Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-691-1066/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-03-05
Bylos Nr.: eI3-691-1066/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02622-2022-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas: Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos
Atsakovas: viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-691-1066/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02622-2022-1Procesinio sprendimo kategorija: 29.7; 29.8; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 5 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos prašymą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (toliau – ir Laboratorija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT02, kuriuo buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija (toliau – Sprendimas); 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėja, įgyvendindama projektą „Skubios apsinuodijimų laboratorinės diagnostikos efektyvumo gerinimas ir kompleksiškumo užtikrinimas“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-611-02-0001 (toliau – Projektas) (projekto finansavimo sutartis), atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą „Laboratorinės diagnostinės įrangos pirkimas (AK-16/2020)“ (toliau – ir Pirkimas) ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. ST-163 (toliau – Sutartis) su Pirkimo III dalies laimėtoju UAB „Linea Libera“ (toliau – ir Tiekėjas). Atsakovė kaip įgyvendinančioji institucija priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo konstatavo, jog pareiškėja, vykdydama Pirkimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 str. 1 d. nurodytus nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus bei 37 str. 1 d., 3 d. nuostatas.

Anot pareiškėjos, pažeidimas buvo nustatytas dėl Pirkimo III (trečios) dalies Techninės specifikacijos 3.12.1 p. reikalavimo, kuriame buvo nurodyta, kad sistemą turi instaliuoti ir apmokymus atlikti darbui su juo sertifikuotas gamintojo serviso inžinierius, reziduojantis Lietuvoje ir turintis ne trumpesnę kaip 2 metų darbo patirtį instaliuojant, remontuojant ir aptarnaujant siūlomo metodo sistemas (toliau – ir Reikalavimas). Atsakovės manymu, toks Reikalavimas – tiekėjui turėti sistemos instaliavimą ir personalo apmokymą atliksiantį specialistą, reziduojantį Lietuvoje, yra neproporcingas, perteklinis, dirbtinai ribojantis konkurenciją ir diskriminuojantis tiekėjus, dėl to atsižvelgdama į nustatytą pažeidimą, skundžiamu Sprendimu atsakovė pritaikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Pirkimui, t. y. nuo 157 179 00 Eur. Bendra nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 15 717,90 Eur, iš kurių – 15 560,72 Eur sudaro Europos Sąjungos skiriamas finansavimas ir 157,18 Eur Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 str. nuostatų bei šio įstatymo 3 str. įvirtintų principų.

2.2. Tvirtina, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 3 str. principų ir gerosios viešojo administravimo praktikos, grubiai ir itin ilgai praleidus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PAFT) 305 str. nustatytus terminus, taip pažeidžiant pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą. Pažymi, kad pranešimas apie įtarimą buvo pateiktas 2022 m. sausio 3 d., pareiškėja savo paaiškinimus pateikė 2022 m. sausio 17 d., tačiau atsakovė per 30 dienų nepriėmė jokio sprendimo dėl pažeidimo tyrimo. Tai, kad šiuo atveju nustatytas pažeidimas pranešta tik 2022 m. gegužės 19 d., t. y. praleidus net 3 mėnesius teisės aktuose nustatytą terminą. Pasak pareiškėjos, teisės aktuose nustatyti terminai nėra savitiksliai, o viešojo administravimo subjektai neturi teisės nemotyvuotai ir be teisinio pagrindimo administracinę procedūrą, nesilaikant VAĮ, PAFT ir gerosios viešojo administravimo praktikos.

2.3. Pareiškėja nesutinka su atsakove, teigdama, jog Techninės specifikacijos 3.12.1 p. yra pagrįstas ir teisėtas bei būtinas tinkamam Sutarties vykdymui:

Atsiliepimas

2.3.1. Atsakovė visiškai nepagrįstai pasisakė ir nurodė, jog Techninės specifikacijos 3.12.1 p. pažeidė VPĮ 37 str. 1 d. bei pažeidė ir viešųjų pirkimų principus, o taip pat pateikė susijusią dėl techninių specifikacijų teismų praktiką, ir atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) naujausią teismų praktiką, pagal kurią Pirkimo sąlygų reikalavimai, kurie yra nukreipti į sutarties vykdymą ir turi būti tenkinami sutarties vykdymo metu, yra ne techninės specifikacijos reikalavimai (kuriems taikytinas VPĮ 37 str.), o sutarties vykdymo sąlygos, kurias turi įgyvendinti tiekėjai viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu (LAT Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-381/2022). Šioje nutartyje išaiškinta, kad inter alia priklausomai nuo to, ar viešojo pirkimo sąlyga kvalifikuotina kaip techninės specifikacijos sąlyga, ar kaip sutarties vykdymo sąlyga, priklauso tiekėjo pasiūlymo vertinimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo procedūrų metu negali vertinti sutartinių nuostatų atitikties ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020). Šiuo atveju, pasak pareiškėjos, akivaizdu, kad Techninės specifikacijos 3.12.1 p. reikalavimas dėl būsimų mokymų ir įrangos sumontavimo atlikimo buvo sutarties vykdymo sąlyga Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 21 d. nutarties civilinės bylos Nr. e3K-3-28-381/2022 prasme, todėl negalima laikyti, jog ši sąlyga – apribojo galimybes tiekėjams dalyvauti Pirkime ar diskriminavo kokius nors tiekėjus.

2.3.2. Pareiškėjos nuomone, atsakovės pozicija, kuri iš esmės paremta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011, šiuo atveju yra visiškai nepagrįsta, nes skiriasi ginčo Pirkimo ir bylos, kurioje buvo suformuotas precedentas, aplinkybės.

