- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- 1-64-899/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00593-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- M. B., A. B.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė, Vytautas Blažaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.1.15Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus (darbingumas 35 proc.), gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, teistas: 1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-11-08 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 235 straipsnio 1 dalį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-01 nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nuosprendžiu paskirta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda, ir galutinė bausmė skirta laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams ir 6 MGL (780 Lt) bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį;
V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis V. M. IĮ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. ir V. B. 2014-07-18 apie 19.45 val. viešoje vietoje – Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), parduotuvės kieme, veikdami kartu, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kilus konfliktui tarp V. B. ir nukentėjusiojo M. B., V. B. su pastaruoju apsistumdė, sudavė jam du kartus kumščiu į veidą, nukentėjusiajam M. B. nugriuvus ant žemės, užgulė jį savo kūnu ir sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių į veidą, smaugė, o V. B. tuo pat metu spyrė nukentėjusiajam M. B. nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajai A. B. stumiant V. B. nuo mušamo nukentėjusiojo M. B., V. B. spyrė jai vieną kartą į pilvą ir vieną kartą į šlaunį, tokiu būdu V. B. bendrais veiksmais su V. B. ne mažiau kaip 10 smūgių padarė M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: nubrozdinimus dešiniame momenyje, kairės ausies kaušelyje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lupoje, dešinėje alkūnėje, nugaroje, juosmens srityje, kairio kelio priekiniame paviršiuje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, nukentėjusiajai A. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, aplinkiniams buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis.
Kaltinamasis V. B. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad konfliktų su A. B. iki įvykio neturėjo, tik per apklausą susipažino, o su M. B. prieš tris metus buvo nerimtas žodinis konfliktas dėl žvejybos. Jis savavališkai žvejojo prūde, todėl jį sudraudė, pasakydamas, kad tai privatus prūdas. 2014-07-18 19.45 val. dviračiu nuvyko į parduotuvę. Prie parduotuvės sėdėjo 4 vyrai, su jais pasisveikino ir pasigirdo šūkis „ei, tu, ereli, kietuoli, einam pasikalti“. Atsisuko pasižiūrėti kas toks sakė ir pamatė, kad atsikėlęs nuo laiptų stovi M. B.. Ant laiptų visi sėdėjo: M. B., brolis, M. ir dar keli asmenys stovėjo, kurių neįsidėmėjo. Priėjęs prie jo, delnais jį paėmė ir priglaudęs jam gražiai pasakė „su vaikais nesimuš“, o jis atsakė „tau gaila prūdo, kad neleidi mums žvejoti“. M. B. pasakė, kad tai yra privati valda, yra ženklas, šalia yra valdiškas prūdas, ten ir žvejoja. Nežino, ar M. B. suprato žodžius ar nesuprato, bet apsisuko eiti link parduotuvės ir staiga iš nugaros jam „drįkst“ ir perplėšė maikę, taip pat pasipylė smūgių kruša. Iki parduotuvės buvo likę du žingsniai, kuomet pasipylė smūgių kruša. Perplėšti marškinėliai laikėsi tik ant rankų. Nežino, kodėl liudytojai nematė perplėštų marškinėlių. Trumpam nugriuvo ir pamatė, kad M. B. norėjo spirti, bet pats atsikėlė, pargriovė jį ant žemės. Pats kai atsikėlė nuo žemės, atrodo, kad M. B. sudavė į veido sritį. M. B. priklupo, staiga atsikėlė ir vėl pradėjo su kojomis spardyti. Paskui M. B. laikė gal 10 sek. kol apsiramins. Palaikęs M. B. nusigręžė eiti link brolio ir vėl jam iš nugaros buvo smūgiai į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvą. Tuo laiku atsikėlė brolis jam padėti. Kai brolis atsikėlė M. B. jam sudavė į galvos sritį, tuomet brolis nugriuvo. Pats pričiupo M. B., pargriovė ir laikė, o palaikęs 10-15 sekundžių paleido. Kai jį laikė, V. nematė. Galvojo, kad M. B. aprims, tačiau paleistas M. B. pabėgo kokį 10 m ir pradėjo iš akmenų mėtytis. Mesdamas M. B. akmenį pataikė pačiam į ranką. Įvykio metu buvo blaivus, o M. B. buvo neryškiai išgėręs. Ar brolis buvo girtas, nepastebėjo. Pats yra nukentėjęs, nes M. B. pirmas užpuolė. M. B. išprovokavo žodinį konfliktą ir pirmas sudavė. M. B. duodamas smūgius virstiniavo ant grindinio, kuris buvo grubus, todėl mano, kad griūdamas M. B. galėjo susižaloti. Specialistas išvadoje daug ko neįrašė. Specialistui rodė savo žaizdas, išvada buvo įbrėžimai, kraujosruvos, o iš tiesų buvo smarkiai, mėnesį laiko svaigo galva, praskelta lūpa, išmuštas dantis, sulaužytas pirštas. Kitą dieną nuvyko į ligoninės priėmimą, sakė dėl piršto, pasakė „nieko baisaus, sugis“. Dėl danties sakė „parodontozė“. Į kitus gydytojus nesikreipė. Iki įvykio pas M. B. sužalojimų nematė. Pačiam suduotų smūgių neskaičiavo, bet buvo gal 10 ar 15. Jis M. B. gal trenkė vieną smūgį ar atstūmė, nes nuo smūgio būtų nugriuvęs, o šiuo atveju jis tik pritūpė. Brolio smurtinių veiksmų nematė. Pats policijos nekvietė, nes neturėjo telefono, brolis - taip pat. Konfliktas vyko mažiau nei 15 minučių, gal mažiau. Įvykio metu A. B., G. B. nematė. Byloje tik pirminiai jo parodymai yra teisingi, kiti duomenys ne iki galo teisingi. Į policiją tą vakarą kreipėsi, sakė „išvykusi į G., laukite“. Kreipėsi dėl policijos neatvykimo, atsakymą gavo. Policijoje pareiškimą rašė kitą dieną. Pas specialistus važiavo už 5 dienų pats savo iniciatyva už savo pinigus. Pats šiuo metu yra neįgalus, turi 65 procentų neįgalumą, yra dispancerizuotas. Šeimoje yra 4 asmenys, dukra ir sūnus.
