- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-495-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01151-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- P. P.
- Atsakovas
- T. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. P.
2012 m. gegužės 2 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,
dalyvaujant ieškovui P. P., jo atstovui adv. J. Č., atsakovo atstovei Ž. T., atsakovų T. P. ir R. P. atstovams adv. A. K., adv. padėjėjui P. G.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, T. P. ir R. P. dėl nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas P. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu ir panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities viršininko įsakymus dėl valstybinės žemės sklypų žemės ūkio veiklai nuomos sutarčių nutraukimo; pripažinti žemės nuomos sutartis galiojančiomis; įpareigoti atsakovus T. P. ir R. P. netrukdyti ieškovui naudotis 2003-08-05 sudarytų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-66, Nr. 86/03-64 pagrindu išsinuomotais žemės sklypais iki sueis nuomos terminas.
Nurodė, kad 2003-08-05 ieškovas nuomos sutarčių, sudarytų su Vilniaus viršininko apskrities administracija, pagrindu išsinuomojo valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, eilę žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini), 5 kalendorinių metų laikotarpiui. Ieškovas pradėjo dalyvauti valstybės ir Europos Sąjungos remiamoje ekologinio ūkininkavimo programoje ir kreipėsi į nuomotoją su prašymu nuomos sutarčių terminą pratęsti ilgesniam laikotarpiui, nes pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles yra keliamas reikalavimas ne mažiau kaip 5 metus nuo paraiškos paramai gauti padavimo vykdyti tame pačiame paraiškoje nurodytame žemės plote ekologinį ūkininkavimą. Ieškovo prašymas buvo patenkintas ir žemės nuomos sutarčių (o taip pat ir nuomos sutarčių, dėl kurių nutraukimo vyksta ginčas tarp šalių šioje byloje) galiojimas buvo pratęstas iki 2010-12-31. Vėliau nuomotojas tris nuomos sutartis - Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-66, Nr. 86/03-64 - vienašališkai nutraukė ieškovo apie tai neinformavęs. Tik 2009 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas pats nuvykęs į Švenčionių žemėtvarkos skyrių, kur jam buvo išduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos viršininko įsakymas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo ir paaiškinti sutarčių nutraukimo motyvai. Ieškovas nurodė, kad sprendimas nutraukti nuomos sutartis yra neteisėtas, su juo nesutiko, nes jis akivaizdžiai pažeidė ieškovo teises, interesus ir teisėtus lūkesčius - gauti paramą ekologiniam ūkininkavimui. Nuomos sutartys nutrauktos neteisėtai, nes į nuomojamos žemės plotus neatsirado tikrųjų žemės savininkų, apie jų atsiradimą ieškovas nežinojo, turėjo teisėtų lūkesčių dalyvauti Valstybės ir Europos Sąjungos remiamoje ekologinio ūkininkavimo programoje ir gauti paramą, o, nutraukus sutartis, tokios teisės neteko. Švenčionių rajono savivaldybėje yra daug laisvos valstybinės žemės, todėl tik į ją galėjo pretenduoti atsakovai T. ir R. P., kurie nelaikytini savininkais Valstybinės žemės nuomos sutarčių 13 p. nurodyta prasme. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė Civilinio kodekso 6.564 str. 1 d. 3 p. ir Žemės įstatymo 9 str. 11 d. ir spręsdamas dėl tikrųjų žemės savininkų, kuriems į ieškovo nuomojamą žemę galėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės, nesivadovavo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. ir 2 str. sisteminiu aiškinimu, kur savininkas yra apibrėžiamas kaip asmuo, kurio nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės, to asmens įpėdiniai, o šiems mirus - jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai ar vaikai. T. P. ir R. P. šių įstatymo nuostatų neatitinka, nes jie nuosavybės teises į žemę nusipirko iš asmenų, pretendavusių atsikurti nuosavybės teises į kitose apskrityse esančius laisvus žemės plotus. Šių asmenų nuosavybės teisių atkūrimo ieškovas neginčija. Teismo posėdyje ieškovas P. P. pateiktą ieškinį palaikė tik atsakovui – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, raštu atsisakė visų reikalavimų atsakovams R. P. ir T. P. ir šioje dalyje prašė civilinę bylą nutraukti, o šių atsakovų dalyvavimą byloje laikyti trečiųjų asmenų dalyvavimu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio atsakovams T. P. ir R. P. ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Ieškinį dalyje dėl reikalavimų atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atmetė. Priteisė iš ieškovo P. P. atsakovams T. P. ir R. P. 4 617,36 Lt jų turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad ieškovas neigė, jog buvo informuotas, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.564 str., bus nutrauktos su ieškovu sudarytos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartys. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje, ieškovas pripažino, kad 2008 m. sausio-kovo mėnesiais gavo registruotus laiškus, žinojo, jog jo nuomojamoje žemėje nuosavybės teisės atkuriamos savininkams, todėl kviečiamas atvyko derinti nuomos sutarčių sąlygų pakeitimų, tačiau atsisakė šias sutartis tikslinti, nes jau buvo priėmęs įsipareigojimus dėl ekologinio ūkininkavimo, todėl turėjo vykdyti ūkinę veiklą visoje išsinuomotoje iš valstybės žemėje iki 2010-12-31. Ši faktinė aplinkybė svarbi nustatant, ar su ieškovu nuomos sutartys nutrauktos laikantis Civilinio kodekso 6.564 str. nustatytos tvarkos. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad atsakovas žemės nuomos sutarčių nutraukimo tvarkos nepažeidė, nes Nuomos sutarčių 12 p. dėl išankstinio nuomos sutarčių nutraukimo tuo atveju, jei žemė grąžinama buvusiems savininkams, sutarties šalys buvo susitarę. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas byloje įrodė, jog nuomos sutartys buvo nutrauktos visoje apimtyje, nes ieškovas nesutiko tikslinti nuomos sutarčių, o kiekviename iš nuomojamų sklypų, kuriuose nuomos santykius atsakovas nutraukė dalis žemės buvo grąžinta dėl nuosavybės teisių atkūrimo savininkams, grąžinant žemę natūra (R. K. 2009-01-26, B. U. 2008-10-13, V. B. 2008-01-14, V. L. 2008-11-19, O. B. 2009-09-23, A. S. 2008-06-23). Vėliau šie savininkai ar jų teisių paveldėtojai, išskyrus A. S. nuosavybės teisių paveldėtoją M. K. dėl 9,49 ha (duomenys neskelbtini) ir V. B. dėl 2,10 ha (duomenys neskelbtini), savo žemę pardavė ir šiuo metu ją nuosavybės teise valdo atsakovai R. P. ir T. P., kuriems nuosavybės teise priklauso dalis buvusios išnuomotos P. P. žemės, tai yra šiems abiems atsakovams viso nuosavybės teise priklauso 47,96 ha iš visos 645,20 ha buvusios ieškovui išnuomotos žemės. Nuomos sutartys pagrįstai nutrauktos vadovaujantis Civilinio kodekso 6.564 str. 1 d. 3 p. ir 2 d., Žemės įstatymo 9 str. 11 d., žemės nuomos sutarčių 12 p. Jei ieškovas būtų sutikęs tikslinti nuomos sutartis, tai sutartys būtų buvusios patikslintos ir nuomos santykiai tęstųsi dalyje negrąžintos žemės savininkams. Teismas sprendė, kad ieškovas nuomos santykiuose su valstybe nelaikytinas silpnesne šalimi, nes apie galimą nuomos sutarčių nutraukimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo savininkams buvo iš anksto susitarta nuomos sutartyse (12 p.), tokia tvarka buvo nustatyta Žemės įstatymo 9 str. 11 d. ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 11 d., kur taip pat numatyta, kad priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Todėl akivaizdu, kai ieškovas atsisakė tikslinti nuomos sutartis, tai atitinkamai sutiko dėl nutraukimo, nes tikėtis, kad viešojo administravimo įstaigos elgsis kitaip, negu nustato įstatymas, negalima. Sutartyse nėra nustatyta, ar dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ieškovo nuomojamą žemę sutartys turėjo nutrūkti dalyje ar visoje apimtyje. Atsakovo atstovė Ž. T. paaiškino, kad nuomos sutartis nutraukus, ieškovas ir toliau neteisėtai tęsė valstybei priklausančioje žemės ploto dalyje ūkinę veiklą ir teisme pradėjo ginčyti atsakovų P. teisę naudotis jiems priklausančia žeme, o, kiek tai susiję su valstybine žeme, situacija ir bylos nagrinėjimo teisme metu nėra pasikeitusi. Spręsdamas dėl to, ar nuomos sutartys turėjo būti nutrauktos tik toje dalyje, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos buvusiems savininkams, ar visoje nuomos santykių apimtyje, teismas vertino Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 nustatytą Valstybinės žemės sklypų nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką. Ši tvarka numato, kad žemės sklypas, į kurį pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą numatoma atkurti nuosavybės teises, išnuomojamas ne ilgiau kaip iki to laiko, kol bus priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises. Apskrities viršininkas išnuomojamus sklypus įregistruoja Nekilnojamojo turto registre iki valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, tačiau valstybinės nuomos sutarties sudarymo išlaidos turi būti sumokamos nuomininko lėšomis prieš pasirašant šią sutartį. Todėl atsiradus savininkams nuomos sutartys su ieškovui turėjo nustoti galioti, o šių sutarčių tikslinimas be ieškovo sutikimo nėra numatytas (šiuo atveju vėl turėjo būti nustatomos nuomojamos valstybinės žemės naujos ribos, sudaromi nauji planai, kurie registruojami nekilnojamojo turto registre ir tik po to tikslinamos arba naujai sudaromos nuomos sutartys su paskesniu sutarčių įregistravimu, o nuomos sutarčių ir jų tikslinimo išlaidas turėjo prisiimti ieškovas). Teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog nuomos sutartys visoje jų apimtyje su juo nutrauktos nepagrįstai ir jos turėjo būti nutrauktos dalyje savininkams grąžintos žemės. Kadangi pats ieškovas nesutiko nustatyta valstybėje tvarka (kurios nesilaikymo pasekmės ieškovui išaiškintos jam registruotu paštu įteiktuose raštuose Nr. S-25, S-27, S-28, S-235) tikslinti žemės nuomos santykių su valstybe, veikiančia tuo metu per Vilniaus viršininko apskrities administraciją ir jos padalinius, todėl ginčijami viršininko įsakymai nutraukti nuomos sutartis yra teisėti, nuomos santykiai nutraukti visa apimtimi pagrįstai ir teisėtai. Nuomos sutarčių nutraukimo tvarkos atsakovas nepažeidė, nes pranešė apie nuomos sutarčių nutraukimą ieškovui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų nutraukimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas P. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo P. P. ieškinį visiškai tenkinti: pripažinti 2003 m. rugpjūčio 5 d. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64, Nr. 86/03-66 nutraukimą neteisėtu ir panaikinti 2008 m. birželio 12 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą dėl valstybinės žemės sklypo žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo Nr. 2.3-7476-(86), 2009 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą dėl valstybinės žemės sklypo žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo Nr. 2.3-711-(86), 2008 m. birželio 12 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą dėl valstybinės žemės sklypo žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo Nr. 2.3-7519-(86); pripažinti 2003 m. rugpjūčio 5 d. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64, Nr. 86/03-66 galiojančiomis.
Nurodo, kad nesutinka su skundžiamame sprendime pateiktu nuomos sutarčių nutraukimo tvarkos aiškinimu. Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į kitas svarbias bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, o dėl to priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Teismas netinkami ir neteisingai vertino byloje esančius dokumentinius įrodymus ir sprendė, jog ieškovas apskritai buvo informuotas apie nuomos sutarčių nutraukimą. Į bylą yra pateikti pranešimai (pranešimai Nr. S-25, S-27, S-28, S-235), kurie buvo registruotais laiškais išsiųsti ieškovui ir ieškovas neneigia juos gavęs. Tačiau šie pranešimai nėra ir negali būti laikomi pranešimais dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Visi pranešimai yra tapatūs, skiriasi tik jų numeriai; sutampa pranešimų pavadinimai - „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties dalinio tikslinimo“, o pačiuose pranešimuose pateikiamas toks pats pranešimo tekstas, adaptuotas konkrečiai nuomos sutarčiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien pranešimo pavadinimas skelbia, jog tai yra pranešimas ir pasiūlymas dėl nuomojamos žemės Nuomos sutarties tikslinimo, bet ne nutraukimo. Pabrėžtina, jog nė viename pranešime nėra pranešama apie nuomos sutarčių nutraukimą. Pranešimo tekste nuosekliai dėstoma, jog nuomojamoje žemėje atsirado naujas savininkas, kad nuomininkas yra kviečiamas į žemėtvarkos skyrių dėl sutarties tikslinimo, nurodoma, jog neatvykus į žemėtvarkos skyrių, sutartis bus nutraukta. Nė vienas iš pranešimų negali būti laikomas pranešimu apie nuomos sutarčių nutraukimą, kadangi: pranešimuose nėra aiškiai išreikšta žemės nuomotojo valia dėl ketinimo nutraukti nuomos sutartį; pranešimų pavadinimas skelbia, jog pranešimo paskirtis - tikslinti, o ne nutraukti nuomos sutartis; pranešimuose nėra užsimenama apie tai, nuo kada gali būti nutraukta nuomos sutartis, nenurodomos jokios kitos nutraukimo pasekmės ir pan. Darytina išvada, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrius nesugebėjo tinkamai ir nedviprasmiškai