrašai, nurodant R. P. galimą įsigyti faktiškai esamą laisvos žemės plotą, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 13 eiliškumo grupę.

Taip pat pažymėjo, kad civilinė byla, kurioje buvo sprendžiama dėl 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-66, Nr. 86/03-64 nutraukimo teisėtumo yra išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus nutartį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimas. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad minėtos nuomos sutartys nutrauktos neteisėtai. Pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 12 eiliškumo grupę, tik P. P. gali įsigyti dalį, t. y. 254,8178 ha, nuo 2003 m. jo nuomotos valstybinės žemės. P. P. sūnūs D. P. ir A. P., kurie nėra P. P. ūkininko ūkio partneriai, nors ir nuo 2010 m. dalį žemės dirbo ir deklaravo kartu su P. P., neturi teisės pagal 12 eiliškumo eilę įsigyti žemės sklypų, nes su jais nebuvo sudarytos nuomos sutartys.

Tretieji suinteresuoti asmenys R. P. ir T. P. teismui pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjų skundą (t.1., b. l. 66–72, t. 3, b. l. 64–72) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdami savo poziciją pažymėjo, kad P. P. pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio nuostatas ir Rekomendacijų 3 punkto nuostatas neturi pirmumo teisės prieš kitus asmenis pretenduojant įsigyti anksčiau teisėtai naudotą laisvą valstybinę žemę, nes nuomos sutartys su juo buvo nutrauktos dar 2008 metais. Tai, kad anksčiau nuomoti žemės sklypai P. P. nuo 2008 metų buvo valdomi neteisėtai yra pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A662-2269/2011 ir Nr. A444-2213/2011). Pareiškėjai A. P. ir D. P. nebuvo susiję su P. P. naudotais žemės sklypais, o pageidavimą įsigyti ginčo žemę pareiškė, nes P. P. iš valstybės nuomojosi daugiau nei 650 ha žemės, o pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 straipsnį, asmenys iš valstybės negali įsigyti daugiau nei 300 ha žemės. Tarnybos skyrius 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-298 ir 2011 m. birželio 9 d. raštais Nr. 45SS-(14.45.45)-408 ir Nr. 45SS-(14.45.45)-409 nepagrįstai suteikė pareiškėjams pirmenybę prieš kitus asmenis įsigyti ginčo žemės sklypus, taip pažeisdamas trečiųjų suinteresuotų asmenų teises. Pareiškėjas P. P. yra iniciavęs civilinę bylą dėl valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo teisėtumo. Pagal sąžiningumo prezumpciją, tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra pripažinta, kad žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos neteisėtai, galioja prezumpcija, kad jos nutrauktos teisėtai ir pareiškėjas neturi teisinio pagrindo naudotis ginčo žemės sklypais. A. P. ir D. P. ginčydami sprendimą negali remtis vykstančiu civiliniu ginču, kadangi šis ginčas su jais nėra susijęs. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai netinkamai aiškina Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai teigia, kad dėl Tarnybos skyriaus sprendimų turėjo būti kreiptasi tiesiogiai į teismą. Pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą dėl to, kad jis priimtas vadovaujantis Tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis, kurios teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtos nebuvo, nėra, nes sprendimas grindžiamas Žemės reformos įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatomis.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5.)-90 „Dėl R. P. ir T. P. atstovaujančio advokato A. K. skundų išnagrinėjimo“ 1, 2, 6 punktus, likusią skundo reikalavimų dalį atmetė.

Pagal bylos duomenis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. P. 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 86/03-61 penkių metų laikotarpiui buvo išnuomotas 197,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.; 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 86/03-64 penkių metų laikotarpiui buvo išnuomotas 311,20 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.; 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 86/03-66 penkių metų laikotarpiui buvo išnuomotas 136,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 4., b. l. 36, 38, 40). 2005 m. gegužės 26 d. susitarimu minėtos žemės nuomos sutartys Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64, Nr. 86/03-66 buvo patikslintos ir nustatyta, kad žemės sklypai išnuomojami laikotarpiui iki 2010 m. gruodžio 31 d. (t. 4., b. l. 42).

Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymais Nr. 2.3-7519-(86), Nr. 2.3-7476-(96) bei 2009 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-711-1861 2003 m. rugpjūčio 5 d. sudarytos valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64, Nr. 86/03-66 buvo nutrauktos (t. 4, b. l. 37, 39, 41).

P. P. 2008 m. balandžio 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsipirkti jo iš valstybės nuomojamą žemę (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (t. 2., b. l. 162). D. P. 2008 m. balandžio 11 d. ir 2011 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus leisti išsipirkti 300 ha žemės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (t. 2., b. l. 40, 41). A. P. 2010 m. kovo 15 d. ir 2011 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti pirkti 200 ha žemės (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje tėvo P. P. nuomojamoje valstybinėje žemėje ir 100 ha (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje (t. 1. 2., b. l. 124, 125).

T. P. 2008 m. kovo 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsipirkti 500 ha žemės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (t. 1, b. l. 109). R. P. 2009 m. balandžio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsinuomoti 300 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir vėliau leisti šią žemę išsipirkti (t. 1, b. l. 165).