Kaltinamasis V. B. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuotiną kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad su M. B., A. B. ankščiau konfliktų nebuvo. Sėdėjo prie parduotuvės ir gėrė alų. Atvažiavo brolis ir M. B. pradėjo prie brolio kabinėtis. Prasidėjo nuo žodinio konflikto, kuris peraugo į muštynes. M. B. sumušė, suplėšė rūbus. Brolis ėjo į parduotuvę, M. B. suplėšė broliui maikę ir buvo smūgis į veidą ir iš kojos. Brolis M. B. pastūmė, M. B. pritūpė prie parduotuvės ir paskui pradėjo spardyti, šokinėti. Brolis buvo pasisukęs į parduotuvę, M. B. prišoko iš galo. Sudavė kumščiu iš kairės ar dešinės į veidą. Broliui sudavė gal 5 kartus. Pats norėjo pagelbėti broliui, M. B. nustumti, bet pats gavo smūgį nuo M. B. iš galvos į nosį ir iš kojos į krūtinę. Gavo viso 3-4 smūgius, jų neskaičiavo. Viskas vyko staigiai. Po suduoto smūgio nugriuvo. Paskui M. B. į brolį laidė akmenis. V. B. nukentėjo, nes jam M. B. praskėlė galvą, viso buvo 5 ar daugiau smūgių. Pats M. B. nesudavė. Nežino, ar brolis pastūmė M. B. ar sudavė, o į kurią vietą - nežino. M. B. gal susižalojo virsdamas. Nei vienas liudytojas nepaliudijo, t. y. tai nematė, tai girtas, tai nepamena. Pats nebuvo prisilietęs prie A. B., ją matė tik prie durų gal 1 m. atstumu. Nepamena, ar pats gavo su šlepete, gal buvo įsikarščiavęs. Telefono neturėjo ir pagalbos nekvietė, kitų žmonių pagalbos neprašė. Įvykio vietoje kol atvyko policija neliko, nes jam buvo bloga. Apie policijos atvykimą žino, nes kalbėjo vietiniai.
Nukentėjusysis M. B. teisme parodė, kad V. ir V. B. pažįsta, nes visi gyvena G. kaime. Santykiai buvo draugiški, konfliktų iki 2014-07-18 nebuvo. Tyrimo metu viską nurodė teisingai. Sėdėjo prie parduotuvės ir V. B. paklausė „ko žvejoti neleidi?“, gal tai pasakė griežtu tonu, jis pradėjo šaukti, sakė „pradėsiu čia visiems leisti, tuoj gausi į galvą“. Tuomet pasistumdė ir susimušė. Mušė vienas kitą. V. B. buvo išgėręs. Kieme buvo P. ir „negras“ – L. M.. Jie visi buvo girti. Smurtinis konfliktas vyko apie 20 minučių. Dar buvo A., S., G., kitų nepastebėjo. Su išvardintais asmenimis sutaria draugiškai. Su V. B. susistumdė, bet pirmas pradėjo V. B.. V. B. pastūmė, tada jam atgal, V. B. sudavė pačiam smūgį, tada jam davė iš kojos smūgį atgal, jis nuvirto. Pats atsistojęs juokėsi, o V. B. atsikėlė ir pakišo koją, tuomet pradėjo mušti. V. B. sudavė daugiau nei du smūgius. Pats norėjo pabėgti, bet davė per kojas. Nuo šio smūgio nuvirto ir V. B. patį užgulė, t. y. užsėdo ant pilvo ir toliau mušė į veidą 5 smūgius bei už kaklo smaugė. V. B. jį spardė, kuomet V. B. smaugė. Kiek sykių įspyrė, neskaičiavo, bet spyrė į įvairias kūno vietas. Vienas davė, o kitas ėjo aplink ir spardė į viršugalvį, galvos sritį, šonus, koją. Įspyrė viso gal 20 kartų. Spardė V. B.. Patį gelbėjo A. B., ji stūmė V. B.. Matė kaip sesuo davė su „tapke“, o kam tiksliai davė, nematė. Galėjo būti, kad sesuo sakė „baik, užteks, nesimušk“. Pats nematė, ar A. B. buvo sužalota. Jam buvo sužalota koja, nosis, nugara, ausis. Iki įvykio susižalojęs nebuvo. Kitiems asmens buvo baimė, jų reakcija buvo neigiama. Atvyko greitoji ir policija. Policija į įvykio vietą atvyko už valandos, gal pusę. Pats konflikto neišprovokavo, nes gynėsi ir galėjo kaltinamuosius sužaloti. Jaučiasi nukentėjęs, po įvykio buvo visas kruvinas. Galbūt, jei būtų gražiai V. B. paklausęs, būtų nenukentėjęs. Marškinėlius V. B. suplėšė gindamasis, kada tiksliai, nepamena. Gal V. B. ir sudavė su galva, nepamena. Įvykio metu pats buvo truputį girtas. Pas ekspertą kreipėsi pats. Nežinojo, kad B. jau kreipėsi į ekspertą.
Nukentėjusioji A. B. teisme parodė, kad su broliu M. B. santykiai geri. V. ir V. B. pažįstami iš matymo, priešiškumų su jais nėra. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, nurodė kaip buvo. Apklausos protokolu galima remtis. Atėjo į parduotuvę apsipirkti ir išgirdo, kad lauke vyksta konfliktas. Lauke brolis su V. B. buvo susiėmę rankomis ir su V. B. griuvo prie parduotuvės atramos. Buvo apsižodžiavimas, keiksmažodžiai. Nepamena kuris ant kurio sakė. Pirmo smūgio nematė, nes jie abu buvo susikibę. Paklausus broliui V. B. „nori į galvą?“, jis atsakė „noriu“. Nesuprato kodėl kilo konfliktas, tik po įvykio brolis papasakojo. V. B. nugriuvo ant brolio. Po to jie atsistojo ir mušėsi toliau. Po to jie abu greitai atsidūrė ant žolės prie stendo. Jie mušėsi, o ji bandė tarp jų įsiterpti. Brolis sakė „nesikišk“, bet jo neklausė ir bandė toliau kištis, kad jie nesimuštų. Mušėsi dviese, po to įsikišo V. B. brolis. Kas kam trenkė, nematė. Smūgių broliui nematė. Broliui nugriuvus buvo praskelta galva. Kitas B. brolis spyrė pačiai į šlaunį, nuo smūgio nukrito. Po to jam davė su šlepete kur pakliuvo. Tuomet jis nugriuvo, o po to pačiai spyrė į pilvą. Tada atbėgo brolis ir nustūmė B., kuris spytė jai. Iki tų smūgių suduotų jai tas vyras brolį spardė gulintį. Vienas laikė, o kitas jį spardė. Susikibęs su broliu buvo pirmas (parodo į V. B.), o kitas (parodo į V. B.) spardė ją pačią ir brolį. Įvykio metu buvo blaivi. Kiti asmenys buvo išgėrę. V. B. buvo girtas, jos brolis buvo taip pat išgėręs. Po įvykio jai ant šlaunies buvo mėlynė, bet dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė, skaudėjo savaitę. Iš įvykio pasitraukė, nuėjo į parduotuvę, apsipirko ir išėjo namo. Kuomet atvyko policija, greitoji, jos jau nebebuvo. Įvykio metu buvo daug asmenų: G., S., K. V., V. R.. Ji pasišalino, bet konfliktas tęsėsi. Kadangi nepavyko jų išskirti, iš konflikto išėjo, nes matė, kad gerai nesibaigs. Buvo kruvini M. B. ir V. B.. V. B. spyrė ne tik jai, bet spyrė ir broliui. V. B. spyrė broliui į šoną. Brolis gulėjo ant nugaros ir jam spyrė į kairį šoną. B. V. B. laikė apžergęs ir prispaudęs su ranka laikė už kaklo, smaugė. Matė, kad jis su kumščiu trenkė kuomet brolį buvo pasiguldęs 2-3 kartus, tiksliai nepamena. Vėliau brolio klausė, kodėl mušėsi, sakė, kad kuomet ji tuo metu buvo stora, atvažiavo su vežimėliu ir V. B. sakė, kad su mažu vaiku ir dar vieno vaiko laukiasi. Suplėšytų rūbų nematė. Konfliktą pradėjo V. B.. Aplinkiniai žiūrėjo kaip į pramogą, nesikišo.
