Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Monstvilaitė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „L. d.“ atstovui advokato padėjėjui Arūnui Kriukui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „L. d.“ ieškinį atsakovei K. N. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – M. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

8. Teismas nustatė, kad ieškovė AB „L. d.“ (draudikas) ir atsakovė K. N. (draudėjas) 2023 m. kovo 9 d. sudarė Draudimo sutartį. Pagal Draudimo sutarties 1.5.2.4 papunktį šalys patvirtino, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, be kita ko, į tai, jog Transporto priemonė nėra ir nebus naudojama mokamam (duomenys neskelbtini) bet kokiais maršrutais, net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Šalys sulygo, kad įstatymų nustatytais atvejais draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš draudėjo arba apdraustos transporto priemonės valdytojo (Draudimo sutarties 4.1 papunktis).

9. Eismo įvykio, įvykusio 2023 m. spalio 27 d. 13.05 val., (duomenys neskelbtini), metu apgadinta transporto priemonė autobusas Scania, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonę Toyota Prius Eismo įvykio metu vairavo M. K., kuris Eismo įvykio deklaracijoje patvirtino, kad yra atsakingas už Eismo įvykio metu padarytą žalą.

10. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis teismas nustatė, kad autobuso Scania remonto sąmata sudarė – 8 178,87 Eur. Ieškovė 2024 m. vasario 26 d. išmokėjo 4 726 Eur žalos atlyginimą už autobuso Scania apgadinimus aptariamos transporto priemonės savininkei UAB „S. L.“. Ieškovė autobuso Scania remonto sąmatos (8 178,87 Eur) išskaičiavo 1 945 Eur (dėl nesusijusių su Eismo įvykiu sugadinimų), 88,40 Eur (naujų detalių nusidėvėjimo sumą), 1 419 Eur PVM mokestį (ieškovės 2024 m. vasario 23 d. pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose atkreipė dėmesį, kad 1 945 Eur suma išskaičiuota dėl to, kad su ieškove nebuvo suderintos išlaidos už paruošimo medžiagas ir ši suma laikytina per didelė, o 88,40 Eur naujų detalių nusidėvėjimo suma apskaičiuota kaip 10,39 proc. nusidėvėjimas nuo 850,78 Eur medžiagų kainos.

11. Ieškovė 2024 m. vasario 26 d. raštu kreipėsi dėl išmokos išieškojimo į atsakovę K. N., nurodydama, kad draudėjas neinformavo draudiko Draudimo sutartyje nustatyta tvarka apie draudimo rizikos padidėjimą, todėl prašė per 15 dienų pervesti 50 proc. nuostolio, t. y. 2 363 Eur (4 726 Eur x 50 proc.). Šis raštas išsiųstas atsakovei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

12. Byloje pateiktas Lietuvos transporto saugos administracijos Konsultavimo skyriaus raštas, iš kurio matyti, kad M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. spalio 27 d. turėjo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą su lengvąja transporto priemone Toyota Prius, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Leidimas Transporto priemonei išduotas 2023 m. birželio 21 d.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovės K. N. atžvilgiu

13. Transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – civilinės atsakomybės draudimo rūšis, įtvirtinta įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 1 straipsnis). Ši sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti ją sudaryti, nes ši sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 3 dalis). Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, ją sudarant turi būti vadovaujamasi teisės aktais (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDĮ ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sąlygų, kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo riziką draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. Draudimo įmoka turi būti proporcinga draudiko prisiimamiems įsipareigojimams pagal draudimo sutartį bei nepažeisti draudėjo (apdraustųjų) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519-313/2016).

15. Draudikas, sudarydamas draudimo sutartį, turi įvertinti draudimo riziką. Nustatydamas draudimo riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją, nes faktai, kuriais remiantis gali būti nustatyta draudimo rizika, paprastai būna žinomi tik draudėjui. Draudikas pasitiki draudėjo atskleidžiamais faktais ir prisiima riziką manydamas, kad šis nenuslėpė jokių draudžiamojo įvykio tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui reikšmingų aplinkybių. Draudėjo pateikta informacija gali nulemti draudimo įmokos dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).