informuoti ieškovą (valstybinės žemės nuomininką) apie nuomos sutarčių nutraukimą. Siųstais pranešimais ieškovas buvo informuotas tik apie sutarčių tikslinimą, bet tai negali būti laikoma pranešimu apie nutraukimą. Minėti raštai tuo pačiu metu negali būti laikomi ir pranešimais apie nuomos sutarčių nutraukimą, ir pranešimais apie nuomos sutarčių tikslinimą - tai prieštarautų skaidrumo ir teisinio tikrumo principams, kadangi nuomininkas tokiu atveju atsidurtų dviprasmiškoje situacijoje, tiksliai nežinant, ko iš jo yra reikalaujama - ar nutraukti sutartį, ar ją tikslinti. Nagrinėjamoje byloje, vertinant pranešimus, teismas padarė nelogišką ir nepagrįstą išvadą, jog tas pats pranešimas yra laikytinas tiek pasiūlymu tikslinti nuomojamos žemės ribas, tiek pranešimu apie nuomos sutarties nutraukimą. Šie du veiksmai sukelia visiškai skirtingas pasekmes, todėl nėra pagrindo juos tapatinti. Valstybės institucijos, kaip viešojo administravimo subjektai, turi pareigą motyvuotai ir aiškiai suformuluoti visus reikalavimus piliečiams. Valstybei, veikiančiai tiek civiliniuose, tiek ir administraciniuose santykiuose per atskiras valstybės valdžios institucijas yra taikomas valdžios institucijų veiksmų nuoseklumo principas, todėl ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, kad valstybė nesiims veiksmų nutraukti nuomos sutartis, prieš tai raštu apie tai neinformavusi. Šiuo atveju, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrius privalėjo teikti prašymą ieškovui tikslinti žemės sklypų ribas pagal nuomos sutartis, o to padaryti nepavykus, motyvuotai raštu informuoti apie nuomos sutarčių nutraukimą. Akivaizdu, jog šiuo atveju atsakovas pasirinko „paprastesnį“ variantą ir apie nuomos santykių pabaigą neva informavo ieškovą, siųsdamas jam pasiūlymą tikslinti nuomos sutartis. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas niekada nėra iš atsakovo gavęs pranešimo apie tai, kad su juo nutraukiamos nuomos sutartys, nurodant nutraukimo priežastis, teisinį pagrindą ir sutarčių pabaigos terminą. Minėtų pranešimu turinys kalbėjo apie 59,55 ha žemės ploto pakeitimus, kai tuo tarpu visa nuomojama žemė buvo 644,20 ha, todėl nėra nei teisinga, nei protinga, nei teisėta nutraukinėti nuomos sutartis visa apimtimi. Byloje nustatyta ir tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrius (jos vedėjas) neturi ir neturėjo teisės (įgaliojimų apimtyje) nutraukinėti nuomos sutarčių. Civilinio kodekso 1.137 str. 2 bei 3 d. nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principu, be to, draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalą kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Šiuo atveju, atsakovas neapdairiai ir neteisėtai neinformavo ieškovo apie nuomos sutarčių nutraukimą, todėl pažeidė įstatymuose imperatyviai nustatytą nutraukimo tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo P. P. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas yra verslininkas, savo srities profesionalas, todėl galėjo ir turėjo numatyti galimus nuostolius dėl nuomos santykių nutraukimo pagal nuomos sutarčių 12 punktą (sutartis gali būti nutraukta vienos šalies reikalavimu anksčiau laiko, jeigu kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba pažeidžia šios sutarties reikalavimus, arba atsiradus savininkui). Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-12 įsakymas Nr. 2.3-7476-(86) „Dėl į valstybinės žemės sklypo žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo“, Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-12 įsakymas Nr. 2.3-7519-(86) „Dėl valstybinės žemės sklypo žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo“, Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-20 įsakymas Nr. 711-(86) „Dėl valstybinės žemės sklypo žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties nutraukimo“ išleisti praėjus 5 mėnesiams nuo pranešimo apie nuomos santykių pasibaigimą. Nuomos sutartys nutrūko per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai ieškovas turėjo atvykti ir patikslinti žemės nuomos sutartis (CK 6.564 str. 1 d. 3 p., 2 d., Žemės įstatymo 9 str. 11 d., nuomos sutarčių 12 p.). Įstatyme nėra ribų ar sutartys dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ieškovo nuomojamą žemę turėjo nutrūkti dalyje ar ne. Kadangi P. P. atsisakė tikslinti nuomos sutartis, tai reiškia atitinkamai sutiko dėl jų nutraukimo, nes Vilniaus apskrities viršininko administracija elgėsi pagal įstatymus.
