Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo C. B. (C. B.) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, termino ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimo atnaujinimo, paveldėjimo teisės liudijimo, įrašo ginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuojant, kad ieškovas, atstovaujamas advokato, šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl termino palikimui priimti pratęsimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.57 straipsnis), nors ieškovas yra praleidęs terminą palikimui priimti, kitose bylose ieškovui terminas palikimui priimti nėra pratęstas, šioje byloje toks reikalavimas nėra pareikštas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovą atitinkančiu CK 5.8 straipsnyje apibrėžtus subjektiškumo požymius ir ginti jo galimai pažeistas teises.

3. Išnagrinėjęs ieškovo C. B. (C. B.) apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. priėmė nutartį, kuria panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

4. 2022 m. kovo 15 d. teismo rūmuose gautas ir 2022 m. balandžio 4 d. priimtas ieškovo C. B. (C. B.) patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma: (1) panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą 2017 m. kovo 28 d., notaro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nekilnojamojo turto registro įrašą apie buto nuosavybę, (2) atnaujinti ieškovui senaties terminą ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą; (3) atnaujinti/pratęsti terminą palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai per įstatyme numatytą terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą atnaujinti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo tinkamai (laiku) įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, nagrinėjantis prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi vertinti sprendimo atnaujinti ar neatnaujinti terminą palikimui priimti įtaką tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia ar termino praleidimo priežastys yra svarbios.

8. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas C. B. (C. B.) yra A. B. (A. B.), mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas. A. B. (A. B.) nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2017 m. kovo 28 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu perėjo valstybės nuosavybėn, ir tuo pagrindu 2017 m. balandžio 11 d. valstybės įmonėje Registrų centras buvo atlikta teisinė nuosavybės teisės perėjimo valstybei registracija, įrašo data 2017 m. balandžio 11 d. Ieškovo teiginius, kad 2015 m. jis išvyko iš Lietuvos Respublikos patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas autobuso bilietas, iš kurio matyti, kad ieškovas 2015 m. vasario 11 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Ieškovas dar 2019 m. gegužės 16 d. kreipėsi pas Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarą, kur jam 2019 m. birželio 6 d. atsakyta, jog jis praleido 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui priimti po sūnaus mirties, išaiškinta teisė kreiptis į teismą dėl termino palikimui pratęsimo arba nustatymo juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu. Ieškovas 2019 m. spalio 29 d. prašymu kreipėsi į VĮ Turto banką, kuris 2019 m. lapkričio 8 d. raštu, kuriame nurodyta, jog valstybė paveldėjo jo mirusio sūnaus palikimą išsiuntė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, jog ieškovas dar 2019 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, tačiau nepašalinus pareiškimo trūkumų 2020 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-50-617/2020 C. B. (C. B.) prašymas laikytas nepaduotu ir grąžintas. 2021 balandžio 8 d. ieškovas pareiškė ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo, įrašo ginčijimo, tačiau civilinė byla Nr. e2YT-455-522/2021 nutraukta 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi, nurodant, kad tik išsprendus klausimą dėl pagrindinio reikalavimo – paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, kartu arba atskirai galėtų būti sprendžiamas ir klausimas dėl įstatymo nustatymo termino palikimui priimti atnaujinimo. 2021 m. balandžio 9 d. priimtas ieškovo ieškinys šioje civilinėje byloje, kurį ieškovas patikslino 2022 m. kovo 15 d. Papildomai pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas gyvena kitoje valstybėje, turi įvairių sveikatos problemų, kad medikai rekomendavo vengti jam ilgų kelionių.

3. Visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad ieškovas per įstatyme nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarą ir neatliko kitų veiksmų, kurie rodytų, jog faktiniu valdymu atsakovas priėmė palikimą, atsiradusį po sūnaus A. B. (A. B.) mirties (duomenys neskelbtini). Įvertinus pateikus įrodymus ir šalių paaiškinimus daroma išvada, kad ieškovas norėjo priimti palikimą po sūnaus mirties, tačiau dėl savo amžiaus, sveikatos būklės, gyvenimo užsienyje, to nepadarė per įstatyme numatytą terminą. Vien apie sūnaus mirtį ieškovas sužinojo tik po ketverių metų, teismine tvarka tinkamai realizuoti procesines teises ieškovui taip pat nepavyko iš pirmo karto. Šiuo konkrečiu atveju susiklostė situacija, kad ieškovas, turėdamas valią priimti palikimą, dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, negalėjo įgyvendinti savo teisių ir priimti palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 (trijų) mėnesių terminą. Daroma išvada, kad ieškovas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

4. Kitas ieškinyje suformuotas reikalavimas – atnaujinti 1 (vienerių) metų ieškinio senaties terminą nuginčyti 2017 m. kovo 28 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą bei Nekilnojamojo turto registro įrašą apie buto nuosavybę.