Tarnybos skyrius 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-298 patvirtino sąrašus piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės ir miško sklypus, vandens telkinius, privatizuoti (nuomoti) namų valdos žemės sklypus, pirkti ir nuomoti žemės ūkio paskirties žemę ir pirkti kitos paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Švenčionių rajone, sugrupuotus pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą (t. 3., b. l. 79–92). Minėtu įsakymu patvirtinti sąrašai buvo patikslinti Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-326.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. P. 2011 m. kovo 31 d. Tarnybos skyriui pateikė prašymą leisti laikinai naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties 228,95 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose (t. 2., b. l. 1). Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymais Nr. 45VĮ-(14.45.2)-436, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-431, Nr. 45VĮ-(147), Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435, 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-480 ir 2011 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-487(t. 2, b. l. 15, 18, 30, 33, 36), pareiškėjui D. P. suteikta teisė laikinai naudotis įvairaus dydžio žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) sen. Švenčionių r.

Pareiškėjas A. P. 2011 m. kovo 31 d. Tarnybos skyriui pateikė prašymą leisti laikinai naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties 291,22 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose (t. 2., b. l. 75). Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymais Nr. 45VĮ-(14.45.2)-437, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-438, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-439, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-440, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-442 pareiškėjui A. P. suteikta teisė laikinai naudotis įvairaus dydžio žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) sen. Švenčionių r. (t. 2, b. l. 100, 103, 106, 109, 112, 116).

Pareiškėjas P. P. 2011 m. kovo 31 d. Tarnybos skyriui pateikė prašymą leisti laikinai naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties 418,06 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (t. 2, b. l. 127). Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymais Nr. 45VĮ-(14.45.2)-444 (t. 2, b. l. 140), Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-444, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445, pareiškėjui P. P. suteikta teisė laikinai naudotis trimis skirtingo dydžio žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Švenčionių r. (t. 2, b. l. 140, 143, 147).

T. P. 2011 m. balandžio 8 d. Tarnybos skyriui pateikė prašymą leisti laikinai naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties: 208,9 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) k.; 40,3 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) k.; 7,5 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) k. (t. 1, b. l. 86, 99, 104). Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-519 T. P. leista laikinai naudotis 2 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 1., b. l. 95), 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-468 – 40,30 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 1, b. l. 100), 2011 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-536 – 7,50 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 1, b. l. 105).

R. P. 2011 m. balandžio 8 d. Tarnybos skyriui pateikė prašymą leisti laikinai naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties: 11,10 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) k. (t. 1, b. l. 145); 18,3 ha žemės sklypą, esantį Švenčionių savivaldybės (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) k. (t. 1., b. l. 158). Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-469 R. P. leista laikinai naudotis 11,10 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 1, b. l. 154), 2011m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-456 – 16,80 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 1, b. l. 161).

Tarnybos skyriuje 2011 m. gegužės 9 d. buvo gauti T. P. ir 2011 m. gegužės 18 d. R. P. prašymai (t. 3, b. l. 7–9, 15–17), vadovaujantis Rekomendacijų 3.2 punktu suteikti jiems laikinai naudotis tuos laisvos valstybinės žemės plotus, dėl kurių 2008 metais buvo nutrauktos su P. P. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, ir kurie laikinai naudotis suteikti P. P., A. P. ir D. P.. Tarnybos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. raštais (t. 3, b. l. 23–26) R. P. ir T. P. informuojami, kad P. P., D. P. ir A. P. buvo leista laikinai naudotis valstybine žeme, nes prašymus jie pateikė anksčiau už trečiuosius suinteresuotus asmenis, t. y. 2011 m. kovo 31 d. Taip pat pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nėra laisvos valstybinės žemės, kuri galėtų būti suteikta laikinai naudotis.

Šalies argumentai

Nesutikdami su nurodytais Tarnybos skyriaus raštais, T. P. ir R. P. kreipėsi su skundu į Tarnybos direktorių, prašydami juos panaikinti, taip pat panaikinti Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-456 patvirtintus asmenų sąrašus, išdėstytus prieduose Nr. 4 ir Nr. 5, iš sąrašo išbraukti į 12 eiliškumo grupę įrašytus asmenis, kurie nenaudoja valstybinės žemės, įpareigoti Tarnybos skyrių patikslinti 13 eiliškumo grupės sąrašus, sustabdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto vykdymą Švenčionių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, įpareigoti Tarnybos skyrių klausimą dėl laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis išspręsti griežtai vadovaujantis Žemės reformos įstatymo nuostatomis ir Tarnybos patvirtintomis rekomendacijomis.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybos direktorius, išnagrinėjęs R. P. ir T. P. skundą, 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-90 įpareigojo Tarnybos skyriaus vedėją: 1) patikslinti asmenų sąrašus, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupę, nurodant, kad P. P., A. P. ir D. P. gali įsigyti tik žemės sklypus, kurie nėra ginčo objektai ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje esantys laisvos žemės sklypai, kuriuos 2003 m. rugpjūčio 5d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-66, Nr. 86/03-64 pagrindu naudojo P. P.) ir, kuriuos 2011 metais leista naudoti vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis ir kurie naudojami ne mažiaus kaip metus; 2) pripažinti netekusiais galios Tarnybos skyriaus vedėjo įsakymus, kuriais ginčo teritorijoje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse esantys laisvos žemės sklypai, kuriuos 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64, Nr. 86/03-66 pagrindu naudojo P. P.) nepagrįstai ir pažeidžiant Rekomendacijų nuostatas suteikti laikinai naudotis žemės sklypai; 3) patikslinti asmenų sąrašą, nurodant R. P. galimą įsigyti faktiškai esamą laisvos žemės plotą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 13 eiliškumo grupę ir patikslinti asmenų sąrašą, nurodant galimą įsigyti R. P. žemės ūkio paskirties žemės plotą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 14 eiliškumo grupę, kad bendras projektuojamas žemės ūkio paskirties žemės plotas R. P. neviršytų 300 ha; 4) patikslinti asmenų sąrašus taip, kad kiekvienam pretendentui bendras projektuojamas žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršytų 300 ha; 5) užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai laikinam naudojimui būtų suteikiami vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis; 6) panaikinti Tarnybos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. raštus Nr. 45SS-(14.45.45)-408 ir Nr. 45SS-(14.45.45)-409; 7) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse esančiuose laisvos žemės sklypuose, kuriuos 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-66, Nr. 86/03-64 pagrindu naudojo P. P., nevykdyti projektavimo darbų, iki nebus pasibaigęs teismo procesas Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje Nr. 2A-495-275/2012 (t. 1, b. l. 9–22).