Pareiškėja Pirkimo sąlygose nustatė tokį Reikalavimą, nes Lietuvos Respublikoje gydymo įstaigos susiduria su tokia problema, jog negali atlikti operatyvių ir išsamių laboratorinių tyrimų bei užtikrinti savalaikio ir efektyvaus apsinuodijusių asmenų gydymo, ypač tų, kurių būklė sunki, kritinė ar greitai blogėjanti. Pareiškėja įgyvendina Projektą, kurio metu įsigyja ir įdiegia laboratorinę diagnostikos įrangą bei priemones, reikalingas operatyviai atlikti išsamius nuodingų organinių medžiagų, psichoaktyviųjų medžiagų ir metalų koncentracijos nustatymo žmogaus biologinėse terpėse tyrimus. Vienas iš pagrindinių projekto tikslų – visą parą atlikti organinių nuodingų medžiagų, psichoaktyvių medžiagų ir metalų koncentracijų žmogaus organizmo biologinėse terpėse laboratorinio ištyrimą per 12–36 valandų. Šio tikslo pasiekimui ir užtikrinimui privalu Lietuvos Respublikoje turėti techninį personalą, galintį maksimaliai greitai reaguoti ir suteikti kvalifikuotą inžinerinę techninę pagalbą laboratorinės analitinės įrangos veiklos sutrikimo atvejais, kad kuo greičiau būtų atnaujinta laboratorijos veikla bei išvengta rizikos žmonių gyvybei dėl pavėluotai atliktų tyrimų bei rezultatų gavimo.

Tvirtina, kad Reikalavimas dėl rezidavimo yra susijęs ne su specialisto kilmės šalimi ar net jo gyvenamąja (ar nuolatine gyvenamąja) vieta, kaip ji apibrėžiama pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, o su paslaugų teikimo vieta, t. y. pareiškėja siekė, kad jai reikalingos aptarnavimo paslaugos galėtų ir būtų suteikiamos operatyviai ir Lietuvoje.

Šalies argumentai

2.3.3. Pareiškėjai nėra suprantamas atsakovės teiginys, kad Reikalavimas nėra susijęs su Sutarties vykdymu, nes tiekėjo pasiūlytas specialistas instaliuos įrangą ir apmokys Laboratorijos personalą naudotis siūloma įranga, t. y. tiesiogiai prisidės prie Sutarties vykdymo. Be to, instaliavimas apima ir įrangos derinimą (remontą), pradėjus ją naudoti, kad ji imtų funkcionuoti visa apimtimi, todėl operatyvus specialisto atvykimas į vietą yra labai svarbus.

2.4. Teigia, kad paskirta sankcija neturi teisinio pagrindo ir yra neproporcinga:

2.4.1. Pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas Nr. 1303/2013) pažeidimais laikomi tik tokie teisės aktų nesilaikymai, kuriais padaroma žala. Pagal Reglamento Nr. 1303/2013 85 str. 2 d. finansinės pataisos taikomos remiantis proporcingumo principu bei atsižvelgiant į teisės aktų nesilaikymo poveikį. Tik nustačius ir patvirtinus, kad pažeidimas turi visus Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 p. požymius, turėtų būti vykdomas ir galėtų būti nustatytas pažeidimas, o taip pat taikomos finansinės pataisos (PAFT 297 p.). Pareiškėja teigia, kad skundžiamame Sprendime nėra pagrįsta, jog pareiškėjos veiksmai Pirkime reiškia viešųjų pirkimų pažeidimus, kurie atitinka PAFT 297 p. ir Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 p. požymius. Atsakovė visiškai nepagrindė ir nepateikė jokių aiškių motyvų, įvertindama objektyvų poveikį ir įtaką konkurencijai, o taip pat poveikį žalai fondams. Pareiškėja mano, kad Pirkime buvo pakankama ir reali konkurencija. Nėra jokių aiškių įrodymų, kad Pirkimo dalyvių galėjo būti dar daugiau, kaip teigia Sprendime atsakovė, ir kad jie galėjo pasiūlyti dar pigesnius pasiūlymus bei laimėti Pirkimą.

2.4.2. Be to, atsakovė skundžiamame Sprendime visiškai ignoravo pareiškėjos nurodytą administracinių teismų formuojamą praktiką, pagal kurią šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo inicijuoti pažeidimo tyrimo ir taikyti finansinių korekcijų. Pažeidimas dėl Techninės specifikacijos 13.2.1 p., pareiškėjos nuomone, turėtų būti traktuojamas kaip mažareikšmis, nesukeliantis jokių finansinių pasekmių ir dėl jo finansinė korekcija net neturėtų būti taikoma.

2.4.3. Atsakovė Sprendime paskirtą sankciją (korekciją), be kita ko, motyvavo Gairių 2.1 lentelės 10 p., kuriame nurodoma, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojai galėjo būti atgrasyti nuo pasiūlymų teikimo dėl draudimo dalyvauti procedūroje, atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijų arba sutarčių vykdymo sąlygų, į kuriuos įtraukti nepagrįsti nacionaliniai, regioniniai arba vietos prioritetai. Tuo tarpu pareiškėja mano, kad šiuo atveju neegzistuoja nei viena iš minėtoje normoje nurodytų situacijų: nebuvo nustatyta jokių reikalavimų, ribojusių galimybes tiekėjams pateikti pasiūlymą (tai nebuvo nei kvalifikacijos, nei techninės specifikacijos reikalavimai, nei pasiūlymų vertinimo kriterijai), o reikalavimai dėl sutarties vykdymo – mokymų ir įrangos sumontavimo vietos. Pabrėžia, kad pagal Gairių 2.1 lentelės 10 p. draudžiama reikalauti iš tiekėjo, kad pasiūlymo pateikimo metu jis būtų įsiteigęs ar turėtų atstovybę šalyje. Minėta Gairių 2.1 lentelės 10 p. nuostata nekalba apie reikalavimą, taikytiną sutarties vykdymui ir reikalavimą suteikti paslaugas tam tikroje teritorijoje, todėl mano, kad Techninės specifikacijos 3.12.1 p. nustačius reikalavimą paslaugų suteikimo vietai ir įtvirtinus reikalavimą sutarties vykdymo laikotarpiui nėra nepažeidžiamos minėtos Gairių 2.1 p. lentelės 10 p. nuostatos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia tokiais argumentais:

3.1. Atsakovė neneigia PAFT 305 p. nurodyto termino ir to, kad šis terminas buvo praleistas, tačiau pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą praktiką, vėlesnis nei PAFT numatytas pažeidimo tyrimo atlikimas šiuo atveju pareiškėjos teisių apimčiai įtakos nedaro, nes individualaus administracinio teisės akto apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo gavimo. Taip pat pažymi, kad PAFT numatyto termino nesilaikymas negali turėti įtakos skundžiamo Sprendimo priėmimo pagrįstumui. Mano, kad šiuo atveju pažeidimo tyrimo atlikimas netgi pažeidus terminą neturėjo įtakos ne tik pareiškėjos materialiosioms teisėms, tačiau ir pareiškėjos teisėms skųsti sprendimą dėl pažeidimo, taigi ginčijamas Sprendimas negali būti pripažintas nepagrįstu vien dėl to, kad buvo priimtas pažeidus PAFT 305 p. įtvirtintą procedūrinį terminą.

3.2. Taip pat Agentūra paaiškina, kad nustatyto pažeidimo atveju yra keliamas klausimas ne dėl pasiūlymų vertinimo teisėtumo, o dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo. Kasacinio teismo konstatuota, jog siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikantis VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Taigi Agentūra laikosi pozicijos, kad Sprendime teisėtai ir pagrįstai padaryta išvada dėl VPĮ 37 str. 1 d. ir 3 d. nuostatų bei 17 str. 1 d. įtvirtintų principų (nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo) pažeidimo, o nurodyta teismų praktika yra aktuali nustatyto pažeidimo vertinimo kontekste.

3.3. Pažymi, kad pareiga užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą tenka Perkančiajai organizacijai (šiuo atveju – pareiškėjai). Sprendžiant ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, ESTT pripažino perkančiosios organizacijos diskreciją formuluojant technines pirkimo specifikacijas ir kartu nurodė, kad ji nėra absoliuti – perkančioji organizacija turi tik tokią diskreciją, kiek jos (diskrecijos) neriboja teisės aktai ir viešųjų pirkimų principai. Perkančiajai organizacijai yra leidžiama nustatyti tokius techninės specifikacijos reikalavimus, kurie nėra draudžiami ir kurie bet kokiais būdais (tiesiogiai arba netiesiogiai) nelemtų neteisėtų padarinių.

3.4. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 2.1 p. nurodytas Pirkimo objektas – laboratorinė diagnostinė medicinos įranga, o 2.2.3 p. nurodytas Pirkimo 3 dalies objektas – metalų tyrimo žmogaus biologinėse terpėse sistema – ICP-MS (1 komplektas). Šiuo atveju pareiškėja Pirkimo III dalies Techninės specifikacijos 3.12.1 p. nustatė privalomą reikalavimą, kad „Sistemą turi instaliuoti ir apmokymus atlikti darbui su juo sertifikuotas gamintojo serviso inžinierius, reziduojantis Lietuvoje <...>“. Atsakovės nuomone, sistemiškai vertinant būtent tokį Reikalavimą, galima daryti išvadą, kad reikalaujama sertifikuoto gamintojo serviso inžinieriaus rezidavimo vieta – Lietuvos Respublika. Tačiau, kaip jau minėta, techninė specifikacija negali dirbtinai riboti konkurencijos ir turi atitikti VPĮ 37 str. reikalavimus.

Nei pažeidimo tyrimo metu teiktuose paaiškinimuose, nei savo skunde teismui pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas buvo būtinas ir proporcingas Pirkimo objektui ir nenustačius šio reikalavimo, nebuvo galimybės mažiau varžančiomis priemonėmis pasiekti to paties tikslo, t. y. užtikrinti tinkamą pirkimo sutarties įvykdymą:

3.4.1. Pirma, nagrinėjamu atveju buvo vykdytas tarptautinės vertės Pirkimas, t. y. aktualus Europos Sąjungos rinkos tiekėjams. Prie Pirkimo buvo prisijungę 12 tiekėjų ir vienas iš jų užsienio subjektas – Bruker Nordic AB (šis tiekėjas pateikė pasiūlymą Pirkimo 1 daliai). Visų Pirkimo dalių (t. y. 1, 2, 3 dalių) objektai – laboratorinė diagnostinė medicinos įranga. Pirkimo 1 ir 2 dalių techninėse specifikacijose taip pat buvo nustatyti sistemos instaliavimo ir apmokymo reikalavimai, tačiau juose, skirtingai nei Pirkimo III dalies Techninėje specifikacijoje, nebuvo nurodyta reikalaujama specialisto rezidavimo vieta Lietuvoje. Taigi atsakovė mano, kad pareiškėjai nebuvo realaus poreikio Pirkimo III dalies Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimą, susijusį su teritoriniu ribojimu, priešingu atveju – analogiškas reikalavimas turi būti nustatytas ir kitose šio Pirkimo dalyse.

3.4.2. Antra, šiuo atveju buvo atliekama išankstinio Pirkimo dokumentų vertinimo patikra. Pagal PAFT 463 p. įgyvendinančioji institucija, atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Nagrinėjamu atveju atlikus išankstinę pirkimo patikrą, Agentūra teikė pareiškėjai rekomendaciją, be kita ko, nurodydama, kad reikalavimas „reziduojantis Lietuvoje“ yra diskriminuojantis tiekėjus bei ribojantis jų konkurenciją, tačiau į šią rekomendaciją nebuvo atsižvelgta. Akcentuoja, kad pati pareiškėja, įgyvendindama Projektą, prisiima visą riziką dėl galimų atsirasti netinkamų finansuoti išlaidų.