L. P. T. teisme parodė, kad tiek kaltinamuosius, tiek nukentėjusįjį pažįsta. Su M. B. santykiai neutralūs. Įvykio metu buvo visai girtas, nieko nepamena. V. B. su ranka prie žemės laikė už kaklo prispaudęs M. B.. V. B. stovėjo šalia ir ar priėjęs spyrė, pats nesuprato. Nežino, ar laikė, ar smaugė, ar jį tik ramino. Visų pirma išgirdo, kad bendravo, paskui pats nuėjo į parduotuvę ir jų negirdėjo. Parduotuvėje užtruko 10 minučių. Išėjus iš parduotuvės pamatė, kad ant žemės laiko M. B.. Iki tol jie abu sėdėjo, o M. B. stovėjo. Nepamena ar M. B. sudavė B., gal kai pats buvo parduotuvėje. Pats sakė, kad lengvai įspyrė du-tris kartus į nugarą, gal jį ramino. Matė, kad M. B. gulėjo ant žemės. Pats galvojo, kad V. B. jį laiko ir taip ramina. V. ar tyčia, ar netyčia, bet matė, kad tu – tris kartus įspyrė. A. B. nepasakys, kad yra mušeikos, o M. B. su draugais kartais susipyksta, apsistumdo, pasimuša. Matė, kad sesuo vedė M. B. į namus. Sesuo šaukė, kad paleistų M. B.. M. B. ir V. B. buvo kruvinomis lūpomis. Tokie įvykiai pačiam yra nemalonūs, todėl iš jų šalinasi.
Liudytoja S. K. teisme parodė, kad M. B. pažįstamas, B. - iš matymo. Konfliktų su jais nėra. Draugiškesni santykiai su M. B.. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Apie 19.00 val. kartu su G. B. ir A. B. atėjo apsipirkti ir pamatė, kad M. B. pradėjo stumdytis su V. B.. Nematė, kas kam trenkė, bet pats kartu su A. B. ir G. B. lindo juos skirti. Pirmas konfliktas prasidėjo su V. B.. Jie visi sėdėjo prie parduotuvės ir išgėrinėjo. Pamatė, kad M. B. su V. B. pradėjo stumdytis, davė vienas kitam, kas pirmas kuriam sudavė, negali pasakyti. Jie stumdėsi, krito prie vežimėlio. Ko jie susipyko, nežino, jie visi buvo išgėrę. Buvo momentų kuomet M. B. ir V. B. buvo pargriuvę, o kitas brolis lindo skirti. Kuomet M. B. buvo parkritęs, V. B. davė iš rankų. M. B. gulėjo šonu, V. B. iš nugaros pusės buvo jį užgulęs. Konkrečiai kiek M. B. sudavė smūgių, pasakyti negali. Įvykio metu buvo dar ir spardymas. M. B. smaugė V. B., tuo metu kitas galėjo jį spardyti, bet pati tiksliai nepamena. Spardė į pilvą, į kojas. A. B. siekdama skirti besimušančius pribėgo prie V. B. ir iš tapkutės sudavė jam. A. B. prašė vyrų nesimušti, tačiau ir jai kažkuris iš brolių spyrė. Nežino ar spyrė tyčia, ar netyčia. B. mosikavo ir gal netyčia A. B. įspyrė. Vyrus išskyrė, jie susėdo prie parduotuvės, o patys apsipirkę išėjo. Vėliau atvažiavo policija, kas pareigūnus iškvietė, nežino. M. B. buvo išgėręs, nes buvo atėjęs prašyti sesers alui pinigų.
Liudytojas G. B. teisme parodė, kad yra M. B. brolis su juo sutaria gerai. Su B. gyvena tam pačiam kaime, santykiai su jais neutralūs. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui sakė teisingai. Jis su drauge S. K. ir sese A. B. ėjo į parduotuvę. Pažiūrėjęs parduotuvėje per langą pamatė, kad pradėjo muštynės. B. laikė brolį prispaudęs, o kitas B. spyrė. V. B. smaugė, o V. B. brolį spardė. Pats bandė besimušančius skirti, prašė paleisti. Į parduotuvę atvažiavo ne vietinis, normalaus sudėjimo vyras ir juos besimušančius išskyrė. A. B. juos taip pat bandė skirti ir tuo metu V. B. jai spyrė į pilvą. Pats to veiksmo nematė, bet apie tai pasakė A. B.. Įvykio metu visi trys asmenys buvo kruvini. Matė, kad brolis gulėjo ant žemės, o V. B. atsigulęs laikė už kaklo, o kitas spardė į kojas jo brolį. Kiek kartų įspyrė, nematė. Kai pasakė, kad mušasi, pats tuoj pat išėjo į lauką.
Liudytoja D. R. teisme parodė, kad M. B. pažįstamas, santykiai su juo neutralūs. V. ir V. B. pažįsta, santykiai su jais taip pat neutralūs. Matė, kad B. sėdėjo prie pat laiptų ir M. B. buvo į ją nugara, atstumas nuo jų buvo kokie 4-5 m. Pati nuėjo į parduotuvę, kurioje užtruko 5 minutes, o išėjusi iš jos matė, kad M. B. gulėjo ant žemės, o B. jį gal tramdė. Vienas kojas laikė, kitas rankas. Pati jiems pasakė „ką darot, ar dviese vieną mušat“. Po to B. atsistojo, atsistojo ir M. B.. M. B. buvo prarėžta kakta ir bėgo kraujas. Negali garantuoti, ar mušė, jie laikė prispaudę, gal M. B. tramdė. Gal mušė, nes jų alkūnės judėjo. Tuo metu kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pati gal įvertino jų rankų mojavimą kaip smūgius į galvą. Spyrių nematė. S., P. kai pati buvo įvykio vietoje, jau nebebuvo. M. B. kai būna girtas yra agresyvus, o kai negirtas, tai „auksinių rankų“‘.