Atsakovai R. P. ir T. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą nepakeistą, apelianto apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apelianto jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pranešimuose pasiūlyta apeliantui atvykti patikslinti nuomos sutartis, tačiau priešingai, nei nurodo apeliantas (kad ieškovas buvo informuotas tik dėl nuomos sutarčių tikslinimo), pranešimais jam nurodoma ne tik atvykti patikslinti nuomos sutarčių, bet jis yra įspėjamas apie tokio neatvykimo pasekmes, kad, jam neatvykus, nuomos sutartys bus nutrauktos. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad viename pranešime negalima informuoti apie nuomos sutarčių tikslinimą ir galimą jų nutraukimą, kadangi tai prieštarautų skaidrumo ir teisinio tikrumo principams. Iš pranešimų tekstų akivaizdu, kad iš nuomininko buvo reikalaujama patikslinti nuomos sutartis, o, neįvykdžius minėto reikalavimo, jis buvo įspėtas apie būsimą jų nutraukimą, t.y. reikalavimas suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ieškovas pats pripažino, kad pranešimus gavo (nors ieškinyje tai neigė) ir kad atsisakė tikslinti nuomos sutartis, nors žinojo tokio atsisakymo pasekmes. Vienašališko sutarties nutraukimo tvarka užtikrina, kad viena sutarties šalis iš anksto sužinos kitos sutarties šalies poziciją dėl tolimesnio sutarties likimo - šiuo konkrečiu atveju ieškovas pats pripažino, kad žinojo apie gręsiančias pasekmes dėl nuomos sutarčių nepatikslinimo, žinojo, kad piliečiams atkuriamos nuosavybės teisės į nuomojamus žemės sklypus. Kaip teisingai pažymėjo Nacionalinė žemės tarnyba, nuomos sutartys nutrauktos todėl, kad nuomotose sklypuose atsirado savininkai, kuriems buvo atkurtus nuosavybės teisės. Taigi dėl neteisėto apelianto delsimo ir jo paties pasirinkimo netikslinti nuomos sutarčių galėjo būti užvilkintos piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros. Apeliantas neginčija ir to, kad nuomos sutarties šalys 12 punktu susitarė, jog nuomos sutartys nutraukiamos vienos šalies reikalavimu anksčiau termino, jei atsiranda nuomojamos žemės savininkai. Žemės įstatymo 9 straipsnis imperatyviai reglamentuoja, kad žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, kas šioje konkrečioje byloje ir buvo padaryta. Teisės aktuose imperatyviai įtvirtinta, kad žemės sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, nuomos sutartis nutrūksta, kai priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises. Taigi atkūrus nuosavybės teises, net ir prieš tai nenutraukus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarčių, nuomos sutartys nutrūksta (pasibaigia) savaime. Nuomos sutartys buvo nutrauktos visa apimti, kadangi teisės aktai nesuteikė teisės Vilniaus apskrities viršininko administracijai vienašališkai patikslinti Nuomos sutarčių - jas patikslinti buvo galima tik nuomotojo ir nuomininko bendru sutarimu, o nuomininkui, nevykdant savo teisės, kartu ir pareigos (jei jis pageidavo toliau nuomotis dalį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės), patikslinti nuomos sutartis, nuomotojas neturėjo kitokios teisinės galimybės, kaip tik nutraukti nuomos sutartis visa apimtimi. Priešingu atveju, valstybės tarnautojai būtų piktnaudžiavę savo įgaliojimais ir juos viršiję.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Nustatyta, kad atsakovas priėmė sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovu P. P., atkūrus nuosavybės teises į jo nuomojamos žemės dalį buvusiems žemės savininkams. Byloje turi būti padaryta išvada, ar ieškovui nesutikus tikslinti žemė sklypų nuomos sutarčių, tai galėjo būti pripažinta pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartis.
CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu be išvardintų dviejuose pirmuose punktuose, kitais įstatymų numatytais atvejais. Vilniaus apskrities viršininko įsakymuose dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad sutartys nutraukiamos remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi ir 2003-08-05 sutarties 12 punktu. LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 punkto redakcija, galiojusi priimant Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-20 ir 2009-06-12 įsakymus, numatė, kad neužstatyta žemė, grąžintina pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, iki jos sugrąžinimo privačion nuosavybėn gali būti išnuomojama be aukciono piliečiams, kuriems į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės, o jiems atsisakius – kitiems asmenims Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia sąlyga nenustatyta, apskrities viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Byloje nustatyta, kad tik į dalį žemės, kuri buvo išnuomota ieškovui, buvo atkurtos nuosavybės teisės, ją grąžinant natūra: 2009-01-26 R. K., 2008-10-13 B. U., 2008-01-14 V. B., 2008-11-19 V. L., 2009-09-23 O. B., 2008-06-23 A. S., buvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl buvo pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį tik toje dalyje, kur žemė grąžinta savininkams. Atsakovas nutraukė kitoje dalyje nuomos sutartis tuo pagrindu, kad ieškovas nesutiko tikslinti nuomos sutarčių, tačiau tokio sutarties nutraukimo pagrindo nenumato nei įstatymas, nei šalių sutartis dėl žemės nuomos. Dalyje, kurioje nuomos sutartys buvo nutrauktos dėl to, kad į žemę būtų atkurtos nuosavybės teisės, nutraukimas pripažintinas pagrįstu, ieškovo reikalavimai šioje dalyje buvo atmesti pagrįstai, o dėl to, kad ieškovas atsisakė tikslinti nuomos sutartis, sutarčių nutraukimas pripažintinas neteisėtu, nes nutraukta buvo įstatyme nenumatytu pagrindu. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, t.y. LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 punktą, todėl sprendimas dalyje naikintinas remiantis CPK 330 straipsniu, priimant naują sprendimą reikalavimų dalyje.
Spręsdamas dėl to, ar nuomos sutartys turėjo būti nutrauktos tik toje dalyje, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos buvusiems savininkams, ar visoje nuomos santykių apimtyje, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog remiasi Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 nustatyta Valstybinės žemės sklypų nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka, tačiau konkrečių šio nutarimo nuostatų, kurios reglamentuotų nuomos sutarčių nutraukimą tais atvejais, kai grąžinama savininkams tik dalis nuomojamos žemės, teismo sprendime nenurodė. Kaip argumentą, kad sutartys turi būti nutrauktos visai nuomojamai žemei, teismas nurodė tai, kad apskrities viršininkas išnuomojamus sklypus įregistruoja Nekilnojamojo turto registre iki valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo, tačiau valstybinės nuomos sutarties sudarymo išlaidos turi būti sumokamos nuomininko lėšomis prieš pasirašant šią sutartį. Tai, kad atsiradus savininkams, turėjo būti nustatomos nuomojamos valstybinės žemės naujos ribos, sudaromi nauji planai, naujos sutartys, kurios turi būti registruojamos nekilnojamojo turto registre, o nuomos sutarčių tikslinimo išlaidas turi prisiimti ieškovas, reiškia, kad teismas turėjo padaryti išvadą, kieno pareiga buvo sudaryti naujus nuomojamos valstybinės žemės planus ir pakeisti sutartį. Atsakovas byloje nepateikė argumentų, jog tai buvo ieškovo, o ne nuomotojo pareiga, nepateikė įrodymų, jog ieškovas būtų informuotas, kad jo pareiga sudaryti naujus žemės planus, jog dėl šios pareigos nevykdymo nuomos sutartys su juo bus nutrauktos pilnoje apimtyje. Pripažintina, kad ieškovas atsisakė tikslinti žemės nuomos sutartį, tai jis paaiškino ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, tačiau ne ieškovo pareiga buvo tikslinti nuomos sutartį, o atsakovo - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė sūkio