Tarnybos skyriaus vedėjas, vykdydamas 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 1T-(7.5.)-90 nurodytus įpareigojimus, 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. VĮ- (14.45.2)-954 pripažino netekusiais galios Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-440 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis“ pareiškėjui A. P. laikinai naudotis 34,69 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.; 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis“ pareiškėjui A. P. laikinai naudotis 121,70 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.; 3) 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis“ pareiškėjui P. P. laikinai naudotis 47,75 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.; 4) 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis“ pareiškėjui P. P. laikinai naudotis 185,91 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r.; 5) 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis“ pareiškėjui D. P. laikinai naudotis 26,50 ha žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) k, (duomenys neskelbtini) sen., Švenčionių r. (t. 1, b. l. 190–191).

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybos skyriaus vedėjas 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-955 panaikinimo Tarnybos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. raštą Nr. 45SS-(14.45.45)-408 ir 2011 m. birželio 9d. raštą Nr. 45SS-(14.45.45)-409 (t. 1, b. l. 192).

Tarnybos skyriaus vedėjas 2011 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-1022 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-298 „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Švenčionių rajone sąrašų patvirtinimo“ įrašų patikslinimo“ patikslino asmenų sąrašus, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 str. nurodytas eiliškumo grupes, tame tarpe 12, 13 ir 14 (t. 1, b. l. 196–197; t. 3, 1–6).

Pirmosios instancijos teismas apibrėžė, jog savo reikalavimus pareiškėjai grindžia tuo, kad: 1) skundžiamas Sprendimas nėra grindžiamas objektyviais faktais, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, taip pat grindžiamas Rekomendacijomis, kurios neturi jokios juridinės galios; 2) ginčas dėl Tarnybos skyriaus sprendimų, kuriais žemės sklypai buvo perduoti naudotis pareiškėjams, galėjo būti nagrinėjamas tik teisme, o ne Tarnyboje.

Vertindamas Sprendimo 2 ir 6 punktų pagrįstumą bei teisėtumą pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pasisakė, jog viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, plečiamas valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas.

Išanalizavęs Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas darė išvadą, jog Tarnyba ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tik dėl Tarnybos skyriaus tarpinių veiksmų ir aktų, kuriais iš esmės neišsprendžiamas klausimas dėl žemės įsigijimo ar suteikimo naudotis nuomos (panaudos) sutarties pagrindu. Tačiau galutiniai sprendimai šiais klausimais yra skundžiami tiesiogiai teismui. Atsižvelgdamas į tai darė išvadą, kad Tarnybos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymai Nr. 45VĮ-(14.45.2)-436, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-431, Nr. 45VĮ-(147), Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435, 2011 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-480 ir 2011 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-487 (žemės sklypai suteikti laikinam naudojimui D. P.), 2011 m. gegužės 6d. įsakymai Nr. 45VĮ-(14.45.2)-437, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-438, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-439, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-440, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-442 (žemės sklypai suteikti laikinam naudojimui A. P.), 2011 m. gegužės 6 d. įsakymai Nr. 45VĮ-(14.45.2)-444, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-444, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445 (žemės sklypai suteikti laikinam naudojimui P. P.), taip pat 2011 m. birželio 9 d. sprendimai Nr. 45SS-(14.45.45)-408 ir Nr. 45SS-(14.45.45)-409 galėjo būti skundžiami teismui, o ne Tarnybai. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjų R. P. ir T. P. skundą dėl ginčo žemės sklypų nesuteikimo laikinam naudojimui, taip pat pripažinusi netekusiais galios bei panaikinusi minėtus Tarnybos skyriaus įsakymus (sprendimus) viršijo savo kompetencijos ribas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pirmosios instancijos teismas sprendė, jog viešojo administravimo institucijos veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu.

Be to, pasisakė, jog iš Sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad 2 punkte nurodyti patvarkymai grindžiami Tarnybos 2011 m. balandžio 1 d. parengtų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis rekomendacijų nuostatomis, kuriomis remiantis atitinkami Tarnybos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymai dėl ginčo žemės sklypų suteikimo naudotis P. P. ir A. P. pripažinti neteisėtais. Teismas pažymėjo, jog priimant sprendimus dėl žemės ūkio paskirties sklypų suteikimo naudojimuisi, Rekomendacijomis galėtų būti vadovaujamasi tuo atveju, jeigu jos būtų norminio pobūdžio teisės aktas ir paskelbtos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ numatytu būdu. Tarp šalių nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad Rekomendacijos norminiams teisės aktams nustatyta paskelbimo tvarka nebuvo paskelbtos. Tai pažymėta ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 14 d. rašte (t. 3, 38–42). Taigi, Rekomendacijos nelaikytinos visuotinai privalomu teisės aktu, reglamentuojančiu žemės ūkio paskirties žemės sklypų suteikimo laikinam naudojimuisi tvarką bei sąlygas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Tarnybos skyriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo 2 ir 6 punktai pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nelaikytini pagrįstais ir teisėtais, todėl naikintini.