Liudytoja L. S. teisme parodė, kad abu B. yra pažįstami, konfliktų su jais nėra. Gyvena viename kaime. M. B. pažįstamas, su juo konfliktų taip pat nėra. Atvažiavo į parduotuvę automobiliu, išlipo. Kuomet ėjo į parduotuvę niekas nesimušė. Parduotuvėje buvo gal 10 minučių, buvo didelė eilė. Išėjus iš parduotuvės matė, kad spardėsi, mušėsi V. su M. ir vienas kitam sudavė smūgius. Konfliktą matė tik kokias 5 minutes kol stovėjo lauke. Jie stumdėsi, spardėsi, mušėsi, vienas nugali, kitas. Mušėsi dviese, o brolis V. B. gelbėjo brolį. M. B. mušė V. B. kumščiais, kojomis. M. B. veiksmai buvo intensyvesni. Konfliktą matė ne nuo pradžių. V. traukė, ramino brolį, sodino jį, atitraukinėjo nuo M. B.. Prie parduotuvės buvo P. T., D. R., A. B.. V. sėdėjo, po to nuėjo gelbėti brolį, gal raminti. Tikriausiai ėjo gelbėti, nes M. B. jaunesnis, energingesnis. Kas pradėjo konfliktą, nematė. A. V. gal ir baigėsi konfliktas. M. B. sėdėjo, kvietėsi medicinos pagalbą. Jie abu buvo vienodai sumušti. M. buvo kruvinas, nubrozdintas. V. sužalojimų nepastebėjo. Abu buvo nukritę ant žemės. M. B. nukrito nuo V. B. smūgio. V. nieko nedarė. Ištisai muštynių nestebėjo. Mano, kad kliuvo ir M. B., ir V. B.. V. spiriančio M. B. nematė. Pati buvo 10 m atstumu, arčiau jų buvo P. T.. Aplinkybes prisiminė geriau apklausos metu.
Liudytojas L. M. teisme parodė, kad abu B. yra pažįstami, konfliktų su jais nėra. Su M. B. sutaria normaliai, visi yra bendradarbiai. Grįždami iš darbo visi gėrė, o V. B. negėrė. Pritrūko gėrimų, jų nusipirko G. ir nuėjo pas kaimyną, išgėrė, po to dar ėjo nusipirkti. Apie muštynes nieko nepamena. Pačiam sakė, kad M. B. susimušė su B.. Pats gėrė ne prie parduotuvės, o prie sandėliuko. Kodėl tarp jų kilo konfliktas, nežino. M. B. klausė „neleidi pažvejoti prūde?“, kas pirmas pradėjo muštynes, nežino. Smūgių nematė, jie tik ginčijosi. Sužalotų asmenų nematė, jį namo parvedė T.. Pats nematė nei greitosios medicinos pagalbos, nei policijos pareigūnų. Sėdėdami kalbėjo, jis tik išgirdo „ko žvejoti neleidi“. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai užrašyti neteisingai, nors juos perskaitė ir pasirašė. Gali būti, kad dabar nepamena. Meluoti negalėjo, gal ir sudavė M. B.., buvo apsvaigęs.
Liudytojas A. S. teisme parodė, kad B. ir M. B. pažįstami, konfliktų su jais nėra. Pats nieko nematė, jie visi girti voliojosi už parduotuvės, trise konfliktavo. Nežino nuo ko viskas prasidėjo, nes pradžios nematė. Prie parduotuvės buvo visa „miškinių“ brigada. Sėdintys prie parduotuvės asmenys vos nusėdėjo, todėl mano, kad girti buvo visi asmenys. M. tarp jų nematė. M. B. sesuo buvo, ji stovėjo, bet konflikte nedalyvavo. Gal pačiam išvažiuojant ji ir bandė juos išskirti. Asmenis paliko besivoliojančius. Neklausė dėl ko kilo konfliktas. Atvykus į parduotuvę konflikto nematė. Būdamas parduotuvėje girdėjo triukšmą, girtų erzelynė. Parduotuvėje užtruko 5-7 minutes, triukšmas buvo nutilęs ir vėl prasidėjo. Išėjus iš parduotuvės matė, kad trys asmenys buvo ant parduotuvės žolyno 5-6 m atstumu nuo parduotuvės. Smūgių nematė. Aplinkiniai reagavo, šaukė „baikit stumdytis“. Šaukė M. B. sesuo. Kuomet matė įvykį, tai B. M. B. nebuvo užgulę, tik mojavosi rankomis.
Liudytoja I. Š. teisme parodė, kad visi trys kaltinamieji, nukentėjusysis matyti, santykių su jais jokių. Atvažiavo į parduotuvę, lauke buvo daug žmonių. Lauke sėdėjo abu B., B., L., T., buvo moterų, vaikų. Kūdikio vežimėlis buvo, moteris jį stumdė ir laukė eilės apsipirkti. Vežimėlį stumdė A. B.. Iš parduotuvės nebuvo išėjusi. Praėjus 5 minutėms po atvykimo prasidėjo baisus triukšmas, dėl ko, nežino. Prasidėjo sujudimas, kilo muštynės. Mušėsi trys asmenys, dėl ko - nežino. Išėjus iš parduotuvės, buvo didelis erzelis, vienas davė, kitas davė. Kas kam davė, nematė. Muštynės buvo bendroje visumoje. Lauke vyrai apsistumdė prie pat laiptų. Apsistumdyme dalyvavo trys asmenys, kas atliko veiksmus, nematė. Lauke buvo A. B., G. B., S.. Puolė skirti A. B., G. B. puolė į besimušančių vyrų tarpą, kad nutrauktų veiksmus. Buvo didelis triukšmas, visi puolė į tarpą, nenorėjo, kad vyktų konfliktas. Dėl įvykio parduotuvę uždarė ankščiau laiko, nes buvo nemalonu dėl viso triukšmo ir išvyko namo. Policiją iškvietė 18-19 metų K. V., ji gyvena netoli ir įvykį matė. Tokie dalykai vyksta ne kasdien ir tai yra nenormalu. M. B. buvo apgirtęs, B. sėdėjo ant laiptų, o ar jie buvo girti, pasakyti negali.