ministerijos, tokia išvada darytina pagal analogiją taikant LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos Taisyklių ( toliau tekste - Taisyklės) 17.3 punktą. Jame nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti įrašoma, kad sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį arba keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, išskyrus atvejus, kai sąlyga dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio keitimo numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje. Jeigu šioje sutartyje numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, kartu turi būti nustatoma nuomotojo pareiga, vadovaujantis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, numatant, kad kadastro duomenys keičiami šalies, inicijavusios detaliojo plano, pagal kurį pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, rengimą, lėšomis, taip pat sutarties šalių pareiga pagal pakeistus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Kadangi Taisyklėse nėra nuostatų, reglamentuojančių nuomos sutarties pakeitimą tuo atveju, kai į dalį išnuomotos žemės atkuriamos nuosavybės teisės, t.y. kai atsiranda pagrindas nutraukti nuomos sutartį dalyje, todėl taikytinos nuostatos, reglamentuojančios sudarytos sutarties pakeitimą kitais pagrindais, t.y. keičiant žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir kt. Taisyklių 17.3 punkte yra nuostata, kad nuomos sutartyje numačius galimybę keisti sutartį, tikslinant išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis, pareiga tai daryti numatoma nuomotojui, tik tai turi būti daroma inicijavusios pakeitimą šalies lėšomis. Iš to seka, kad ir kitokie sutarties pakeitimai (pvz. mažinant ar didinant nuomojamą plotą), susiję su duomenų tikslinimu, yra nuomotojo pareiga. Todėl atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip nuomotojas, turėjo pareigą tikslinti nuomos sutartį, atsiradus pagrindui nutraukti sutartį dalyje, o ne ieškovui atsirado pareiga tikslinti sutartį. Byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas, kieno lėšomis turi būti tikslinama, todėl išvadų dėl šios aplinkybės daryti nėra pagrindo. Tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad nuomos sutarties tikslinimas turi būti atliekamas nuomininko lėšomis, pasiūlant jam įmokėti tikslinimui reikalingas sumas, tik šios pareigos nevykdymas būtų pagrindas nutraukti sutartį su nuomininku nuomos sutarties 12 punkto pagrindu, t.y. nevykdant nuomininkui įstatymo reikalavimų.
Pripažintina, kad ieškovo prašomi panaikinti Vilniaus apskrities viršininko įsakymai naikinti dalyje, kurioje buvo atkurtos nuosavybės teisės savininkams.
Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-20 įsakymu Nr. 2.3 -711-/86/ ( b.l.11, t. I) buvo nutraukta nuomos sutartis dėl 197,50 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), iš kurios savininkams B. U. ir R. K. atitinkamai grąžinta 5,46 ha ir 17, 90 ha ( b.l.134, t. I) , todėl nutraukimas neteisėtas likusioje dalyje nuomojamos žemės ( 197,50 ha – 5,46 ha +17,90 ha ) , t.y. 174, 14 ha. Be to, ieškovui pranešant 2008-03-14 raštu Nr. S-235 dėl žemės nuomos sutarties dalinio tikslinimo, rašte nenurodyta, jog jis kviečiamas atvykti dėl sutarties tikslinimo, tik pranešama, kad jis turi atvykti į Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių 2008-03-27 dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu.
Vilniaus apskrities viršininko 2008-06-12 įsakymu ( ieškovas nurodo, kad tai yra 2009-01-20 įsakymas, tačiau tikėtina, kad ieškovas nurodo klaidingą priimto įsakymo datą) Nr. 7519-/86/ ( b.l.9, t. I) buvo nutraukta nuomos sutartis dėl 136,50 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos, iš kurios grąžinta savininkui A. S. 9,49 ha ( b.l.133, t. I) , todėl likusioje dalyje ( 136, 50 ha - 9, 49 ha) – 127,11 ha sutartis nutraukta nepagrįstai. Tai, kad pranešime dėl sutarties dalinio sutikslinimo nurodyta, jog ieškovui neatvykus sutikslinti, sutartis bus nutraukta dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pripažintina, nepagrįstu įspėjimu apie nutraukimą.