17. Teismas pažymi, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymas sudarant transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtą sumą. Draudiko, apdraudusio transporto priemonių valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, sumokėjusio išmoką nukentėjusiam asmeniui, teisę susigrąžinti sumokėtas dėl padarytos žalos sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens reguliuoja TPVCAPDĮ 22 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, jog draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

18. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės), jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (Taisyklių 55.2 papunktis). Taigi draudikas įgyja teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dalį, jei draudėjas pažeidžia draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Pastaruoju atveju draudėjui kyla sutartinė civilinė atsakomybė. Ši draudėjo sutartinė civilinė atsakomybė yra ribojama trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos ir maksimaliai leistinu susigrąžinti šios išmokos dydžiu.

19. Sutartinei civilinei atsakomybei žalos atlyginimo forma (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis) taikyti nepakanka sutarties neįvykdymo (pažeidimo) fakto – šio teisių gynimo būdo taikymas sietinas su dar trimis sąlygomis – žala (CK 6.249 straipsnis), priežastiniu neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo) ir žalos ryšiu (CK 6.247 straipsnis) ir skolininko kalte (CK 6.248 straipsnis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti yra būtinas šių sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018). Teismas pažymi, kad sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

20. Atsižvelgiant į sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nurodytą TPVCAPDĮ, Taisyklėse nustatytą reglamentavimą, konkretų draudiko susigrąžintinos sumos dydį nustato teismas, nustatęs visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas: sutartinės draudėjo pareigos pažeidimą, draudiko išmokėtos nukentėjusiam asmeniui draudimo išmokos dydį, priežastinį ryšį tarp padidėjusios draudimo rizikos ir eismo įvykio, draudėjo kaltę. Sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės reikšmės turi aplinkybė, ar draudėjo pareigos pranešti apie padidėjusią draudimo riziką pažeidimas iš esmės padidino draudžiamojo įvykio atsitikimo galimybę ar žalos dydį.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Draudimo sutartyje apibrėžiant aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui, taip pat draudimo įmokos dydžiui, nustatyta, jog Transporto priemonė nėra ir nebus naudojama, be kita ko, mokamam (duomenys neskelbtini) bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų. Vis dėlto, pagal byloje esančius duomenis matyti, kad Transporto priemonę Eismo įvykio metu (2023 m. spalio 27 d.) vairavęs M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) turėjo leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą su Transporto priemone Toyota Prius, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos transporto saugos administracijos Konsultavimo skyriaus 2025 m. vasario 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis, leidimas vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą Transporto priemonei buvo išduotas 2023 m. birželio 21 d., t. y. Draudimo sutarties galiojimo metu (Draudimo sutartis sudaryta 2023 m. kovo 9 d.), tuo tarpu aptariamas leidimas Transporto priemonei panaikintas po Eismo įvykio, t. y. 2023 m. lapkričio 3 d. Leidimas vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą su Transporto priemone Toyota Prius, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas ir pačiai atsakovei K. N..

22. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas padaro išvadą, kad draudėja K. N. pažeidė Draudimo sutarties 1.5.2.4 papunktyje įtvirtintą patvirtinimą, jog Transporto priemonė nėra ir nebus naudojama (duomenys neskelbtini) bet kokiais maršrutais. Byloje pateikti leidimai vykdyti (duomenys neskelbtini) lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą, pagrindžia, kad tiek trečiasis asmuo M. K., tiek atsakovė K. N. Draudimo sutarties galiojimo metu turėjo leidimus vykdyti (duomenys neskelbtini) su Transporto priemone Toyota Prius, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nei sudarydama Draudimo sutartį, nei vėliau apie tokią aplinkybę, reikšmingą draudimo rizikai įvertinti ir draudimo įmokai apskaičiuoti, atsakovė draudiko neinformavo. Nustatyta, kad Eismo įvykio metu Transporto priemonę vairavo trečiasis asmuo M. K., kuriam Eismo įvykio dieną buvo išduotas leidimas vykdyti (duomenys neskelbtini) lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Atsakovė K. N., nesutikdama su ieškiniu, neneigė aplinkybės, kad Transporto priemonė faktiškai buvo naudojama (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti pagal atsakovei ir trečiajam asmeniui išduotus leidimus. Iš bylos duomenų matyti, kad netrukus po Eismo įvykio trečiajam asmeniui M. K. leidimas vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą su Transporto priemone Toyota Prius, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas (Eismo įvykis – 2023 m. spalio 27 d.; 2023 m. lapkričio 3 d. leidimas panaikintas).