Liudytoja K. V. teisme parodė, kad M. B. - buvusios klasės draugės brolis, su juo bendrauja, santykiai draugiški. Su B. nebendrauja. Pati ėjo į parduotuvę ir stovint parduotuvėje išgirdo triukšmą. Su pardavėja išėjo į lauką ir matė, kad vyrai mušėsi. B. ant žolės gulintį M. B. smaugė. Jį smaugė V. B., o V. B. buvo atsiklaupęs šalia M. B. šonu. Taip jie darė, kuomet pati jau skambino į policiją. Girdėjosi, kad M. B. duso. Kitokių muštynių veiksmų nematė. Po to matė, kad M. B. buvo kruvinas, kruvina buvo galva. Kad M. B. kam suduotų, nematė. Pardavėja sakė, kad reikia kviesti policiją. Todėl ir iškvietė policiją, o iškvietusi pareigūnus išėjo namo. Buvo išsigandusi. Konflikto metu A. B. ėjo link besimušančių ir bandė B. atitraukti nuo M. B.. P. T., L. M. nepastebėjo, bet girdėjo, kad už kampo kažkas kalbėjo. Įvykio metu A. tempė nuo M. vyrą, bandė atitraukti bet nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Nors V. B. ir V. B. savo kaltę neigė, tačiau kaltinamųjų kaltę įrodo nukentėjusiųjų M. B., A. B., liudytojų P. T., S. K., G. B., D. R., L. M., I. Š., K. V., A. S., L. S. teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2014-07-18 M. B. pareiškimas, kuriuo jis nurodė, jog 2014-07-18, apie 20.00 val., eidamas namo pasiėmė alaus, prie jo prisikabino du broliai, gyvenantys Šiaulių r., G. k., ir jį sumušė, suduodami smūgius kumščiais ir kojomis (1 t., 18 b. l.);
- 2014-07-24 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti adresu Šiaulių r., G. k., tiksliau prie pastato su užrašu „Parduotuvė“, namas pažymėtas Nr. 2 (1 t., 6-9 b. l.);
- 2014-10-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. B. parodė vietoje, kur 2014-07-18 įvyko konfliktas ir paaiškino konflikto aplinkybes: V. B. prie parduotuvės pastato esančius laiptelius ir paaiškino, kad ant jų sėdėjo jo brolis V. B., M. B. ir L. M.; manekeno pagalba V. B. parodė, kaip jis suėmė M. B. už pečiu, po to parodė vietą, esančią maždaug už 3 metrų nuo pakylos prie įėjimo į parduotuvę, kur M. B. suėmė jam už „maikės“ iš nugaros pusės, o paėjęs vieną žingsnį atgal, V. B. parodė vietą, kur jam M. B. sudavė ne daugiau kaip 5 kartus į veidą bei vieną kartą spyrė į galvą, o jis vieną kartą trenkė M. B. kumščiu į veidą; prie medinės tvoros V. B. parodė vietą, kur nugriuvo M. B.; po to V. B. parodė vietą už maždaug 3 metrų, ties kiemo viduriu, ir paaiškino, kad jam būnat šioje vietoje, M. B. jam trenkė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą ir 3 kartus spyrė, po to parodė 1 metro atstumu nuo tos vietos, link gatvės, ir paaiškino, kad čia jis M. B. suėmė už sprando, parvertė jį ant žemės ir prispaudė prie žemės – V. B. padėjo manekeną taip, kaip gulėjo ant žemės parverstas M. B., užsėdo manekeną ties krūtine ir paaiškino, kad taip jis laikė užsėdęs M. B.; V. B. parodė vietą, esančią maždaug už 4 metrų, paaiškino, kad čia jis pasivijo bėgantį M. B., pakišo jam koją ir parvertė jį ant žemės; V. B. padėjo manekeną ant žemės taip, kaip buvo nuvirtęs M. B. ir manekeno pagalba parodė, kaip jis smaugė gulintį ant žemės M. B. (1 t., 38-47 b. l.);
- 2014-09-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. B. savo iniciatyva pateikė suplėšytą vyrišką palaidinę (1 t., 110 b. l.);
- 2014-09-12 apžiūros protokolas, kuriame fiksuota buvo atlikta V. B. pateiktų marškinėlių apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad marškinėliai trikotažiniai, trumpomis rankovėmis, rudos spalvos, apykaklė ir rankovių galai geltonos spalvos, per priekinę dalį nuo kaklo link apačios ir nuo pažasties link apačios marškinėliai perplėšti, ant marškinėlių, įvairiose vietose yra rudos spalvos dėmės (1 t., 111-113 b. l.);
- 2014-10-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. B. parodė vietą prie pastato ir paaiškino, kad čia ant laiptų sėdėjo jis, L. M. ir M. B.; po to parodė vietą, esančią 3 metrų atstumu nuo laiptų, prie įėjimo į parduotuvę, ir manekeno pagalba parodė, kaip jo brolis V. B. buvo suėmęs M. B. už pečių abejomis rankomis, paaiškina, kad V. B. stovint maždaug 1 metro atstumu nuo parduotuvės durų, M. B. sudavė jam 3 kartus į veidą ir parodė manekeno pagalba, kaip M. B. trenkė V. B.; 1,5 metro atstumu nuo tos vietos, link gatvės, V. B. parodė vietą, kur jam būnant M. B. trenkė jam vieną kartą galva į veidą bei spyrė ir paaiškino, kad nuo smūgių toje vietoje jis nugriuvo veidu į medinę tvorą (tai pademonstruoja manekeno pagalba); po to V. B. padeda manekeną maždaug už 2 metrų nuo tos vietos ir paaiškino, kad gulėdamas matė, kaip brolis V. B. taip užsėdęs ant M. B., laikė jį prispaudęs; po to parodė vietą prie gatvės, iš kur M. B. ėmė ir mėtė akmenis į V. B. (1 t., 58-65 b. l.);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-07-23 specialisto išvada Nr. G 1066/14(04), kurioje nurodyta, kad M. B. nustatyti sužalojimai: nubrozdinimas dešiniame momenyje, kairės ausies kaušelyje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, dešinėje alkūnėje, nugaroje, juosmens srityje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, kraujosruva dešinės akies vokuose, sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais apytikriai prieš 4-5 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 27-28 b. l.);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-08-07 specialisto išvada Nr. pG 84/14 - 1066/14(04), kurioje nurodyta, kad M. B. nustatyti sužalojimai: nubrozdinimas dešiniame momenyje, kairės ausies kaušelyje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, dešinėje alkūnėje, nugaroje, juosmens srityje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, kraujosruva dešinės akies vokuose; M. B. kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo 10 smūginių poveikių bukais kietais daiktais; M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 24 b. l.);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-09-29 specialisto išvada Nr. pG 107/14 - 1066/14(04), kurioje nurodyta, kad M. B. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose; nubrozdinimai dešiniame momenyje, kairės ausies kaušelyje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, nugaroje ir juosmens srityje, kraujosruva dešinės akies vokuose padaryti suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais, o nubrozdinimai dešinės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti tiek suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais, tiek griuviminės traumos metu dešinės alkūnės sritimi ir kairio kelio priekiniu paviršiumi atsitrenkiant į buką kietą pagrindą (1 t., 26 b. l.);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-08-12 specialisto išvada Nr. pG 83/14 - 1063/14(04), kurioje nurodyta, kad V. B. padaryti sužalojimai: nubrozdinimai pakaušio srityje ir viršutinėje lūpoje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje; kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais; V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 49 b. l.);