3.4.3. Trečia, pareiškėja tiek pažeidimo tyrimo metu teiktuose paaiškinimuose, tiek skunde klaidingai aiškina savo pačios patvirtintas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas, tvirtindama, jog reikalavimas dėl rezidavimo Lietuvoje yra susijęs ne su specialisto kilmės šalimi ar net jo gyvenamąja (ar nuolatine gyvenamąja) vieta, kaip ji apibrėžiama pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, o su paslaugų teikimo vieta, t. y. pareiškėja siekė, kad jai reikalingos aptarnavimo paslaugos galėtų ir būtų suteikiamos operatyviai ir Lietuvoje, o ne pavyzdžiui, esant poreikiui įrangą gabenti į užsienį. Mano, kad tokie pareiškėjos argumentai, kad „Reikalavimas dėl rezidavimo yra susijęs ne su specialisto kilmės šalimi ar net jo gyvenamąja (ar nuolatine gyvenamąja) vieta <...>“, yra nereikšmingi ir nepagrįsti, kadangi toks Reikalavimas, priešingai, siejamas su konkrečia specialisto rezidavimo teritorija (t. y. Lietuvoje), kurioje privalu turėti būstinę ir nuolat joje būti. Tuo pačiu atkreipia dėmesį į LAT suformuotą teisminę praktiką dėl reikalavimo gamintojui turėti sertifikuotą gamintojo aptarnavimo centrą Lietuvoje, pažymėdama, kad pirkimo sąlygose nustatant aptariamą papildomą reikalavimą tiekėjui, reikia pagrįsti tokių aukštų reikalavimų nustatymo poreikį. Be to, reikalavimas, kuris yra tiesiogiai siejamas su konkrečia teritorija, Teisingumo Teismo yra pripažintas diskriminacija dėl pilietybės, todėl iš esmės yra draudžiamas. Draudžiama diskriminuoti kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės tiekėjus ar sudaryti bet kokias kliūtis dalyvauti kitos ES valstybės narės tiekėjui viešojo pirkimo konkurse. Pareiškėja nepateikė motyvuotų ir pagrįstų paaiškinimų, kodėl jos poreikių netenkintų tiekėjas, neturintis specialisto, reziduojančio Lietuvoje, bet turintis galimybę užtikrinti šio specialisto atvykimą ir savalaikį reikalingų paslaugų suteikimą. Be to, kaip matyti iš Pirkimo sąlygų 2.6 p. ir Sutarties 9 p., pareiškėja pati nustatė, kad praktiniai personalo mokymai gali būti atliekami ir užsienio šalių laboratorijose, kas dar kartą patvirtina, kad specialisto rezidavimas Lietuvoje nebuvo būtinas tinkamam Pirkimo sutarties įvykdymui.

3.4.4. Ketvirta, Pirkimo III dalies objektas negali būti grindžiamas ypatinga pirkimo objekto specifika ar svarba, viešojo intereso apsauga, nes šiuo Pirkimu įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti laboratorinė diagnostinė įranga (metalų tyrimo žmogaus biologinėse terpėse sistema – ICP-MS (1 komplektas)). Be to, Techninės specifikacijos 3.12.1 p. nustatytas reikalavimas yra ne Pirkimo objektas, bet jo įgyvendinimo priemonė. Pirkimo 1 ir 2 dalyse taip pat buvo įsigyjama laboratorinė diagnostinė medicinos įranga, naudojama sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, tačiau šiose Pirkimo dalyse nebuvo reikalauta, kad specialistas reziduotų Lietuvoje.

3.5. Pabrėžia, kad Sprendime pagrįstai spręsta, kad Techninės specifikacijos 3.12.1 p. nustatytas reikalavimas nurodyti sistemos instaliavimą ir personalo apmokymą atliksiantį specialistą, reziduojantį Lietuvoje, yra neproporcingas Pirkimo tikslui bei Perkančiosios organizacijos poreikiams, todėl laikytinas nepagrįstu, dirbtinai ribojančiu tiekėjų konkurenciją.

3.6. Dėl Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumo ir proporcingumo:

3.6.1. Paaiškina, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos, pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. Įgyvendinančioji institucija (šiuo atveju – Agentūra), nustatydama tinkamų (netinkamų) finansuoti išlaidų sumą, vadovaujasi PAFT nuostatomis. Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ visi nurodyti (arba į juos panašūs) pažeidimai laikomi turinčiais finansinį poveikį. Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad Perkančioji organizacija (pareiškėja), Techninės specifikacijos 3.12.1 p. nurodžiusi reikalavimą (siejamą su teritoriniu ribojimu), pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, 37 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą technines specifikacijas rengti taip, kad jos būtų proporcingos perkamam objektui bei 37 str. 3 d. nuostatas, įpareigojančias užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, pasak atsakovės, pareiškėjos padarytas pažeidimas atitinka Gairių 2.1. lentelės „Skelbimas apie pirkimą ir pirkimo specifikacijos“ 10 p. nurodytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

3.6.2. Įvertinus su pažeidimu susijusias aplinkybes, kad šiuo atveju buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, kuris kėlė tarptautinį susidomėjimą ir buvo reikšmingas ES vidaus rinkai ir tai, kad Pirkimo III dalies Techninės specifikacijos 3.12.1 p. buvo nustatytas diskriminuojantis reikalavimas, siejamas su teritoriniu ribojimu, kad kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 12 tiekėjų bei kad Pirkimo III daliai pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai (o 2 iš jų atmesti (UAB „Labochema LT“ ir UAB „Arm Gate“ pasiūlymai, kadangi tiekėjai per nustatytą terminą nepatikslino pasiūlymų), taip pat tai, kad buvo gauta pretenzija, nesusijusi su šiuo pažeidimo tyrimu, atsakovės skundžiamu Sprendimu buvo pritaikyta 10 proc. pataisos norma nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 15 717,90 Eur).