Dėl Sprendimo 1 punkto, kuriuo Tarnybos skyriui pavesta patikslinti asmenų sąrašus, kuriems bus projektuojami žemės sklypai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupę, nurodant, kad P. P., A. P. ir D. P. gali įsigyti tik nesančius ginčo objektais žemės sklypus, kuriuos 2011 m. leista naudoti vadovaujantis Rekomendacijomis ir naudojami ne mažiau kaip metus, pagrįstumo bei teisėtumo teismas pažymėjo, kad Sprendimo 1 punkte nustatytas įpareigojimas yra tiesiogiai susijęs su šio sprendimo 2 ir 6 punktais, kuriais buvo panaikinti minėti Tarnybos skyriaus įsakymai ir sprendimai, vertinimu. Tarnybos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymai galėjo būti nuginčyti tik teismine tvarka. Todėl nesant teismine tvarka priimtų sprendimų, paneigiančių atitinkamų Tarnybos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymų bei 2011 m. birželio 9 d. sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, Sprendimo 1 punkte nustatytas aptartas patvarkymas nelaikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas.

Dėl Sprendimo 3 ir 7 punkto pagrįstumo bei teisėtumo nurodė, jog iš Sprendimo 3 punkto matyti, kad juo nustatyti įpareigojimai Tarnybos skyriui yra formuluojami R. P., o ne pareiškėjų atžvilgiu. Be to, iš sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad įpareigojimas nurodyti R. P. galimą įsigyti faktiškai esamą laisvos žemės sklypo plotą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 13 eiliškumo grupę yra siejamas su (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje esančiu laisvu 18,30 žemės sklypu, kuris nebuvo ginčo objektu nagrinėjamoje administracinėje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimo 3 punktu nustatytas įpareigojimas pareiškėjų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, taip pat nesukuria ir nepakeičia jų teisių ir pareigų apimties. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai nėra pretendentai pirkti valstybinę žemę pagal 13 eiliškumo grupę. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, jog nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Sprendimo 7 punkte numatytas įpareigojimas Tarnybos skyriui nevykdyti ginčo žemės sklypų projektavimo darbų buvo aiškiai apibrėžtas laike – iki nebus pasibaigęs teisminis P. P. iškeltos civilinės bylos (civ. b. Nr. 2A-495-275/2012; proceso Nr. 2-21-665/2011) nagrinėjimas. Atsižvelgdamas į tai, kad minėtas civilinis ginčas buvo galutinai išnagrinėtas iki šios administracinės bylos išnagrinėjimo, teismas darė išvadą, kad Sprendimo 7 punkto panaikinimas pareiškėjams nesukels jokių teisnių pasekmių. Taigi, skundo reikalavimai panaikinti Sprendimo 3 ir 7 punktus atmestini kaip nepagrįsti.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi trečiųjų suinteresuotų asmenų R. P. ir T. P. apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-90 1 punkto dalį, kuria nurodyta tikslinti asmenų, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 12 eiliškumo grupę, sąrašus P. P. atžvilgiu. Pakeitė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-90 1 punkto likusią dalį, nurodant tikslinti asmenų sąrašus, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 12 eiliškumo grupę, atsižvelgiant į tai, kad A. P. ir D. P. gali pretenduoti pirkti tik tuos žemės sklypus, kurie atitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytas sąlygas. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-90 2 ir 6 punktus. Kitą apeliacinio skundo dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-90 2 ir 6 punktų, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas darė išvadą, jog Tarnyba ikiteismine tvarka nagrinėja ginčus tik dėl tarnybos skyriaus tarpinių veiksmų ir aktų, kuriais iš esmės neišsprendžiamas klausimas dėl žemės įsigijimo ar suteikimo naudotis nuomos (panaudos) sutarties pagrindu, o galutiniai sprendimai šiais klausimais yra skundžiami tiesiogiai teismui. Pirmosios instancijos teismas įsakymus dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudoti prilygino sprendimams dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis.

Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutiko. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnį (ginčo laikotarpiu aktuali nuo 2011 m. balandžio 12 d, galiojusi redakcija) sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. <...> Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka (8 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip matyti iš šio teisinio reglamentavimo, valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai naudotis yra kitas institutas, nei valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimas laikinai naudotis.

Taip pat, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimas laikinai naudotis nelaikytinas valstybinės žemės nuoma, kuri įgyvendinama sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį (Žemės įstatymo 9 straipsnis).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje dalyje aptariami atsakovo teritorinio skyriaus sprendimai – įsakymai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis – nepriskirtini Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatytiems sprendimais, kurie skundžiami tiesiogiai teismui, o jiems apskųsti taikytina privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr. 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-504/2010, 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-310-2014).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, spręsdamas dėl Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymų , kuriais valstybinės žemės ūkio paskirties žemė buvo suteikta laikinai naudotis, viršijo savo kompetenciją. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas be pagrindo apsiribojo tik formaliu skundžiamo Sprendimo aptariamos dalies teisėtumo patikrinimu, nepasisakęs dėl Sprendimo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo klausimai, susiję su Sprendimo 1, 2 ir 6 punktų teisėtumu ir pagrįstumu, nagrinėtini iš esmės apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Sprendimo 2 punktu buvo nuspręsta pripažinti netekusiais galios Tarnybos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymus, kuriais ginčo teritorijose nepagrįstai ir pažeidžiant Rekomendacijų nuostatas suteikti laikinai naudotis žemės sklypai.

