Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame mišriu būdu vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų ūkininkės D. D. ir A. D. ieškinį atsakovei UAB „N.“ dėl skolos, delspinigių priteisimo, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų dalių pripažinimo negaliojančiomis bei įpareigojimų įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovų ūkininkės D. D. ir A. D. ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. balandžio 27 d. ieškovė ūkininkė D. D. (toliau užsakovė) ir atsakovė UAB „N.“ (toliau ir rangovė) viešojo pirkimo būdu sudarė statybos rangos sutartį Nr. 1 (toliau ir Sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti daržovių sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus (sutarties 1 punktas), o ieškovė sumokėti atsakovei 236 791,08 Eur su PVM galutinę kainą (sutarties 2.1 punktas). Sutartyje šalių buvo nustatyta, kad darbų pabaiga yra 2022 m. liepos 30 d. + 60 dienų (sutarties 5.1 punktas). Bylos duomenimis, ieškovė ūkininkė D. D. į atsakovės sąskaitą pervedė 218 709,40 Eur: 2022 m. gegužės 9 d. – 9000 Eur, 2022 m. gegužės 9 d. – 4000 Eur, 2022 m. birželio 30 d. – 10 000 Eur, 2022 m. liepos 3 d. – 18 000 Eur, 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 25 765,02 Eur; 2023 m. sausio 12 d. – 8000 Eur, 2023 m. vasario 8 d. – 44 399 Eur, 2023 m. kovo 30 d. – 35 000 Eur, 2023 m. kovo 3 d. – 11 746,99 Eur, 2023 m. birželio 9 d. – 42 759,26 Eur, 2023 m. birželio 9 d. – 32 715,11 Eur, birželio 9 d. – 7324,02 Eur, birželio 13 d. – 30 000 Eur (UAB „N.“ grąžinta). 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu atsakovės direktoriaus pavaduotojas patvirtino, kad gavo iš ieškovės 25 000 Eur avansinius mokėjimus. Be to, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė patvirtino, kad gavo iš ieškovės pagal sutartį 218709,40 Eur (pareiškimo 6 punktas). 2023 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu apie statybos rangos sutarties nutraukimą ieškovė informavo atsakovę, kad nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. vienašališkai nutraukia rangos sutartį.

13. Taigi, tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė iš ieškovės pagal sutartį gavo 218 709,40 Eur, ginčas kilo dėl realiai atliktų rangos darbų ir permokos dydžio.

Dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (ieškinio dalies atsisakymo)

14. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti ieškinio (ieškinio dalies) (CPK 140 str.).

15. Prieš tai minėta, kad 2024 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu ieškovų atstovė žodžiu patikslino patikslinto ieškinio reikalavimus, be kita ko, nurodydama, kad atsisako reikalavimų: dėl 901,06 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. gegužės 11 d. aktą; dėl 204,62 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. birželio 1 d. aktą.

16. Kadangi ieškovai minėtos ieškinio dalies atsisakė, atsisakymu šalių teisės nepažeistos, ieškovams bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė, kuriai yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, todėl ieškinio dalies atsisakymas priimtinas ir civilinė byla šioje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.), bei ieškovei (asmeniui mokėjusiam žyminį mokestį) grąžintina 18,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis (75 proc., CPK 87 str. 2 d.).

Dėl rangovo sutarties vykdymo ir darbų perdavimo–priėmimo aktų

17. Pagal CK 6.681 straipsnio, įtvirtinusio statybos rangos sutarties sampratą, pirmosios dalies nuostatą, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas.

18. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvūs statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai. Rangovas laikytinas tinkamai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, jeigu atlikti darbai ar šių darbų rezultatas atitinka sutartyje nustatytus statinio (darbų) kokybės reikalavimus ir normatyvinius statybos dokumentus. Rangovas statybos rangos sutartyje paprastai veikia kaip profesionalas, vykdydamas savo verslą, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

19. Pagal sutarties 5.2 punktą apmokėjimas atliekamas užsakovui pasirašius darbų perdavimo-priėmimo aktą, pagal rangovo pateiktą sąskaitą per 60 dienų po akto priėmimo dienos.

20. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Tačiau teismas pažymi, kad pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo (darbų etapo) atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

21. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė laiku neįvykdė sutarties įsipareigojimų, tačiau ieškovai nurodo, kad ir dalis aktuose atsakovės nurodytų statybos darbų buvo neatlikta ar buvo sunaudota žymiai mažiau statybinių medžiagų, nei aktuose pažymėta.

Dėl 2022 m. liepos 19 d. atliktų darbų akto

22. Bylos duomenimis, atsakovė UAB „N.“ 2022 m. liepos 19 d. pagal atliktų darbų aktą išrašė ieškovei 25 765,02 Eur (be PVM) sumos PVM sąskaitą faktūrą.

23. Atsakovės parengtame ir šalių pasirašytame 2022 m. liepos 19 d. atliktų darbų akte atsakovė UAB „N.“ nurodė, kad buvo sumontuotas EPS polistereninis putplastis, darbų vertė 7 853,07 Eur (5 akto pozicija).

24. Statybos darbų žurnale taip pat nurodyta, kad 2022 m. birželio 12 d. ginčo statybos objekte buvo sumontuota 600 kv. m. EPS polistereninio putplasčio (žurnalo 26 psl.).

25. Teismas plačiau neanalizuoja šių darbų neatlikimo fakto, kadangi atsakovės vadovas S. Z. ir atsakovės UAB „N.“ direktoriaus pavaduotojas V. T. (darbų vykdytojas) bylos nagrinėjimo teisme metu kelis kartus pripažino aplinkybes, kad UAB „N.“ šių medžiagų statybos objekte realiai nesumontavo (sprendimo 4-6 punktas).

26. Be to, iš 2023 m. rugpjūčio 30 d. antstolio faktinio konstatavimo protokolo ir jo priedų (nuotraukų) nustatyta, kad sandėlio grindys dar neįrengtos, t. y. EPS polistereninis putplastis nepanaudotas. Pažymėtina, kad kartu su antstoliu apžiūrint atsakovės atliktų darbų apimtis dalyvavo statinio techninis prižiūrėtojas, rangovo darbų vadovas ir statybų specialistas. Apžiūros metu nustatyta ir parengtoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad EPS polistereninis putplastis nebuvo montuotas.

30. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad UAB „N.“ neatliko prieš tai minėtų statybos darbų ir į 2022 m. liepos 19 d. atliktų darbų aktą nepagrįstai įtraukė 8527,36 Eur sumą (7853,07 Eur + 674,29 Eur) ir ši akto dalis pripažintina negaliojanti.

31. Įvertinus į aktą nepagrįstai įtrauktus statybos darbus, ir medžiagas 2022 m. liepos 19 d. akte nurodytų darbų ir medžiagų suma sudarytų 17 237,66 Eur be PVM (25765,02 Eur - 8527,36 Eur) arba 20 857,56 Eur įskaičius PVM.

Dėl 2023 m. kovo 29 d. atliktų darbų akto

38. Teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai įtraukė į atliktų darbų aktą 233 m metalinių konstrukcijų montavimo Z ir C profilių darbus (660 m – 427 m). 233 m metalinių profilių montavimo darbų kaina siekia 2010,79 Eur (5699,53 Eur / 660 m = 8,63 Eur už metrą) (233 m x 8,63 Eur = 2010,79 Eur).

39. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovų siekį prieš tai minėtą akto poziciją sumažinti 233 m. metalinių profilių montavimo darbų kaina, sprendžia, jog ieškovai patikslintame ieškinyje padarė skaičiavimo apsirikimą, nurodydami 2072,56 Eur, o ne 2010,79 Eur sumą.

40. 2023 m. kovo 29 d. atliktų darbų akte A1 taip nurodyta, kad buvo papildomai paskaičiuotas 1,79 proc. soc. draudimas, kuris sudarė 205,78 Eur.