23. Teismas vertina kaip nepagrįstus atsakovės atsiliepime nurodytus teiginius, kad atsakovė Transporto priemonės nevairavo, todėl ne atsakovei, o Transporto priemonę Eismo įvykio metu vairavusiam asmeniui tenka žalos atlyginimo pareiga. Teismas pažymi, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš su eismo įvykiu susijusio transporto priemonės valdytojo, nevykdžiusio pareigų, kurias privalėjo vykdyti įvykus eismo įvykiui ar savo kaltais veiksmais (veikimu ar neveikimu) padidinusiam dėl eismo įvykio atsiradusią žalą. Priešingai nei teigiama atsiliepime į ieškinį, aptariama nuostata negali būti aiškinama kaip nustatanti draudiko teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo iš apdraustos transporto priemonės valdytojo dėl to, kad pastarasis nevykdė kokios nors pareigos iki įvykstant eismo įvykiui, be kita ko, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų 38 punkte nustatytos apdraustojo pareigos pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, kurių pagrindu draudikas, sumokėjęs išmoką, turi pagrindą reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo). Pažymėtina, kad atsakovė, nepateikė teismui įrodymų, kurie galėtų pagrįsti TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalyje ar 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų transporto priemonės valdytojų pareigų pažeidimą.

24. Teismas akcentuoja, kad būtent atsakovė K. N., būdama Draudimo sutarties šalimi, pažeidė Draudimo sutartyje nustatytą apdraustojo pareigą draudimo sutarties galiojimo metu pranešti apie padidėjusią riziką (atsiradusią nestandartinę riziką), todėl ieškovė turi teisę reikalauti, jog būtent K. N. grąžintų dalį išmokėtos draudimo išmokos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis; Taisyklių 52.2 papunktis).Atsakovė, sudarydama Draudimo sutartį, įsipareigojo pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą Draudimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Draudimo sutarties 1.5.3 papunktis), tačiau tokios savo pareigos nevykdė. Aplinkybė, jog transporto priemonė nėra ir nebus naudojama atitinkamoms sąlygoms, iš jų ir mokamam (duomenys neskelbtini) bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų, buvo įtraukta į šalių sudarytą Draudimo sutartį (Draudimo sutarties 1.5.2.4 papunktis), kaip turinti esminės įtakos draudimo rizikai.

25. Teismas pažymi, kad atsakovė K. N. perdavė Transporto priemonę naudotis kitam asmeniui M. K. ir nuslėpė nuo draudiko aplinkybę, kad Transporto priemonė yra naudojama vykdyti (duomenys neskelbtini) lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Aplinkybę, kad Transporto priemonė yra naudojama (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti, atsakovei turėjo ir galėjo būti žinoma, kadangi pati atsakovė turėjo leidimą (duomenys neskelbtini) veiklą. Be to, pagal Draudimo sutarties 4.2 papunktį, būtent draudėjas laikomas atsakingu už sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo atstovai. Todėl aplinkybė, jog Draudimo sutartyje buvo numatyta galimybė perduoti automobilį valdyti kitiems asmenims, neatleidžia atsakovės nuo tinkamo visų Draudimo sutarties sąlygų vykdymo. Tai, kad draudėja K. N. nesuteikė tinkamos informacijos ieškovei apie rizikos pasikeitimą, vertinama jos, kaip draudėjos, atsakomybė, nes būtent atsakovei, kaip Draudimo sutarties šaliai, teko pareiga laikytis ir vykdyti Draudimo sutarties nuostatas ir šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Dėl nurodytų aplinkybių teismas įvertina, kad atsakovė pažeidė Draudimo sutarties 1.5.2.4 papunktį ir tokie atsakovės veiksmai laikomi neteisėtais sutartinės civilinės atsakomybės taikymo prasme.