Pažymėjo, jog Sprendime buvo tiesiogiai apibrėžtos ginčo teritorijos – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse esantys laisvos žemės sklypai, kuriuos 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių (duomenys neskelbtini) pagrindu naudojo P. P.. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog šie sklypai NŽT Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymais nuo 2011 m. gegužės mėnesio buvo suteikti laikinai naudotis skirtingiems asmenims:

valstybinės žemės sklypas, nuomotas P. P. pagal nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 136,50 ha), – P. P. (2011 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-444);valstybinės žemės sklypas, nuomotas P. P. pagal nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 311,20 ha), – P. P. (2011 m. gegužės 6 d. įsakymai Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446 ir Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445), A. P. (2011 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-440) ir T. P. (2011 m. gegužės 16 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-519);valstybinės žemės sklypas, nuomotas P. P. pagal nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr(duomenys neskelbtini), plotas 197,50 ha), – A. P. (2011 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441) ir D. P. (2011 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435).

Atkreipė dėmesį į tai, jog nors Sprendimo rezoliucinėje dalyje neišvardinti pripažintini netekusiais galios konkretūs įsakymai (nurodant jų datas ir numerius), tačiau Sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog nepagrįstai suteikti atitinkamai P., D. ir A. P. laikinai naudotis žemės sklypai įsakymais Nr. 45VĮ-(14.45.2)-440, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446, 45VĮ-(14.45.2)-441 ir Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435, nes šie žemės sklypai ribojasi su T. P. nuosavybės teise turimais žemės sklypais. Būtent minėti įsakymai, vykdant Sprendimą, vėliau buvo panaikinti Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45-2)954 (I t., b. l. 190-191).

Taigi apibrėžė, jog ginčas kilęs dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų, nuomotų P. P. pagal nuomos sutartis Nr. 86/03-64 (žemės sklypo kadastro Nr. 8601/0004:244, plotas 311,20 ha) ir Nr. 86/03-61 (žemės sklypo kadastro Nr. 8614/0004:62, plotas 197,50 ha) dalių, kurios Tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės mėnesio įsakymais Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445, 45VĮ-(14.45.2)-440, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441 ir Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435 suteiktos laikinai naudotis P. P., A. P., D. P..

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog P. P., D. P. ir A. P. prašymus Tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriui leisti laikinai naudoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus pateikė 2011 m. kovo 31 d., kaip reikšmingas aplinkybes juose nurodydami, jog yra įregistravę ūkininko ūkius Švenčionių rajone (t. 2, b. l. 1, 75, 127). T. P. ir R. P. tokius prašymus pateikė 2011 m. balandžio 8 d., kaip reikšmingas aplinkybes juose nurodydami, jog nuosavybės teise valdo žemės sklypus, kurie ribojasi su pageidaujamais naudoti žemės sklypais, bei kad yra įregistravę ūkininko ūkius (t. 1, b. l. 86, 99, 104, 145, 158). Vykdant P., D. ir A. P. prašymus priimti Tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymai, T. ir R. P. – 2011 m. gegužės 9 d. įsakymai, T. P. – taip pat ir 2011 m. gegužės 16 d. įsakymai.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112, įsigaliojo 2012 m. kovo 23 d. Iki šio laiko, t. y. ir ginčo laikotarpiu, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis tvarka teisės aktuose reglamentuota nebuvo. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Tarnybos 2011 m. balandžio 1 d. parengtos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis rekomendacijos jų nepaskelbus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos nustatytu būdu, nepripažintinos norminio pobūdžio, visuotinai privalomu teisės aktu.

Pripažino, jog minėto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punkte nustatyta eilės tvarka, kuria leidžiama naudotis valstybine žeme asmenims, iki 2012 m. kovo 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniams padaliniams pateikusiems prašymus leisti laikinai naudotis valstybine žeme, tačiau pabrėžtina, jog šis įsakymas priimtas 2012 m. kovo 16 d. (įsigaliojo 2012 m. kovo 23 d.), vėliau nei buvo priimti nagrinėjami Tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus įsakymai bei NŽT Sprendimas, t. y. nagrinėjamoje byloje aptariami prašymai dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų suteikimo laikinai naudotis jau buvo išnagrinėti ir sprendimas dėl jų priimtas iki 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-112 įsigaliojimo. Šiuo aspektu taikytinas teisės principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pagal jį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Atsižvelgęs į tai, teisėjų kolegijos manė, kad nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1P-(1.3)-112 2 punkto nuostatos negali būti taikomos.

Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 5 d. Sprendime Nr. 1T-(7.5)-90 nepagrįstai sprendė, jog priimti aptariami įsakymai dėl žemės suteikimo laikinai naudotis pagal minėtus P., D. ir A. P. prašymus yra neteisėti, nes juos priimant nesilaikyta Rekomendacijose nustatyto žemės suteikimo pirmumo kriterijaus - kai asmens pageidaujamas naudotis žemės sklypas ribojasi su asmeniui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Teisėjų kolegija manė, tuo metu nesant aiškaus teisinio reguliavimo, t .y. teisės aktuose nustatytų aiškių ir konkrečių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis pirmumo kriterijų, Tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyrius spręsdamas dėl žemės plotų suteikimo esant keliems prašymams nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio pagrindo aplinkybių dėl ankstesnio naudojimosi ginčo žemės plotais ar disponavimo besiribojančiais sklypais nuosavybės teise laikyti reikšmingesniais kriterijais nei prašymų pateikimo eiliškumo.

Teisėjų kolegija, taip pat įvertinusi ginčijamus įsakymus atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, nuostatoms aspektu, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti neteisėtais ir naikinti Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gegužės mėnesio įsakymus Nr. 45VĮ-(14.45.2)-446, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-445, 45VĮ-(14.45.2)-440, Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441 ir Nr. 45VĮ-(14.45.2)-435 dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo P. P., A. P. ir D. P.. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad naikintinas Tarnybos Sprendimo 2 punktas, kuriuo nurodyti įsakymai pripažinti netekusiais galios.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytomis išvadomis teisėjų kolegija taip pat pasisakė, jog NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 9 d. rašte Nr. 45SS-(14.45.45)-409 ir 2011 m. birželio 9 d. rašte Nr. 45SS-(14.45.45)-408 pagrįstai atsisakė tenkinti T. P. 2011 m. gegužės 7 d. (NŽT Švenčionių skyriuje gauta 2015 m. gegužės 9 d.) prašymą ir R. P. 2011 m. gegužės 10 d. prašymą (NŽT Švenčionių skyriuje gauta 2015 m. gegužės 18 d.) dėl valstybinės žemės plotų, kurie buvo išnuomoti P. P. pagal nuomos (duomenys neskelbtini) suteikimo T. P. ir R. P., tuo pagrindu, jog D. P., A. P. ir P. P. leidimai laikinai naudotis žemės ūkio paskirties žeme suteikti todėl, kad jie anksčiau už T. ir R. P. pateikė prašymus. Atsižvelgęs į tai teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Sprendimo 6 punktą, kuriuo panaikinti minėti NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyriaus raštai.

Apibendrinęs šiuo aspektu konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas dalyje dėl Sprendimo 2 ir 6 punktų priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, keistina tik anksčiau aptarta dalis pirmosios instancijos teismo motyvų.

Pasisakydama dėl skundžiamo Sprendimo 1 punkto, teisėjų kolegija pažymėjo, kad kaip nustatyta pagal bylos duomenis, P. P. 2008 m. balandžio 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsipirkti jo iš valstybės nuomojamą (pagal 2003 m. rugpjūčio 5 d. nuomos sutartis (duomenys neskelbtini)) žemę (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. D. P. 2008 m. balandžio 11 d. ir 2011 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus leisti išsipirkti 300 ha žemės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. A. P. 2010 m. kovo 15 d. ir 2011 m. vasario 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti pirkti 200 ha žemės (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje tėvo P. P. nuomojamoje valstybinėje žemėje ir 100 ha (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje.

T. P. 2008 m. kovo 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsipirkti 500 ha žemės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. R. P. 2009 m. balandžio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išsinuomoti 300 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir vėliau leisti šią žemę išsipirkti.

NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyrius 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-298 patvirtino sąrašus piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės ir miško sklypus, vandens telkinius, privatizuoti (nuomoti) namų valdos žemės sklypus, pirkti ir nuomoti žemės ūkio paskirties žemę ir pirkti kitos paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini), sugrupuotus pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą. Asmenų, pageidaujančių pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 12 eilės grupės (Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktas) sąrašas (toliau – ir Sąrašas) nustatytas šio įsakymo 4 priede. Minėtu įsakymu patvirtinti sąrašai buvo patikslinti Tarnybos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-326.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-90 1 punkte nurodė patikslinti asmenų sąrašus, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupę, nurodant, kad P. P., A. P. ir D. P. gali įsigyti tik tuos žemės sklypus, kurie nėra ginčo objektai ((duomenys neskelbtini) vietovėje esantys laisvos žemės sklypai, kuriuos 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių (duomenys neskelbtini) pagrindu naudojo P. P.) ir kuriuos 2011 m. leista naudotis vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, ir kurie naudojami ne mažiau kaip metus.

Taigi, NŽT sprendė, jog šių asmenų atžvilgiu sąrašai tikslintini tuo pagrindu, kad neišspręstas ginčo žemės sklypų nuomos P. P. teisėtumo klausimas.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-16/2003 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo buvo pripažintos neteisėtomis Vilniaus apskrities viršininko įsakymų, kuriais nutrauktos nuomos sutartys su P. P., dalys, t. y. pripažino, jog valstybinės žemės nuomos sutartys (duomenys neskelbtini) dalyse dėl žemės sklypų, negrąžintų savininkams, nuomos nutrauktos neteisėtai. Darytina išvada, kad P. P. teisėtai nuomojo ginčo žemės sklypus.

