- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- e2A-762-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- L. Š., E. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. Š. ir E. Š. ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo A. P. priešieškinį ieškovams L. Š. ir E. Š. dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo 22 000,00 Eur skolą, 3 960,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d. tarp šalių buvo sudarytos sutartys, kuriomis atsakovas įsipareigojo ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Duomenys neskelbtini, atlikti įvairius statybos rangos darbus, o ieškovai įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti atsakovui šalių sutartą atlygį bei padengti išlaidas darbų atlikimui būtinoms statybinėms medžiagoms įsigyti. Tokiu būdu šalys sudarė: 1) 2016 m. lapkričio 3 d. tvoros įrengimo darbų sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovų sklype įrengti tvorą (darbai šalių sutarimu apėmė metalinių stulpų, tvoros pamato įrengimą, medienos sustatymą, medienos dažymą, vartų bei vartelių montavimą), o ieškovai įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 10 700,00 Eur; 2) 2016 m. lapkričio 3 d. garažo statybos darbų sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovų sklype pastatyti garažą (darbai šalių sutarimu apėmė garažo pamatų įrengimą, mūrinių sienų pastatymą, čerpinio stogo įrengimą, langų ir vartų montavimo bei lauko apdailos darbus), o ieškovai įsipareigojo sumokėti 13 700,00 Eur; 3) 2017 m. sausio 4 d. - trinkelių klojimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovų žemės sklype iškloti apie 300 m² trinkelių, o ieškovai įsipareigojo už darbus ir medžiagas sumokėti 11 000,00 Eur; 4) 2017 m. vasario 1 d. - namo fasado ir medinio stogo pakalimo dažymo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti ieškovų sklype esančio gyvenamojo namo fasado ir stogo pakalimo dažymo darbus, o ieškovai įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti 3 924,00 Eur; 5) lauko durų ir sandėliuko durų montavimo darbų sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo sumontuoti gyvenamojo namo, esančio ieškovų sklype, lauko ir sandėliuko duris. Ieškovai nurodė, kad už darbus jie atsiskaitydavo iš anksto. Būtinumą atsiskaityti iš anksto atsakovas motyvavo tuo, kad jam, kaip darbus vykdančiam asmeniui, reikalingos lėšos statybinėms medžiagoms įsigyti bei kitoms būtinoms su darbų atlikimu susijusioms išlaidoms padengti. Atsiskaitymai vykdavo tiek grynaisiais pinigais, tiek bankiniais pavedimais. Atitinkamose sutartyse prie atsakovui perduotinų sumų buvo daromas prierašas „grynais“, kuris reiškė, kad tam tikra suma atsakovui buvo perduota grynaisiais, arba buvo nurodomas mokėjimo nurodymo numeris, kas reiškė, jog piniginės lėšos atsakovui pervestos bankiniu pavedimu. Dalis mokėjimų atsakovo nurodymu buvo atlikta ne į jo paties atsiskaitomąją banko sąskaitą, o į jo sugyventinės, vėliau – žmonos, V. N. atsiskaitomąją banko sąskaitą. Tokiu būdu per visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį ieškovai sumokėjo atsakovui 51 191,00 Eur.
