Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-687-544/2019

teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08317-2017-2

2019 m. lapkričio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-6441-902/2019 pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-9462-828/2017 pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą išduoti teismo įsakymą išieškoti išlaikymą iš skolininko V. S. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Teismas klaidingai sprendė, jog tai, kad 2017 m. lapkričio 9 d. teismo įsakyme tiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų, patvirtina, jog nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto pagrindo atnaujinti procesą. Nors teismo įsakyme pareiškėjas ir nenurodytas byloje dalyvaujančiu asmeniu, tačiau priimtas teismo įsakymas jam sukuria akivaizdžias teisines pasekmes ta prasme, jog jo vykdymas turi tiesioginės reikšmės reikalavimo į V. S. įgyvendinimui bei apimčiai. O būtent: teismo įsakymas nustato, kad D. S. atitinkamai sumai yra V. S. kreditorė, todėl tokiu būdu jai suteikiama pirmenybės teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko V. S., kuris yra ir pareiškėjo skolininkas, turto. Akivaizdu, kad pareiškėjo galimybės ir tos galimybės apimtis išieškoti iš V. S. turto tiesiogiai priklauso ir nuo kitų V. S. kreditorių, jų reikalavimų tenkinimo eilės bei jų reikalavimų dydžių, taigi, tiesiogiai priklauso ir nuo D. S. piniginio reikalavimo teisės bei jo apimties į skolininką V. S..

11. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ginčo teismo įsakymas buvo išduotas laikantis CPK reikalavimų. Tokiai išvadai pagrįsti teismas iš esmės jokių argumentų nenurodė. Nagrinėjamu atveju akivaizdžiai matyti, kad 2017 m. lapkričio 9 d. teismo įsakymas buvo išduotas nepagrįstai ir nesilaikant imperatyvių CPK reikalavimų, nes pareiškėjos D. S. pareiškime nebuvo nurodytas faktinis reikalavimo išduoti teismo įsakymą pagrindas, nenurodyti pareikštus reikalavimus įrodantys įrodymai. D. S. teismo įsakymo instituto pagalba, pasinaudodama jo formalumu, nepagrįstai įgijo piniginio reikalavimo teisę į V. S. tokio dydžio, kuris jai nepriklauso, taip esmingai pažeisdama apelianto teises bei teisėtus interesus.

12. Nurodo, kad kasacinės instancijos teismas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu vertina ir tas situacijas, kuomet prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas aplinkybėmis, kad byla buvo išnagrinėta asmeniui nedalyvaujant. Todėl, atsižvelgiant į jo atskirajame skunde nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, priimant ginčijamą teismo įsakymą buvo padaryta ir aiški teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą teismo įsakymą, kuris esmingai pažeidė pareiškėjo teises bei teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo R. K. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-9462-828/2017 motyvuodamas tuo, kad 2017 m. lapkričio 9 d. teismo įsakyme tiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl jo teisių ar jo pareigų, todėl jis neturėjo dalyvauti procese, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl D. S. naudai priteisiamo išlaikymo iš V. S.. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neatsakė į pagrindinius jo nurodytus argumentus, nepasisakė dėl esminių pateiktų įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų sutikti su atskirojo skundo argumentais.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui, įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).

19. Taigi, ne bet kokia teismo sprendimo įtaka neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms sudaro pagrindą taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teismingam klausimo išsprendimui išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teismo padarytas išvadas pripažinti nepagrįstomis. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinėje byloje Nr. L2-9462-828/2017 nėra nustatytas faktinis pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu teisiniu pagrindu ir panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. išduotą teismo įsakymą.

21.Vertinant atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. L2-9462-828/2017, kurioje prašoma atnaujinti procesą, kreditorė D. S. pateikė teismui pareiškimą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą iš savo tėvo V. S. ir prie pareiškimo pridėjo turimus įrodymus. Nesant CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų galima atsisakyti priimti pareikimą, teismas išdavė įsakymą dėl prašomo išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo netikrindamas kreditorės reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis).

22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo nutartyje bei suinteresuoto asmens D. S. atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad priimtame teismo įsakyme nėra nuspręsta dėl neįtraukto į bylą pareiškėjo R. K. materialiųjų teisių ar pareigų, todėl priimtas procesinis sprendimas jo teisių ar teisėtų interesų negalėjo pažeisti. Pareiškėjui R. K. priimtu minėtu įsakymu nėra papildomai nustatytos jokios pareigos ir įsipareigojimai, taip pat neapsikeitė ir jo turimų teisių ir pareigų apimtis. Nors D. S. įsiteisėjusio teismo įsakymo pagrindu įgijo kreditorinį reikalavimą į savo tėvą V. S., kaip skolininką, tačiau dėl to pareiškėjas nei prarado teisę reikalauti, kad iš skolininko V. S. toliau būtų išieškoma skola pagal vykdomąjį dokumentą, nei pasikeitė jo turimos turtinės prievolės į V. S. dydis. Faktas, kad teismo įsakymo D. S. naudai vykdymas turi įtakos pareiškėjo teisių įgyvendinimo apimčiai vykdymo procese ta prasme, jog iš skolininko V. S. išieškotos lėšos (turtas) turi būti paskirstytos tarp skirtingą eiliškumą turinčių dviejų išieškotojų, nepatvirtina, kad teismo įsakymo priėmimu pasibaigusiame bylos procese yra nuspręsta dėl apelianto materialiųjų apelianto teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Apelianto nurodomas neigiamas ir jo netenkinančias pasekmes sukelia ne teismo įsakymo priėmimas, o priverstinį vykdymo procesą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų vykdymas, bet tai nėra procesinis sprendimas, kuriuo nusprendžiama dėl asmens materialiųjų teisių ir pareigų.

23. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), įskaitant ir D. S., kuri turėjo teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš savo tėvo, jei manė, kad jos teisė gauti išlaikymą pažeista. Nagrinėjamu atveju iš D. S. pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad jos reikalavimo teisė į V. S. atsirado Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 4 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad, pareiškėjos tvirtinimu, tėvas tinkamai nevykdo pareigos teikti dukrai, studijuojančiai aukštojoje mokykloje, išlaikymą. Todėl nesutiktina su apeliantu, kad pareiškime nėra nurodytas faktinis pagrindas bei neišvardinti įrodymai (teismui pateikta pažyma apie mokymąsi aukštojoje mokykloje, asmens dokumentai), kuriais D. S. pagrindė pareikštą reikalavimą V. S.. Įstatymas neriboja galimybės priteisti išlaikymą pilnamečiui vaikui, kuomet vienas iš tėvų turi kitų kreditorių, todėl tai, kad įsakymo priėmimo metu skolininkas V. S. žinojo apie tai, kad turi kreditorių R. K., neturi teisinės reikšmės.

24. Pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentai ir motyvai yra analogiški pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodytiems argumentams. Priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamoje nutartyje teismas į visus įrodymus atsižvelgė ir, įvertinęs jų visumą, konstatavo, kad pateikti įrodymai neįrodo, jog, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra pagrindas civilinėje byloje Nr. L2-9462-828/2017 atnaujinti procesą. O būtent teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (nenurodytas faktinis pareiškimo išduoti teismo įsakymą pagrindas, nenurodyti įrodymai, išduotas teismo įsakymas neatitinka imperatyvaus teisinio reguliavimo) nesudarė teisinio pagrindo teismui atsisakyti išduoti 2017 m. lapkričio 9 d. teismo įsakymą, nes pateikti teismui rašytiniai įrodymai (D. S. asmens tapatybės kortelės kopija, gimimo liudijimo nuorašas, pažyma apie studijas) nerodė, jog pareiškimas dėl ginčo teismo įsakymo išdavimo yra aiškiai nepagrįstas; D. S. teismo įsakymo išdavimo metu buvo pilnametė ir studijavo aukštojoje mokykloje, todėl, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, preliminariai turėjo teisę į išlaikymą iki jai sukaks 24 metai, kol ji studijuos aukštojoje mokykloje; nebuvo duomenų, jog V. S. pilnametei dukrai gera valia teikė išlaikymą ar kad D. S. dirbo ir jai nereikėjo išlaikymo; skolininkas teismo įsakymo neginčijo ir jis įsiteisėjo.

25. Pasisakant dėl apelianto argumentų, jog neva teismo įsakymas buvo išduotas nesilaikant imperatyvių CPK reikalavimų, pastebėtina, kad pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. Vienas iš svarbiausių momentų teismo įsakymo procese yra tas, kad teismas šio proceso atveju tikrina tik formalųjį pateikto pareiškimo aspektą, t. y. ar jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, ir netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų). Šia tvarka kreditorius teismo įsakymą gali gauti ir nepateikęs jokių savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų (CPK 433 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad pagal įstatymą teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir tais atvejais, kai sprendžiama dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. CPK 435 straipsnio 3 dalyje nenustatyta išimtis, kad, sprendžiant pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo dėl vaiko (šiuo atveju – pilnametės dukros, kuri mokosi aukštojoje mokykloje) išlaikymo priteisimo išdavimo klausimus, turėtų būti taikoma CPK XIX skyriuje įtvirtinta taisyklė dėl teismo aktyvaus vaidmens šeimos bylose sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus. Taigi, sprendžiant teismo įsakymo dėl išlaikymo vaikui priteisimo išdavimo klausimą, vaiko išlaikymo dydis nustatomas iš esmės atsižvelgiant tik į pareiškėjo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytą prašomą priteisti sumą ir skolininko valią dėl išduoto teismo įsakymo. Kaip minėta, skolininkas V. S. 2017 m. lapkričio 9 d. teismo įsakymo neginčijo, todėl įsiteisėjęs teismo įsakymas tapo privalomu ir vykdytinu (CPK 18 straipsnis).

26. Apeliantas nurodo visą eilę ir kitų, jo nuomone svarbių argumentų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu apelianto prašymas buvo nepatenkintas, todėl visų jų nekartoja. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, jei yra atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

27. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai teigia apie skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, cituodamas ginčo bylai neaktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, paimdamas iš konteksto sau naudingus teiginius, ar tik atskirajame skunde iškeldamas klausimą ir dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (kai yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida) taikymo pagrindo, kas yra draudžiama (CPK 312, 338 straipsniai). Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, atsakė į pagrindinius pareiškimo dėl proceso atnaujinimo klausimus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą suinteresuotas asmuo D. S. sumokėjo 800 Eur. Šias išlaidas patvirtinantys dokumentai pateikti nustatyta tvarka ir laiku, išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (yra ženkliai mažesnis už maksimalų), todėl jos D. S. priteistinos iš apelianto (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.