- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- e2-6762-808/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02476-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 108,02 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad į Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) nuosavybės teise valdomą objektą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), buvo tiekiama elektros energija. Atsakovė už tiektą elektros energiją neatsiskaitė. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. spalio 1 d. sudarė Verslo dalies pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis) su UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, kuriai perleido, o UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nuosavybės teise įgijo ir priėmė iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ turtinį kompleksą, t. y. elektros energijos visuomeninio tiekimo veiklą su jai priskirtu turtu, teisėmis ir pareigomis. Nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. pasikeitė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ juridinio asmens pavadinimas į UAB „Ignitis“. Atsakovei, kaip nekilnojamojo turto savininkei, prievolė sumokėti už patiektą elektros energiją bei įgyvendinti kitas su elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiais susijusias pareigas atsirado vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, 1.136, 6.383, 6.384, 6.388 straipsniais, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 (2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija) patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-43 (2013 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 1-21 redakcija) patvirtintu Standartinių elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašu (toliau – Aprašas) bei kitais teisės aktais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija. Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog elektros energija yra prekė, kuri pateikiama elektros energijos vartotojui, o Taisyklių 56.5 punkte įtvirtinta elektros energijos vartotojo pareiga nustatytais terminais ir tvarka pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Vadovaujantis Taisyklių 132.17 punktu, jeigu elektros energija tiekiama daugiabučio gyvenamojo namo bendroms reikmėms arba daugiabučiam gyvenamajam namui, kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju už patiektą elektros energiją, pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai ir (ar) teisės aktų nustatytais atvejais – nuomininkai, panaudos gavėjai, laikinieji gyventojai, ir kiti teisėti objekto naudotojai. Atsakovė pilnai neatsiskaitė su ieškove už per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. objekte už suvartotą elektros energiją, todėl iš viso susidarė 108,02 Eur skola už elektros energiją.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė nesutinkanti su nepagrįstu ieškiniu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė visą skolos laikotarpį neteikė PVM sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų, kuriose būtų nurodytas konkretus paslaugos gavėjas (mokėtojas) bei mokėtino mokesčio dydi. Vienintelis skolą pagrindžiantis įrodymas byloje yra Pristatymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita (toliau – Ataskaita). Kitų duomenų, taip pat ir konkretizuotų atitinkamų (ne)apmokėtų laikotarpiu už elektros energijos tiekimą bute, tarifų, suvartotų kWh, PVM sąskaitų faktūrų ar kitų dokumentų nepridedama. Skola apskaičiuota remiantis Ataskaitoje nurodytomis sąskaitomis, tačiau nurodytos sąskaitos nepridėtos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip buvo apskaičiuotas tariamas Savivaldybės įsiskolinimas ieškovei. Taip pat nepateiktos konkrečios sąskaitos ar kiti, įrodomąją reikšmę turintys dokumentai, kuriais vadovaujantis būtų galima nustatyti konkretų skolos dydį. Ieškinyje dėstomi tik deklaratyvūs teiginiai bei cituojamos įstatymo nuostatos, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovei tinkamai įrodžius skolos laikotarpiu prašomos priteisti skolos dydį, ginčui taptų ypatingai aktualu, jog 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-4741 SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos valdyti visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, įskaitant ginčo butą. Nuo 2001 m. kovo 5 d. iki 2019 m. liepos 4 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo K. Ž., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Nuomininkė viena deklaravo gyvenamąją vietą. Po jos mirties, bute gyveno jos anūkas A. K. (A. K.), kuris butą perėmė tik 2020 m. spalio 5 d. ir skolos laikotarpiu, gyveno bute, nesudaręs nuomos sutarties, ir naudojosi ieškovės paslaugomis. Todėl jis turi pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, o taip pat ir laikytis Lietuvos Respublikos CK 6.584 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų.
Ieškovė pateiktame dublike, o atsakovė pateiktame triplike, iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas, iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė, iš esmės palaikydama procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl atsakovės, kaip buto savininkės, prievolės atsiskaityti už jai priklausančiame bute suvartotą elektros energiją, tiektą ieškovės.