Dėl prašomos priteisti žalos dydžio

26. Ieškovė AB „L. d.“ prašo priteisti iš atsakovės K. N. 2 363 Eur žalos atlyginimo, t. y. maksimalų TPVCAPDĮ ir Taisyklėse numatytą 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos dydį.

27. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų: i) iki 50 procentų išmokėtos išmokos – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė draudimo sutarčiai sudaryti svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (Taisyklių 55.1. papunktis); ii) iki 50 procentų išmokėtos išmokos – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje nurodytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (55.2 papunktis).

29. Teismo vertinimu, Transporto priemonės naudojimas komercinei veiklai, t. y. mokamam (duomenys neskelbtini), yra laikytina aplinkybe, galinčia nulemti draudimo riziką. Naudojant Transporto priemonę aptariamai veiklai, transporto priemonė yra intensyviau eksploatuojama, atitinkamai, padidėja rizika patekti į eismo įvykį. Teismo išvadą, kad transporto priemonės naudojimas (duomenys neskelbtini) paslaugai vykdyti nulemia didesnę draudimo riziką, patvirtina ir apygardos teismų formuojama praktika (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-465-912/2020). Draudimo rizikos padidėjimą šiuo atveju nulėmė ir aplinkybė, kad Transporto priemonė (duomenys neskelbtini) paslaugai teikti, galėjo būti naudojama net kelių vairuotojų, nes leidimas aptariamai veiklai buvo išduotas tiek atsakovei K. N., tiek trečiajam asmeniui M. K.. Todėl nagrinėjamu atveju draudėjo draudikui neatskleistos aplinkybės nulėmė draudimo rizikos padidėjimą, lyginant su Draudimo sutartyje nustatyta rizika.

30. Teismas pastebi, kad atsakovės veiksmai, Draudimo sutarties galiojimo metu draudikui neatskleidus aplinkybės, kad Transporto priemonė yra naudojama (duomenys neskelbtini) vykdyti, nulėmė mažesnę bendrą draudimo įmoką. Pagal Draudimo sutartį atsakovės draudimo įmoka buvo 351,56 Eur. Tuo tarpu pagal ieškovės pateiktus apskaičiavimus matyti, kad tuo atveju, jeigu K. N. būtų apdraudusi Transporto priemonę su galimybę vykdyti mokamą (duomenys neskelbtini) paslaugą bet kokiais maršrutais ir neturint tam teisę suteikiančių dokumentų, atsakovei reikėtų sumokėti draudikui 1 054,68 Eur draudimo įmoką, vietoje 351,56 Eur sumos.

31. Visgi, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo priteisti ieškovės prašomą maksimalų TPVCAPDĮ ir Taisyklėse numatytą 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos dydį. Transporto priemonės naudojimas (duomenys neskelbtini) paslaugai savaime nereiškia, kad tokia aplinkybė visais atvejais padidina draudimo riziką tokia apimtimi, kuri sudarytų pagrindą draudikui reikalauti maksimalios išmokėtos sumos dalies pagal Taisyklių 52.2 papunktį. Vertindamas aukščiau aptartų atsakovės pareigų pagal Draudimo sutartį pažeidimo priežastinį ryšį su Eismo įvykiu, teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad Eismo įvykio metu Transporto priemonė buvo vairuojama asmens (M. K.), kuriam Eismo įvykio metu buvo išduotas leidimas (duomenys neskelbtini) veiklą su šia Transporto priemone. Tačiau ieškovė nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad su Transporto priemone Eismo įvykio metu faktiškai buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) veikla (į bylą nėra pateikta Transporto priemonės nuotraukų su aptariamos veiklos vykdymą įrodančiais duomenimis, informacijos, kad Transporto priemonė Eismo įvykio metu buvo įregistruota atitinkamose (duomenys neskelbtini) platformose ir kt.). Byloje nenustatyta, kad Eismo įvykio metu M. K. būtų vežęs (duomenys neskelbtini) vietą.