Atsižvelgęs į tai, jog ginčo dėl žemės sklypų nuomos nebeliko, teismas sprendė, ar P. P., A. P. ir D. P. turėjo teisę būti priskirti asmenų, pageidaujančių pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 12 eilės grupei ginčo sklypams įsigyti.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies, nustatančios vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypų asmenims formavimo žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose eilės tvarką, 12 punkte numatyta, jog parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus, išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytus atvejus, 13 punkte - parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu <...>. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta, jog žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Taigi, kaip matyti pagal šį apibrėžimą, žemės naudotojui nustatyti esminė aplinkybė yra teisinis naudojimo pagrindas.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip minėta, ginčo žemės sklypus nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., esant teisiniam naudojimo pagrindui – žemės nuomos sutartims, naudojo P. P., o nuo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymų dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis pagrindu – P. P., A. P., D. P. ir T. P. (pastarasis nuo 2011 m. gegužės 16 d).

Kaip matyti iš anksčiau nurodytų aplinkybių, aptariami sąrašai (sudaryti 2011 m. kovo 25 d. įsakymu, patikslinti 2011 m. balandžio 7 d.) buvo sudaryti anksčiau nei D. P., A. P., P. P. bei T. P. buvo suteikta teisė laikinai naudotis ginčo sklypais. Minėta, jog P. P. prašymą leisti išpirkti iš valstybės žemę pateikė 2008 m. balandžio 10 d., tuo metu, kai nuomojo ginčo žemės sklypus anksčiau nurodytų nuomos sutarčių pagrindu, t. y. prašymo padavimo metu jis daugiau nei vienerius metus buvo ginčo sklypų naudotojas. Teisėjų kolegija pripažino, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 6 d. nebuvo formalaus teisinio pagrindo pripažinti P. P. žemės naudotoju, tačiau byloje nėra duomenų, jog šiuo laikotarpiu kitas asmuo būtų naudojęsis ginčo žemės sklypais. Taip pat, atsižvelgiant į žemės ūkio veiklos specifiką ir metų laikotarpį (žiemos, ankstyvo pavasario), kuomet nevykdomi žemės ūkio darbai, laikytina, jog teisėtas P. P. naudojimasis aptariamais ginčo sklypais nenutrūko. Taigi, sudarant sąrašus P. P. galėjo būti priskirtas 12 eilės pretendentams į ginčo žemės sklypus, kaip ne mažiau kaip metus iki 2010 m. gruodžio 31 d. naudojęsis jais nuomos sutarčių pagrindu.

Kaip minėta, byloje nėra duomenų, jog A. P. ir D. P. buvo teisėti ginčo žemės sklypų naudotojai Sąrašo sudarymo metu, taigi dalyse dėl pageidavimo pirkti žemės sklypų dalis, patenkančias į ginčijamų sklypų plotus, A. P. ir D. P. nepagrįstai įtraukti į 2011 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-298 patvirtintų piliečių, pageidaujančių pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 12 eilės sąrašą. Šios išvados nekeičia ir ta aplinkybė, kad, pareiškėjų teigimu, jie visi kartu kaip šeima, dirbo žemės sklypus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kiekvienas iš pareiškėjų buvo įregistravęs atskirus ūkininko ūkius skirtingais adresais, kiekvienas atskirai deklaravo žemės ūkio kultūras, vykdė atskiras ūkines veiklas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiama tik dėl nurodytų asmenų įrašymo į Sąrašą jiems pageidaujant pirmumo teise įsigyti ginčijamus žemės sklypus, dėl pretendavimo pirkti kitus valstybinės žemės sklypus nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nepasisako.

Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba Sprendimo 1 punkte nepagrįstai nurodė tikslinti asmenų sąrašus, kuriems žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytą 12 eiliškumo grupę, P. P. atžvilgiu, tačiau pagrįstai nurodė sąrašus tikslinti A. P. ir D. P. atžvilgiu. Keistinas tik šio tikslinimo pagrindas – nurodant, jog A. ir D. P. gali pretenduoti pirkti tik tuos žemės sklypus, kuriuos jie asmeniškai teisėtai naudojo ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Taip pat, dėl P. P. įrašymo į Sąrašą teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog pagal ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha. Tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 1T-(7.5)-90 motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog pagal aptartą Sąrašą P. P. numatoma suprojektuoti bendro 253,15 ha ploto žemės sklypus ir kad P. P. perkant iš valstybės jau yra įgijęs bendro 49,4046 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypus. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba be kita ko Sprendimo 4 punkte nurodė patikslinti asmenų sąrašus taip, kad kiekvienam pretendentui bendras projektuojamas žemės ūkio paskirties plotas neviršytų 300 ha.

Taigi, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl Sprendimo 1 punkto, nepagrįstai panaikino jį visa apimtimi. Šią teismo sprendimo dalį tikslino, nurodant, jog naikinama tik dalis Sprendimo 1 punkto, liečianti P. P., kita Sprendimo 1 punkto dalis, skirta A. ir D. P. teisiniam statusui, keistina.

IV.

Pareiškėjai A. P., D. P. ir P. P. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-329-552/2015.

Prašyme teigia, kad teismas padarė šiuos esminius materialinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, vertindamas teisinį ginčą teismas vien formalaus pažeidimo pagrindu (sūnūs neįregistruoti tėvo ūkio partneriais) užkirto kelią A. P. ir D. P. įsigyti jų naudojamą žemę. A. P. ir D. P. yra teisėti ginčo žemės sklypų naudotojai, nes yra pateikę paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlius gauti.

2. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Nacionalinės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, spręsdamas dėl Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymų, kuriais valstybinės žemės ūkio paskirties žemė buvo suteikta laikinai naudotis, viršijo savo kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ABTĮ gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje P63-159/2010).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog proceso atnaujinimas nėra įprastinė teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuriai esant teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimui pakanka asmens nesutikimo dėl tokio procesinio sprendimo (pvz., apeliacija). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

Dėl proceso atnaujinimo instituto, kaip išimtinės procedūros, yra pasisakęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kuris savo praktikoje yra pripažinęs, kad teisinis tikrumas suponuoja res judicata principo laikymąsi ir vykdymą. Šis principas sukuria draudimą ginčo šalims siekti peržiūrėti galutinį ir įsiteisėjusį sprendimą vien tik turint tikslą iš naujo nagrinėti bylą. Aukštesnės instancijos teismų galia peržiūrėti sprendimus turi būti siejama tik su tikslu ištaisyti teismo klaidas ir netinkamai vykdomą teisingumą, bet ne iš naujo nagrinėti bylą. Sprendimo peržiūrėjimo mechanizmas neturėtų būti naudojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, vien tik galimi keli požiūriai į vieną situaciją nėra sprendimo peržiūrėjimo pagrindas. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai tai nulemia ypatingos ir įtikinamos aplinkybės (pvz., EŽTT sprendimus bylose Oferta Plus S.R.L. prieš Moldovą Nr. 14385/04, 98 pastraipa; Ro§ca prieš Moldovą Nr. 6267/02, 24 pastraipa; Pravednaya prieš Rusiją Nr. 69529/01, 25 pastraipa; Ryabykh prieš Rusiją Nr. 52854/99, 52 pastraipa; kt.).

Naujausioje EŽTT praktikoje (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Varnienė prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42916/04) taip pat pažymima, kad bylos šalis neturi teisės siekti galutinio ir privalomo sprendimo peržiūrėjimo vien tuo tikslu, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta ir išspręsta. Tame pačiame sprendime EŽTT pažymėjo, kad tuo atveju, kai prieš paduodant prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą bylos esmė yra išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, ir nėra nustatyta, kad kuris nors iš šių teismų veikė už savo kompetencijos ribų ar buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, faktinių aplinkybių nagrinėjimas iš naujo gali pažeisti teisinio tikrumo principą ir pareiškėjo „teisę į teismą“ (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo byloje Varnienė prieš Lietuvą 43-44 par.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai A. P., D. P. ir P. P. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje 5 remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, procesas byloje gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu yra pažymėjęs, kad nurodytu pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011). Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).

Nagrinėjamu atveju dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto nustatytu pagrindu kreipėsi pareiškėjai. Įvertinusi pareiškėjų prašymo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo prašymu iš esmės siekiama, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes nesutinkama su teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Skirtingas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikia iš esmės panašius argumentus, kuriais jie grindė savo skundą pirmosios instancijos teismui ir atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinis teismas pateikiamus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo motyvus.

Kaip matyti iš prašymo atnaujinti procesą, pareiškėjai nesutinka su teismo pozicija dėl įstatymo normos, numatančios sąlygą būti bent metus laiko faktiniu žemės sklypo naudotoju, norint įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, mano, jog pareiškėjai turėjo būti pripažinti faktiniais ginčo žemės sklypų naudotojais, kad būtų užtikrinta reali parama šeimai ir šeimos ūkiui, taip pat pareiškėjai laikosi pozicijos, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai aiškino nuostatas, susijusias su privaloma Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymų, kuriais valstybinės žemės ūkio paskirties žemė buvo suteikta laikinai naudotis, ikiteismine apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą. Pareiškėjų argumentacija atspindi tik jų nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo, o alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nepateikus svarių argumentų dėl teismo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Prašyme nurodyti motyvai taip pat liudija, jog pareiškėjai siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės bylos aplinkybės ir apskritai byla būtų išnagrinėta iš naujo. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepagrindė.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjų pateikti argumentai dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymo yra ne materialinio, o procesinio teisinio pobūdžio. Pareiškėjo nurodyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies teisės norma yra procesinė, o ne materialinė teisės norma.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų – teisinio saugumo principas, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (2001 m. sausio 23 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją, par. 61). Teisinis saugumas suponuoja res judicata principo, t. y. teismo sprendimų galutinumo principo, laikymąsi. Res judicata principas reiškia, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, ginčas yra išsprendžiamas kartą ir visiems laikams. Galutinis teismo sprendimas iš karto tampa privalomas ir neturėtų būti rizikos, kad jis bus pakeistas. Ši teisė kyla iš teisinio tikrumo principo (2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje R.prieš Rusiją, par. 51–58).

Pareiškėjai papildomai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkto (redakcija galiojusi iki 2014 m. gegužės 1 d.) prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 ir 38 straipsniams. Šiuo aspektu pažymėtina, jog Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Atitinkama nuostata numatyta ir ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Toks pat teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindas nurodytas ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada įvertinti ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti taikytino teisės akto atitikimą Konstitucijai. Pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl pareiškėjo nurodytų materialinės teisės normų atitikimo Konstitucijai, todėl šis prašymas atmestinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai prašyme nepateikė įtikinančių argumentų, sukeliančių abejonių dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pastebėtina, kad pareiškėjų pateikti argumentai iš esmės susiję su šios normos taikymu, o ne jos konstitucingumu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjų A. P., D. P. ir P. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A-329-552/2015 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. P., D. P. ir P. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, ir atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-329-552/2015 pagal pareiškėjų A. P., D. P. ir P. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. P. ir T. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasIrmantas JarukaitisSkirgailė Žalimienė