Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui J. P. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis J. P., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. S20-4283 dėl senaties termino taikymo vykdymo procese atsisakė jį tenkinti ir skundą su vykdomosios bylos medžiaga, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, persiuntė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolis J. P. patvarkyme nurodė, kad vykdydamas 2008 m. liepos 11 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11-533-474/2008, nuolat atlikinėjo vykdymo veiksmus, t. y. tikrino skolininko S. K. turtinę padėtį (užklausinėjo kredito įstaigas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kitus registrus) bei surašydavo procesinius dokumentus. Taip pat vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis J. P. neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos vykdymo. Pažymėjo, kad dar ankščiau tiek civilinėje byloje, tiek administracinėje byloje, buvo sprendžiami panašaus pobūdžio skolininko reikalavimai, tačiau buvo netenkinti. Taip pat antstolis nurodė, kad skolininkas neatliko jokių veiksmų nuobaudai apmokėti bei nesistengė įvykdyti 2008 m. liepos 11 d. nutarimo, t. y. nebendradarbiavo su antstoliu, vykdomąja byla nesidomėjo, todėl manytina, kad skolininkas vengė įvykdyti nutarimą bei apmokėti baudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/08/01165 pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. išduotą nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.11-533-474/2008 dėl 144,81 Eur baudos išieškojimo iš skolininko S. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. l. 2). Kretingos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.11-533-474/2008 antstolio J. P. kontorai perduotas vykdyti 2008 m. rugsėjo 11 d. Tą pačią dieną surašyti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir dėl įpareigojimo raštu pateikti duomenis apie turtinę padėtį ir kt. Šie patvarkymai skolininkui siųsti registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini) ir asmeniškai įteikti adresatui (v. b. l. 9). Vėliau kiti vykdomojoje byloje antstolio surašyti vykdomieji dokumentai skolininkui siųsti ir kitais žinomais adresais – (duomenys neskelbtini).

Dėl senaties taikymo

Pareiškėjas skundu prašo nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje suėjus išieškojimo senaties terminui. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0172/08/01165 esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas S. K. dar 2020 m. kovo 6 d. antstoliui J. P. pateikė skundą dėl senaties termino taikymo vykdomojoje byloje, kuriuo taip pat prašė nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje suėjus išieškojimo senaties terminui (v. b. l. 148-149). Antstolis J. P., išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. kovo 10 d. patvarkymu Nr. S20-3903 atsisakė jį tenkinti ir skundą su vykdomosios bylos medžiaga persiuntė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (v. b. l. 150-151). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo skundas dėl senaties termino taikymo vykdomojoje byloje išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2YT-3841-965/2020, kurioje Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo S. K. skundas dėl antstolio J. P. veiksmų atmestas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nepagrįstu laikytinas pareiškėjo S. K. argumentas, kad antstolis J. P. nesilaikė reikalavimo, numatyto CPK 510-512 straipsniuose, dėl 2020 m. kovo 6 d. antstoliui pateikto skundo. Taigi, nustačius, kad antstoliui 2020 m. kovo 16 d. pateiktu skundu pareiškėjas S. K. pakartotinai reiškia reikalavimą nutraukti išieškojimą vykdomojoje byloje suėjus išieškojimo senaties terminui, teismas pakartotinai šiuo klausimu nepasisako, kadangi jis jau yra išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3841-965/2020.

Dėl 2020 m. kovo 9 d. patvarkymo Nr. S20-3802

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2020 m. kovo 9 d. surašė patvarkymą Nr. S20-3802 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 144,81 Eur skolos ir 620,66 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 765,47 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, įpareigojo areštuotas lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 146). Taip pat antstolis minėtame patvarkyme nurodė iš skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų ir kitų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų, ir kitų lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA.

Teismas pažymi, kad išieškojimas gali būti vykdomas iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 2 dalis). CPK 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis, o taip pat į pinigines sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas – darbines pajamas, kitas jam prilygintas išmokas, ir kitas lėšų sumas, nurodė iš šių pajamų išskaityti pinigines lėšas CPK 733-743 straipsniuose, reglamentuojančiuose išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, nustatyta tvarka.

CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija) 93 punktas išsamiai nurodo turtą, iš kurio negalima išieškoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šias teisės aktų nuostatas yra konstatavęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) turto ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia pradėjus vykdymo veiksmus išieškoti iš skolininko jau turimo turto, patenkančio į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimo sritį, tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas); visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas – dvidešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Plėtodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių pataisos įstaigose atidarytose sąskaitose, bei kitų asmenų į šias sąskaitas pervedamų lėšų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnį, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Taigi remiantis formuojama teismų praktika bei vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio bei piniginių lėšų, skolininko gaunamų iš trečiųjų asmenų (artimųjų), yra galimas. Išieškojimas iš tokių lėšų, neviršijančių vienos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio, galimas atliekant CPK 736 straipsnyje numatyto dydžio išskaitas. CPK 668 straipsnyje nustatyti ribojimai išieškojimui iš piniginių lėšų pinigų sumoms (darbo užmokesčio bei kitų pajamų), likusioms po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, taip pat piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje, antstoliui pradėjus išieškojimo veiksmus taikytini kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, 2020 m. kovo 9 d. patvarkymo Nr. 20-3802 turinį, matyti, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas, gaunamas iš darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų išmokų, ir kitų lėšų dalies, nurodė iš skolininko pajamų atlikti išskaitas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. Duomenų, jog išieškojimas nukreiptas į turtą, iš kurio išieškojimas nėra galimas pagal CPK 668 straipsnio reglamentavimą, ar iš skolininko pajamų nėra galimas išieškojimas CPK 739 straipsnio nustatyta tvarka, vykdomojoje byloje nėra. Pažymėtina, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, nedraudžia išieškojimo iš skolininko pajamų, neviršijančių vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio sumos, išieškojimo iš tokių pajamų taisyklės įtvirtintos CPK 733-743 straipsniuose. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog priimdamas skundžiamus patvarkymus antstolis nurodyto teisinio reglamentavimo nepažeidė, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti patvarkymą negali būti tenkinamas, kadangi nėra pagrįstas. Papildomai pastebėtina, jog skolininkas prašydamas panaikinti 2020 m. kovo 9 d. patvarkymą Nr. 20-3802, tokio savo prašymo nepagrindžia, nenurodo motyvų dėl šio patvarkymo neteisėtumo (CPK 178 straipsnis).

Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad antstolis pagrįstai priėmė 2020 m. kovo 9 d. patvarkymą Nr. 20-3802, antstolio veiksmai laikytini teisėtais. Teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 178, 185, 510, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/08/01165, grąžinti antstoliui J. P.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.