32. Teismas pažymi, kad Draudimo sutartis sudaryta 2023 m. kovo 9 d. vienerių metų laikotarpiui, Draudimo sutarties įsigaliojimo data – 2023 m. kovo 17 d., Draudimo sutarties pabaiga – 2024 m. kovo 16 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Transporto priemonė visą Draudimo sutarties galiojimo laikotarpį būtų naudojama (duomenys neskelbtini) vykdyti. Teismas pastebi, kad pagal Lietuvos transporto saugos administracijos Konsultavimo skyriaus 2025 m. vasario 21 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus duomenis leidimas M. K. vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą su Transporto priemone buvo išduotas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d., t. y. daugiau nei 4 mėn. iš dvylikos mėnesių draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio. Ieškovė nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių kokį konkretų laikotarpį (duomenys neskelbtini) paslauga su Transporto priemone buvo faktiškai vykdoma Draudimo sutarties galiojimo metu. Be to, (duomenys neskelbtini) paslaugas vykdant daugiau nei keturis mėnesius laiko, Eismo įvykis įvyko vienas, kas leidžia teigti, kad rizikos laipsnis buvo padidėjęs, tačiau ne tiek esmingai, jog būtų pagrindas reikalauti maksimalios teisės aktuose nustatytos draudimo išmokos sumos. Tiek (duomenys neskelbtini) veikla, tiek ir automobilio naudojimas asmeniniais interesais gali sąlygoti didesnį intensyvumą eisme ar sudaryti rizikas eismo įvykiui

33. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas įvertina, kad draudimo rizikos pasikeitimas, apie kurį draudikas nebuvo informuotas, nagrinėjamu atveju nebuvo toks žymus, kad sudarytų pagrindą priteisti iš atsakovės K. N. 2 363 Eur žalos atlyginimą, t. y. maksimalų TPVCAPDĮ ir Taisyklėse numatytą 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos dydį. Įvertinęs veiklos, didinančios draudimo riziką, intensyvumą, vykdymo laikotarpį (nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d.), remdamasis Lietuvos transporto saugos administracijos Konsultavimo skyriaus duomenimis, ryšį su eismo įvykiu (Eismo įvykis įvyko didinančios draudimo riziką veiklos vykdymo laikotarpiu), draudiko negautų pajamų (draudimo įmokos), kurias jis būtų gavęs, jeigu atsakovė būtų pranešusi apie padidėjusią draudimo riziką, dydį (703,12 Eur), vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-969/2016 suformuota praktika dėl grąžinamos draudimo išmokos dalies dydžio nustatymo kriterijų, teismas padaro išvadą, kad yra pagrindas prašomos priteisti grąžintinos draudimo išmokos dalį sumažinti iki 25 proc., skaičiuojant nuo ieškovės išmokėtos draudimo išmokos sumos, kas sudaro 1 181,50 Eur (4 726 Eur x 25 proc.). Teismo vertinimu, 25 procentų dydžio įmokos priteisimas iš draudėjos K. N., nepanešus apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikai, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei užtikrina šalių interesų pusiausvyrą.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

34. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 2 363 Eur žalos atlyginimo, kurio teismo sprendimu patenkinama dalis sudaro 1 181,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas padaro išvadą, kad sprendimu patenkinama 50 proc. reiškiamų reikalavimų, atitinkamai, teismas proporcingai paskirsto patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37. Ieškovė pateikė duomenis, kad iš viso patyrė 553 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 500 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas ir 53 Eur žyminis mokestis. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytų sumų, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (2025 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita faktūra, 2025 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymu). Ieškinį patenkinus iš dalies (50 proc.), ieškovei AB „L. d.“ proporcingai priteisiama iš atsakovės K. N. 276,50 Eur (553 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma.

38. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 įtvirtinta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.). Nagrinėjamu atveju išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 45,60 Eur.

39. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš kiekvienos šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, t. y. valstybei iš ieškovės AB „L. d.“ priteisiama 22,80 Eur, o iš atsakovės K. N. priteisiama 22,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „L. d.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 181,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 50 centų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 181,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „L. d.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 276,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės bendrovės „L. d.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,80 Eur (dvidešimt du eurus ir 80 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš atsakovės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,80 Eur (dvidešimt du eurus ir 80 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.