2. Ieškovai nurodė, kad po kurio laiko atsakovas ir jo pasamdyti tretieji asmenys pradėjo vėluoti atlikti darbus šalių žodžiu sutartais terminais, todėl ieškovai nusprendė nutraukti sutartinius santykius su atsakovu ir žodžiu pareikalavo grąžinti už neatliktus bei nebaigtus atlikti darbus avansu sumokėtas pinigines lėšas. Atsakovas paaiškino ieškovams, kad šiuo metu turi ypač daug užsakymų, nespėja atlikti visų darbų laiku, o visas iš užsakovų gautas pinigines lėšas išleido statybinėms medžiagoms, tačiau greitu metu su juo turi atsiskaityti jam įsiskolinęs trečiasis asmuo ir po to jis atsiskaitys su ieškovais. Tokiu būdu 2017 m. rugpjūčio 24 d. tarp ieškovės L. Š. ir atsakovo buvo sudarytas susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo, pagal kurį atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 15 d. grąžinti ieškovams 22 000,00 Eur. Atsakovas susitarime numatytu terminu savo prievolės neįvykdė. Ieškovai ne kartą ragino atsakovą grąžinti jiems priklausančias pinigines lėšas, atsakovas visuomet nurodydavo, kad greitu metu įvykdys prievolę, todėl ieškovai, būdami geranoriški, atsižvelgę į tai, kad įsiskolinimo suma yra didelė, gera valia ne kartą pratęsė atsakovui atsiskaitymo terminą, tačiau atsakovas iki šiol prievolės neįvykdė. Ieškovai nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimo 3.1. punkte numatyta, jog už šio Susitarimo 1.1. punkte numatyto įsipareigojimo netinkamą įvykdymą (mokėjimo termino pažeidimą), kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko 0,1 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Taigi ieškovams iš atsakovo priteistina 3 960,00 Eur delspinigių.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas iš ieškovų grynaisiais pinigais ir banko pavedimais už visus atliktus faktiškai darbus gavo tik 20 430,00 Eur. 30 761,00 Eur sumą atsakovas gavo už statybines medžiagas. Taigi tuo atveju, jeigu atsakovo skola ieškovams yra 22 000,00 Eur, darytina išvada, kad atsakovas dirbo nemokamai, ir iš savo piniginių lėšų papildomai pirko ieškovams statybines medžiagas. 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimo pasirašymo metu atsakovas nebuvo skolingas ieškovams 22 000,00 Eur, kadangi ši suma net nesiekė faktiškai atsakovo atliktų darbų, atskaičius ieškovams nupirktas statybines medžiagas, sumos. Tai patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimas buvo pasirašytas apgaulės būdu. Atsakovas pažymėjo, kad ieškinyje nenurodama, už kokius neatliktus darbus atsakovas gavo pinigines lėšas. Atsakovas nurodė, kad ieškovai, pastebėję, jog jis neatlieka sutartų darbų, už kitus darbus avansu nebūtų mokėję, tačiau šiuo atveju ieškovai už atliekamus darbus ir statybines medžiagas jam mokėjo iki 2017 m. birželio 15 d. Visuose pavedimuose buvo aiškiai nurodyta, kam šios piniginės lėšos skirtos. Avansas atsakovui buvo sumokėtas tik 4 kartus, t. y. du kartus už tvoros įrengimo darbus, po vieną kartą už plyteles garažui ir už užsakomų durų pagaminimą. Atsakovo teigimu, prašoma priteisti delspinigių suma yra nepagrįstai per didelė, todėl tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas, ji turėtų būti mažintina.
4. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimą dėl įsiskolinimo padengimo, sudarytą tarp ieškovės L. Š. ir atsakovo A. P., ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. tarp jo ir ieškovės L. Š. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovams 22 000,00 Eur, tačiau atsakovas šį susitarimą sudarė suklydęs dėl apgaulės. Atsakovas su ieškovais buvo susitaręs, jog jis atliks ieškovams eilę statybos darbų. Šalys susitarė, jog atsakovas pirmiausia atliks tvoros įrengimo ir garažo pastatymo darbus, tačiau atsakovui pradėjus atlikti šiuos darbus ir dar nebaigus visiškai įrengti tvoros, darbus reikėjo sustabdyti dėl oro sąlygų, kadangi prasidėjus žiemai tvoros nebuvo galima įrengti. Sustabdęs tvoros įrengimo darbus atsakovas pradėjo garažo statybos darbus. Šių darbų atlikimo metu šalys susitarė ir dėl kitų statybos darbų atlikimo. Tokiu būdu atsakovas ieškovams atliko iš karto kelių objektų statybos bei remonto darbus. Atsakovas visų sutartų darbų nebaigė atlikti, kadangi ieškovai 2017 m. vasarą pradėjo jam reikšti įvairias pretenzijas dėl to, kad jo prašomas atlygis už darbų atlikimą yra pernelyg didelis lyginant su kitais tos pačios srities specialistais, bei kad atsakovas sutartus darbus atlieka per lėtai. Dėl šios priežasties ieškovai nebeleido atsakovui atlikti jo neužbaigtų darbų ir nutraukė su juo bendradarbiavimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad dažniausiai jis prieš kiekvienų statybos darbų atlikimą sudarydavo su ieškovais susitarimus dėl numatomų atlikti statybos darbų, kuriais iš dalies apibrėždavo, kokius numatoma atlikti statybos darbus ir kokia jiems atlikti reikalingų medžiagų preliminari kaina. Šiuose susitarimuose ieškovai taip pat įrašydavo atsakovui perduodamas piniginių lėšų sumas už perkamas medžiagas, o atsakovas, gavęs pinigines lėšas – pasirašydavo. Ieškovams nutraukiant bendradarbiavimą su atsakovu ieškovė L. Š. nurodė atsakovui, jog ji parengė atliktų darbų, atskaičius ieškovams nupirktas medžiagas, aktą, taip pat papildė anksčiau sudarytus statybos darbų atlikimo susitarimus, kuriose surašė visus atsakovui atliktus mokėjimus. Atsakovas, preliminariai žinodamas, jog jis ieškovams atliko darbų už apytiksliai 20 000,00 Eur, neturėdamas su savimi savo vedamos atliktų darbų apskaitos, pasitikėdamas ieškove ir nenorėdamas, kad ateityje kiltų kokie nors ginčai, visus ieškovės pateiktus dokumentus pasirašė (vienu egzemplioriumi). Manė, jog jo ir ieškovų sutartiniai santykiai baigėsi. Nurodė, kad jeigu būtų žinojęs ir supratęs, jog jam yra duodamas pasirašyti susitarimas, kuriuo jis įsipareigoja sumokėti ieškovei 22 000,00 Eur, tokio susitarimo jis nebūtų sudaręs. Atsakovas 2017-08-24 susitarimo sudarymo metu ieškovams nebuvo skolingas 22 000,00 Eur, kadangi tokia suma net nesiekė atsakovo realiai atliktų darbų, atskaičius ieškovams nupirktas statybines medžiagas, sumos. Tai patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimą atsakovas pasirašė apgaulės įtakoje. Pažymėjo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, pasirašydamas susitarimą pasitikėjo ieškove, susitarimo tinkamai neperskaitė ir neįvertino, tinkamai nesuprato jo esmės. Ieškovė tyčia apgaulingai atsakovui žodžiu nurodė kitokias sąlygas, nei kad jos buvo nurodytos susitarime. Šie ieškovės apgaulingi paaiškinimai turėjo lemiamą įtaką atsakovui pasirašant susitarimą. Atsakovas suklydo pasirašydamas susitarimą, kadangi manė, jog pasirašomas susitarimas yra atliktų darbų aktas, kuriame nurodoma, jog jis ieškovams atlikto statybos/remonto darbų už 22 000 Eur.
Šalies argumentai
6. Ieškovai su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, susiję su sandorio sudarymu dėl apgaulės, yra išimtinai deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėjo jog atsakovas, teigdamas, kad tinkamai atliko darbus ir pristatė ieškovams visas užsakytas medžiagas, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Nurodė, jog ginčo šalių pasirašytas 2017-08-24 susitarimas yra aiškiai įvardintas kaip „Susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo“, t. y. ne statybos užbaigimo ar tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo A. P. 22 000,00 Eur skolą, 3 960,00 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 25 960,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 805,00 Eur bylinėjimosi išlaidas solidariems ieškovams L. Š. ir E. Š.. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą 9,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui E. Š. 12,00 Eur žyminį mokestį.
8. Nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. tarp ieškovės L. Š. ir atsakovo sudarytas susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo iki 2017 m. rugsėjo 15 d. sumokėti ieškovams 22 000,00 Eur įsiskolinimą, susidariusį dėl neatliktų darbų pagal šalių sudarytą žodinę rangos sutartį.
9. Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes teismas pažymėjo, kad šalių sudarytas 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimas yra aiškiai įvardijamas kaip „Susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo“; susitarimo pavadinimas yra suformuotas aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismo vertinimu, nors atsakovas nurodė, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, pasirašydamas susitarimą tinkamai jo neperskaitė ir neįvertino, nesuprato jo esmės, tačiau minėtas susitarimas yra nedidelės apimties (1 lapo), šalių teisės ir pareigos susitarime išdėstytos aiškiai, susitarime nėra naudojami sudėtingi teisiniai terminai ar apibrėžimai. Todėl, akivaizdu, kad net ir neturėdamas teisinio išsilavinimo atsakovas turėjo ir galėjo suprasti susitarimo turinį, jame numatytus įsipareigojimus.
10. Atsakovo argumentus, jog jis manė, kad pasirašomas susitarimas yra atliktų darbų aktas, atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad atsižvelgus į tai, kad atsakovo veikla yra susijusi su statybos rangos darbų atlikimu, manytina, jog atsakovas turėjo bei galėjo suprasti, kad atliktų darbų aktą rengia rangovas, kuris vėliau praneša užsakovui, kad yra pasirengęs perduoti atliktų darbų rezultatą, ir šalys, perduodant atliktus darbus, pasirašo atliktų darbų aktą. Taigi atsakovas turėjo suprasti, kad pasirašomas susitarimas nėra atliktų darbų aktas. Be to, atsakovas byloje pateikė savo parengtą atliktų darbų aktą, todėl darytina išvada, kad atsakovui buvo žinomi reikalavimai, keliami atliktų darbų akto turiniui ir formai.
11. Taip pat atmetė atsakovo argumentus, jog 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimas neatitinka šalių faktinės padėties, kadangi šalims nutraukus bendradarbiavimą jis buvo atlikęs darbų už visą jam sumokėtą pinginių lėšų sumą, todėl neturėjo įsiskolinimo atsakovams. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktas atliktų darbų aktą už 2017 m. gegužės mėn. 52 351,00 Eur sumai nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių. Minėtas atliktų darbų aktas yra pasirašytas tik paties atsakovo, ieškovai nėra patvirtinę darbų pagal šį aktą priėmimo. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas iki bylos iškėlimo teisme būtų šį aktą pateikęs ieškovams. Be to, iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas ne kartą žadėjo sumokėti atsakovams skolą, t. y. iš esmės pripažino savo prievolę.
12. Teismas pažymėjo, jog aplinkybę, kad atsakovas iš ieškovų gavo 51 191,00 Eur, teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose patvirtina ir pats atsakovas. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikti mokėjimo pavedimai bei atsakovo atlikti įrašai apie piniginių lėšų gavimą. Taip pat pabrėžė, kad ieškovai pateikė duomenis, patvirtinančius, kad šalims nutraukus Sprendimo 14 punkte nurodytas sutartis jie sudarė sutartis su kitais rangovais dėl darbų, kurie iš esmės buvo numatyti susitarimuose su atsakovu, atlikimo. Šios aplinkybės patvirtina, jos nors atsakovas gavo iš ieškovų pinigines lėšas už statybos rangos darbus, tačiau neatliko visų Sprendimo 14 punkte nurodytose sutartyse numatytų darbų.
13. Nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimo 3.1. punkte nustatyta, kad už šio susitarimo 1.1. punkte numatyto įsipareigojimo netinkamą įvykdymą (mokėjimo termino pažeidimą) ieškovai turi teisę reikalauti iš atsakovo 0,1 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Ieškovai rangos sutartis sudarė siekdami patenkinti savo asmeninius poreikius. Atsakovas šiuo atveju veikė kaip verslininkas, t. y. statybos rangos paslaugas teikė verslo tikslais. Taigi atsakovas nėra laikytinas silpnesniąja sutartinių santykių šalimi. Teismo vertinimu, ieškovų prašoma priteisti delspinigių suma sudaro 18 proc. pagrindinio 22 000,00 Eur įsiskolinimo sumos, todėl šios netesybos nesudaro galimybės ieškovams nepagrįstai praturtėti.
14. Ieškovams solidariai iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
15.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo. Teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, nenustatinėjo ieškovų atsakovui perduotų pinigų panaudojimo, t. y. kokios pinigų sumos buvo panaudotos statybinių medžiagų įsigijimui, o kokios – darbų atlikimui. Taip pat neteisingai įvertinta atsakovo pateikto darbų atlikimo akto teisinė reikšmė.
15.2. Teismas pažeidė materialines teisės normas, kadangi priimdamas sprendimą vadovavosi 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimu, kuris yra negaliojantis, kadangi įstatyme imperatyviai įtvirtinta, jog skoliniai įsipareigojimai, viršijantys 3 000 Eur, privalo būti patvirtinti notaro.
15.3. Teismo priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli ir prieštaraujantys sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams.
Atsiliepimas
16. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
16.1. Priešingai, nei teigia teismas, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Bylos įrodymai patvirtina, kad šalis sieja ne namo statybos, o kitokio pobūdžio rangos ir atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad atsakovui netinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal šalių sudarytas sutartis ir jas nutraukus šalys pasirašė susitarimą dėl įsiskolinimo padengimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo per susitarime įtvirtintą terminą grąžinti ieškovams jų sumokėtas pinigines lėšas už darbus, kurių atsakovas neatliko, ir medžiagas, kurios nebuvo pristatytos.
16.2. Pabrėžtina, kad atliktų darbų aktas yra fiktyvus ir atsakovo atstovės L. Š. parengtas praėjus vieneriems metams nuo šalių bendradarbiavimo nutraukimo. Šiame akte įrašyti darbai, kurių atsakovas arba neužbaigė, arba apskritai neatliko.
16.3. Atsakovas teigia, kad neva tinkamai atliko darbus ir pristatė visas užsakytas medžiagas, tačiau nepateikia įrodymų, kad tokios medžiagos buvo įsigytos ir pristatytos ieškovams.
16.4. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl atsakovo neįvykdytų arba netinkamai įvykdytų įsipareigojimų ieškovai buvo priversti sudaryti sutartis su trečiaisiais asmenimis.
16.5. Apeliacinio skundo argumentai dėl privalomumo notariškai patvirtinti šalių sudarytą susitarimą yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad skunde nurodyta nuostata taikoma tik vekseliams, o ne bet kokiems asmenų sandoriams dėl įsiskolinimo padengimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
19. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais: 1) teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius bei neatskleidė bylos esmės; 2) teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi šalių sudarytų susitarimu, kuris pripažintinas negaliojančiu; 2) teismo priteisti delspinigiai pažeidžia sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus.
20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių anksčiau nurodytų apeliacinio skundo argumentų.
21. Vienas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvas yra susijęs su materialinės teisės normų pažeidimu. Apelianto teigimu, teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius bei nepagrįstai nenustatinėjo ieškovų atsakovui perduotų pinigų panaudojimo. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.
22. Bylos duomenimis, tarp šalių buvo sudarytos šios sutartys: 2016 m. lapkričio 3 d. Tvoros įrengimo darbų sutartis, 2016 m. lapkričio 3 d. Garažo statybos darbų sutartis, 2017 m. sausio 4 d. Trinkelių klojimo sutartis, 2017 m. vasario 1 d. Namo fasado ir medinio stogo pakalimo dažymo sutartis, Lauko durų ir sandėliuko durų montavimo darbų sutartis. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad šalis siejo ne namo statybos, o kitokio pobūdžio rangos ir atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai. Šios sutartys nutrauktos dėl netinkamo atsakovo sutartyse numatytų atlikti darbų vykdymo. 2017 m. rugpjūčio 24 d. šalys pasirašė susitarimą dėl įsiskolinimo padengimo, kuriuo atsakovas įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 15 d. sumokėti 22 000 Eur, t. y. atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovams jų sumokėtas pinigines lėšas už darbus, kurie atsakovo nebuvo įvykdyti, ir medžiagas, kurios nebuvo pristatytos. Šios nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad iki minėtų sutarčių nutraukimo šalis siejo rangos ir atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai, kurių pagrindu vėliau sudarytas atskiras sandoris – 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo.
23. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Taigi, šiuos kriterijus atitinka ir šalių pasirašytas 2017 m. rugpjūčio 24 d. sutarimas dėl įsiskolinimo padengimo, kuria remdamiesi ieškovai ir reiškė reikalavimus byloje. Todėl būtent iš šio sutarimo kylančios šalių teisės ir pareigos yra nagrinėjimo dalykas šioje byloje ir būtent šio sutarimo aiškinimas galėtų būti reikšmingas nustatant atsakovo skolos ieškovams faktą bei dydį. Pastebėtina, kad analogišką išvadą padarė ir Lietuvos apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas iš esmės tapatų ginčą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-275-516/2016).
24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Sis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį - tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2003).
25. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas priešieškiniu siekė paneigti / nuginčyti tarp šalių sudarytą 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimą dėl įsiskolinimo padengimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog minėtas susitarimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintus teisėtai sudaryto ir šalims sukeliančio teisines pasekmes sandorio požymius. Išanalizavusi bylos medžiagą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje pakanka įrodymų įsitikinti, jog susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo buvo pasirašytas suderinus šalių valią.
26. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog 2018 m. vasario 5 d. ginčo šalys sudarė Taikos sutartį bei kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį, tačiau teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP- 3445-323/2018 motyvuodamas tuo, jog nebuvo pateikta pakankamai duomenų bei nepateiktos pačios šalių sudarytos sutartys, šalių pateiktą prašymą tenkinti atsisakė (1 t., b. l. 92-94). Kaip nurodo ieškovai, prašymo, parengto atsižvelgus į teismo nurodytus trūkumus, pakartotinai pateikti nepavyko, kadangi tuo metu kontaktas su atsakovu buvo beveik prarastas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimo turinį atsakovas aiškiai suvokė ir susitarimą pasirašė laisva valia. Tai, kad atsakovas suprato ir pripažino pareigą įvykdyti prievolę, numatytą 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarime, patvirtina ir į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (1 t., b. l. 99, 105-111). Šios nurodytos aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas nustatytu terminu skolos nesumokėjo, todėl laikytina, kad pažeidė prievolę.
27. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog teismas netinkamai įvertino atsakovo pateikto atliktų darbų akto reikšmę. Bylos duomenimis, atsakovas įrodinėdamas, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimas neatitinka faktinės padėties, kadangi šalims nutraukus bendradarbiavimą jis buvo atlikęs darbų už visą jam sumokėtą pinginių lėšų sumą, pateikė atliktų darbų aktą už 2017 m. gegužės mėn. 52 351,00 Eur sumai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog būtent šis aktas yra rašytinis dokumentas, kuriame aiškiai įvardintos ieškovų namo statybai panaudotų medžiagų bei darbų kaina bei atspindi atsakovo poziciją dėl šalis siejusių rangos teisinių santykių. Analizuojant atsakovo pateiktą atliktų darbų aktą atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, kada šis aktas buvo parengtas – iš kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad minėtas darbų atlikimo aktas registruotu laišku ieškovams išsiųstas tik 2018 m. liepos 27 d., t. y. bylos nagrinėjimu metu ir praėjusius vieneriems metams nuo šalių sudarytų sutarčių nutraukimo. Taip pat, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovai, į minėtą aktą yra įrašyti darbai ir medžiagos, kurie atsakovo arba nebuvo užbaigti, arba apskritai nebuvo atliekami. Tai yra, akte yra įrašyti santechnikos prietaisų ir vamzdynų įrengimo (su šildytuvu) darbai, sandėliuko renovacija, šarvuotos durys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai pateikė įrodymus, jog lauko durys buvo pagamintos ir įrengtos trečiojo asmens (1 t., b. l. 96). Taip pat sutiktina su ieškovų pastebėjimu, jog nors apeliantas įrodinėjo, kad tinkamai atliko darbus ir pristatė visas užsakytas medžiagas, tačiau nepateikė įrodymų, kad tokios medžiagos apskritai jo buvo įsigytos ir pristatytos ieškovams. Šios nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvados, jog 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo atitiko šalių faktinę padėtį.
28. Kritiškai vertinta ir apeliacinio skundo nuostata, jog teismas pažeidė materialines teisės normas, kadangi priimdamas sprendimą vadovavosi 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimu, kuris yra negaliojantis, kadangi įstatyme imperatyviai įtvirtinta, jog skoliniai įsipareigojimai, viršijantys 3 000 Eur, privalo būti patvirtinti notaro.
29. CK 1.73 straipsnyje išvardyti sandoriai, kurie turi būti sudaryti paprasta rašytine forma, o CK 1.74 straipsnyje – sandoriai, kuriems privaloma notarinė forma, t. y. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip; vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį; kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.
30. Iš apeliacinio skundo turinio galima daryti išvadą, kad apeliantas šalių sudaryto 2017 m. rugpjūčio 24 d. susitarimo negaliojimą grindžia CK 1.74 straipsnio nuostata, jog notarinė forma privaloma kitiems sandoriams, kuriems šis kodeksas numato notarinę formą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad notarinė sandorio, viršijančio 3 000 Eur sumą, forma kodekse yra numatyta sudarant vekselius. Tai yra, pagal CK 1.105 straipsnio 5 dalį vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju minėta teisės norma netaikytina, kadangi šalys sudarė ne vekselį, o susitarimą dėl įsiskolinimo padengimo. Atsižvelgiant į tai, kad CK nėra numatyta imperatyvi prievolė ginčo susitarimą tvirtinti notarine tvarka, plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.
31. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog teismo priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli ir prieštaraujantys sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams.
32. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 d.). Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę netesybos (bauda, delspinigiai) yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016.
34. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi reikia analizuoti, kiek dėl šios pažeidimo patyrė nuostolių ieškovė ir koks šios sumos santykis su sutartyje nustatytomis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).
35. Vertinant, ar ieškovų prašoma priteisti netesybų suma (3 960,00 Eur) nagrinėjamu atveju atitiktų protingumo, proporcingumo kriterijus, atsižvelgiama į tai, kad atsakovas šiuo atveju veikė kaip verslininkas, t. y. statybos rangos paslaugas teikė verslo tikslais, todėl nėra laikytinas silpnesniąja sutartinių santykių šalimi. Taip pat akcentuotina, kad atsakovas nėra įvykdęs jokios šios prievolės dalies ir nepateikė jokių įrodymų, kad prievolės įvykdymo terminą pažeidė dėl kokių nors objektyvių nuo jo paties nepriklausiusių aplinkybių. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalims nutraukus šios nutarties 1 punkte nurodytas sutartis ieškovai sudarė sutartis su kitais rangovais dėl darbų, kurie iš esmės buvo numatyti susitarimuose su atsakovu, atlikimo. Apibendrindama aptartus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo mažinti netesybas.
Dėl bylos procesinės baigties
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
38. Apelianto skundo netenkinus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
39. Ieškovai nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.