Tuo pačiu pastebi, kad Gairių 2.1 lentelės 10 p. nenumatyta mažesnė nei 10 proc. galima pataisos norma už šio pobūdžio pažeidimus.

3.6.3. Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatymo tikslas – atkurti situaciją, kurioje visos projekto išlaidos arba jų dalis atitinka teisės aktuose, nustatančiuose 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimus, atitinkamame projektų finansavimo sąlygų apraše ir (ar) kituose teisės aktuose išdėstytas išlaidų tinkamumo finansuoti nuostatas. Agentūra, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, todėl finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui, todėl nėra pagrindo teigti, kad netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimas ir taikytos finansinės korekcijos procedūra buvo atlikta pažeidžiant pareiškėjos teises ir interesus.

3.6.4. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidimo esmė – tai ne tik realios žalos atsiradimas, bet ir žalos hipotetinė galimybė. Viešųjų pirkimų pažeidimų atveju vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Pabrėžia, kad ginčijamu Sprendimu nustatytas pareiškėjos atliktas viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimas atitinka visus Reglamente nustatytos pažeidimo sąvokos požymius, nes pareiškėja padarė viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimą ir toks pažeidimas yra padarytas pačios pareiškėjos.

3.6.5. Pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinių interesų ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu, kaip kad mano pareiškėja. Nors nustačius, kad buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys principai, nėra reikalaujama atlikti išsamių ekonominių skaičiavimų, tačiau esant nustatytam pažeidimui, finansinės korekcijos taikymas yra privaloma, o ne alternatyviai pasirenkama procedūra.

3.7. Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pažymi, jog toks prašymas negali būti tenkinamas dėl to, kad pareiškėja turi visus pajėgumus atstovauti save teisminiame ginče, todėl šiuo atveju buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą. Be to, byloje sprendžiami teisiniai klausimai (VPĮ nuostatų pažeidimas) nėra nauji, neegzistuoja jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tokia pagalba būtina.

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėja, įgyvendindama Projektą – „Skubios apsinuodijimų laboratorinės diagnostikos efektyvumo gerinimas ir kompleksiškumo užtikrinimas“ Nr. 08.1.3-CPVA-V-611-02-0001, atviro konkurso būdu įvykdė tarptautinį pirkimą „Laboratorinės diagnostinės įrangos pirkimas (AK-16/2020)“. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbtas 2020 m. lapkričio 27 d., Pirkimo Nr. 521935. Skelbimas apie Pirkimą buvo išsiųstas ir per Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Sąjungos leidinių biurą patalpinimui tarptautinėje duomenų bazėje „Tenders Electronic Daily”. Pirkimas buvo skaidytas į 3 atskiras dalis, kurios 3 dalis „Metalų tyrimo žmogaus biologinėse terpėse sistema – ICP-MS ” (susijusi su pažeidimu), nurodyta, jog sistema, skirta kokybiniam ir kiekybiniam metalų nustatymui. Turi būti siūloma indukuotai sužadintos plazmos kvadrupolio tipo masių spektrometrinė sistema (toliau – Sistema), leidžianti atlikti metalų izotopų nustatymą (atominė masė nuo 5 iki 250 amu) įvairiose organinės (organiniai tirpikliai, tepalai, degalai) ir neorganinės kilmės matricose (žmogaus biologinių terpių, grunto, vandens, maisto, plastiko, chemijos pramonės gaminių, nano dalelėse ir pavienėse ląstelėse, kitose organinės ir neorganinės kilmės objektuose.

4.2. Atlikus Pirkimo procedūras, su Pirkimo 3 dalies laimėtoju UAB „Linea libera“ 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudaryta pirkimo Sutartis Nr. ST-163, kurios vertė ir vertė, tenkanti Projektui – 157 179,00 Eur su PVM.

4.3. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 6 d. CVP IS priemonėmis Agentūrai pateikė įvykdyto Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai. Reikalavimai Pirkimo objektui nustatyti Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“. Pirkimo 3 dalies Techninės specifikacijos 3.12.1 p. pateiktas reikalavimas, kuriame nurodyta, jog „Sistemą turi instaliuoti ir apmokymus atlikti darbui su juo sertifikuotas gamintojo serviso inžinierius, reziduojantis Lietuvoje ir turintis ne trumpesnę kaip 2 metų darbo patirtį instaliuojant, remontuojant ir aptarnaujant siūlomo metodo sistemas.“.

4.4. Agentūrai, atlikus Pirkimo paskesnę patikrą, kilo įtarimas, kad vykdant Pirkimą (dėl Pirkimo 3 dalies), galimai buvo pažeistos VPĮ 37 str. 1 d. ir 3 d. nuostatos bei 17 str. 1 d. įtvirtinti nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principai.

4.5. Agentūra 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 2020/2-2503 „Dėl laboratorinės diagnostinės įrangos pirkimo (AK-3/2020) dokumentų išankstinio vertinimo įgyvendinant projektą Nr. 08.1.3-CPVA-V-611-02-0001“ pareiškėjai pateikė rekomendaciją.

4.6. Pirkimo dokumentų patikros metu 2021 m. gruodžio 10 d. Agentūra per „Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę“ (toliau – DMS) pareiškėjai pateikė paklausimą, prašydama paaiškinti, kodėl Pirkimo 3 dalies Techninės specifikacijos 3.12.1 p. pateiktas savo turiniu kvalifikaciniam reikalavimui prilygstantis reikalavimas, kuriame nurodytas teritorinis ribojimas (reziduojantis Lietuvoje).