41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal statybos rangos sutarties 2.4 punktą šalys susitarė, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo.

42. Bylos nagrinėjimo metu šalių atstovai patvirtino, kad nebuvo sudarę jokių papildomų rašytinių susitarimų dėl statybos rangos sutarties.

43. Teismo posėdžio metu UAB „N.“ vadovas S. Z. patvirtino, kad bendrovė nepagrįstai pareikalavo ir į aktus įtraukė socialinio draudimo mokestį (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 11 min. 10 sek. – 1 val. 12 min. 10 sek.).

44. Esant prieš tai numatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 205,78 Eur soc. draudimo suma nepagrįstai buvo įtraukta į atsakovės parengtą aktą.

45. Taigi atsakovė į 2023 m. kovo 29 d. atliktų darbų aktą nepagrįstai įtraukė 2216,57 Eur (2010,79 Eur + 205,78 Eur) sumą.

46. Įvertinus į aktą nepagrįstai įtrauktus statybos darbus ir medžiagas 2023 m. kovo 29 d. akte nurodytų darbų ir medžiagų suma sudarytų 51 854,43 Eur be PVM (54 071,00 Eur - 2216,57 Eur) arba 62743,86 Eur įskaičius PVM.

Dėl 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų akto

47. 2023 m. gegužės 11 d. pagal atliktų darbų aktą UAB „N.“ išrašė ieškovei 32 715,11 Eur (be PVM) sumos PVM sąskaitą faktūrą.

48. 2023 m. kovo 29 d. – 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų akte Nr. A1 nurodyta, kad UAB „N.“ atliko sienų dangos aptaisymą lenktais skardos profiliais, tvirtinant viena eilę, kiekis 310 m, darbų kaina 3365,44 Eur (akto 18 pozicija).

49. Statybos darbų žurnale taip pat nurodyti šie darbai (žurnalo 30 psl.).

50. Nors ieškovai patikslintame ieškinyje teigė, kad statinio apžiūros metu nustatyta, kad faktiškai buvo sumontuota 227 m skardos profilių, t. y. žymiai mažiau, nei nurodė atsakovė, tačiau 2024 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu ieškovų atstovė žodžiu patikslino patikslinto ieškinio reikalavimus, be kita ko, nurodydama, kad ieškovai atsisako reikalavimų dėl 901,06 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. gegužės 11 d. aktą.

51. Taigi, teismas plačiau nepasisako dėl šių aplinkybių.

52. Atliktų darbų akte taip pat paskaičiuotas 1,79 proc. 128,46 Eur soc. draudimas.

53. Teismas, atsižvelgdamas į šalių sudarytos sutarties 2.4 punktą ir remdamasis atsakovės atstovo sutikimu, kad bendrovė nepagrįstai akte nurodė socialinio draudimo mokestį (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 11 min. 10 sek. – 1 val. 12 min. 10 sek.), sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai įtraukė į aktą 128,46 Eur sumą.

54. Įvertinus į 2023 m. gegužės 11 d. aktą nepagrįstai įtrauktą 128,46 Eur soc. draudimo sumą, akte nurodyta suma sudarytų 32 586,65 Eur be PVM (32 715,11 Eur - 128,46 Eur) arba 39 429,84 Eur įskaičius PVM.

Dėl 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų akto

55. 2023 m. birželio 6 d. pagal atliktų darbų aktą UAB „N.“ išrašė ieškovei 42 759,26 Eur (be PVM) sumos PVM sąskaitą faktūrą.

56. Ieškovai patikslintame ieškinyje nesutiko su 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų akto 21 pozicijoje nurodytų stogo dangos aptaisymo lenktais skardos profiliais tvirtinant viena eile kiekiu – 120 m, darbų kaina – 1364,10 Eur, nurodydami, kad faktiškai atsakovė sumontavo tik 102 m šių profilių. Tačiau 2024 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu ieškovų atstovė žodžiu patikslino patikslinto ieškinio reikalavimus, atsisakydama ieškinio dalies reikalavimų dėl 204,62 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. birželio 1 d. aktą, todėl teismas plačiau nepasisako dėl šių aplinkybių.