Vilniaus apskrities viršininko įsakymu 2008-06-12 ( ieškovas nurodo, kad tai yra 2009-01-20 įsakymas, tačiau tikėtina, kad ieškovas nurodo klaidingą priimto įsakymo datą) Nr. 7476-/86/ ( b. l. 10, t. I) buvo nutraukta nuomos sutartis dėl 311,20 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos, iš kurios grąžinta savininkui V. B. 2,10 ha , ir savininkei ir O. B. 20,19 ha ( b.l.131,132, t. I) , todėl likusioje dalyje ( 311,20 ha – 2,10 ha+20,19 ha ) – 288,91 ha sutartis nutraukta nepagrįstai. Tai, kad pranešimuose dėl sutarties dalinio tikslinimo nurodyta, jog ieškovui neatvykus sutikslinti, sutartis bus nutraukta dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pripažintina, nepagrįstu įspėjimu apie nutraukimą.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog nuomos sutartys visoje jų apimtyje su juo nutrauktos nepagrįstai ir jos turėjo būti nutrauktos dalyje savininkams grąžintos žemės, nurodydamas, kad pats ieškovas nesutiko nustatyta valstybėje tvarka (kurios nesilaikymo pasekmės ieškovui išaiškintos jam registruotu paštu įteiktuose raštuose Nr. S-25, S-27, S-28, S-235) tikslinti žemės nuomos santykių su valstybe, veikiančia tuo metu per Vilniaus viršininko apskrities administraciją ir jos padalinius, todėl ginčijami viršininko įsakymai nutraukti nuomos sutartis yra teisėti, nuomos santykiai nutraukti visa apimtimi pagrįstai ir teisėtai. Išvada, kad ieškovas nesutiko su valstybėje nustatyta tvarka tikslinti žemės nuomos santykių su valstybe, nepagrįsta įstatymo normomis, tokios tvarkos nėra nustatyta LR Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 patvirtintose Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos Taisyklėse, todėl teismo išvados padarytos netinkamai aiškinant teisės normas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Dalinai patenkinus ieškovo reikalavimus, naikintina ir ta teismo sprendimo dalis, kuria priteistos iš ieškovo pašto išlaidos ir 4617,36 Lt atstovavimo išlaidų atsakovams T. P. ir R. P. Tai, kad liko nepakeista maža dalis teismo sprendimo , t.y. dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo nuomojant 55,14 ha žemės, o likusioje dalyje, t.y. dėl 590,06 ha nuomos ieškinys buvo patenkintas, panaikinant visus tris atsakovo priimtus įsakymus dėl nuomos sutarčių nutraukimo, leidžia daryti išvadą, kad iš esmės ieškinys buvo patenkintas, todėl atmestų reikalavimų dalyje nėra pagrindo tenkinti atsakovų T. P. ir R. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ta aplinkybė, kad ieškovas ieškinio pateikimui, apeliacinio skundo surašymui galėjo turėti atstovavimo išlaidų, tačiau neprašo jų priteisti, taip pat yra reikšminga darant išvadą, ar turi būti išskaičiuota dalis, kurioje ieškinys buvo atmestas pagal žemės plotą, ir joje teisiamos atstovavimo išlaidos atsakovams T. ir R. P. Ieškovas atsisakė reikalavimo šiems atsakovams ir byla buvo dalyje nutraukta, todėl iš esmė siekinys buvo atmestas dalyje tik atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu. CPK 93 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovų T. P. ir R. P. atstovo A. K. pareikštas prašymas ( b. l. 127 -130, t. II) priteisti nuostolius iš ieškovo už prarastas išmokas už žemės ūkio žemę ir prašymas skirti ieškovui baudą už šiurkštų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, buvo teismo atmesti, išskirti, kokia atstovavimo išlaidų dalis buvo sumokėta dėl prašymų, kurie buvo atmesti, pateikimo ir palaikymo, ir kokia suma kitoje dalyje, nėra galimybės, todėl ir tai yra sąlyga neišskaičiuoti dalies, kurioje buvo atmesti ieškovo reikalavimai ir tenkinti atsakovų T. P. ir R. P. prašymą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą dalyje panaikinti.
Pripažinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio mėn. 20 d. įsakymą Nr. 2.3-711-/86/2009 dalyje dėl 174,14 ha žemės, 2008 m. birželio mėn. 12 d. įsakymą Nr. 7519-/86/ dalyje dėl 127,11 ha žemės ir 2008 m. birželio mėn. 12 d. įsakymą Nr. 7476-/86/ dalyje dėl 288,91 ha žemės nuomos sutarčių, sudarytų su ieškovu P. P., nutraukimo neteisėtu.
Sprendimo dalį, kuria priteistos iš ieškovo P. P. bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, atstovavimo išlaidos atsakovams T. P. ir R. P., panaikinti ir jų prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.
Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.