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus 2014-08-08 specialisto išvada Nr. G 1146/14(04), kurioje nurodyta, kad V. B. kūne sužalojimų nėra; veido ir dešiniojo peties sumušimo diagnozė nepatvirtinta objektyviais medicininiais duomenimis (1 t., 67 b. l.);
- 2015-01-19 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. 41D(K)-90, kurioje nurodyta, kad 2014-07-19, 08.16 val. Centro informacinėje sistemoje yra fiksuotas pranešimas dėl sumušto V. B.; tuo pačiu pateikta ir garso įrašo kopija (1 t., 116 b. l.);
- 2015-02-12 apžiūros protokolas, kuriame fiksuota garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, apžiūra (1 t., 117-122 b. l.);
- asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2014-07-18, 20.33 val. M. B. nustatytas 1,64 prom. girtumas (1 t., 19 b. l.);
- 2014-11-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad M. B. Šiaulių r., G. k., prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), parodė laiptus ir paaiškino, kad ant šių laiptų sėdėjo jis, V. B., L. M., P. T.; už pastato kampo, maždaug 2 metrų atstumu nuo laiptų, M. B. parodė vietą ir paaiškino, kad šioje vietoje jis konfliktavo su V. B. – t. y. jam stovint šioje vietoje V. B. trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą, po to, stovint toje pačioje vietoje jis spyrė vieną kartą V. B. į pilvą, V. B. nugriuvo (tai pademonstravo manekeno pagalba); po to maždaug 3 metrų atstumu nuo tos vietos, M. B. parodo vietą ir paaiškina, kur jam stovint V. B. mosikavo rankomis, norėdamas jam suduoti, 2 metrų atstumu parodė vietą ant žolės, kur V. B. parvertė jį ant žemės, manekeno pagalba parodė, kaip jam nugriuvus ant žemės, V. B. jį užgulė, smūgiavo kumščiu į veidą ir smaugė, kaip V. B. jį gulintį spardė (1 t., 184-193 b. l.);
- 2015-03-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji A. B. iš jai pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino V. B. kaip asmenį, kuris ant žolės, prie skelbimų lentos ir laiptų parvertęs ant žemės smaugė jos brolį M. B. (1 t., 104-106 b. l.);
- 2015-03-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji A. B. iš jai pateiktų 6 asmenų nuotraukų atpažino V. B. kaip asmenį, kuris du kartus spyrė, o ji jam sudavė gumine „tapke“ per rankas (1 t., 107-109 b. l.);
- 2014-09-15, 2014-09-16, 2015-03-19 akistatos protokolai, kuriuose užfiksuota, jog buvo surengtos akistatos tarp M. B. ir V. B., M. B. ir V. B., G. B. ir V. B., S. K. ir V. B., D. R. ir V. B., P. T. ir V. B., A. B. ir V. B., A. B. ir V. B., kurių metu visi proceso dalyviai pasiliko prie savo parodymų (1 t., 145-147, 150-159, 162-164, 169-171 b. l.).
LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nors šis LR BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sukeliamas fizinis skausmas, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma LR BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011, Nr. 2K-181/2012 ir kt.).
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus bei nustatė, kad V. B. ir V. B. 2014-07-18 apie 19.45 val. viešoje vietoje – Šiaulių r., G. kaime, (duomenys neskelbtini), parduotuvės kieme, veikdami kartu, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kilus konfliktui tarp V. B. ir nukentėjusiojo M. B., V. B. su pastaruoju apsistumdė, sudavė jam du kartus kumščiu į veidą, nukentėjusiajam M. B. nugriuvus ant žemės, užgulė jį savo kūnu ir sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių į veidą, smaugė, o V. B. tuo pat metu spyrė nukentėjusiajam M. B. nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajai A. B. stumiant V. B. nuo mušamo nukentėjusiojo M. B., V. B. spyrė jai vieną kartą į pilvą ir vieną kartą į šlaunį, tokiu būdu V. B. bendrais veiksmais su V. B. ne mažiau kaip 10 smūgių padarė M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: nubrozdinimus dešiniame momenyje, kairės ausies kaušelyje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lupoje, dešinėje alkūnėje, nugaroje, juosmens srityje, kairio kelio priekiniame paviršiuje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, nukentėjusiajai A. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, aplinkiniams buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sumaištis.
Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų M. B., A. B., liudytojų P. T., S. K., G. B., D. R., L. M., I. Š., K. V., A. S., L. S. teisme duoti parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – M. B. pareiškime, apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadose nurodyti duomenys ir kt.
Nors kaltinamieji V. ir V. B. teisme savo kaltę neigė, jog tyčia naudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, V. B. teigė, kad jis tik gynėsi ir ramino nukentėjusįjį M. B., o V. B. tik ėjo ginti brolio ir konflikto metu patys nuo M. B. nukentėjo, bet pripažino faktą, jog buvo konflikte su M. B. bei tuo metu buvo fizinis kontaktas su M. B.. Teismas tokias kaltinamųjų iškeltas versijas vertina kaip jų gynybines versijas, kuriomis siekia išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamieji nėra nuoširdūs ir jų nurodytos aplinkybės iš dalies skiriasi nuo byloje nustatytų aplinkybių. Kaltinamasis V. B. teisme teigė, kad kai brolis atsikėlė, M. B. jam sudavė į galvos sritį, tuomet brolis nugriuvo; pats pričiupo M. B., pargriovė ir laikė, o palaikęs 10-15 sekundžių paleido; kai jį laikė, V. B. nematė. Kaltinamasis V. B. teisme teigė, jog pats M. B. nesudavė, o dėl M. B. smaugimo nenurodė iš vis jokių aplinkybių. Tuo tarpu nukentėjusysis M. B. teisme parodė, kad V. B. patį užgulė, t. y. užsėdo ant pilvo ir toliau mušė į veidą 5 smūgius bei už kaklo smaugė; V. B. jį spardė, kuomet V. B. smaugė. Liudytoja K. V. teisme parodė, kad B. ant žolės gulintį M. B. smaugė; jį smaugė V. B., o V. B. buvo atsiklaupęs šalia M. B. šonu. Taip pat V. B. teisme teigė, kad norėjo M. B. nustumti, bet pats gavo smūgį nuo M. B. iš galvos į nosį ir iš kojos į krūtinę; gavo viso 3-4 smūgius, jų neskaičiavo. Tuo tarpu 2014-08-08 specialisto išvadoje Nr. G 1146/14(04) nurodyta, kad V. B. kūne sužalojimų nėra; veido ir dešiniojo peties sumušimo diagnozė nepatvirtinta objektyviais medicininiais duomenimis (1 t., 67 b. l.).
Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų M. B. ir A. B. bei liudytojų P. T., S. K., G. B., D. R., L. M., I. Š., K. V., A. S.. L. S. duotus parodymus, atsižvelgia, jog liudytojai S. K., G. B., L. M., K. V. susiję gana artimais draugystės ar giminystės ryšiais su nukentėjusiais, kiti liudytojai yra pažįstami tiek su kaltinamaisiais, tiek su nukentėjusiaisiais, todėl vienu ar kitu atveju gali būti nenuoširdūs ir siekti palankaus sprendimo tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamųjų naudai, todėl tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymais teismas remiasi tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems surinktiems ir ištirtiems įrodymams.
Kad tarp kaltinamųjų B. ir nukentėjusiųjų B. viešoje vietoje buvo fizinis kontaktas, patvirtino ir teisme apklausti nukentėjusieji bei liudytojai. Nukentėjusysis M. B. teisme teigė, kad su V. B. susistumdė, bet pirmas pradėjo V. B.; V. B. pastūmė, tada jam atgal, V. B. sudavė pačiam smūgį, tada jam davė iš kojos smūgį atgal, jis nuvirto; nuo šio smūgio nuvirto ir V. B. patį užgulė, t. y. užsėdo ant pilvo ir toliau mušė į veidą 5 smūgius bei už kaklo smaugė; V. B. jį spardė, kuomet V. B. patį smaugė. Nukentėjusioji A. B. teisme parodė, kad buvo apsižodžiavimas, keiksmažodžiai; paskui mušėsi dviese, po to įsikišo V. B. brolis V. B.; V. B. brolis V. B. spyrė jai į šlaunį, nuo smūgio nukrito; po to B. broliui davė su šlepete kur pakliuvo; tuomet jis nugriuvo, o po to jai spyrė į pilvą; iki tų smūgių, suduotų jai, tas vyras brolį spardė gulintį; vienas laikė, o kitas jį spardė. V. B. teisme pripažino, kad pats kai atsikėlė nuo žemės, atrodo, kad M. B. sudavė į veido sritį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu tiek duodamas parodymus, tiek nurodydamas aplinkybes patikrinimo vietoje parodė, kad smogė M. B. į veidą ir vėliau parvertęs M. B. atliko smaugimo veiksmus (1 t., 32-36, 39 b. l.). L. P. T. teisme parodė, kad V. B. su ranka prie žemės laikė už kaklo prispaudęs M. B.; V. B. stovėjo šalia ir ar priėjęs spyrė, pats nesuprato. Liudytoja S. K. teisme patvirtino faktą, kad kaltinamieji smurtavo ne tik M. B. atžvilgiu, bet kad smūgių neišvengė ir nukentėjusioji A. B., ir parodė, kad buvo momentų kuomet M. B. ir V. B. buvo pargriuvę, o kitas brolis lindo skirti; kuomet M. B. buvo parkritęs, V. B. davė iš rankų; M. B. gulėjo šonu, V. B. iš nugaros pusės buvo jį užgulęs; A. B. siekdama skirti besimušančius pribėgo prie V. B. ir iš tapkutės sudavė jam; A. B. prašė vyrų nesimušti, tačiau ir jai kažkuris iš brolių spyrė, tik nežino ar spyrė tyčia, ar netyčia; B. mosikavo ir gal netyčia A. B. įspyrė. Liudytojas G. B. teisme parodė, kad parduotuvėje per langą pamatė, kad pradėjo muštynės; V. B. laikė brolį prispaudęs - smaugė, o V. B. spardė. Liudytoja D. R. teisme parodė, jog matė, kad M. B. gulėjo ant žemės, o B. jį gal tramdė; negali garantuoti ar mušė, jie laikė prispaudę, gal M. B. tramdė; gal mušė, nes jų alkūnės judėjo; tuo metu kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pati gal įvertino jų rankų mojavimą kaip smūgius į galvą. Liudytoja I. Š. teisme parodė, kad mušėsi trys asmenys, dėl ko – nežino; išėjus iš parduotuvės, buvo didelis erzelis, vienas davė, kitas davė; kas kam davė, nematė; apsistumdyme dalyvavo trys asmenys, kas atliko veiksmus - nematė. Liudytoja K. V. teisme parodė, kad su pardavėja išėjusi iš parduotuvės į lauką matė, kad vyrai mušėsi; B. ant žolės gulintį M. B. smaugė, t. y. jį smaugė V. B., o V. B. buvo atsiklaupęs šalia M. B. šonu.
Kaltinamasis V. B. teisme teigė, kad M. B. duodamas smūgius virstiniavo ant grindinio, kuris buvo grubus, todėl mano, kad griūdamas M. B. galėjo susižaloti. Kaltinamasis V. B. taip pat sudvejojo nukentėjusiojo M. B. sužalojimais ir teigė, kad M. B. gal susižalojo virsdamas, nes nežino, ar brolis pastūmė M. B. ar sudavė, o į kurią vietą - nežino. Tačiau kaltinamųjų iškeltas versijas paneigia 2014-09-29 specialisto išvadoje Nr. pG 107/14 - 1066/14(04) nurodytos aplinkybės, kad M. B. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai, nes sužalojimai išsidėstę keliuose kūno paviršiuose; nubrozdinimai dešiniame momenyje, kairės ausies kaušelyje, nosies nugarėlėje, viršutinėje lūpoje, nugaroje ir juosmens srityje, kraujosruva dešinės akies vokuose padaryti suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais (1 t., 26 b. l.).