57. 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų akto 23 pozicijoje nurodyta, kad atsakovė atliko lietaus nuvedimo sistemos lietvamzdžių montavimo darbus, kiekis 96 m, kaina – 2013,35 Eur.

58. Teismas plačiau neanalizuoja šių darbų neatlikimo aplinkybių, kadangi skirtingų teismo posėdžių metu atsakovės vadovas kelis kartus nurodė, kad realiai ginčo statybos objekte šie darbai nebuvo atlikti (pvz., 2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 51 min. 10 sek. – 51 min. 35 sek.). Ieškovų teiginius patvirtina ir apžiūros metu statybos specialisto lokalinėje sąmatoje fiksuoti duomenys, kad nenustatyta tokių darbų atlikimo.

59. Teismas taip pat sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai į aktą įtraukė 133,08 Eur sumos 1,79 proc. soc. draudimą.

60. Teismas sprendžia, kad atsakovė į 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų aktą nepagrįstai įtraukė 2146,43 Eur (2 013,35 Eur + 133,08 Eur) sumą.

61. Įvertinus į 2023 m. birželio 1 d. aktą nepagrįstai įtrauktus statybos darbus ir medžiagas, akte nurodytų darbų ir medžiagų suma sudarytų 40 612,83 Eur be PVM (42 759,26 Eur – 2 146,43 Eur) arba 49 141,52 Eur įskaičius PVM.

Dėl 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto

62. Minėta, kad šalių statybos rangos sutartis vienašališkai ieškovės buvo nutraukta nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. ir apie tai buvo informuota atsakovė.

63. Atsakovės UAB „N.“ atstovas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė teismui 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų aktą A1, teigdamas, kad atsakovė ieškovų prašymu atliko 61 153,56 Eur sumos papildomus darbus.

64. Ieškovai iš dalies sutiko su atsakovės atliktų darbų akte A1 nurodytais papildomais darbais, nurodydami, kad sutinka atlyginti 14 489,12 Eur sumą už betoninės monolitinės atraminės sienos montavimo darbus (7-8 akto pozicijos). Pažymėtina, kad atsakovės vadovas teismo posėdžio metu nurodė, kad papildomų darbų dėl betoninės atraminės sienos įrengimas sudarė 14489,12 Eur ir ieškovai atsakovei turi sumokėti būtent šią sumą (2024 m. birželio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 21 min. 10 sek. – 1 val. 21 min. 40 sek.).

65. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sprendžia, jog ieškovams kilo prievolė pagal sutartį padengti atsakovei 14 489,12 Eur sumos betoninės monolitinės atraminės sienos montavimo darbų išlaidas.

66. Taip pat 2024 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu, dalyvaujant ieškovui, ieškovų atstovė patvirtino, kad ieškovai sutinka su 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akte 1, 3, 9, 10 pozicijose nurodytais darbais, todėl teismas plačiau nepasisako dėl šių rangos darbų.

67. Pasisakydamas dėl kitų atsakovės UAB „N.“ nurodytų darbų (akto 2, 4, 5, 6 pozicijos), teismas pažymi, kad darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio. Taigi, šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius.

68. Iš šalių statybos rangos sutarties 2.3 punkto nustatyta, kad šalys susitarė, jog, jeigu siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti papildomus darbus, kurių rangovas nenumatė sudarant šią sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti, ir jie yra būtini šiai sutarčiai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka savo sąskaita.

69. Pažymėtina, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

70. Statybos rangos sutartyje šalys nustatė galutinę darbų kainą 195 695,00 Eur ir 41 095,98 Eur PVM. Pagal sutarties 2.4 punktą rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo.