Byloje nustatyta, kad ieškovė butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), tiekia elektros energiją. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovė nurodė, kad už butui laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. tiektą elektros energiją nebuvo tinkamai atsiskaityta, todėl susidarė 108,02 Eur skola. Iš ieškovės pateiktos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos (sutarties vartotojo kodas (duomenys neskelbtini)) matyti, kad elektros energijos tiekimas butui buvo nutrauktas 2020 m. rugsėjo 16 d. Ieškovė taip pat pateikė 2019 m. rugpjūčio mėn. – 2020 m. rugpjūčio mėn. išrašytas PVM sąskaitas faktūras už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją. 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovė siuntė atsakovei reikalavimą apmokėti įsiskolinimą už atsakovei priklausantiems objektams tiektą elektros energiją (įskaitant ir 108,02 Eur skolą už butui, adresu (duomenys neskelbtini)), tačiau atsakovė atsisakė (raštu) apmokėti bendrą skolą, nurodydama, kad tik teismas galėtų įvertinti sumų pagrįstumą ir subjektus, atsakingus už skolos susidarymą.
Atsakovė, nesutikimą su ieškovės reikalavimu dėl 108,02 Eur skolos, iš esmės argumentuoja tuo, kad 2001 m. kovo 5 d. iki 2019 m. liepos 4 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravo K. Ž., kuri (duomenys neskelbtini) mirė. Nuomininkė viena deklaravo gyvenamąją vietą. Po nuomininkės mirties, tame bute gyveno jos anūkas A. K., kuris butą perėmė tik 2020 m. spalio 5 d. Skolos laikotarpiu tame bute jis gyveno ir ieškovės paslaugomis naudojosi nesudaręs nuomos sutarties, todėl jis turi pareigą atlyginti daikto išlaikymo išlaidas.
Teismas pažymi, kad nei ieškovė, nei atsakovė teismo įpareigojimu nepateikė A. K. asmens duomenų (asmens kodo ar gimimo datos), nors atsakovės procesiniuose dokumentuose teigiama, jog A. K. butą perėmė 2020 m. spalio 5 d. Taigi, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikti tai patvirtinantys įrodymai, įskaitant duomenis, kurių pagrindu teismas galėtų identifikuoti ginčo laikotarpiu bute gyvenusį asmenį. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno būtent jos nurodomas asmuo (CPK 178 straipsnis).
Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tą lemia rungimosi principas ir jo privalomumas civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), reiškiantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017).
Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo-pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019).
Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, jog su ieškove nesudaryta sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo, todėl, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, priešingai nei teigia atsakovė, skolą turi sumokėti buto savininkė, t. y. atsakovė, o ne buto nuomininkas (šiuo atveju bute skolos susidarymo laikotarpiu be teisėto pagrindo gyvenęs asmuo) ir aplinkybė, kad butą patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo (SĮ „Vilniaus miesto būstas“), atsakovės nuo šios prievolės neatleidžia. Nors, atsakovės teigimu, skolos susidarymo laikotarpiu bute gyveno A. K., tačiau byloje nėra tai pagrindžiančių įrodymų, taip pat duomenų, kad su šiuo asmeniu ginčo laikotarpiu buvo sudarytos nuomos ar elektros tiekimo sutartys. Savivaldybės sprendimas dėl buto perdavimo patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymą tarp atsakovės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tačiau atsakinga energijos tiekėjui išlieka Savivaldybė. Į bylą nepateikti duomenys, kad A. K. būtų su ieškove pasirašęs elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja skolos, susidariusios anksčiau nurodytu laikotarpiu, būtent iš buto savininkės – atsakovės.
Ieškovės pateiktoje Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitoje (sutarties vartotojo kodas (duomenys neskelbtini)) užfiksuoti skaitiklio rodmenys patikrinimų metu, nurodytas taikomas tarifas ir atsižvelgiant į tai, apskaičiuota mokėtina suma. Kaip minėta, ieškovė į bylą pateikė skolos susidarymo laikotarpiu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Byloje nesant ginčo dėl ieškovės nurodomų parodymų tikslumo, skolos dydžio, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad minėta ataskaita ir PVM sąskaitos faktūros yra pakankami įrodymai, patvirtinantys susidariusios skolos dydį (CPK 185 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas – ieškovei iš atsakovės priteisiama 108,02 Eur skola už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).
Teismas dėl šalių nurodytų kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Dėl palūkanų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 108,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 17 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 0,23 Eur banko komisinis mokestis už žyminio mokesčio pavedimą, iš viso t. y. 17,23 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje nebuvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų priteisimo klausimas sprendimu nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, naudai 108,02 Eur (vieno šimto aštuonių eurų 2 ct) skolą, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą 108,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,23 Eur (septyniolikos eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.