4.7. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-VP-629 „Atsakymai į klausimus dėl pirkimo Nr. 521935“ teikė paaiškinimą.

4.8. Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT02 bei pradėtas pažeidimo tyrimas ir Agentūros 2022 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2022/2-22 „Dėl įtariamų pažeidimų projekte Nr. 08.1.3-CPVA-V-611-02-0001“ pareiškėja buvo informuota apie pradėtą pažeidimo tyrimą. Šiuo raštu pareiškėjos paprašyta per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo pateikti paaiškinimus ir kitus (Agentūrai neteiktus, jei tokių yra) dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimų tyrimo eigai.

4.9. Pareiškėjos 2022 m. sausio 10 d. prašymu Nr. S-57 „Dėl paaiškinimų pateikimo termino pratęsimo projekte Nr. 08.1.3-CPVA-V-611-02-0001“ terminas pateikti paaiškinimus pratęstas iki 2022 m. sausio 17 d., todėl pareiškėja 2022 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-VP-20 „Dėl įtariamų pažeidimų projekte Nr. 08.1.3-CPVA-V-611-02-0001“ pateikė paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo.

4.10. Agentūra, atlikusi pažeidimų tyrimą ir įvertinusi Pirkimo dokumentus, pateiktus paaiškinimus, teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėja, nustačiusi Techninės specifikacijos 3.12.1 p. reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, 37 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą technines specifikacijas rengti taip, kad jos būtų proporcingos perkamam objektui bei 37 str. 3 d. nuostatas, įpareigojančias užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

Ginčijamu Sprendimu buvo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui (netinkamų finansuoti išlaidų suma sudaro 15 717,90 Eur).

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pritaikyta 10 proc. finansinė korekcija nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja nesutinka su Agentūra, tvirtindama, jog Techninės specifikacijos 3.12.1 p. pateiktas Reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas bei būtinas tinkamam Sutarties vykdymui. Taip pat, kad negalima teigti, kad jame nustatyta sąlyga – apribojo galimybes tiekėjams dalyvauti Pirkime ar diskriminavo kitus tiekėjus. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad pareiškėja reikalauja, jog sertifikuoto gamintojo serviso inžinieriaus rezidavimo vieta būtų Lietuvos Respublika, tačiau, atsakovės manymu, techninė specifikacija negali dirbtinai riboti konkurencijos ir turi atitikti VPĮ 37 str. reikalavimus. Taigi nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Techninėje specifikacijoje 3.12.1 p. įtvirtintas reikalavimas yra proporcingas Pirkimo tikslui ir atitinka Perkančiosios organizacijos poreikius, pagrįstas Pirkimo objekto specifika ir yra nustatytas pagal VPĮ 37 str. 3 d. nustatytus reikalavimus.

VPĮ (redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) 17 str. 1 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Pagal to paties straipsnio 3 d. nuostatas, planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

Pagal VPĮ 37 str. 1 d. perkamų prekių, paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas VPĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatą, yra konstatavęs, kad imperatyvas, jog techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, įgauna konkretų turinį kitose šio straipsnio nuostatose, kuriose įtvirtinamos pareigos perkančiosioms organizacijoms nustatant reikalavimus pirkimo objektui ir vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015).

Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumo, iš esmės išaiškino, kad sprendžiant, ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, turi būti įvertinti du aspektai: pirma, ar nebuvo pažeistas vienodo požiūrio principas, t. y. ar techninės specifikacijos reikalavimai nebuvo pritaikyti konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui, antra, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar itin išsamūs techninės specifikacijos reikalavimai (nebūtinai pritaikyti vienam tiekėjui, tačiau dėl savo detalumo reikšmingai apribojantys tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime) buvo būtini norint pasiekti pirkimu siekiamus tikslus. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus; skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimo byloje Cartiera dell‘Adda, C-42/13, 44 punktą; 2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje TNS Dimarso, C-6/15, 22 punktą).

Proporcingumo principo turinį sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasiekti pasirenkamų priemonių derinimas. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad taikomos priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (žr., pvz., Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje Reinhard Gebhard, C-55/94, 37 punktą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023).

Sprendžiant ar nustatant techninės specifikacijos sąlygas nebuvo pažeistos tiekėjo teisės, ESTT pripažino perkančiosios organizacijos diskreciją formuluojant technines pirkimo specifikacijas, tačiau kartu nurodė, kad ji nėra absoliuti – perkančioji organizacija turi tik tokią diskreciją, kiek jos (diskrecijos) neriboja teisės aktai ir viešųjų pirkimų principai. Perkančiajai organizacijai yra leidžiama nustatyti tokius techninės specifikacijos reikalavimus, kurie nėra draudžiami ir kurie bet kokiais būdais (tiesiogiai arba netiesiogiai) nelemtų neteisėtų padarinių. Turi būti įvertinti ne tik teisės aktuose tiesiogiai įtvirtinti reikalavimai, bet ir konkretaus pirkimo aplinkybės (pirkimo objekto specifika, įsigyjamų prekių rinka ir kt.) (žr., LAT 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-378/2019).