71. Atsakovės vadovas patvirtino aplinkybes, kad šalys nebuvo sudariusios jokio raštiško susitarimo dėl papildomų darbų. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl papildomų darbų su atsakove nesitarė ir jokio raštiško susitarimo dėl jų atlikimo nepasirašė. Be to, ieškovai nurodė, kad faktiškai dalis atsakovės nurodytų papildomų darbų net nebuvo atlikta: atsakovė neatliko laikančiųjų konstrukcijų metalinių sijų montavimo; medžiagų kiekį kitiems statybos darbams atlikti atsakovė kaip savo srities specialistė turėjo įvertinti pati; nesant pagrindo atsakovė į aktą papildomai įtraukė 2402,60 Eur pelną.

72. Teismas pažymi, kad galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes.

73. Pažymėtina, kad atsakovė prieš tai minėtų išimtinių aplinkybių neįrodinėjo, iš pradžių, deklaratyviai nurodydama, kad dėl papildomų darbų atlikimo patyrė 61 153,56 Eur išlaidų, kuriuos turėtų atlyginti ieškovai. Vėliau teigdama, kad atliktų darbų suma yra mažesnė, nes betoninės monolitinės atraminės sienos montavimas buvo įvertintas 14 489,12 Eur.

74. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutartyje buvo konkrečiai apibrėžtas statybos objektas ir atsakovė galėjo įvertinti ir nustatyti būtinus darbų kiekius; taip pat atsakovės kaip statybų srities profesionalės elgesį po sutarties sudarymo; šalių raštiško susitarimo dėl papildomų darbų nebuvimą; į tai, jog užsakovė nekeitė projektinės medžiagos ir užsakymo, o atsakovė visiškai neįrodinėjo jos nurodytų papildomų darbų atlikimo būtinybės, sprendžia, jog ieškovams teko pareiga atlyginti atsakovei už šiuos statybos darbus ir panaudotas medžiagas: 3 504,34 Eur (1 akto pozicija) + 6 263,11 Eur (3 akto pozicija) + 14 489,12 Eur (7 ir 8 pozicija) + 286,00 Eur (9 pozicija) + 1 474,20 Eur (10 pozicija).

75. Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai būtent šiame akte papildomai nurodė 2 402,60 Eur pelno mokestį, kadangi pagal sutarties 2.1 punktą šalys susitarė dėl sutarties priede nurodytų darbo įkainių. Be to, atsakovės atstovas negalėjo pakankamai motyvuoti savo pozicijos dėl šios sumos.

76. Įvertinus į 2023 m. lapkričio 30 d. aktą nepagrįstai įtrauktus statybos darbus ir medžiagas, akte nurodytų darbų ir medžiagų suma sudarytų 26 358,77 Eur be PVM (50 540,13 Eur – 1 683,00 Eur – 3913,80 Eur – 995,69 Eur – 4 955,39 Eur – 23 400,00 Eur – 1 320,00 Eur + 14 489,12 Eur - 2402,60 Eur) arba 31 894,11 Eur įskaičius PVM.

77. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, tenkintini ieškovų ieškinio reikalavimai dėl atliktų darbų aktų dalių pripažinimo negaliojančiomis dalyse dėl: 2022 m. liepos 19 d. atliktų darbų akto A1 dėl 8527,36 Eur sumos, 2023 m. kovo 29 d. atliktų darbų akto A1 dėl 2216,57 Eur sumos, 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų akto A1 dėl 128,46 Eur sumos, 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų akto A1 dėl 2146,43 Eur sumos, 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto A1 dėl 24181,36 Eur sumos.

78. Minėta, kad ieškovė ūkininkė D. D. atsakovei UAB „N.“ sumokėjo 218709,40 Eur, o atsakovė atliko 204 066,89 Eur vertės darbų (kurių atlikimą ieškovai pripažino) 20 857,56 Eur (17 237,66 Eur be PVM) + 62 743,86 Eur (51 854,43 Eur be PVM) + 39 429,84 Eur (32 586,65 Eur be PVM) + 49 141,52 Eur (40 612,83 Eur be PVM) + 31 894,11 Eur (26 358,77 Eur be PVM). Taigi, atsakovė nepagrįstai disponuoja ieškovų 14 642,51 Eur permoka, kuri priteistina ieškovams iš atsakovės.

Dėl delspinigių

79. Ieškovai patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 61 291,80 Eur delspinigius, 2024 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad 61 291,80 Eur delspinigių suma turėtų būti koreguojama, atsižvelgiant į 2024 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu padarytas atsakovės skolos korekcijas.

83. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį netesybos yra viena iš prievolių užtikrinimo priemonių. Netesybos yra apibrėžiamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, išreikšta baudos ar delspinigių forma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

84. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar yra galimybė mažinti netesybas šiuo pagrindu, nustatomi kiekvienoje konkrečioje byloje. Kadangi netesybų dydis gali priklausyti nuo to, kokia dalimi šalis yra neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, tai reiškia, kad tais atvejais, kai skolininkas iš dalies įvykdo prievolę, kreditoriaus patiriami praradimai gali sumažėti ir šių praradimų mastas priklauso nuo įvykdytos prievolės dalies dydžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015).

85. Atsižvelgiant į netesybų atliekamas funkcijas bei tikslus, tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditorius, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

86. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

87. Viena vertus, ieškovė ir atsakovė, 2022 m. balandžio 27 d. sudarydamos statybos rangos sutartį Nr. 1, susitarė dėl delspinigių, jų dydžio ir konkrečių sąlygų, kurioms esant šalims atsiranda pareiga juos mokėti. Kita vertus, aktualu tai, kad atsakovė pavėluotai atliko didžiąją dalį sutartų darbų, t. y. sutartimi prisiimtas prievoles įvykdė iš dalies, o ieškovė griežtai atsakovei netaikė sutartyje numatytų terminų ir atsakomybės už jų nesilaikymą, nustatydama papildomus terminus rangos darbams atlikti, šiuo darbus priiminėdama ir už juos apmokėdama.

88. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas netesybų mažinimo pagrindus reglamentuojančias teisės normas ir jų taikymą aiškinančią kasacinio teismo praktiką, teismas nusprendžia, kad rangos sutarties dalinis įvykdymas sudaro pagrindą spręsti dėl šalių sutartų netesybų (dėl delspinigių) mažinimo. Byloje nenustatyta, kad ieškovai patyrė papildomų nuostolių vien dėl to, kad atsakovės prievolės nebuvo įvykdytos tinkamai, kadangi ieškovai teismui nepateikė tokių įrodymų.

89. Minėta, kad ieškovai, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 42 353,00 Eur skolą ir 61 291,80 Eur delspinigius. Teismui nusprendus ieškovams iš atsakovės priteisti 14 642,51 Eur, t. y. beveik 3 kartus mažesnę skolą ir įvertinant atsakovės dalinį prievolių įvykdymą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas sumažinti delspinigių sumos dydį iki 10 000 Eur.

Dėl procesinių palūkanų

90. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

91. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

92. Tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis dėl daržovių sandėlio statybos darbų atitinka Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, todėl pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį ieškovų reikalavimas dėl palūkanų priteisimo pagrįstai tenkintas, priteisiant iš atsakovės ieškovams 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl įpareigojimo perduoti užsakovui statybos darbų žurnalą

93. Ieškovai prašė įpareigoti atsakovę per 7 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams ūkininkei D. D. ir/arba A. D. nustatyta tvarka užpildytą statybos darbų žurnalą (su paslėptų darbų ir statinio laikančiųjų konstrukcijų išbandymų apkrovomis aktais ir kita privalomąja statybos dokumentacija).

98. Pagal Reglamento 4 priedo 1 punktą Statybos darbų žurnalą privaloma pildyti, kai statyba finansuojama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) lėšomis, valstybės vardu pasiskolintomis arba valstybės garantuotų paskolų lėšomis, valstybės pinigų fondų lėšomis, savivaldybių biudžetų lėšomis, kai pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį privalomas statybą leidžiantis dokumentas ir kai pagal Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalį privaloma statinio statybos techninė priežiūra.

99. Pagal Statybos darbų žurnalo pildymo tvarkos aprašo 3 punktą žurnalas pildomas tam, kad dokumentais būtų patvirtinta: atskirų statinio statybos darbų, naudojamų statybos produktų atitiktis statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams; statybos metu padaryti statinio projekto pakeitimai; statinio statybos vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo išvados apie atliktų statybos darbų, panaudotų statybos produktų kokybę, statybos valstybinės priežiūros ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų atstovų nurodymų įvykdymą statinio statybos metu. Žurnalas pildomas nuo statinio statybos pradžios iki darbų pabaigos ir pateikiamas statybos užbaigimo komisijai kartu su kitais dokumentais, patvirtinančiais statinio statybos pabaigą ir atliktų statybos darbų normatyvinę kokybę. Pagal žurnalo 5 punktą Žurnalo lapai turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti rangovo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodytas pasirašiusio asmens vardas, pavardė, pareigos (jei yra) ir Žurnalą sudarančių lapų skaičius.

100. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės vadovo teiginius, kad atsakovei nekilo pareigos perduoti statybos darbų dokumentaciją, nes ji nepabaigė objekto statybos. Prieš tai minėta, kad atsakovei laiku nevykdant įsipareigojimus pagal sutartį ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. vienašališkai nutraukė rangos sutartį, t. y. rangovės atliekamų statybos darbų procesas pasibaigė ir rangovei kilo pareiga perduoti užsakovei jos atliktų statybos darbų metu pildytą statybos darbų dokumentaciją (statybos darbų žurnalą ir dokumentus, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka deklaruojamos panaudotų produktų eksploatacinės savybės, taip pat paslėptų darbų patikrinimo, laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo ir išbandymo darbų aktus).

101. Minėta, kad ieškovai prašo atsakovei teismo nustatytu terminu neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo ar įvykdžius jį tik iš dalies, skirti 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

102. CPK 273 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų. Taigi, už tokio sprendimo nevykdymą skolininkui gali būti skiriama bauda, kurią teismas pagal CPK 273 straipsnio 3 dalį turi numatyti sprendime dėl ginčo esmės.

103. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas byloje nustatyta, jog ieškovai apmokėjo atsakovei už atliktus statybos darbus ir šalių statybos rangos sutartis buvo nutraukta, tačiau atsakovė neperdavė ieškovams statybos darbų dokumentacijos, sprendžia, kad tenkintinas ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę UAB „N.“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams nustatyta tvarka užpildytą statybos darbų žurnalą (statybos darbų žurnalą ir dokumentus, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka deklaruojamos panaudotų produktų eksploatacinės savybės, taip pat paslėptų darbų patikrinimo, laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo ir išbandymo darbų aktus), o atsakovei UAB „N.“ teismo nustatytu terminu neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo ar įvykdžius jį tik iš dalies, skirti 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

104. Ieškovai 2024 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu papildomai prašė nustatyti statybos darbų žurnalo perdavimo skubų vykdymą.

106. Teismas pažymi, kad ieškovų teiginiai dėl leidimo skubiai vykdyti sprendimo dalį yra nepagrįsti jokiais tai patvirtinančiais duomenimis, todėl pripažintina, kad ieškovams nenurodžius ir neįrodžius ypatingų aplinkybių, kad dėl delsimo įvykdyti sprendimo dalį jiems atsiras žala, ieškovų prieš tai minėtas prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

107. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 20 punktas).

108. Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtimi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, t. y. toks netinkamas procesinis elgesys, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.

109. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

110. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovams buvo priimtas palankus teismo sprendimas ir visi ieškovų reikalavimai buvo iš esmės patenkinti, atsižvelgiant į proceso metu atliktas ieškovų reikalavimų korekcijas. Teismas sprendžia, kad atsakovės procesinis elgesys proceso metu nebuvo tinkamas, atsakovės atstovas nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga, laiku nepasirūpino tinkamu atstovavimu, laiku nepateikė teismo nurodytų dokumentų. Priešingai, atsakovės atstovas vengė pateikti teismui prašomą statybinę dokumentaciją, prašė atidėti teismo posėdžius ir sudaryti jam galimybę pateikti papildomus dokumentus bei pasinaudoti teisę naudotis advokato paslaugomis, tačiau šios savo teisės nerealizavo ir nepateikė teismui nurodytų dokumentų bei vėliau nesamdė atstovų. Taip pat atsakovės atstovas nuolat keitė savo poziciją dėl ieškovų reikalavimų, ir tai lėmė ieškovų poreikį tikslinti ieškinį.

111. Ieškovų bylinėjimosi išlaidas byloje sudarė: 2042,00 Eur (1895,00 Eur + 147,00 Eur) žyminis mokestis už ieškinio ir patikslinto ieškinio teismui pateikimą, 7804,40 Eur advokatės pagalbos išlaidos. Minėta, kad ieškovai atsisakė 1105,68 Eur ieškinio reikalavimų dalies, bylinėjimosi išlaidų suma mažintina 25,00 Eur (75 proc., 18,75 Eur grąžintina ieškovams).

112. Teismas sprendžia, kad ieškovai neturėtų patirtų neigiamų pasekmių dėl atsakovės nesąžiningo elgesio, todėl iš atsakovės ieškovams priteistinas visų byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Pažymėtina, kad šių išlaidų dydis, įvertinant ieškovams suteiktų advokatės pagalbos paslaugų kompleksiškumą, teismo posėdžių skaičių, rengtų procesinių dokumentų apimtį, neviršijo rekomenduotino priteisti dydžio, todėl nemažintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 140, 259–260, 263–270, 284, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovų ūkininkės D. D. ir A. D. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 901,06 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. gegužės 11 d. aktą; dėl 204,62 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. birželio 1 d. aktą.

Civilinės bylos Nr. e2-232-1042/2024 dalį dėl 901,06 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. gegužės 11 d. aktą; dėl 204,62 Eur kainos sumažinimo pagal 2023 m. birželio 1 d. aktą nutraukti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei ūkininkei D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovės UAB „N.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 14 642,51 Eur (keturiolikos tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų, penkiasdešimt vieno cento) skolą, 10 000,00 Eur (dešimties tūkstančių eurų) delspinigius, 8 (aštuonių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (24 642,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. lapkričio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 9821,40 Eur (devynių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt vieno euro, keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti negaliojančiomis atsakovės UAB „N.“ išrašytų atliktų darbų aktų dalis: 2022 m. liepos 19 d. atliktų darbų akto A1 8527,36 Eur sumos dalį, 2023 m. kovo 29 d. atliktų darbų akto A1 2216,57 Eur sumos dalį, 2023 m. gegužės 11 d. atliktų darbų akto A1 128,46 Eur sumos dalį, 2023 m. birželio 1 d. atliktų darbų akto A1 2146,43 Eur sumos dalį, 2023 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto A1 24181,36 Eur sumos dalį.

Įpareigoti atsakovę UAB „N.“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams ūkininkei D. D. arba A. D. nustatyta tvarka užpildytą daržovių sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų žurnalą ir dokumentus, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka deklaruojamos panaudotų produktų eksploatacinės savybės, taip pat paslėptų darbų patikrinimo, laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo ir išbandymo darbų aktus. Atsakovei UAB „N.“ teismo nustatytu terminu neįvykdžius teismo nustatyto įpareigojimo ar įvykdžius jį tik iš dalies, skirti 100,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Grąžinti ieškovei ūkininkei D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,75 Eur (aštuoniolikos eurų, septyniasdešimt penkių centų) žyminio mokesčio, 2023 m. lapkričio 15 d. sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalį.

Išaiškinti šalims, kad bylos dalį nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.