Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bendras finansavimas“ patikslintą ieškinį atsakovui G. A. dėl palūkanų, administravimo mokesčio, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėtina ieškovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2017-12-15 nuosprendžiu G. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje už tai, kad 2015-12-04 be nukentėjusiojo T. D. žinios, jo vardu paėmė 1000,00 Eur kreditą iš ieškovės UAB „Bendras finansavimas“.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017-12-15 nuosprendžiu UAB „Bendrasis finansavimas“ civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš G. A. UAB „Bendrasis finansavimas“ 876,10 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl 207,75 Eur palūkanų, 52,76 Eur administravimo mokesčio, 17,40 Eur delspinigių, 19,65 Eur vėlavimo palūkanų paliko nenagrinėtą, nurodydamas, jog šie klausimai gali būti sprendžiami tik civilinio proceso tvarka.

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017-12-15 nuosprendžiu UAB „Bendrasis finansavimas“ civilinį ieškinį dalyje dėl 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė, grindžiant tuo, kad UAB „Bendrasis finansavimas“ neįrodė ir nepagrindė savo reikalavimo.

Dėl palūkanų, administravimo mokesčio, delspinigių priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 207,75 Eur palūkanas, 52,76 Eur administravimo mokestį, 17,40 Eur delspinigius, 19,65 Eur vėlavimo palūkanas, teigdama, kad suteikus kreditą pagrįstai tikėjosi gauti pelną.

Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodydamas, kad paskolos sutarties su ieškove nesudarė, baudžiamojoje byloje žalą atlygino, o nei delspinigiai, nei palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas šiuo atveju negalimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba veiksmų, kuriuos draudžia įstatymai ar sutartis, atlikimas, arba bendrojo pobūdžio reikalavimų elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip, kad niekam nepadarytum žalos, pažeidimas (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Byloje nustatyta, kad pagal paskolos sutarties sąlygas internetiniu būdu ieškovė 2015-12-14 T. D. suteikė 1000,00 Eur dydžio paskolą, ją pervesdama į T. D. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas G. A. 2017-12-15 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-314-559/2017 pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl 2015-12-04 sukčiavimo T. D. vardu. Nuosprendis įsiteisėjo 2018-01-05. Nuosprendžiu nustatyta, kad 2015-12-04 G. A., būdamas (duomenys neskelbtini), turėdamas vieningą tyčią gauti apgaulės būdu kreditą be nukentėjusiojo T. D. žinios, neteisėtai paėmė jo asmens dokumentus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną nenustatytoje vietoje prisijungė prie internetinės svetainės www.paysera.lt ir panaudodamas be nukentėjusiojo T. D. žinios gautus asmens dokumentus, tokiu būdu suklaidindamas banko sistemą, atidarė T. D. vardu banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2015-12-04 15:10 val. iš IP adreso (duomenys neskelbtini) prisijungė prie internetinės svetainės www.savy.lt, kurioje užpildė registracijos formą ir kredito paraišką – neteisėtai sudarė nukentėjusiojo T. D. vardu kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1000,00 Eur kredito gavimo iš UAB „Bendras finansavimas“, žinodamas, kad kredito davėjas – UAB „Bendras finansavimas“ atliks finansinę operaciją, t. y. 1000,00 Eur perves į nukentėjusiojo T. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2015-12-04 apgaule gavo 1000,00 Eur kreditą, pervestus iš UAB „Bendras finansavimas“ į jo nurodytą T. D. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-12-04 18:44:24 val. į savo vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) internetiniame tinklalapyje www.paysera.lt pervedė 912,00 Eur iš nukentėjusiojo T. D. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – UAB „Bendras finansavimas“ priklausančius pinigus 1000,00 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 straipsnio 3 punkte, reglamentuojančiame aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti, nustatyta, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008;2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014; 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2014).

Šiuo atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-314-559/2017 konstatuoti atsakovo G. A. veiksmai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sudarant 2015-12-04 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) T. D. vardu bei šios nusikalstamos veikos padariniai – ieškovės suteiktų lėšų įgijimas apgaule. Taip pat nustatytas šiuos nusikalstamus veiksmus padaręs asmuo – G. A.. Taigi, atsakovo veiksmai (T. D. vardu paimta paskola) yra susiję su ieškovei atsiradusiais žalingais padariniais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį žala atlyginama nuo jos padarymo dienos.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad dalį ieškovės patirtos žalos 2017-12-15 nuosprendžiu priteisė Jonavos rajono apylinkės teismas, t. y. iš G. A. ieškovės naudai priteista 876,10 Eur žalos atlyginimo, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti likusį žalos dydį (palūkanas, administravimo mokestį, delspinigius, vėlavimo palūkanas). Nors, atsakovo teigimu, ieškovės reikalaujamos negautos pajamos nepatenka į padarytos turtinės žalos sampratą ir nėra susijusi priežastiniu ryšiu su padaryta nusikalstama veika, kadangi tokie ieškovės reikalavimai yra kildinami iš delikto (iš žalos nusikaltimu padarymo), bet ne iš sutartinių prievolinių teisinių santykių, tačiau teismas nesutinka su tokia atsakovo pozicija bei pastebi, kad ieškovė yra įmonė, tarpusavio skolinimo platforma, apjungianti paskolų gavėjus ir investuotojus. Ieškovės, kaip ir bet kurios kitos pelno siekiančios bendrovės, tikslas yra gauti pajamas už suteiktas paslaugas. Ieškovė rinkoje veikia kaip kredito davėja (tarpininkė tarp investuotojų ir gavėjų). Už suteiktą kreditą ieškovė gauna atlygį (palūkanos ir kt. susiję mokesčiai). Teismas pažymi, kad atsakovas inicijavo paskolos ėmimą (neteisėti veiksmai), ieškovė suteikė paskolą, už suteiktą kreditą ieškovė, kaip ir bet kuris kitas rinkoje veikiantis pelno siekiantis subjektas, tikėjosi gauti pajamas, t. y. gauti tam tikrą atlygį už darbą, prisiimant pinigų skolinimo riziką, tačiau dėl atsakovo nusikalstamos veikos (kaltė) ieškovė negavo atlygio už suteiktą kreditą (priežastinis ryšys), todėl ieškovė patyrė nuostolius, negavo pajamų, kurias ji būtų gavusi, jeigu ne atsakovo nusikalstamas elgesys, kas pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį laikytina žala – negautos pajamos. Taigi konstatuotina, jog dėl atsakovo apgaulės būdu paimto kredito ieškovė patyrė žalą (CK 6.246–6.249 straipsniai). Teismo nuomone, ieškovės teisėtų lūkesčių gauti pajamas už suteiktą kreditą apribojimas dėl to, kad atsakovo ir ieškovės nesiejo sutartiniai santykiai, akivaizdžiai prieštarautų civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kita vertus, pastebėtina ir tai, jog teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog būtent jis elektroniniu būdu sudarė ir pasirašė sutartį. Tokios aplinkybės pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog atsakovui turėjo būti žinomos sutarties sąlygos. Taigi tai, kad atsakovas apgaulės būdu ne savo vardu sudarė sutartį su ieškove neeleminuoja jo atsakomybės, kylančios iš minimos sutarties.

Esant paminėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo palūkanų, administravimo mokesčio, delspinigių ir vėlavimo palūkanų priteisimo, kaip žalos atlyginimo (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Ieškovė prašo priteisti 207,75 Eur palūkanų, 52,76 Eur administravimo mokesčio, 19,65 Eur vėlavimo palūkanų bei 17,40 Eur delspinigių. Ieškovė į bylą pateikė žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, jos paskaičiavimą. Atsakovas paties žalos dydžio neginčijo, savo paskaičiavimų ar duomenų, paneigiančių ieškovės pateikto žalos dydžio paskaičiavimą, nepateikė. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, CPK nenumato teismo teisės ir pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė ieškovės prašomo priteisti žalos dydžio (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 207,75 Eur palūkanų, 52,76 Eur administravimo mokesčio, 19,65 Eur vėlavimo palūkanų bei 17,40 Eur delspinigių yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.38, 6.261, 6.263, 6.873-6.874 straipsniai).

Įstatymas numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl baudžiamojoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų

CPK 293 straipsnio 3 punktas numato, kad byla nutraukiama, jeigu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016 ir kt.). Taigi, sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas, todėl naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas baudžiamojoje byloje. Prie ieškinio pateikta 2016-12-13 sąskaita už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas. Kaip jau buvo minėta, Jonavos rajono apylinkės teismas 2017-12-15 nuosprendžiu UAB „Bendrasis finansavimas“ civilinį ieškinį dalyje dėl 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė, konstatuodamas, kad 2016-12-13 sąskaitoje nurodoma, jog atstovavimas teisme truko 2,5 valandos, kaina yra 125,00 Eur už valandą, o suma yra 312,50 Eur, teisiamajame posėdyje advokatas nedalyvavo, todėl teismas dalyje ieškinį dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovės reikalavimai yra tapatūs tiek šioje civilinėje byloje, tiek Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje, bylos šalys tos pačios, taip pat pateikti tokie patys įrodymai, grindžiantys reikalavimą. Taigi konstatuotina, jog 2017-12-15 nuosprendžiu ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo išspręstas iš esmės. Tuo tarpu ieškiniu ieškovė kvestionuoja Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį, teigdama, jog teismas klaidingai interpretavo sąskaitos turinį. Teismas pažymi, kad minimas nuosprendis nebuvo skųstas, yra įsiteisėjęs ir šiuo atveju teismui nesuteikta teisė revizuoti jo pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, civilinės bylos dalis dėl 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Dėl bylinėjimo išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė 408,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 393,25 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Patenkinus 48,78 procentus ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 199,14 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. A. 207,75 Eur (dviejų šimtų septynių eurų septyniasdešimt penkių centų) palūkanas, 52,76 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų septyniasdešimt šešių centų) administravimo mokestį, 19,65 Eur (devyniolikos eurų šešiasdešimt penkių centų) vėlavimo palūkanas, 17,40 Eur (septyniolikos eurų keturiasdešimties centų) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 297,56 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt septynių eurų penkiasdešimt šešių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gegužės 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 199,14 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus keturiolika centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Bendras finansavimas“.

Civilinės bylos dalį atsakovui G. A. dėl 312,50 Eur baudžiamojoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.