6. Kaip jau minėta, pareiškėja (Perkančioji organizacija) Pirkimo III dalies Techninės specifikacijos 3.12.1 p. nustatė privalomą Reikalavimą, kad „Sistemą turi instaliuoti ir apmokymus atlikti darbui su juo sertifikuotas gamintojo serviso inžinierius, reziduojantis Lietuvoje <...>“. Taigi spręstina, kad šiuo atveju pareiškėjos reikalaujama, jog sertifikuoto gamintojo serviso inžinieriaus rezidavimo vieta būtų Lietuvos Respublika. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad prie Pirkimo buvo prisijungę 12 tiekėjų ir buvo gauti 4 pasiūlymai: UAB „Arm Gate“, kurios pasiūlymo kaina – 266 200,00 Eur; UAB „Labochema LT“, kurios pasiūlymo kaina – 129 470,00 Eur; UAB „Linea Libera“, kurios pasiūlymo kaina – 157 179,00 Eur; UAB „Multilabo“, kurios pasiūlymo kaina – 160 935,28 Eur. Tiekėjų UAB „Labochema LT“ ir UAB „Arm Gate“ pasiūlymai buvo atmesti, nes pirmasis tiekėjas nepratęsė pasiūlymo galiojimo termino, o antrasis tiekėjas per nustatytą terminą nepatikslino pasiūlymo. Tiekėjo UAB „Linea Libera“ pasiūlymas buvo pripažintas Pirkimo III dalies laimėtoju, pasirenkant iš dviejų likusių tiekėjų.

Sutiktina su atsakove, kad Techninės specifikacijos 3.12.1 p. nustatytas Reikalavimas nurodyti sistemos instaliavimą ir personalo apmokymą atliksiantį specialistą, reziduojantį Lietuvoje, yra dirbtinai ribojantis tiekėjų konkurenciją, neproporcingas ir tuo pačiu nepagrįstas. Pareiškėja, iš tiesų, nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad nustatytas Reikalavimas buvo būtinas, t. y. kodėl jai nenustačius šio Reikalavimo, nebuvo galimybės mažiau varžančiomis priemonėmis pasiekti to paties tikslo, t. y. užtikrinti tinkamą Pirkimo sutarties įvykdymą. Pareiškėjos teigimas, kad šio tikslo pasiekimui ir užtikrinimui privalu Lietuvos Respublikoje turėti techninį personalą, galintį maksimaliai greitai reaguoti ir suteikti kvalifikuotą inžinerinę techninę pagalbą laboratorinės analitinės įrangos veiklos sutrikimo atvejais kuo greičiau, nėra pakankamai pateisinamas, nes pastebėtina kitose Pirkimo 1 ir 2 dalyse taip pat buvo įsigyjama laboratorinė diagnostinė medicinos įranga, naudojama sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, tačiau jose pareiškėjos nebuvo reikalauta, kad specialistas reziduotų Lietuvoje.

Taip pat Pirkimu buvo įsigyjama įprasta, rinkoje egzistuojanti laboratorinė diagnostinė įranga (metalų tyrimo žmogaus biologinėse terpėse sistema (ICP-MS). Nors pareiškėja tvirtina, kad Reikalavimas dėl rezidavimo yra susijęs ne su specialisto kilmės šalimi ar net jo gyvenamąja (ar nuolatine gyvenamąja) vieta, nes ji siekė, kad Laboratorijai reikalingos aptarnavimo paslaugos galėtų ir būtų suteikiamos operatyviai ir Lietuvoje, tačiau teismas tokį argumentą atmesdamas kaip nepagrįstą, sutinka su Agentūra, jog toks Reikalavimas negali būti kitaip traktuojamas nei būtinybė susieti su konkrečia specialisto rezidavimo teritorija (t. y. su buvimu Lietuvoje), kurioje privalu turėti būstinę ir nuolat joje būti, nes pareiškėja Reikalavimu siekė, jog tiekėjas būtų pajėgus instaliuoti įrangą ir apmokyti su ja dirbti personalą ir tai įgyvendintų, jam esant Lietuvoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014, 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017; kt.). Nesant pagrįstų argumentų (įrodymų), kodėl Laboratorijos poreikių netenkintų tiekėjas, neturintis specialisto, reziduojančio Lietuvoje, bet turintis galimybę užtikrinti šio specialisto atvykimą ir savalaikį reikalingų paslaugų suteikimą, taip pat įvertinus, kad toks Reikalavimas galėjo įtakoti Pirkime ketinusių dalyvauti dalyvių (užsienio įmonių) elgesį, pritartina Agentūros padarytai išvadai, jog pareiškėja, nustačiusi Techninės specifikacijos 3.12.1 p. Reikalavimą, pažeidė VPĮ 17 str. 1 d. įtvirtintus nediskriminavimo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus, 37 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą technines specifikacijas rengti taip, kad jos būtų proporcingos perkamam objektui bei 37 str. 3 d. nuostatas, įpareigojančias užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Tuo pačiu teismas pažymi, jog pareiga užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą tenka Perkančiajai organizacijai, tuo tarpu šiuo atveju – Pirkimo vykdymo faktinės aplinkybės patvirtina, kad Perkančioji organizacija jai tenkančių pareigų, užtikrinti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, neįvykdė.