Remiantis minėtomis aplinkybėmis, teismui nebėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusiųjų M. B. ir A. B. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo kaltinamieji V. B. ir V. B. ir tokiu savo neteisėtu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant nukentėjusįjį pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje neretai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-444/2013 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad įvykio metu buvo aplinkinių asmenų, t. y. prie parduotuvės buvo ir bendrų draugų, buvo atvykusių pirkėjų, kurie ėjo į parduotuvę, pačioje parduotuvėje buvo tiek pirkėjų, tiek darbuotojų, kurie pro parduotuvės langus stebėjo įvykius, paskui išėjo į lauką. Be to, dėl vykusių įvykių į įvykio vietą buvo kviesti policijos pareigūnai bei, kaip teisme teigė liudytoja I. Š., dėl įvykio parduotuvę uždarė ankščiau laiko, nes buvo nemalonu dėl viso triukšmo ir išvyko namo. Pažymėtina ir tai, kad dėl vykusio įvykio aplinkiniai į tai reagavo, t. y. liudytojas A. S. teisme parodė, kad aplinkiniai reagavo, šaukė „baikit stumdytis“. L. P. T. teisme parodė, kad tokie įvykiai pačiam yra nemalonūs, todėl iš jų šalinasi ir kt.
Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui LR BK 284 straipsnio 1 dalies kontekste, yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent - gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu naudojo viešoje vietoje – netoli kaimo parduotuvės, kur tuo metu buvo pašalinių asmenų. Be to, bet kada į parduotuvę galėjo tiek ateiti, tiek išeiti iš jos ir kiti pašaliniai asmenys.
Teismas atsižvelgdamas į kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, kad jie tik gynėsi nuo nukentėjusiojo M. B., pasak jų, neteisėtų veiksmų, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013).
Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad aptariamo įvykio metu kaltinamiesiems būtų kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio jie galėtų gintis. Byloje nenustatyta, jog M. B. būtų turėjęs kokių įrankių ar kad jo veiksmai būtų itin pavojingi kaltinamųjų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad V. B. pripažino, kad M. B. šūktelėjo „ei, tu, ereli, kietuoli, einam pasikalti“; pats atsisuko pasižiūrėti kas toks sakė ir pamatė, kad nuo atsikėlęs nuo laiptų stovi M. B.; priėjęs prie jo, delnais jį paėmė ir priglaudęs jam gražiai pasakė „su vaikais nesimuš“, o jis atsakė „tau gaila prūdo, kad neleidi mums žvejoti“. Tokiu būdu V. B. į galimai neetišką repliką atsakė ne žodžiais, o veiksmais. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, atliktų veiksmų pobūdis, tai, kad nukentėjusiajam M. B. buvo sutrikdyta sveikata, kad liudytojai patvirtino, jog sąmyšis kilo po M. B. replikos, tuo tarpu V. B. kaip atsaką pasirinko fizinį kontaktą; po sąmyšio kilo muštynės, patvirtina, jog konfliktas tarp kaltinamųjų V. B., V. B. ir nukentėjusiojo M. B. buvo abipusis, byloje nustatytos aplinkybės, jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamųjų atžvilgiu buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo kaltinamųjų atžvilgiu pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis.
Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų V. B., V. B. veikos padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.
Norint asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn reikia nustatyti ne tik objektyviąją nusikaltimo pusę, bet ir subjektyviąją.
Kaltinamųjų V. B. ir V. B. elgesys patvirtina juos veikus tyčia, tai yra supratus, kad jie atlieka veiksmus, numatytus LR BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka bei naudodami smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, suprato, jog jų veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu gali sukelti įvairaus mąsto sužalojimus. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, V. B. ir V. B. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamiesiems bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
V. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 2 kartus teistu (2 t., 55-76 b. l.), nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. B. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 77 b. l.). Šiuo metu nedirbantis, yra neįgalus (2 t., 78 b. l., 3 t., 88 b. l.), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos K.seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (3 t., 89 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. B., kaip asmeniui turinčiam sveikatos problemų, už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą vieną švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 str. 6 d. 1 p. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Nors šią nusikalstamą veiką V. B. padarė būdamas neatlikęs bausmės, skirtos Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-01 nuosprendžiu, tačiau šiuo metu V. B. yra pilnai atlikęs jam paskirtą bausmę, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-01 nuosprendžiu paskirta bausme.
V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 52, 53 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
V. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteistu (2 t., 12 b. l.). V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. B. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, bei nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, buvo šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 13-15 b. l.). Šiuo metu dirbantis V. M. IĮ darbininku (2 t., 16 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus V. B. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą vieną švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 str. 6 d. 1 p. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 9-10 b. l.) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 138,93 eurų civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., 137-138 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta, todėl ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Pagal LR CK 6.279 straipsnio 1 dalį solidarioji atsakomybė taikoma asmenims, bendrais veiksmais padariusiems žalos. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji V. B. ir V. B. savo bendrais tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalą padarė nukentėjusiojo M. B. sveikatai, o ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymosi išlaidas, t. y. kaltinamieji V. B. ir V. B. ligonių kasai tiesioginės žalos nusikalstamais veiksmais nepadarė, o ji atsirado suteikiant nukentėjusiajam sveikatos priežiūros paslaugas. Todėl priteisiant ligonių kasai jos patirtas išlaidas nėra pagrindo taikyti solidariosios atsakomybės nuostatų ir ligonių kasos turėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos priteisiamos iš kaltinamųjų taikant dalinę atsakomybę (analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas, 2013-10-17 nutartis baudžiamojoje byloje 1A-722-135/2013). Atsižvelgiant kas paminėta, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 138,93 Eur – priteistina iš V. B. ir V. B. lygiomis dalimis po 69,46 Eur.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (316,71 Eur advokatės Jurgitos Šlapaitienės užmokestis) (2 t., 193 b. l., 3 t., 16, 43, 56, 84 b. l.) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į tai, kad gynėjas kaltinamajam V. B. buvo parinktas privalomai teismo iniciatyva, taip pat į jo turtinę padėtį, šios išlaidos iš kaltinamojo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.)
- 2014-09-02 V. B. pateikti vyriški marškinėliai, kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti saugoti V. B. (1 t., 114-115 b. l.) – paliktini neribotai V. B. nuosavybei;
- skaitmeninė laikmena su 2015-01-19 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktu garso įrašu (CD-R kompaktinė plokštelė, prie bylos viršelio) - paliktina prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant V. B. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
V. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. B. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
V. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui 138,93 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus 93 euro centus) už nukentėjusiajam M. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas iš V. B. ir V. B. lygiomis dalimis po 69,46 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 46 euro centus).
Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės Jurgitos Šlapaitienės užmokestis) priteisimo (LR BPK 103 str.).
- 2014-09-02 V. B. pateiktus vyriškus marškinėlius, kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti saugoti V. B., – palikti neribotai V. B. nuosavybei;
- skaitmeninę laikmeną su 2015-01-19 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktu garso įrašu (CD-R kompaktinė plokštelė, prie bylos viršelio), - palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.