5. CK 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

6. Nagrinėjamu atveju ieškovui aplinkybė, kad po sūnaus mirties palikimas perėjo valstybei tapo žinoma tik gavus VĮ Turto bankas 2019 m. lapkričio 8 d. raštą (16.6-43) SK4-12783 bei kartu su juo siųstą 2017 m. kovo 28 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją. Nors nuo šio rašto gavimo dienos praėjo daugiau nei 1 (vieneri) metai, teismas pažymi, kad pirmąkart, norėdamas priimti palikimą ieškovas į teismą kreipėsi dar 2019 m. lapkričio 20 d. (civilinė byla Nr. 2YT-50-617/2020), t. y. netrukus po to, kai sužinojo apie palikimo perėjimą valstybei, antrąkart į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 9 d., kai civilinėje byloje Nr. e2YT-455-522/2021 padavė ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, trečiąkart į teismą kreipėsi jau 2021 m. balandžio 8 d. (byla pagal šį ieškinį nagrinėjama iki šiol), todėl daroma išvada, kad ieškovas dėl svarbių priežasčių praleido CK 5.8 straipsnyje numatytą terminą ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, todėl atnaujintinas terminas paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti.

7. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jei nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 27 punktas; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 17 punktas; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos paveldėjimo santykiuose, kai paveldimas turtas nėra žemės ūkio paskirties žemės sklypas ar piniginės lėšos, atstovauja VĮ Turto bankas, todėl VĮ Turto bankas prašymu jai 2017 m. kovo 28 d. buvo išduotas paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas. Įvertinus tai, kad 2015 m. ieškovas išvyko iš Lietuvos Respublikos ir į ją nebuvo sugrįžęs iki 2019 m., daroma išvada, kad pagrįstai palikimas po A. B. (A. B.) mirties perėjo valstybei, nes nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018, 21 punktas). Ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnis). Ieškovas yra palikėjo antros eilės įpėdinis, turintis teisę ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes šiuo teismo sprendimu atnaujintas terminas palikimui priimti bei ginčyti palikimo perėmimą. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, ieškovas po sūnaus mirties siekia paveldėti palikimą, tačiau dėl objektyvių priežasčių tinkamai neįgyvendino teisės į palikimą. Valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujanti VĮ Turto bankas taip pat neišreiškė prieštaravimų. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis teisinis reguliavimas nesuteikia teisės valstybei atsisakyti priimto palikimo, išduoto liudijimo notaras panaikinti negali, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas negaliojančiu ab initio (iš lot. nuo pradžių, nuo sudarymo momento), todėl naikintinas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas 2017 m. kovo 28 d., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo pagrindu atlikta nuosavybės teisės registracijos įrašas Nekilnojamojo turto registre.

8. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30–32 punktai), todėl nagrinėjamu atveju ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

9. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 str., 259 straipsniu, 265–270 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti ieškovo C. B. (C. B.) ieškinį.

Atnaujinti ieškovui C. B. (C. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po sūnaus A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti, šį terminą skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atnaujinti ieškovui C. B. (C. B.) senaties terminą ginčyti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

Pripažinti atsakovės Lietuvos Respublikos, kodas 111105555, išduotą 2017 m. kovo 28 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu ab initio (iš lot. nuo pradžių, nuo sudarymo momento) ir panaikinti šio liudijimo pagrindu atliktą atsakovės Lietuvos Respublikos, kodas 111105555, nuosavybės teisės registracijos įrašą Nekilnojamojo turto registre, įrašo data 2017 m. balandžio 11 d., į nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo kopijas išsiųsti šalims (jų atstovams), atsakovui sprendimą išverčiant į jam suprantamą kalbą, t. y. rusų k.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti palikimo perėjimo valstybei liudijimą išdavusiai notarei Marijai Miliūnienei ir valstybės įmonei Registrų centras.