7. Pareiškėjos teigimu, apie nustatytą pažeidimą pareiškėjai pranešta praleidus teisės aktuose nustatytą terminą 3 mėnesiais. Pagal PAFT 305 p. įgyvendinančioji institucija įtariamo pažeidimo tyrimą turi atlikti ir priimti sprendimą dėl pažeidimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo įtarimo dėl pažeidimo užregistravimo SFMIS2014 dienos. Tais atvejais, kai reikia kreiptis į kitas institucijas ir (ar) projekto vykdytoją, ir (ar) CPO, kai atliktas pirkimas iš CPO, dėl papildomos informacijos ar sprendimas dėl sutarties nutraukimo, kaip nustatyta PAFT 190 punkte, turi būti suderintas su ministerija Taisyklių 191 punkte nustatyta tvarka, įtariamo pažeidimo tyrimas užbaigiamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo papildomos informacijos gavimo arba ne vėliau kaip per 7 dienas nuo sprendimo suderinimo su ministerija dienos. <...>. Atsakovė sutinka su tuo, kad šis terminas buvo praleistas, tačiau mano, kad pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams tai įtakos neturėjo. Nustatyta, kad Projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT02 ir Agentūra 2022 m. sausio 3 d. raštu Nr. 2022/2-22 „Dėl įtariamų pažeidimų projekte Nr. 08.1.3-CPVA-V-611-02-0001“ informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą, paprašydama per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimus. Pareiškėjo paaiškinimų pateikimo terminas pratęstas iki 2022 m. sausio 17 d. Apie priimtą Sprendimą pareiškėja 2022 m. gegužės 12 d. buvo informuota (per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinėje informacinėje valdymo ir priežiūros sistemą). Taigi teismas sprendžia, kad iš tiesų terminas šiuo atveju buvo praleistas, to neginčija ir Agentūra, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2005 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14–554/2005; 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012; 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3638-968/2020). Nagrinėjamu atveju, nors pažeidimo tyrimą Agentūra atlikusi ne per PAFT 305 p. nurodytą terminą, tačiau tai neturėjo įtakos (neapribojo) pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų taip, jog vien tuo pagrindu būti galima ginčijamą Sprendimą panaikinti, nes jis buvo priimtas pažeidus PAFT 305 p. įtvirtintą procedūrinį terminą.

8. Dėl Sprendimu pritaikytos korekcijos neproporcingumo pasakytina, kad nėra pagrindo pripažinti pažeidimą dėl Techninės specifikacijos 13.2.1 p. traktuojant kaip mažareikšmį, nesukeliantį jokių finansinių pasekmių ir dėl jo finansinė korekcija net neturėtų būti taikoma. Atsakovės manymu, nustatydama taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės įvertino pažeidimo pobūdį bei visas reikšmingas aplinkybes, todėl finansinės korekcijos dydis yra proporcingas padarytam pažeidimui ir teismas su Agentūra sutinka, kad 10 proc. finansinė korekcija pritaikyta įvertinus tai, kad buvo vykdomas tarptautinis pirkimas, kuris kėlė tarptautinį susidomėjimą ir buvo reikšmingas ES vidaus rinkai; Pirkimo 3 dalies Techninės specifikacijos 3.12.1 p. buvo nustatytas diskriminuojantis Reikalavimas, siejamas su teritoriniu ribojimu; kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 12 tiekėjų; Pirkimo 3 daliai pasiūlymus pateikė 4 tiekėjai, 2 iš jų atmesti (UAB „Labochema LT“ atmestas, kadangi tiekėjas per nustatytą terminą nepatikslino pasiūlymo; UAB „Arm Gate“ pasiūlymas atmestas, kadangi tiekėjas per nustatytą terminą nepatikslino pasiūlymo); buvo gauta pretenzija, nesusijusi su šiuo pažeidimo tyrimu. Tokiu būdu galutinėje Pirkimo 3 dalies stadijoje konkuravo tik du pasiūlymai, t. y. konkurencija nebuvo užtikrinta. Taigi, priešingai nei nurodo pareiškėja, Agentūra, nustatydama finansinių korekcijos dydį, atsižvelgė į vykdyto Pirkimo specifiką, nustatytas pažeidimo aplinkybes, pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdį, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad Agentūra nepakankamai išsamiai išnagrinėjo ginčo situaciją, yra tik subjektyvus aplinkybių vertinimas. Darytina išvada, kad pareiškėja skunde nepagrindė, kad atsakovė, skirdama pareiškėjai 10 proc. finansinę korekciją ir nusprendusi, kad toks korekcijos dydis yra pagrįstas, pažeidė objektyvumo ir proporcingumo principus. Kitų išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą šią korekciją dar labiau sumažinti, nenustatyta, jų nenurodė ir pati pareiškėja. Teismas sutinka, kad ginčijame Sprendime atsakovė, atsižvelgdama į nustatyto pažeidimo pobūdį, sunkumą, pagrįstai pritaikė sumažintą 10 proc. finansinę pataisą nuo galutinės Pirkimo vertės sumos.

Pabrėžtina, kad iš formuojamos Europos Sąjungos ir nacionalinių teismų praktikos matyti, jog pagrindinių viešųjų pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai jo finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai neturėtų būti laikomas mažareikšmiu. LVAT, pasisakydamas dėl viešųjų pirkimų pažeidimų mažareikšmiškumo, yra pažymėjęs, kad vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr., pvz., 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).

9. Ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas. Sprendime užfiksuota, kad Agentūra informavo pareiškėją apie pradėtą įtariamo pažeidimo tyrimą, išsamiai išdėstė nustatytas galimo pažeidimo aplinkybes, nurodė teisinį pagrindą ir prašė pareiškėjos pateikti paaiškinimus (papildomai pratęsė terminą jiems pateikti pareiškėjos prašymu), taigi suteikė pareiškėjai galimybę teikti paaiškinimus ir argumentus dėl paties pažeidimo ir jo tyrimo ir pareiškėja teikė savo paaiškinimus ir argumentus. Sprendimo III dalyje nurodytos ir aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis ir aktualia teismų praktika, išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjos pateikti argumentai. Taigi, ginčijamame Sprendime aiškiai nurodytos visos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai, kurie lėmė pažeidimo fakto konstatavimą ir netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo dydį. Taigi darytina išvada, kad Sprendimo panaikinti pagrindo nėra.

10. Pareiškėja Agentūros Sprendimo ydingumą įrodinėja taip pat ir kitais argumentais (dėl netinkamai taikytos teismo praktikos ir pan.), tačiau jie šiame teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir priimtų išvadų kontekste, nesudaro pagrindo Agentūros nustatytų pažeidimų vertinti taip, kaip skunde įrodinėja pareiškėja.

11. Nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl naikinti ar keisti Sprendimą nėra teisinio pagrindo.

12. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė